- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- AN2-318-458/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00261-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arvydas Daugėla
- Pažeidėjas
- I. Š.
- Advokatai
- Petras Remeika
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamos I. Š. ir jos atstovo advokato Petro Remeikos apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. birželio 7 d. nutarimu I. Š. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2018 m. gegužės 13 d. 7.03 val., vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,45 promilės. Jai paskirta 300 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.
Šalies argumentai
I. Š. skundu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašė panaikinti 2018 m. birželio 7 d. nutarimą ir nutraukti jai administracinio nusižengimo bylą. I. Š. skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. gegužės 12 d., apie 22 – 23 val. išgėrė dvi skardines 6 laipsnių stiprumo alaus. 2018 m. gegužės 13 d. ryte automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini), jautėsi blaivi.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi netenkino I. Š. skundo ir paliko Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2018 m. birželio 7 d. nutarimą nepakeistą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiama I. Š. ir jos atstovas advokatas P. Remeika apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2018 m. birželio 7 d. nutarimą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog I. Š. su alkotesterio parodymais nesutinka, nes jautėsi blaivi, todėl nutarė girtumą pasitikrinti VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. 2018 m. gegužės 13 d. 7.50 val. I. Š. buvo paimtas kraujas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijoje buvo ištirtas iš I. Š. paimtas kraujas. Laboratorijos specialistė dr. J. Z. nustatė, kad kraujyje nustatyta tik 0,29 promilės alkoholio. Remiantis specialisto išvada Nr. T-A 4637/2018(01), pagal šiuo metu galiojantį ANK, I. Š. turėjo būti laikoma blaivi, nes nepraėjus valandai po policijos pareigūno atlikto patikrinimo, iš jos laiku buvo paimtas kraujas tyrimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nevertino ekspertizės akto Nr. EG 1266/2018(03) išvadų, teigdamas, kad tarp atliktų matavimų prieštaravimų nėra, nurodydamas, kad atlikto policijos darbuotojų patikrinimo metu I. Š. kraujyje galėjo būti nuo 0,386 promilės iki 0,529 promilės alkoholio, todėl rėmėsi tik alkotesteriu užfiksuotais parodymais. Atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes, apeliaciniame skunde tvirtinama, jog I. Š. neblaivumas įvykio metu ginčytinas.
Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, kad I. Š. teigia, jog alkoholio koncentracija jos kraujyje patikrinimo metu buvo tik 0,386 promilės, policijos darbuotojai nurodo, kad 0,43 promilės, teismas teigia, jog galėjo būti daugiau kaip 0,4 promilės. Visi šie duomenys yra skirtingi. Negalima, priimant nutartį, remtis prielaidomis, nes visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nesant objektyvių, neginčijamų I. Š. girtumo įrodymų, policijos nutarimas bei teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Kęstutis Lukošius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo I. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2018 m. birželio 7 d. nutarimu I. Š. buvo nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Tiek iš skundo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams, tiek iš apeliacinio skundo yra matyti, jog I. Š. ginčija savo kaltę dėl vairavimo esant neblaiviai. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų išvada, kad I. Š. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą.
ANK 422 straipsnio 5 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, bylos duomenys patvirtina, jog I. Š. neblaivumo tyrimas buvo atliktas 2018 m. gegužės 13 d., 7.03 val., alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARLF – 0113, 0717255 (b. l. 6–7). Jai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,45 promilės. Patikros sertifikate numatyta prietaiso paklaida +/- 0,017 promilės, todėl pritaikius paklaidą nustatyta 0,43 promilės neblaivumas. Surašant administracinio nusižengimo protokolą, I. Š. grafoje „Asmens pasiaiškinimas ir pastabos“ nurodė, jog „Vakar išgėriau alaus, nesitikėjau, kad galiu įpūsti, labai gailiuosi“ (b. l. 6). Taigi nors šiuo metu apeliantė savo kaltę dėl to, kad vairavo neblaivi, neigia, tačiau iš pradžių tik pažymėjo, jog nesitikėjo, kad gali būti neblaivi, tačiau, surašant administracinio nusižengimo protokolą, tokios galimybės nepaneigė, be to, nurodė, kad iš vakaro buvo vartojusi alkoholį, o tai tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiama I. Š. transporto priemonę vairavo būdama apsvaigusi.
I. Š. savo kaltę dėl to, kad vairavo neblaivi, neigia, remdamasi specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad jos kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,29 promilės etilo alkoholio (b. l. 17). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nesutikdama su alkotesterio užfiksuotais rodmenimis, I. Š. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kad jai būtų paimtas kraujas etilo alkoholio kiekiui nustatyti (b. l. 12). Specialisto išvadoje Nr. T-A 4637/2018 (01) nurodyta, jog 2018 m. gegužės 13 d. (laikas siuntime nenurodytas) paimtame I. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,29 promilės etilo alkoholio (b. l. 17). Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad, nustatant asmens neblaivumo laipsnį vairavimo momentu, vertinant pirminius alkotesterio rodmenis ir lyginant juos su laboratorinio kraujo tyrimo, atlikto tikrinant asmens blaivumą, metu gautais duomenimis, ypatingą reikšmę turi tinkamas medicininės apžiūros atlikimas sveikatos priežiūros įstaigoje ir biologinės terpės bandinio paėmimas, preciziškai laikantis visų nustatytų taisyklių. Būtina atkreipti dėmesį, jog nagrinėjamu atveju specialisto išvadoje net nėra tiksliai nurodytas laikas, kada buvo paimtas I. Š. laikas, t. y. negalima tiksliai nustatyti, kiek laiko buvo praėję nuo I. Š. sustabdymo vairuojant transporto priemonę ir jos neblaivumo patikrinimo alkotesteriu iki kraujo paėmimo tyrimui atlikti.
Nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog I. Š. medicininė apžiūra nebuvo atlikta ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas nebuvo pildomas, kadangi I. Š. prašyme nurodoma tik paimti kraują alkoholio kiekiui kraujyje ištirti (b. l. 12). Nustatyta tvarka neatlikus medicininės apžiūros ir nesant Medicininės apžiūros akto, nėra galimybės nustatyti nei to, kada prasidėjo asmens patikrinimas, nei to, kada ir kokios būklės I. Š. atvyko į medicinos įstaigą, be to, nėra galimybės nustatyti, kaip vyko tiriamųjų medžiagų paėmimas, ar buvo paimtas reikiamas kiekis kraujo, ar buvo naudojamos tinkamos priemonės, ar mėginys buvo apsaugotas ir pan. Atsižvelgiant į teismų praktiką, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad, laikui bėgant, alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, o asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Todėl teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio).
Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti nurodytus prieštaravimus, paskyrė ekspertizę (b. l. 31–32). 2018 m. liepos 24 d. ekspertizės akte Nr. EG 1266/2018(03) nurodyta, kad 2018 m. gegužės 13 d.7.03 val. (alkotesterio panaudojimo laiku) I. Š. kraujyje galėjo būti nuo 0,38 promilės iki 0,52 promilės etilo alkoholio, kuris per 57 minučių laikotarpį nuo alkotesterio parodymų užfiksavimo (2018 m. gegužės 13 d. 7.03 val.) iki kraujo paėmimo etanolio koncentracijai nustatyti (2018 m. gegužės 13 d. 8 val.) galėjo sumažėti iki 0,29 promilės (b. l. 37–38).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pritaria pirmosios instancijos teismui, jog nėra pagrindo abejoti minėto ekspertizės akto teisingumu ir teisėtumu, juolab, kad jame pateiktos išvados yra pagrįstos pritaikius specialiąsias žinias. Ekspertizės akte nurodyta, kad alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja. Suaugusiajam esant ramybės būsenos kraujyje per 1 val. (60 min.) vidutiniškai oksiduojasi 0,15 promilės alkoholio. Oksidacijos faktorius, rodantis, kiek alkoholio oksiduojasi organizme per vieną valandą, priklausomai nuo organizmo būsenos, lygus nuo 0,1 promilės (miegant) iki 0,25 promilės (dirbant sunkų fizinį darbą). Pirminis I. Š. neblaivumo patikros laikas buvo 2018 m. gegužės 13 d. 7.03 val., o I. Š. kraujo paėmimas etilo alkoholio nustatymui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje atliktas 2018 m. gegužės 13 d. apie 8 val. (kaip nurodo I. Š.), praėjus 57 min. laiko nuo pirminės patikros. Tai reiškia, kad, remiantis anksčiau nurodyto oksidacijos faktoriaus diapazonu, I. Š. kraujyje prieš 57 min., priklausomai nuo jos organizmo būsenos, galėjo būti nuo 0,38 promilės iki 0,52 promilės etilo alkoholio (b. l. 38). Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo padarymo metu I. Š. buvo neblaivi, o alkotesteriu nustatytas neblaivumo laipsnis, t. y. 0,42 promilės, atsižvelgiant į maksimalią leistiną ribą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, t. y. 0,40 promilės, nėra ribinis. Atsižvelgdamas į visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog I. Š. 2018 m. gegužės 13 d. 7.03 val. vairavo automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumas. I. Š. padarytas administracinis nusižengimas tinkamai kvalifikuotas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
Apygardos teismas papildomai pažymi, jog, visų pirma, patikrinimo alkoholio matuokliu metu I. Š. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,42 promilės, jis nedaug viršijo girtumo ribą, kuriai esant asmenys apskritai netraukiami administracinėn atsakomybėn. Antra, alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja. Kaip jau minėta, suaugusio žmogaus kraujyje jam esant ramybės būsenos per 1 val. vidutiniškai oksiduojasi 0,15 promilės alkoholio. Taigi darytina išvada, jog kol I. Š. nuvažiavo iki medicinos įstaigos, alkoholio kiekis jos kraujyje galėjo dar labiau sumažėti. Galiausiai, vien specialisto išvados neužtenka, kad ji patvirtintų, jog asmens veiksmuose nesama administracinio nusižengimo sudėties.
Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nesama pagrindo abejoti alkoholio matuokliu I. Š. nustatytu neblaivumo laipsniu. Atsižvelgiant į visa tai, kas yra aptarta, būtina pažymėti, kad teismų praktikoje yra pasisakyta, jog tam, kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto papildomo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra konstatuota, kad laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, kaip jau minėta anksčiau, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nagrinėjamu atveju tik atlikto kraujo tyrimo metu, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą.
Pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas I. Š. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų, nenustatyta. Taip pat nenustatyta, kad pareigūnas, atlikęs patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatyto taisyklėmis. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-39/2014). Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jei dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultato kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju, tokių abejonių nekilo. Asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę ne vėliau kaip per valandą po to kai jam atliktas tikrinimas, pats prisistatyti į medicinos įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo neblaivumas. Ši teisė numatyta Taisyklių 29 punkte, šia teise pasinaudojo ir I. Š. Kaip buvo nurodyta, atlikus I. Š. kraujo tyrimą nustatyta mažiausia koncentracija 0,29 promilės etilo alkoholio. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.
Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. Š. ir jos atstovo advokato Petro Remeikos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.