Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. Kauno apylinkės teismo 2015-05-05 nutarimu nubaustas administracine tvaka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 3 d., 126 str. 1 d. galutine 434 eurų bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, už tai, kad 2015 m. balandžio 12 d. 13.23 val. Kauno r. sav. kelyje Panevėžys – Aristava – Sitkūnai 75-ajame km., vairavo automobilį, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, taip pat viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiavo 113 km/h greičiu, t. y. viršijo leistiną greitį 23 km/h. Šiais savo veiksmais A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 131. 1 punktų reikalavimus.

Kaip matyti iš Institucijos apeliacinio skundo, nutarimas skundžiamas dalyje dėl nuobaudos skyrimo pagal ATPK 126 str. 1 d. Institucija savo apeliaciname skunde teigė, kad teismas A. V. paskyrė per švelnią nuobaudą, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – neskyrimas šiuo atveju neleistų pasiekti ATPK numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Specialiosios teisės praradimas už savo neteisėtą elgesį turi ne tik nubausti, bet ir apriboti galimybę daryti naujus šios rūšies pažeidimus. A. V. padarytas pažeidimas kėlė grėsmę ne tik transporto eismo saugumui, bet buvo pavojingas žmonių gyvybei ir sveikatai. Teismas, apsiribojo faktu, jog A. V. pažeidimo padarymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skunde nurodoma, kad A. V. yra vairuotojas, turintis ilgametį vairavimo stažą, už KET pažeidimus sistemingai baudžiamas beveik kasmet, jam buvo taikyta nuobauda specialiosios teisės atėmimas. Institucijos nuomone, tai, kad asmuo jau buvo baustas taikant jam pakankamai griežtą nuobaudą, suponuoja išvadą, kad asmuo nepasimokė iš praeityje padarytų pažeidimų. Tai, kad A. V. padaryti pražeidimai praeityje nebuvo šiurkštūs, nenuneigia fakto, jog 2015-04-12 jis padarė šiurkščius KET pažeidimus. Gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo ir teigiama charakteristika nėra aplinkybės, kuriomis turėtų būti apsiribojama skiriant pažeidėjui ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą tik piniginę baudą.

Institucijos teigimu, A. V. elgėsi neatsakingai – transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl pažeidėjui sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas neprieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo privalėjo įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, kad jo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su eismo saugumu. Institucijos nuomone, nebuvo jokio teisinio pagrindo A. V. taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti jam vienos iš įstatymo numatytų nuobaudų. ATPK 126 str. 1 d. numatytas specialiosios teisės atėmimas nėra alternatyvi nuobauda, o išimtinių, ypatingų sąlygų ar aplinkybių, leidžiančių taikyti įstatymo išimtį skiriant pažeidėjui švelnesnę nei įstatymo numatyta sankcijoje nuobaudą arba jos išvis neskirti, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijos pagal ATPK 126 str. 1 d. bei A. V. kaltės nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik nuobaudos skyrimo pagal ATPK 126 str. 1 d. klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatomis, skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

ATPK 126 str. 1 d. numato, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 eurų iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Skirdamas nuobaudą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ATPK 30¹ str. nuostatomis, numatančiomis, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą A. V., vadovaudamasis ATPK 30¹ str. nuostatomis, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą skyrė maksimalią 434 baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, motyvuodamas tuo, kad A. V. turi 35 metų vairavimo stažą ir teisę vairuoti praktiškai visų kategorijų transporto priemones, baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tik kartą vienam mėnesiui buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones už viršytą greitį, tačiau kiti jo padaryti pažeidimai savo pobūdžiu nebuvo šiurkštūs. Pažeidimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirba UAB „Gintaras“ nuo 1997 m. vairuotoju, charakterizuojamas teigiamai, o vairuotojo darbas yra jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis, todėl praradęs teisę vairuoti, prarastų ir darbą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus duomenis, sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas, skirdamas A. V. švelnesnę nei sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą nuobaudą, t. y. maksimalią piniginę baudą ir neskirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nepakankamai įvertino pažeidimo pobūdį.

Pažymėtina, kad vienas iš administracinės nuobaudos taikymo tikslų yra administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens nubaudimas. Kiekvienos administracinės nuobaudos paskyrimas teisės pažeidėjui sukelia atitinkamas neigiamas pasekmes. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismas sutinka, kad A. V. nustatytas neblaivumas tik nežymiai viršijo leistiną ribą, dėl padaryto pažeidimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, pažeidėjas gailisi padaręs pažeidimą, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, A. V. dirba vairuotoju, anksčiau baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau, apeliacinė instancijos nuomone, tai leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog paskirta maksimali nuobauda ir neskirta papildoma – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – savo pasekmėmis ir poveikiu nėra tinkama ir proporcinga. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo iš viso neskirti A. V. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad, kaip matyti iš byloje esančio išrašo iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro, A. V. 2013-12-02 yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, prarandant teisę vairuoti transporto priemonę (dėl greičio viršijimo) ir nors paskirta nuobauda jau yra negaliojanti, tačiau tai leidžia daryti išvadą, kad pažeidėjas, suprasdamas specialiosios teisės atėmimo pasekmes, padarydamas dar šiurkštesnį administracinį pažeidimą, ignoravo tiek savo, tiek visuomenės interesus. Tai, kad A. V. neįvertino, kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti jo asmeniniai darbiniai interesai, rodo nubaustojo neatsakingumą, kuris taip pat turi būti įvertintas sprendžiant atsakomybės dydžio klausimą. Įvertinus visas aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad administracinė nuobauda negali būti savo pobūdžiu kuo palankesnė, nesukelianti atitinkamų suvaržymų, nepatogumų administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, skirtina administracinė nuobauda baudos dalyje artima minimaliai, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui. Priešingu atveju, padaryto pažeidimo teisenos procesas taptų beprasmis, o ATPK 20 str. numatyti tikslai realiai nebus pasiekti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas keičiamas dėl netinkamai pažeidėjui individualizuotos nuobaudos, o Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarimą pakeisti:

Vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 d., A. V. pagal ATPK 126 str. 1 d. paskirti 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Kauno apylinkės teismo nutarimu paskirtą 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 3 d., subendrinti ir su šia nutartimi paskirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.