Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Vasilijui Gerasimovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje ieškinį atsakovėms Elektrėnų savivaldybės tarybai ir UAB „IRLANDA“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimo dalies panaikinimo ir koncesijos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį, įvykusį 2012-03-19, neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką trečiajam asmeniui pranešta įstatymo nustatyta tvarka, prašo bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Elektrėnų savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 5 d. sprendimu „Dėl pritarimo koncesijos sutarties projektui“ Nr. TS-123 (b. l. 6) (toliau tekste – Sprendimas) pritarta Elektrėnų miesto teritorijos tarp Šviesos gatvės ir kelio Vilnius-Kaunas (A-1) infrastruktūros ir verslo objektų statybos, plėtros, valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos sutarties projektui (b. l. 7-14). 2006 m. liepos 12 d. Elektrėnų savivaldybė (suteikiančioji institucija) ir UAB „IRLANDA“ (koncesininkas) sudarė Elektrėnų miesto teritorijos tarp Šviesos gatvės ir kelio Vilnius-Kaunas (A-1) infrastruktūros ir verslo objektų statybos, plėtros, valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos sutartį Nr. 01S-10 (b. l. 15-22) (toliau tekste – Koncesijos sutartis).

Nagrinėjamoje byloje yra keliamas individualaus pobūdžio administracinio teisės akto – Sprendimo – dalies teisėtumo klausimas bei atsakovių sudaryto sandorio – Koncesijos sutarties – dalies teisėtumo klausimas. Be to, nagrinėjamoje byloje yra keliamas ieškinio senaties termino taikymo klausimas, todėl, esant tokioms aplinkybėms, būtina nustatyti, kokio teisinio pobūdžio (civilinio ar administracinio) yra ginčas, kilęs tarp ieškovo ir atsakovių, koks yra ryšys tarp nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų (ar tai yra savarankiški reikalavimai, ar tai yra susiję reikalavimai, išplaukiantys vienas iš kito).

Dėl ginčo teisinio pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, teismui kilo abejonių dėl šios bylos teismingumo, todėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010-12-15 nutartimi nutarta nagrinėjamą bylą perduoti Specialiajai teisėjų kolegijai ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti (b. l. 51-52). Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2011-01-03 nutartimi konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (b. l. 54-55). Nurodyta nutartimi inter alia konstatuota, jog nagrinėjamu atveju kilęs ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio. Šiuo atveju Elektrėnų savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą ir sudarydama ginčijamą koncesijos sutartį, veikė kaip subjektas, dalyvaujantis civiliniuose teisiniuose santykiuose dėl savivaldybei patikėto turto valdymo ir naudojimo.

Teismas, nagrinėjamos bylos kontekste įvertinęs ieškovo reikalavimus, konstatuoja, jog pareikšti reikalavimai nėra savarankiški, priešingai, pareikšti reikalavimai yra neatsiejamai susiję. Aplinkybės, jog ieškovo reikalavimai yra neatsiejamai susiję, atsakovės neneigia ir neginčija, priešingai, iš atsakovių astovų paaiškinimų galima spręsti, jog atsakovės pripažįsta aukščiau nurodytą, teismo nustatytą aplinkybę.

Dėl ieškinio senaties termino.

Atsakovės UAB „IRLANDA“ atstovas paaiškino, jog yra praleistas pirmojo reikalavimo – panaikinti Sprendimo dalį – ieškinio senaties terminas. Ieškovas prašo panaikinti administracinį aktą civilinėje byloje, tačiau naudojimasis tokia teismingumo galimybe negali paneigti nustatytų administracinių aktų apskundimo tvarkos ir skundo padavimo terminų taisyklių taikymo. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir CK 1.131 straipsnio 1 dalį, pagal kurią ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Vadovaujantis nurodyta teisės norma, prašo ieškinį atmesti šiuo savarankišku pagrindu, kadangi sandorio ginčijimas bei pripažinimas negaliojančiu nėra galimas nepanaikinus ginčo akto.

Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog ginčas, kilęs tarp šalių, yra civilinio teisinio pobūdžio (civilinis ginčas), nustatęs, jog ieškovo nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai yra neatsiejamai susiję, konstatuoja, jog tiek reikalavimui dėl Sprendimo dalies panaikinimo, tiek reikalavimui dėl Koncesijos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia taikytini ieškinio senaties terminai, numatyti Civiliniame kodekse, tiksliau - bendrasis ieškinio senaties terminas, įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, kuris nagrinėjamu atveju nėra praleistas. Esant nurodytoms aplinkybėms, kritiškai vertintini ir atmestini kaip nepagrįsti aukščiau nurodyti atsakovės UAB „IRLANDA“ atstovo paaiškinimai bei prašymas nagrinėjamoje byloje taikyti ieškinio senatį. Pažymėtina, kad kasacinio teismo nutartis, kuria remiasi atsakovės atstovas, negali būti ratio decidendi (teismo precedentas) šioje byloje, kadangi nurodytos bylos, kurioje priimta kasacinio teismo nutartis, fabula neatitinka šios bylos aplinkybių: civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. grupdžio 23 d. priėmė nutartį, nustatyta, jog buvo pareikšti keli savarankiški reikalavimai, kurių vieni - civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, todėl jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Beje, loginiu ir sisteminiu aspektais vertinant aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog tuo atveju, jeigu byloje yra nagrinėjamas civilinis ginčas ir yra pareikšti keli susiję reikalavimai, išplaukiantys vienas iš kito, kurių vieni - civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, visiems byloje pareikštiems reikalavimams taikytini CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai.

Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Dėl Koncesijos sutarties teisėtumo.

Koncesijos sutarties 1.3 punkte nustatyta, jog koncesijos objektas – suteikiančiosios institucijos teisėtai valdomas Žemės sklypas. Koncesijos sutarties 1.2 punkte nustatyta, jog Žemės sklypas – konkursinėje medžiagoje (Teritorijos plane) pažymėtas ir konkurso sąlygų 1.13 punkte (Sutarties priedas Nr. 1) aptartas žemės sklypas. Elektrėnų miesto teritorijos tarp Šviesos gatvės ir kelio Vilnius-Kaunas (A-1) infrastruktūros ir verslo objektų statybos, plėtros, valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos suteikimo atviro konkurso sąlygų 1.13 punkte nustatyta, jog Teritorijos planas – Elektrėnų miesto teritorijos tarp Šviesos gatvės ir kelio Vilnius-Kaunas (A-1) planas, kuris pridedamas kaip 2 priedas prie konkurso sąlygų (teritorijos planas apie 12,5 ha). Koncesijos sutarties 3 punkte nustatyta, jog sutartis įsigalioja nuo Žemės sklypo perdavimo Elektrėnų savivaldybei ir galioja 25 metus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. vasario 24 d. nutarimu „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise Elektrėnų savivaldybei“ Nr. 182 nutarta perduoti Elektrėnų savivaldybei pagal Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 03V-632 patvirtintą detalųjį planą ir žemės sklypų planuose nustatytas ribas valstybinės kitos paskirties žemės sklypus – žemės sklypą, kurio bendras plotas – 2,6173 ha, unikalus numeris 4400-1853-5523, žemės sklypą, kurio bendras plotas – 1,3505 ha, unikalus numeris 4400-1853-5478, žemės sklypą, kurio bendras plotas – 2,5182 ha, unikalus numeris 4400-1853-4978, žemės sklypą, kurio bendras plotas – 0,6273 ha, unikalus numeris 4400-1853-5401, žemės sklypą, kurio bendras plotas – 0,7290 ha, unikalus numeris 4400-1853-5001, žemės sklypą, kurio bendras plotas – 1,0699 ha, unikalus numeris 4400-1853-5101, žemės sklypą, kurio bendras plotas – 0,2585 ha, unikalus numeris 4400-1853-5167, esančius Šviesos g., Elektrėnų m., Elektrėnų sav., valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise.

Bylos duomenys (b. l. 31-36) patvirtina, jog Vilniaus apskrities viršininkas ir Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. balandžio 6 d. pasirašė aukščiau nurodytų valstybinės žemės sklypų, perduodamų valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise Elektrėnų savivaldybei, perdavimo-priėmimo aktus. Bylos duomenys (b. l. 37-50) patvirtina, jog Elektrėnų savivaldybė valstybinės žemės sklypų patikėjimo teisę įregistravo Nekilnojamojo turto registre.

Esant aukščiau nurodytoms, bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog Koncesijos sutartis įsigaliojo (Koncesijos sutarties 3 punktas).

Koncesijos sutartimi atsakovės inter alia susitarė, jog koncesininko objektams statyti ir eksploatuoti reikalinga žemė suformuojama atskirais sklypais prie atitinkamų objektų (statinių), pakeičiant sudarytą šios Sutarties 16 punkte nurodytą Panaudos sutartį atskiromis panaudos sutartimis (7.3 punktas); koncesininkas įsipareigoja per du mėnesius nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos sudaryti Žemės sklypo panaudos iki šios Sutarties termino pabaigos sutartį (-is), pagal kurią (-ias) žemė turi būti naudojama šioje Sutartyje numatytai veiklai (15 punktas); koncesininkas gali įstatymų nustatyta tvarka perleisti savo teises ir pareigas pagal žemės panaudos (nuomos) ar servituto nustatymo sutartį (-is) trečiajam asmeniui, jeigu koncesininkas jam perleidžia ir koncesininkui priklausantį objektą, kuriam naudoti reikalingos atitinkamos perleidžiamos teisės ir pareigos, gavęs suteikiančiosios institucijos raštišką sutikimą. Tokiam asmeniui lieka galioti visos esamos panaudos (nuomos) ar servituto nustatymo sutarties sąlygos. <...> Suteikiančioji institucija turi teisę nesutikti su žemės panaudos, nuomos ar servituto teisės perleidimu kitam asmeniui, <...> (17 punktas); suteikiančioji institucija įsipareigoja užtikrinti Žemės sklypo bei jo dalių panaudos sutarčių sudarymą ir keitimą šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis. Suteikiančioji institucija duoda koncesininkui neatšaukiamą sutikimą įkeisti atskirų Žemės sklypo dalių (sklypų, išskyrus Žemės sklypo dalis, kuriuose yra objektai, atitenkantys suteikiančiajai institucijai) panaudos (nuomos) teisę kredito įstaigos, finansuojančios jo investicinę programą, naudai (18 punktas); pasibaigus šios Sutarties galiojimui, žemės panaudos sutartys keičiamos į žemės nuomos sutartis teisės aktų nustatyta tvarka. Laikotarpiu nuo Žemės sklypo panaudos sutarties sudarymo iki Koncesijos sutarties galiojimo termino pabaigos koncesininkas atleidžiamas nuo Žemės sklypo ar bet kurios jo dalies nuomos mokesčio mokėjimo (19 punktas); koncesininkas turi teisę reikalauti nutraukti Koncesijos sutartį nepasibaigus jos galiojimo laikui, jeigu suteikiančioji institucija neužtikrina koncesininkui žemės panaudos (nuomos) sutarties sudarymo (27.2 punktas); suteikiančioji institucija, Sutartyje numatytu laiku ir sąlygomis dėl savo kaltės nepateikusi Koncesijos objekto (nesudariusi Žemės sklypo Panaudos sutarčių), moka koncesininkui 100000 Lt dydžio baudą (32 punktas); prie šios Sutarties pridedamos Žemės sklypo skyrimo (panaudos ar nuomos pagrindu) sutartys (50 punktas); pirmosios Žemės sklypo panaudos sutarties sudarymo dieną koncesininkas pateikia suteikiančiajai institucijai draudimo bendrovės išduotą Koncesijos sutarties įvykdymo užtikrinimą – draudimo polisą 5000000 (penkių milijonų) litų sumai, užtikrinantį šios Sutarties 11.1 punkte nurodytų koncesininko prievolių tinkamą įvykdymą (52 punktas).

Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinių santykių.

Valstybinės žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Teismas kritiškai vertina ir atmeta kaip nepagrįstus atsakovės UAB „IRLANDA“ atstovo paaiškinimus, jog nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas yra specialusis Žemės įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo atžvilgiu, kadangi būtent aukščiau nurodyti įstatymai – Žemės įstatymas ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas – reglamentuoja specifinius valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo ja teisinius santykius. Nagrinėjamoje byloje esminė aplinkybė yra ta, jog būtent aukščiau nurodyti įstatymai nustato, kokiems subjektams ir kokiu būdu gali būti perduodama valstybinė žemė.

Ginčijamos sutarties sudarymo metu galiojusios aktualios Žemės įstatymo redakcijos (toliau tekste – Žemės įstatymas) 8 straipsnis reglamentuoja valstybinės žemės perdavimą neatlygintinai ja naudotis (panaudą). Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, viešosioms įstaigoms, turinčioms Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti. Kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, gali būti perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog valstybinė žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Ginčijamos sutarties sudarymo metu galiojusios aktualios Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo redakcijos (toliau tekste - Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas) 13 straipsnis reglamentuoja valstybės ir savivaldybių turto panaudą. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybines ar savivaldybių funkcijas įgyvendinantiems subjektams. Be to, šis turtas panaudos pagrindais gali būti perduodamas vadovaujantis Vyriausybės nustatytais kriterijais ir tvarka šiems subjektams: 1) viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų steigėjų yra valstybės ar savivaldybių institucija, arba viešosioms švietimo įstaigoms, turinčioms Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti; 2) socialinės įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims; 3) labdaros ir paramos organizacijoms bei fondams; 4) visuomeninėms organizacijoms, asociacijoms, asociacijų sąjungoms ir politinėms partijoms; 5) valstybės ir savivaldybių įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius bei eksploatuojančioms oro uostus; 6) kitiems subjektams, jei tai nustatyta įstatymuose arba tarptautinėse sutartyse. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su ieškovo atstovo argumentu ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareikštą ieškinį išdėstytu argumentu bei pripažintina, jog nagrinėjamu atveju UAB „IRLANDA“ nėra tas subjektas, kuriam pagal Žemės įstatymo 8 straipsnio ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio nuostatas valstybinė žemė galėjo būti perduota laikinai neatlygintinai naudotis, kitaip tariant, valstybinė žemė negalėjo būti perduota panaudos pagrindais atsakovei UAB „IRLANDA“.

Atsakovės Elektrėnų savivaldybės atstovas pripažino tą aplinkybę, jog valstybinė žemė uždarosioms akcinėms bendrovėms negali būti perduota neatlygintinai, tačiau, anot atsakovės atstovo, Koncesijos sutartyje nėra numatytas neatlygintinis valstybinės žemės perdavimas koncesininkui. Mano, kad Koncesijos sutartyje buvo „neatsargiai“ vartojamos sąvokos, nes žemė pagal Koncesijos sutarties 15 punktą turėtų būti perduoda panaudos pagrindais, o pagal Koncesijos sutarties 1, 5, 7, 8, 9 punktus UAB „IRLANDA“ privalo pastatyti objektus ir perduoti juos savivaldybės nuosavybėn už leidimą laikinai naudotis žeme. Iš Koncesijos sutarties šalių sukurtų teisinių santykių turinio matyti, jog žemės sklypai turo būti perduodami ne neatlygintinai, o už atlygį – už pastatytinus ir savivaldybės nuosavybėn perduotinus statinius, todėl nurodyti įsipareigojimai sukuria ne panaudos, o nuomos santykius, nepaisant to, kad kai kuriose Koncesijos sutarties dalyse tie santykiai įvardijami panauda. Atsakovės UAB „IRLANDA“ atstovas palaikė atsakovės Elektrėnų savivaldybės atstovo aukščiau nurodytą poziciją.

Sisteminis Koncesijos sutarties nuostatų, inter alia 15 punkto, kuriuo atsakovės susitarė, jog koncesininkas įsipareigoja per du mėnesius nuo Koncesijos sutarties įsigaliojimo dienos sudaryti Žemės sklypo panaudos iki šios Sutarties termino pabaigos sutartį (-is), pagal kurią (-ias) žemė turi būti naudojama šioje Sutartyje numatytai veiklai, 7.3, 17 punktų, 18 punkto, kuriuo atsakovės, be kita ko, susitarė, jog suteikiančioji institucija įsipareigoja užtikrinti Žemės sklypo bei jo dalių panaudos sutarčių sudarymą ir keitimą Koncesijos sutartyje nustatytomis sąlygomis, 19 punkto, kuriuo atsakovės susitarė, jog, pasibaigus Koncesijos sutarties galiojimui, žemės panaudos sutartys keičiamos į žemės nuomos sutartis teisės aktų nustatyta tvarka. Laikotarpiu nuo Žemės sklypo panaudos sutarties sudarymo iki Koncesijos sutarties galiojimo termino pabaigos koncesininkas atleidžiamas nuo Žemės sklypo ar bet kurios jo dalies nuomos mokesčio mokėjimo, 27.2, 32, 50, 52 punktų, aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog atsakovių ketinimai ir tikslas – valstybinės žemės (Žemės sklypo) perdavimas laikinai neatlygintinai naudotis (panaudos pagrindais) atsakovei UAB „IRLANDA“. Esant aukščiau nurodytoms, faktinėms bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, sutiktina su ieškovo atstovo argumentu ir pripažintina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad Koncesijos sutartimi atsakovės susitarė dėl valstybinės žemės perdavimo laikinai naudotis už nuomos mokestį, kuris, kaip teigia atsakovės, jų susitarimu nustatytas kaip koncesininko pareiga perduoti Koncesijos sutartyje numatytus daiktus suteikiančiajai institucijai nuosavybės teise, atsakovei UAB „IRLANDA“. Sisteminis Koncesijos sutarties 5, 7, 8 ir 9 punktų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog nurodytomis Koncesijos sutarties nuostatomis atsakovės susitarė dėl nuosavybės teisių į būsimą turtą, kurį sukurti Koncesijos sutartimi įsipareigojo atsakovė UAB „IRLANDA“.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, kritiškai vertintini ir atmestini kaip nepagrįsti atsakovės Elektrėnų savivaldybės atstovo paaiškinimai, jog atsakovės Koncesijos sutartimi susitarė dėl atlygintino valstybinės žemės (Žemės sklypo) perdavimo laikinai naudotis atsakovei UAB „IRLANDA“.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovės Koncesijos sutartimi inter alia susitarė dėl valstybinės žemės perdavimo laikinai neatlygintinai naudotis (panaudos pagrindais) atsakovei UAB „IRLANDA“, kuri, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, nėra tas subjektas, kuriam pagal Žemės įstatymo 8 straipsnio ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio nuostatas valstybinė žemė galėjo būti perduota laikinai neatlygintinai naudotis. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, jog Koncesijos sutartis ta apimtimi, kuria atsakovės susitarė dėl valstybinės žemės perdavimo laikinai neatlygintinai naudotis (panaudos pagrindais) atsakovei UAB „IRLANDA“, prieštarauja imperatyvioms įstatymų – Žemės įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo – normoms (atitinkamai 8 straipsniui ir 13 straipsniui).

Kaip žinia, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės 2012 m. vasario 2 d. sudarė susitarimą dėl Koncesijos sutarties nutraukimo Nr. 01S-1 (b. l. 158-161), kuriuo inter alia susitarė nutraukti Koncesijos sutartį nuo susitarimo sudarymo dienos (1 punktas).

Atsakovės Elektrėnų savivaldybės atstovas paaiškino, jog ieškinio reikalavimas dėl Koncesijos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia negali būti tenkinamas, kadangi nebeegzistuoja sutartis, kurios dalį prašoma pripažinti negaliojančia. Koncesijos sutartis 2012-02-02 buvo nutraukta, todėl laikytina, kad jos apskritai nėra. Negalima pripažinti negaliojančiu to, ko nėra apskritai. Atsakovės UAB „IRLANDA“ atstovas palaikė atsakovės Elektrėnų savivaldybės atstovo poziciją.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 26 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009 (toliau tekste – Nutartis), kuri laikytina teismo precedentu nagrinėjamoje byloje, kadangi nurodytos bylos faktinės aplinkybės atitinka nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Nutartyje konstatavo, jog sandorio negaliojimo instituto esmė yra ta, kad negaliojantis sandoris nesukelia tų pasekmių, kurių siekė jo dalyviai, jis sukelia sandorio negaliojimo pasekmes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-189/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo pasekmių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, tai yra su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką; įstatyme šių interesų apsaugai suteikiamas prioritetas civilinių teisinių santykių stabilumo ir privačių interesų atžvilgiu - imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja įstatymo pagrindu, jo negaliojimui neturi įtakos teismo sprendimas, šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis) ir toks sandoris jokių teisinių padarinių, išskyrus jo negaliojimo padarinius, nesukelia ir negali sukelti. Niekinis sandoris negalioja nuo sudarymo momento - ab initio (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Teismui konstatavus, kad sandoris yra niekinis, kartu konstatuojama, kad jis nesukūrė civilinių teisių ar pareigų, kurių siekė jį sudarę asmenys, šalys turi būti grąžintos į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo – taikoma restitucija, o kai negalima grąžinti to, ką sandorio šalys yra gavusios, natūra – atlyginama to vertė pinigais, jeigu įstatyme nenumatytos kitokios sandorio negaliojimo pasekmės (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Konstatavus niekinį sandorio pobūdį, ne visada gali būti anuliuotos faktinės sandorio pasekmės, todėl, įvertinęs iš negaliojančio sandorio atsiradusių pasekmių pobūdį, teismas gali restitucijos netaikyti. Sutarčių teisėje niekinis sutarties pobūdis reiškia jos absoliutų negaliojimą ir sukelia įstatyme nustatytas niekinio sandorio pasekmes (CK 6.225 straipsnio 1, 2 dalys, CK 6.227 straipsnio 2 dalis), absoliutaus sutarties negaliojimo konstatavimas, kaip ir bendrai niekinio sandorio atveju, turi retroaktyvų efektą – paneigiamos teisinės pasekmės, kurių šalys siekė sudarydamos sutartį. Sutarties nutraukimo (CK 6.217 straipsnis) institutas taikomas, kai civilinės teisės pažeidžiamos ne sutarties sudarymu, o netinkamu jos vykdymu arba tolesnis sutarties vykdymas neatitinka jos dalyvių interesų. Nutraukus sutartį, iki nutraukimo atsiradusių šalių teisių ir pareigų teisėtumas nepaneigiamas, nutraukta sutartis negalioja ne ab initio, o nuo nutraukimo momento (ex nunc), tai yra sutarties nutraukimas turi perspektyvinį efektą – iki sutarties nutraukimo kilusios teisinės pasekmės nepaneigiamos, šalys atleidžiamos nuo tolesnio sutarties vykdymo, tačiau neatleidžiamos nuo prievolių viena kitai, kilusių iš sutarties iki jos nutraukimo momento (CK 6.221 straipsnis); tai yra esminis skirtumas nuo absoliutaus sutarties negaliojimo. Sandorio (sutarties) pripažinimas negaliojančiu ir sutarties nutraukimas yra skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, galintys būti savarankiškais, atskirais ieškinio dalykais. Niekinės sutarties nutraukimas teisine prasme negalimas, nes tokia sutartis negalioja įstatymo pagrindu, todėl tas faktas, kad nagrinėjamu atveju Koncesijos sutartis yra nutraukta, nagrinėjamos bylos atžvilgiu, vadovaujantis aukščiau nurodytu teismo precedentu, reiškia tik tai, kad teismo sprendimu nereikia taikyti restitucijos, tuo tarpu ieškinio dėl niekinio sandorio negaliojimo dalykas, nutraukus Koncesijos sutartį, neišnyko ir atmesti ieškinį dėl šio reikalavimo nėra įstatyme nustatyto pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis aukščiau nurodytu teismo precedentu, kritiškai vertintini ir atmestini kaip nepagrįsti atsakovės Elektrėnų savivaldybės atstovo paaiškinimai, jog ieškinio reikalavimas dėl Koncesijos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia negali būti tenkinamas, kadangi nebeegzistuoja sutartis, kurios dalį prašoma pripažinti negaliojančia.

Bylos nagrinėjimo metu konstatavus, jog Koncesijos sutarties dalis, tiksliau – Koncesijos sutarties 15 punktas ir 7.3, 17, 18, 19, 27.2, 32, 50, 52 punktų dalys, kuriose numatyta valstybinės žemės panauda, prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (Žemės įstatymo 8 straipsnyje ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintoms teisės normoms), konstatuotina, jog aukščiau nurodyta Koncesijos sutarties dalis yra niekinė ir negalioja ab initio, tai yra nuo Koncesijos sutarties sudarymo momento.

Esant aukščiau nurodytoms, faktinėms bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas dėl Koncesijos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl Sprendimo teisėtumo.

Atsakovės Elektrėnų savivaldybės atstovas paaiškino, jog ieškinio reikalavimas dėl Sprendimo dalies panaikinimo negali būti tenkinamas, kadangi nuo 2011 m. spalio 1 d. neteko galios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalis, numačiusi bendrosios kompetencijos teismo įgaliojimus spręsti individualaus pobūdžio administracinio teisės akto teisėtumo klausimą, jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas yra ginčijamas šioje byloje. Sprendimas yra individualaus pobūdžio administracinis teisės aktas.

Teismas sutinka su aukščiau nurodytais atsakovės Elektrėnų savivaldybės atstovo paaiškinimais ta apimtimi, jog Sprendimas yra individualaus pobūdžio administracinis teisės aktas, nuo 2011 m. spalio 1 d. neteko galios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalis, numačiusi bendrosios kompetencijos teismo įgaliojimus spręsti individualaus pobūdžio administracinio teisės akto teisėtumo klausimą, jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas yra ginčijamas šioje byloje, tačiau, kita vertus, pažymi, jog ieškovo ieškinys, kuriuo inter alia prašoma panaikinti Sprendimo dalį, teisme gautas 2010 m. lapkričio 29 d., ieškovo ieškinys priimtas ir civilinė byla iškelta 2011 m. gegužės 31 d., tai yra dar iki aktualios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso redakcijos įsigaliojimo dienos. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju atmesti ieškinio reikalavimą dėl Sprendimo dalies panaikinimo remiantis ta aplinkybe, kurią nurodė atsakovės Elektrėnų savivaldybės atstovas, nėra įstatyme nustatyto pagrindo.

Bylos nagrinėjimo metu konstatavus, jog Koncesijos sutarties dalis prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, nesant byloje duomenų, patvirtinančių, jog Sprendimas yra panaikintas ar pripažintas netekusiu galios, konstatuotina, jog Sprendimo dalis, kuria pritarta Koncesijos sutarties daliai, prieštaraujančiai imperatyvioms įstatymų normoms, yra neteisėta, todėl naikintina.

Esant aukščiau nurodytoms, bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl Sprendimo dalies panaikinimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Apibendrinant visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl, priimant sprendimą, teismo neanalizuojami ir nevertinami.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovių lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinos 305,50 Lt bylinėjimosi išlaidos, tai yra 200,00 Lt žyminis mokestis ir 105,50 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 96, 177-178, 259, 260, 270 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiais Elektrėnų savivaldybės ir UAB „IRLANDA“ 2006 m. liepos 12 d. sudarytos Elektrėnų miesto teritorijos tarp Šviesos gatvės ir kelio Vilnius-Kaunas (A-1) infrastruktūros ir verslo objektų statybos, plėtros, valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos sutarties Nr. 01S-10 15 punktą bei 7.3, 17, 18, 19, 27.2, 32, 50, 52 punktų dalis, kuriose numatyta valstybinės žemės panauda.

Panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 5 d. sprendimo „Dėl pritarimo koncesijos sutarties projektui“ Nr. TS-123 1 punkto dalį, kuria pritarta Elektrėnų savivaldybės ir UAB „IRLANDA“ Elektrėnų miesto teritorijos tarp Šviesos gatvės ir kelio Vilnius-Kaunas (A-1) infrastruktūros ir verslo objektų statybos, plėtros, valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos sutarties 15 punktui ir 7.3, 17, 18, 19, 27.2, 32, 50, 52 punktų dalims, kuriose numatyta valstybinės žemės panauda.

Priteisti iš Elektrėnų savivaldybės 152,75 Lt bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.

Priteisti iš UAB „IRLANDA“ 152,75 Lt bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.