Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Ryčio Krasausko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovėms Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakoves pateikti jam visų patikrinimo metu surinktų dokumentų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas susipažinimui.

Komisija pateiktame procesiniame dokumente (b. l. 112-113) nurodė, kad pareiškėjo 2016-12-19 prašymas dėl patikrinimo bylos dokumentų kopijų pateikimo kaip savarankiškas dokumentas nebuvo išnagrinėtas ir dėl tokio prašymo Komisija nėra priėmusi savarankiško procesinio sprendimo. Komisija pareiškėjo prašymą pateikti bylos medžiagos kopijas išnagrinėjo ir įvertino nagrinėdama mokestinį ginčą pagal pareiškėjo 2016-11-02 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-10-11 sprendimo. Komisija taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė su ginčo medžiaga susipažinti Komisijoje, tačiau pareiškėjas šia teises nepasinaudojo. Komisijos nuomone, pareiškėjo teisė susipažinti su bylos medžiaga nebuvo pažeista.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl asmens teisė gauti informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Mokestinių ginčų Komisijos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje, nurodė, kad pareiškėjas patikslintu skundu reiškia du savarankiškus reikalavimus, kilusius iš skirtingų teisinių santykių: 1) susijusius su mokestinės bylos materialiuoju reikalavimu; 2) susijusius su asmens teise į informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo prasme (b. l. 59-61).

Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtoje nutartyje pateiktus išaiškinimus, 2017 m. birželio 14 d. nutartimi iš administracinės bylos Nr. I-2415-821/2017 išskyrė pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Komisijos sprendimą ir įpareigoti Komisiją pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo į atskirą administracinę bylą Nr. I-4086-821/2017, ir nutarė administracinėje byloje Nr. I-086-821/2017 nagrinėti tik pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (b. l. 76-77). 2017 m. birželio 19 d. nutartimi administracinė byla Nr. I-4086-821/2017 sujungta su administracine byla Nr. eI-2380-596/2017 (b. l. 81-82).

Šios bylos nagrinėjimo dalykas – Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Komisijos veiksmų teisėtumas nepateikiant pareiškėjui su mokestiniu ginču medžiagos patvirtintų kopijų.

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2014-07-01 iki 2017-04-01) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis Įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. To paties straipsnio 3 dalyje nustatytos sritys, kurioms Įstatymas netaikomas. Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad įstaigai atsisakius pateikti informaciją, pareiškėjui išsiunčiamas apie tai pranešimas, kuriame nurodoma atsisakymo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija pareiškėjui, atsižvelgiant į jo prašymą, gali būti pateikiama žodžiu, leidžiant susipažinti su dokumentu, pateikiant pažymą, dokumento išrašą ar popierinę dokumento kopiją, elektroninę laikmeną, garso, vaizdo ar garso ir vaizdo įrašą, prieigą prie informacijos rinkmenos. Jei prašyme nenurodyta informacijos pateikimo forma, įstaiga ją pateikia tokia pačia forma kaip gauto prašymo. Pagal Įstatymo 19 straipsnio nuostatas, pareiškėjas turi teisę apskųsti įstaigos veiksmus įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmą ar neveikimą, susijusį su teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos informacijos teikimu (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-3319-552/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-397-438/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-604-438/2017 ir kt.). Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, įstaigos privalo teikti pareiškėjams dokumentus. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog nenustačius pagrindų, dėl kurių pagal Įstatymą pareiškėjų prašoma informacija gali būti neteikiama, taip pat nesant duomenų, kad institucija prašomos informacijos neturėtų, informacija turi būti teikiama; į asmenų prašymus pateikiami atsakymai privalo būti konkretūs, aiškūs ir išsamūs (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1698/2008, 2017 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-16-438/2017).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad centrinis mokesčių administratorius, gavęs pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 22 d. prašymą pateikti dokumentų kopijas, į jį atsakė, paaiškindamas pareiškėjui jo teisę atvykti susipažinti su bylos medžiaga, nurodė tiek teritorinio, tiek centrinio administratoriaus buveinių adresus, pateikė atsakingų darbuotojų, su kuriais pareiškėjas gali susiekti ir suderinti susipažinimo su mokestinio patikrinimo medžiaga datą ir laiką, kontaktinius duomenis. Tačiau, Rašte nenurodė priežasčių, trukdančių pateikti prašomų dokumentų kopijas pareiškėjo pageidaujama forma. Pareiškėjas manydamas, kad jo teisė gauti prašomą informaciją iš centrinio mokesčių administratoriaus yra pažeista, 2017 m. rugsėjo 22 d. parengė savarankišką skundą Valstybinės mokesčių inspekcijos direktoriui. Centrinis mokesčių administratorius minėtą skundą išnagrinėjo kartu su pareiškėjo skundu dėl teritorinio mokesčio administratoriaus 2016 m. liepos 8 d. sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas patikrinimo aktas, ir 2016 m. spalio 11 d. sprendime nurodė, kad pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 22 d. skundas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-09-07 sprendimo Nr. (24.4-31-5) R-5561 yra procedūrinis sprendimas, kuris negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, o nesutikimo argumentus pareiškėjas galės pareikšti ginčydamas galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą. Kaip nurodė Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą šioje administracinėje byloje, pareiškėjas turi teisę skųsti valstybės institucijos veiksmus ar neveikimą, susijusį su informacijos teikimu, o tokio pobūdžio skundų nagrinėjimas nėra priskiriamas Komisijos kompetencijai, todėl darytina išvada, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas yra galutinis sprendimas dėl pareiškėjo reikalavimo (prašymo) gauti dokumentų kopijas. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nei 2016 m. rugsėjo 7 d. Rašte, nei 2016 m. spalio 11 d. sprendime neišsprendė pareiškėjo prašymo pateikti prašomų dokumentų (mokestinio patikrinimo medžiagos) kopijų, pareiškėjo pageidaujama forma, pagrįstumo, pagrindų, kuriems esant valstybės institucija galėtų atsisakyti teikti pareiškėjo prašomą informaciją (mokestinio patikrinimo dokumentų kopijas) nepateikė, tuo pažeisdama pareiškėjo teisę gauti informaciją.

Pagal Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatus, patvirtinus Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d nutarimo Nr. 1119 (toliau – ir Nuostatai) 1 puntą, Komisija yra ikiteisminė mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija ir jos kompetencijai pavesta nagrinėti Nuostatų 6 punkte nurodytus ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčio administratoriaus, tačiau Komisija, be kita ko, yra valstybės institucija (Nuostatų 52 punktas, MAĮ 148 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatos, taikytinos visoms valstybėms institucijoms (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-331-552/2017).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas Komisijai buvo pateikęs ne tik skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo, bet ir savarankišką prašymą dėl mokestinio patikrinimo bylos dokumentų kopijų pateikimo (b. l. 85-86). Komisija į minėtą pareiškėjo prašymą Įstatymo nustatyta tvarka neatsakė, prašyme nurodytos informacijos, pareiškėjo pageidaujama forma, nepateikė. Vien tai, kad nagrinėdama tarp pareiškėjo ir centrinio mokesčių administratoriaus kilusį mokestinį ginčą Komisija išaiškino pareiškėjui jo teisę susipažinti su mokestinio ginčo bylos medžiaga atvykus į Komisiją, negali būti laikytina tinkamu pareiškėjo savarankiško prašymo išnagrinėjimu. Be to, kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Komisija nėra kompetentinga nagrinėti ginčų, susijusių su asmens teise gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-397-438/2017). Komisija, įgyvendindama pareiškėjo teisę gauti prašomą informaciją pagal Įstatymo nuostatas, privalėjo pareiškėjo prašymą išnagrinėti ir pateikti informaciją pageidaujama forma arba atsisakyti ją pateikti, nurodydama priežastis, dėl kurių tokia informacija negali būti pateikta. Nagrinėjamo ginčo atveju Komisija nei vieno iš nurodytų veiksmų neatliko.

Išnagrinėjus pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nustatyta, kad nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei Komisija pareiškėjui nepateikė patvirtintų mokestinio ginčo bylos medžiagos kopijų ir nepriėmė sprendimų dėl pareiškėjo prašymų išduoti dokumentų kopijas pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, Valstybinė mokesčių inspekcija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 22 d. skundą dėl 2016 m. rugsėjo 7 d. rašto (sprendimo) Nr. (24.4-31-5)-R-5561, o Komisija įpareigotina išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 12 d. prašymą.

Šioje byloje teismas nevertina to ar, mokestinio ginčo bylos kopijų nepateikimas turėjo įtakos centrinio mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimų dėl mokestinio ginčo teisėtumui ir pagrįstumui, nes šie klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 22 d. skundą dėl 2016 m. rugsėjo 7 d. rašto (sprendimo) Nr. (24.4-31-5)-R-5561.

Įpareigoti Mokestinių ginčų komisiją išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 19 d. prašymą dėl patikrinimo bylos dokumentų kopijų pateikimo.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.