- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-06
- Bylos Nr.
- 1-480-885/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-2-00011-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Kaltinamasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- G. P.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota darbo biržoje, išsituokusi, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsiliepimas
A. J. panaudojo žinomai suklastotą dokumentą, tai yra ji Šiaulių miesto apylinkės teismui, Vilniaus g. 247, Šiauliuose, 2012-01-09 pateikdama atsiliepimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) į G. P. pareikštą ieškinį, prie jo pridėjo žinomai suklastotą pakvitavimo kopiją, kuriame buvo padarytas tikrovės neatitinkantis įrašas, kad G. P. 2011-10-29 pagal 2011-10-26 paskolos sutartį, sudarytą tarp jos ir A. J., gavo grynaisiais 37200 Lt.
Be to, A. J., turėdama tikslą įgyti savo naudai svetimą, nukentėjusiajai G. P. priklausantį, turtą – butą, (duomenys neskelbtini), žinodama, jog paskolai suteikti neturi pakankamai lėšų, 2011-10-26 Radviliškio rajono 2-ajame notaro biure, Gedimino g. 1-2, Radviliškis, pasirašė paskolos sutartį su nukentėjusiąja G. P., pagal kurią įsipareigojo G. P. suteikti grynais pinigais 37200 Lt paskolą ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo nurodyto buto hipotekos įregistravimo hipotekos įstaigoje dienos, G. P. 2011-10-28 įregistravus sutartinės hipotekos lakštą, kuriuo įkeičiamas daiktas – butas, (duomenys neskelbtini), kreditoriaus A. J. naudai, A. J. paskolos G. P. nesuteikė, ir tokiu būdu apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę į G. P. priklausantį turtą – butą, (duomenys neskelbtini), bei toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką A. J. pardavė savo reikalavimo teisę į G. P. butą UAB „A“, kuri jai už tai sumokėjo 37200 Lt, ir tokiu būdu A. J. apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės 37200 Lt vertės UAB „A“ turtą.
Kaltinamoji A. J. teisiamajame posėdyje dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų savo kaltės nepripažino visiškai ir paaiškino, kad gerai visko neprisimena, bet ji tikrai turto už 80000 litų neįsigijo ir jis negali jai priklausyti. Ji nieko neklastojo, o mokėjo grynais. Tai dėl jos naivumo ir pasitikėjimo. Sutartį nusivežė ji pati, o hipotekos lakštus patvirtino teisme. Su G. P. susitiko Radviliškyje, Kęstučio aikštėje prie notarinės kontoros, kur G. P. buvo su vyriškiu ir pinigus atidavė automobilyje bei išvyko į Šiaulius. Pardavė teisę į butą prieš Kalėdas. Vieną dieną pardavė reikalavimą su teise parduoti, o kitą dieną jau gavo ieškinį. Gavusi ieškinį, nieko nedarė, bet teismui pateikė pakvitavimą. Pinigų ji turėjo ir daug. Paskolą buvo paėmusi iš „DnB Nord“ banko. Jos skolos siekia 250000 litų per visus antstolius ir skolos viršija jos turimą turtą. Su antstoliais bando suktis, bet vis įsivelia į teismus. Iš G. P. sandėrio ji neuždirbo nieko, nes pardavė reikalavimo teisę ir viskas, o G. P. jai palūkanų nemokėjo. Antstoliams gavusi pinigus nemokėjo nieko, nes tai nieko nebūtų pakeitę. Šiuo metu stabdoma įmonės, kurioje dirbo veikla. Realiai įmonė dirbo 5-6 mėnesius. Jos vardu buvo sudaryti 1-2 sandoriai. Vėliau dėl šeimyninių problemų viskas sustojo. Ji gauna socialinę pašalpą 600 litų. Už butą nemoka, todėl kaupiasi skolos. Butą, kuriame gyvena, planuoja pirkti. (duomenys neskelbtini) irgi perka. Šiuo metu tiek perkamų ir yra. Apie sąžiningumą negalvoja. G. P. neklausė, kodėl nemoka, o raginimų taip pat nesiuntė. Ji mokėti privalėjo pradėti lapkričio mėnesį, bet nesumokėjo ir ji pardavė reikalavimo teisę. G. P. buvo atvykusi, bet jos nebuvo. Sūnus sakė, kad buvo. G. P. kažką jai siuntė. Gerai nepamena, prašo remtis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Iš UAB „Inkaso Lietuva“ gautus pinigus paslėpė. Be to, jai taikė restituciją, kur ji gavo 50000 litų, šiuos pinigus taip pat paslėpė nuo antstolių, nes tokia suma nieko nebūtų pakeitusi. Deklaracijas pildo nesąžiningai, buhalterinė apskaita vedama aplaidžiai, sprendžiamas klausimas dėl įmonės veiklos ir bankroto. Gali būti, kad netikslumai dėl aplaidžios buhalterijos. Šeštadienį nuo 9-12 val. su G. P. susitiko Radviliškyje. Telefonu tą dieną naudojosi. Išklotinėse nurodytu laiku buvo Šiauliuose, bet kadangi iki Radviliškio netolimas atstumas, nuvažiuoja greitai. Kodėl jungiasi telefonas prie Šiaulių bokšto, nežino. Telefoną gal buvo palikusi Šiauliuose, nes ji naudojasi trimis telefonais ir nežino kokio telefono išklotinė pateikta. Per banką pinigų pervesti negali, nes antstoliai atsiskaičiuoja. G. P. apie jos turtinę padėtį neklausė. Ji iš pradžių dar ketino pinigus pervesti per banką, tačiau G. P. reikalavo greitai tai padaryti. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Teismui pateikia pakvitavimą, kad ji turėjo 50000 litų. Dėl prokuroro motyvo, kad ji neturėjo pinigų ir negalėjo skolinti paaiškino, kad veiklą su nekilnojamuoju turtu vykdė nuo 2007 m., baigė 2011 m. pabaigoje, 2012 m. pradžioje. Įvykio metu dar šiek tiek veiklą vykdė. Ji užsiėmė tarpininkavimu, padėdavo parduoti nekilnojamą turtą už komisinius. Skolinosi pinigus, pirko (duomenys neskelbtini) esantį butą per antstolį. Dėl nepilnamečių kilo problemų, todėl pritaikė restituciją. Ji jau tuo metu buvo skolinga antstoliams. Ji veiklą vykdė, bet 40000 litų turėjo, nes iš tų 50000 litų buvo išleidusi tik 10000 litų. Pinigus laikė, nes jai galėjo prireikti ką nors nupirkti. Paskolą buvo paėmusi iš „DnB Nord“ banko. Paskola buvo 70000 litų su trupučiu ir ji pirko (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamą turtą. Naujų bylų, pradėtų jos atžvilgiu, nėra.
Nukentėjusioji G. P. teisme parodė, kad A. J. pažįsta tik dėl paskolos. Ji turėjo finansinių problemų, reikėjo pinigų, o bankas paskolos nedavė. Tada susirado A. J., kuri pasiūlė paskolą už mažus procentus. Su A. J. sutartį pasirašė pas notarą. A. J. sakė, kad pinigai bus, kai bus hipotekos lakštai, tačiau pinigų nebuvo. Skambino A. J., bet ši nekalbėjo, todėl prašė draugės, kad ši skambintų. Draugei A. J. atsiliepė, paaiškino, kad buvo išvykusi, bet dabar pradės dirbti. Vėliau skambino A. J. ir ši žadėjo sumokėti, bet taip ir nesumokėjo. Buvo nuvykusi į ofisą. Sužinojo, kad patalpas nuomojosi, bet dabar perdavė teismui ir ji nebenuomoja. Šeštadienį ji dirbo ir A. J. nurodytoje vietoje negalėjo niekaip būti. Jokių pinigų ji jai neperdavė. Be to, šalia yra jos namai, todėl būtų pasikvietusi į namus. Tą dieną dirbo nuo 7 val. iki 19 val., ji geležinkelio stotyje tikrina sąstatus. Dirba dėvėdami geležinkeliečių uniformas. Iš darbo zonos išeiti negalima. Kad dirbtų vienas žmogus, neįmanoma. Darbo pamainos nuo 7 val. iki 19 val. ir nuo 19 val. iki 7 val. Pamainoje dirba daug žmonių, sąstatus tikrina su kolege. Jei jos nebūtų buvę, turėtų dirbti kitas žmogus. Civilinio ieškinio nagrinėjimas sustabdytas iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Pateikė civilinį ieškinį, nes padarė daug žalos. Pranešė į darbovietę apie skolas, todėl ji patyrė gėdą. Geria raminamus vaistus. Ji gulėjo ligoninėje, išrašyta daugybė vaistų, visa tai atsiliepė jos sveikatai. Dirba su vyru, bet pinigų nepakanka. Su A. J. buvo sutarusios, kad pinigus perves į sąskaitą. A. J. intensyviai ieškoti pradėjo, kai nerado jos nei namie, nei ofise. Skambino lapkričio 3 d., 4 d. Po to skambino lapkričio 7 d. Telefonu ji neatsiliepė. Rašė žinutes, bet jų neišsaugojo, nes netikėjo, kad aferistė. Vyras dalyvavo pasirašant sutartį pas notarę.
Liudytoja A. S. teisme parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta dėl darbinės veiklos. 2011 m. spalio mėnesį G. P. sakė, kad šeimai skubiai reikia pinigų ir kad Šiauliuose rado moterį, kuri paskolins. Kaip užstatą turėjo užstatyti nekilnojamą turtą. Įprastai ji ruošia sutartis, bet šiuo atveju jai A. J. atsiuntė sutartį elektroniniu paštu. Sutartis daugiau atitiko bankinių sutarčių reikalavimus. Jie tvarkė hipotekos lakštus. A. J. iš karto nemokėjo, sakė tai garantija. Nieko blogo neįžvelgė, sakė per tris dienas po įregistravimo sumokės pinigus. G. P. sutiko mieste ir ji jos klausė, kodėl taip ilgai nėra pinigų. Sakė, kad pati skambintų ir paklaustų. G. P. sakė skambino, bet neatsako. Tada patarė kreiptis į policiją. A. J. turtu negalėjo pasinaudoti, nes buvo tik turto suvaržymas. Jei būtų suteikusi paskolą, o kaltinamoji jos negrąžinusi, tada būtų turtas areštuotas. Tokiu atveju siunčiamas pranešimas, teisėja priima nutartį ir perduodama antstoliams. Hipotekos lakštą įsipareigojo užregistruoti kaltinamoji, nes ji iš Šiaulių, todėl jai buvo patogiau. Ar buvo užregistruotas, kai kalbėjo su G. P., nepamena. Jei nevykdomi įsipareigojimai, kreipiasi į hipoteką ir areštuoja turtą.
Liudytoja G. R. teisme parodė, kad kaltinamosios nepažįsta, nes ji jai tik skambino. G. P. jai pasakė, kad A. J. nemoka pinigų, todėl ji skambino A. J. ir klausė, kodėl neperveda pinigų. A. J. jos paklausė, ar ji jos advokatė, bet vėliau paaiškino, kad pradeda dirbti ir viską sutvarkys. Ji jai gal ir daugiau kartų skambino, bet A. J. neatsiliepė. Jai paskambinus, A. J. pripažino, kad dar nėra sumokėjusi pinigų. Ji žino, kad G. P. ieškojo A. J.. G. P. dėl pinigų tik vėliau papasakojo, iš karto po sutarties sudarymo nieko nesakė. Pati G. P. skambino A. J. bei važiavo ieškoti į namus.
Liudytojas D. S. teisme parodė, kad G. P. yra jo sesuo, kaltinamosios nepažįsta. Sesuo norėjo paimti paskolą, todėl jie važiavo susitikti su A. J. į Šiaulius, prie viešbučio. Pokalbis vyko kabinete, bet jis pokalbyje nedalyvavo. Sesuo sakė, kad reikia butą užstatyti ir A. J. gali suteikti paskolą. Jos susitarė susitikti vėliau, bet jis susitikime nedalyvavo. Praėjus kiek laiko, sesuo paprašė, kad nuvežtų į Šiaulius ir jie važiavo pas A. J. Duris atidarė sūnus, kuris paskambino mamai ir pasakė, kad mama išvažiavusi ir jam neleido kalbėti. Po to dar buvo atvažiavę į Šiaulius, bet A. J. ofiso nerado. Su seserimi apie finansus nekalba, ji jam pasipasakojo tik apie paskolą. Kiek laiko praėjus po susitarimo vežė, nepamena. Sutarties sąlygų su seserimi neaptarinėjo.
Liudytoja G. S. teisme parodė, kad su G. P. kalbėjosi apie tai, kad ši ieško, kas jai suteiktų paskolą. Paskui G. P. susirado A. J. ir sutarė dėl paskolos. Kai pinigų A. J. nesumokėjo, G. P. paprašė jos vyro, kad nuvežtų į Šiaulius. Nuvykę A. J. nerado, buto duris atidarė jos sūnus. G. P. prašė sūnaus, kad paskambintų mamai. Ji važiavo vieną kartą. Jai atrodo, kad iš A. J. buto važiavo į ofisą. Bet gali būti, kad į ofisą važiavo kitą kartą.
Liudytojas A. J. teisme parodė, kad jis ir G. P. kartu dirba. G. P. yra vagonų tikrintoja, o jis - vyr. vagonų tikrintojas, ji jam pavaldi. Dirba grupėse, yra dvi darbo pamainos, visada vaikšto po du ir tikrina gedimus. Darbas vyksta pamainomis. Be jo žinios nei vienas darbuotojas negali pasišalinti iš darbo vietos. Jei reikia išvykti ilgesniam laikui, tada leidimą duoda tik viršininkas. Jis pamena, kad G. P. nėra niekada išėjusi iš darbo vietos, ji nėra niekada prašiusis. Paslapčia išeiti iš darbo vietos neįmanoma. Tikrintojai dirba priešais langą, niekas nerizikuoja. Atsiliepimai apie G. P. tik patys geriausi. Apie problemas kalbasi kaip ir su kiekvienu darbuotoju. Apie konkrečią G. P. problemą sužinojo, kai reikėjo važiuoti į teismą. Posto, kur atėjus į darbą reikėtų darbuotojams registruotis, nėra. Jei dirba naktį, dvi dienas turi laisvas. Jei dirba dieną, naktį laisvi. Dirba dvylika valandų. Pietų pertraukos nėra, pietauja, kai turi laisvo laiko. Atstumas nuo darbo vietos iki centro yra apie kilometras, gal daugiau.
Liudytoja M. J. teisme parodė, kad su G. P. yra kolegės. Jos kartu tikrina vagonus. G. P. tikrina iš dešinės, ji iš kairės. Atskirai vaikščioti ir tikrinti negalima, taip nurodyta instrukcijoje. Jas skiria vagonas. Tikrina skirtingas puses. G. P. niekur negalėjo išeiti. Kad jos nėra, ji tuoj pat būtų pastebėjusi. Jei pastebi gedimą, turi pasitarti ir informuoti meistrus. Pranešinėja dirbantis iš dešinės. Turi surašyti vagonus ir priduoti. Dieninė pamaina yra nuo 7 val. iki 19 val. Važiuodami su vyru į namus, pakeliui iki centro ji su vyru veža G. P.. Išankstinio grafiko nėra, tikrina atvykusius traukinius. Tačiau kada traukiniai atvyks, jos nežino. Vieno sąstato tikrinimo laikas yra 45 minutės. Vienas tikrinti negali. Jos kartu dirba, kartu pietauja. Apie šį įvykį G. P. jai pasakojo, buvo minėjusi, kad norėjo pasiimti paskolą, bet ją apgavo. Darbo grafikas pakabintas punkte, sudaromas mėnesiui, jie visi dirba poroje, visada porininkai tie patys, nesikeičia. Iš viso yra keturios poros ir keičiasi. Jei kas suserga, iškviečia kitą darbuotoją. Vienas vagonų niekada netikrina.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios paaiškinimų, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų jos kaltę taip pat įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, kurie buvo ištirti teisme.
2011-10-28 pažymėjimo apie hipotekos registre įregistruotą sutartinės hipotekos sandorį kopija. Įkeičiamas daiktas – butas, (duomenys neskelbtini), savininkas G. P. Sutartine hipoteka užtikrinta prievolė: 2011-10-26 paskolos sutartis, sudaryta tarp G. P. ir A. J. (1 t. 16-17 b. l.).
Sutartinės hipotekos lakšto kopija, identifikavimo kodas 05/1/2011/0006481. Skolininkas G. P., kreditorius A. J.. Įkeičiamas daiktas – butas, (duomenys neskelbtini), įkeičiamo daikto savininkas – G. P. Prievolės dydis 37200 Lt (1 t. 18-20).
2011-10-26 paskolos sutarties kopija. Sutarties šalys: A. J. (paskolos davėja) ir G. P. (paskolos gavėja). 1.1. p. paskolos davėja įsipareigoja suteikti paskolos gavėjai 37200 Lt paskolą. 2.1.1. p. paskolos davėja su paskolos gavėja paskolos davėjai priimtinomis sąlygomis sudarys paskolos gavėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), hipotekos sutartį, užtikrinančią paskolos gavėjos įsipareigojimų, prisiimamų šia sutartimi, tinkamą įvykdymą. 2.2. p. paskolos davėja įsipareigoja suteikti paskolos gavėjai visą paskolą grynais pinigais ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo šios sutarties 2.1.1. p. nurodyto hipotekos įregistravimo hipotekos įstaigoje dienos. 6.2. p. visas šalių susirašinėjimas, vykdant sutartį, įteikiamas šaliai pasirašytinai arba siunčiamas paštu sutartyje nurodytu kitos šalies gyvenamosios vietos adresu. Paštu išsiųsta korespondencija laikoma gauta trečią kalendorinę dieną nuo jos išsiuntimo dienos (1 t. 21-22 b. l.).
2011-11-23 G. P. pranešimo dėl sutarties nutraukimo bei registruotos pašto siuntos voko kopijos. Pranešime G. P. nurodė, jog jai įvykdžius visus įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, paskolos davėja savo įsipareigojimų neįvykdė, tai yra per sutartyje nustatytą terminą paskolos nesuteikė, todėl sutartį vienašališkai nutraukia. Ant korespondencijos voko kopijos yra nurodyta: siuntėjas G. P., adresas (duomenys neskelbtini); gavėjas: A. J., adresas (duomenys neskelbtini). Žyma, jog korespondencija buvo išsiųsta iš Radviliškio 2011-11-25, gauta Šiauliuose 2011-11-26. Žyma, jog adresatas korespondencijos neatsiėmė iki 2011-12-27 (1 t. 59-60 b. l.).
Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojasi G. P.) išklotinės laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2011-11-14, iš kurių matyti, kad siųstos SMS žinutės į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. J., 2011-11-03 11:41:10 val., 14:53:22 val.; siųstos SMS žinutės 2011-11-04 12:39:38 val., 13:51:40 val., 15:00:05 val., skambinta 16:58:55 val. pokalbio trukmė 00:01:23 val.; siųstos SMS žinutės 2011-11-05 12:27:18 val., 18:37:52 val.; siųstos SMS žinutės 2011-11-07 15:40:52 val., 18:16:50 val.; siųstos SMS žinutės 2011-11-09 19:15:10 val.; siųstos SMS žinutės 2011-11-12 15:38:27 val.; siųstos SMS žinutės 2011-11-13 12:08:01 val., 12:08:05 val. (1 t. 61-66 b. l.).
2011-12-20 paprastojo neprotestuotino vekselio ir 2011-12-20 kasos išlaidų orderių kopijos, iš kurių matyti, kad paprastasis neprotestuotinas vekselis išduotas 3000 Lt sumai, kurią mokėtojas UAB „A“ įsipareigojo sumokėti A. J. iki 2012-06-20. Kasos išlaidų orderis yra išrašytas UAB „A“, jog pagal sutartį Nr. ALGINK/AJA/11/12/20 A. J. buvo sumokėta 37200 Lt (1 t. 74, 75 b. l.).
2012-04-03 AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Radviliškio regiono stočių skyrius pateikė G. P. 2011 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį iš kurio matyti, kad G. P. 2011-10-29 dirbo 12 valandų, spalio mėnesio 30 ir 31 dienomis G. P. taip pat dirbo (1 t. 84-85 b. l.).
2012-02-09 antstolis A. B. pateikė raštą Nr. BLO117909, kuriame nurodoma, jog kontoroje yra: vykdomoji byla Nr. 41-4046/09 dėl 5107 Lt skolos išieškojimo iš A. J. (byla užvesta 2009-10-07); vykdomoji byla Nr. 41-2932/11 dėl 5000 Lt skolos išieškojimo iš A. J. (byla užvesta 2011-11-23) (1 t. 96 b. l.).
2012-02-08 antstolis R. Kudrauskas pateikė raštą Nr. S-93, kuriame nurodoma, jog kontoroje yra keturios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš A. J.: 207 Lt (byla užvesta 2002-12-04); 27 Lt (byla užvesta 2010-06-21); 75 Lt (byla užvesta 2011-02-25); 3240 Lt (byla užvesta 2011-05-25) (1 t. 98 b. l.).
2012-02-09 antstolis T. Ubartas pateikė raštą Nr. 0136/11/02424-S002888, kuriame nurodoma, jog kontoroje yra šešios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš A. J.: 44318,20 Lt (byla užvesta 2008-11-24); 4367,36 Lt (byla užvesta 2008-12-19); 3,30 Lt (byla užvesta 2009-09-22); 2512,95 Lt (byla užvesta 2010-05-25); 375 Lt (byla užvesta 2010-11-08); 4120,86 Lt (byla užvesta 2011-11-14) (1 t. 99 b. l.).
2012-02-20 antstolė E. Rulienė pateikė raštą Nr. 69-3301/2009, kuriame nurodoma, jog kontoroje yra aštuonios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš A. J.: 500 Lt (byla Nr. 69-5218, užvesta 2002-11-18); 1500 Lt (byla Nr. 69-667/2011, užvesta 2011-04-13); 77849,31 Lt (byla Nr. 69-2978/2009, užvesta 2009-10-05); 162,48 Lt (byla Nr. 69-3301/2009, užvesta 2009-10-26); 236,48 Lt (byla Nr. 69-1998/2011, užvesta 2011-12-27); 3,75 Lt (byla Nr. 69-5/2010, užvesta 2010-01-04); 1129 Lt (byla Nr. 69-3519/2009, užvesta 2009-11-09); 1750,71 Lt (byla Nr. 69-1666/2008, užvesta 2008-09-09) (1 t. 101 b. l.).
2012-02-10 antstolė G. V. pateikė raštą Nr. S-713, kuriame nurodoma, jog kontoroje yra trys vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš A. J.: 1635,14 Lt (išieškota 634,84 Lt) (byla Nr. 0112/07/00734, užvesta 2007-07-12); 1052,74 Lt (byla Nr. 0112/10/00438, užvesta 2010-03-20); 8,50 Lt (byla Nr. 0112/10/00533, užvesta 2010-04-26) (1 t. 102 b. l.).
2012-02-09 antstolė V. Šimkienė pateikė raštą Nr. AR-161, kuriame nurodoma, jog kontoroje yra trys vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš A. J.: 6984,96 Lt (byla Nr. 2-3898-772, užvesta 2009-07-14); 100 Lt (byla Nr. M593240, užvesta 2009-08-13); 93375,53 Lt (byla Nr. 2-7980-77/2010, užvesta 2010-12-14) (1t. 104 b. l.).
2012-02-14 antstolis A. Liaškovas pateikė raštą Nr. AN016041, kuriame nurodoma, jog kontoroje yra keturios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš A. J.: 50 Lt (byla Nr. 0159/10/00321, užvesta 2010-07-21); 5,10 Lt (byla Nr. 0159/11/00912, užvesta 2011-11-29); 18,10 Lt (byla Nr. 0159/12/00085, užvesta 2012-01-18); 6 Lt (byla Nr. 0159/12/00162, užvesta 2012-01-30). Taip pat kontoroje yra dvi bylos, kuriose A. J. yra išieškotoja, tai 7568 Lt (byla Nr. 0159/11/00123, užvesta 2011-02-19); 2411 Lt (byla Nr. 0159/12/00193, užvesta 2012-02-08) (1 t. 106 b. l.).
Pagal 2012-02-23 išrašą iš VĮ Registrų centro duomenų bazės A. J. nekilnojamojo turto neturėjo (1 t. 109 b. l.).
2012-03-09 kratos protokole užfiksuota, kad atlikta krata A. J. gyvenamojoje vietoje siekiant surasti ir paimti 2011-10-29 G. P. pakvitavimo A. J. dėl pinigų gavimo originalą. Dokumentas nerastas (1 t. 128-129 b. l.).
A. J. 2011-10-01 – 2012-02-23 telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės. Atliekant A. J. telefono skambučių išklotinės analizę, nustatyta, kad G. P. su A. J. bendrauti pradėjo 2011-10-03 (bandė jai prisiskambinti), prisiskambino 2011-10-04 9.27 val. Jos bendravo dažnai iki 2011-10-26 16.48 val., po to G. P. A. J. skambino (neatsiliepdavo A. J.), arba rašė SMS žinutes. Pati A. J. paskambino 2011-11-04 14.14 val. (pokalbis truko 139 sek.), po to A. J. atsiliepė 2011-11-04 16.58 val. (83 sek.). Vėliau G. P. bandė prisiskambinti A. J., rašė SMS žinutes, tačiau jų bendravimo neužfiksuota. Paskutinį kartą G. P. A. J. bandė paskambinti 2011-11-15 11.36 val., tačiau A. J. neatsiliepė (1 t. 141-144 b. l.).
G. R. 2011-11-01 – 2011-12-01 telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinėse nustatyta, kad G. R. A. J. skambinti pradėjo 2011-11-05 17.25 val., tačiau A. J. neatsiliepė. A. J. atsiliepė tik 2011-11-08 11.00 val., jų pokalbis truko 89 sek. Po to G. R. A. J. skambino dar kelis kartus, tačiau A. J. nebeatsiliepė (1 t. 139, 140).
2012-08-01 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu Nr. (27.4-30-3)-RD-2197 pateikė 2010 metų A. J. metinę pajamų deklaraciją, iš kurios matyti, jog A. J. per 2010 m. gauta apmokestinamų pajamų 1660 Lt. 2010 metų individualios veiklos pajamos 2400 Lt (apmokestinamųjų pajamų suma 1660 Lt). 2011 metinėje pajamų deklaracijoje A. J. nedeklaravo gautinų pajamų (2 t. 13, 14-19 b. l.).
2012-08-10 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-94(12) nurodoma, jog nustatyti ar tirti pateiktame 2011-10-29 pakvitavime pasirašė G. P., A. J., P. T. ar kitas asmuo nebuvo galimybės, nes įvertinus parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus ir skirtumus, nustatyta, kad nei sutapimai, nei skirtumai nesudarė požymių visumos, reikiamos asmens identifikacijai, kokiai nors teigiamai ar neigiamai išvadai duoti (2 t. 65-66 b. l.).
2011-10-29 pakvitavimo originalas, kuriame nurodoma, jog G. P. iš A. J. gavo 37200 Lt grynais (2 t. 67 b. l.).
2012-09-26 AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos (duomenys neskelbtini) regiono stočių skyrius pateikė išrašą iš laisvos formos Vagonų techninio ir komercinio tikrinimo AIK-3 apskaitos žurnalo. Išraše užfiksuota, jog G. P. dirbo (duomenys neskelbtini) pamainoje 2011-10-29 nuo 7.00 val. iki 19.00 val., kartu dirbo (duomenys neskelbtini), taip pat atžymos apie atliktus vagonų tikrinimus darbo metu (2 t. 96-98 b. l.).
2012-11-19 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius pateikė A. J. vardu atidarytose sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-01-01. Šiose sąskaitose piniginių lėšų nebuvo (2 t. 115-117 b. l.).
2012-11-13 AB SEB bankas pateikė A. J. vardu atidarytose sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-01-01. Vienoje sąskaitoje piniginių lėšų nebuvo, antrojoje laikotarpio pradžioje likutis buvo - 20 Lt, 2011-09-26 nuskaičiuotas kortelės metinis mokestis, sąskaitos likutis laikotarpio pabaigoje - 40 Lt (2 t. 120-121 b. l.).
2012-10-29 kredito unija „Savas rūpestis“ pateikė A. J. vardu atidarytose sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-01-01. Vienoje sąskaitoje piniginių lėšų balansas per laikotarpį: pajamos 2706,04 Lt, išlaidos 2620,83 Lt; antrojoje sąskaitoje: pajamos 205 Lt, išlaidos 189,03 Lt (2 t. 124-127 b. l.).
2012-11-02 AB „Swedbank“ pateikė A. J. vardu atidarytoje sąskaitoje esančių piniginių lėšų judėjimą už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-01-01. Šioje sąskaitoje piniginių lėšų nebuvo (2 t. 130 b. l.).
2012-10-31 BAB „Snoras“ pateikė A. J. vardu atidarytoje sąskaitoje esančių piniginių lėšų judėjimą už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-01-01. Sąskaitoje piniginių lėšų balansas per laikotarpį: pajamos 1945,20 Lt, išlaidos 1557,60 Lt (2 t. 133-135 b. l.).
2012-10-31 AB „Citadele“ bankas pateikė A. J. vardu atidarytose sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-01-01. Šiose sąskaitose piniginių lėšų nebuvo (2 t. 138-140 b. l.).
2012-10-31 Danske Bank A/S Lietuvos filialas pateikė A. J. vardu atidarytoje sąskaitoje esančių piniginių lėšų judėjimą už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-01-01. Šioje sąskaitoje piniginių lėšų nebuvo (2 t. 143-144 b. l.).
2012-11-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog nukentėjusioji pateikė savo sąskaitos AB DNB banko išrašą nuo 2011-10-01 iki 2012-05-30 bei UAB „Korporacija matininkai“ buto vertinimo ataskaitą. Iš AB DNB banko išrašo matyti, jog nurodytu periodu iš A. J. pinigų pavedimas nebuvo gautas, didesnės pinigų sumos įneštos nebuvo. Iš buto, (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitos matyti, kad turto rinkos vertė 80000 Lt (2 t. 147, 148-179 b. l., Buto įvertinimo ataskaita – segtuve prie bylos).
2012-01-03 UAB „Tele2“ pateikė raštą Nr. SD-15324, kuriame nurodyta bazinių stočių (celių) adresai: 167E – Pramonės g. 10, Šiauliai; 446D – Architektų g. 75, Šiauliai; 169F – Marijampolės g. 22, Šiauliai. Miestuose celės veikimo spindulys 0,2-1 km antenos spinduliavimo kryptimi (3 t. 15 b. l.). Tik prie šių nurodytų bazinių stočių 2011-10-29 buvo prisijungęs A. J. tuo metu naudojamas telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) (CD prie bylos viršelio 1 t.).
Iš 2010-01-18 pakvitavimo matyti, kad A. J. už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), gavo 50000 litų.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso G. P.
Dėl nusikalstamos veikos pagal
LR Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį
Pagal LR Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį be kitų alternatyvių veikų baudžiamas tas, kas panaudojo žinomai suklastotą dokumentą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už žinomai suklastotų dokumentų panaudojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Pažymėtina ir tai, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį 1 dalį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad panaudoja žinomai suklastotą tikrą dokumentą, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011 ir kt.).
Tyrimo metu kaltinamajai A. J. pagal LR BK 300 str. 1 d. buvo pateiktas kaltinimas už žinomai suklastoto dokumento panaudojimą. Nagrinėjant bylą teisme, A. J. neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką, teigė, kad nieko neklastojo, mokėjo grynais, 2011 m. spalio 29 d., šeštadienį nuo 9-12 val. susitiko su G. P. Radviliškyje, Kęstučio aikštėje prie notarinės ir ten perdavė pinigus, G. P. buvo su vyriškiu, pinigus atidavė automobilyje ir išvyko į Šiaulius. Tačiau teismas tokiais kaltinamosios paaiškinimais nesiremia ir vertina juos kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokius kaltinamosios paaiškinimus paneigia kita bylos medžiaga. Teisme apklausta nukentėjusioji G. P. teigė, kad A. J. jai pinigų taip ir nesumokėjo, 2011 m. spalio 29 d. šeštadienį ji dirbo ir A. J. nurodytoje vietoje negalėjo niekaip būti, tą dieną ji dirbo nuo 7 val. iki 19 val., geležinkelio stotyje tikrina sąstatus, dirba dėvėdama geležinkeliečių uniformą, iš darbo zonos išeiti negalima, kad dirbtų vienas žmogus, neįmanoma, nes pamainoje dirba daug žmonių, sąstatus tikrina su kolege. Liudytojas A. J. teismui taip pat patvirtino aplinkybę, kad darbas geležinkelio stotyje vyksta pamainomis, be jo žinios nei vienas darbuotojas negali pasišalinti iš darbo vietos, jis gerai pamena, kad G. P. nėra niekada išėjusi iš darbo vietos, nėra niekada prašiusis, o paslapčia išeiti iš darbo vietos neįmanoma. Liudytoja M. J. teisme taip pat parodė, kad su G. P. yra kolegės, kartu tikrina vagonus, G. P. tikrina iš dešinės, ji iš kairės, atskirai vaikščioti ir tikrinti negalima, tikrina skirtingas puses, G. P. niekur negalėjo išeiti, o kad jos nėra, ji tuoj pat būtų pastebėjusi. Ištyrus bylos medžiagą, 2012-04-03 AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Radviliškio regiono stočių skyriaus pateiktą G. P. 2011 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį matyti, kad G. P. 2011-10-29 dirbo 12 valandų, spalio mėnesio 30 ir 31 dienomis G. P. taip pat dirbo. Iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Radviliškio regiono stočių skyriaus išrašo iš laisvos formos Vagonų techninio ir komercinio tikrinimo AIK-3 apskaitos žurnalo matyti, jog G. P. dirbo (duomenys neskelbtini) pamainoje 2011-10-29 nuo 7.00 val. iki 19.00 val., kartu dirbo (duomenys neskelbtini), taip pat atžymos apie atliktus vagonų tikrinimus darbo metu rodo, kad vagonų patikrinimus 2011-10-29 nukentėjusioji atliko. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad G. P. 2011 m. spalio 29 d. negalėjo susitikti su kaltinamąja, taip pat negalėjo pasirašyti ir ant pakvitavimo.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors kaltinamoji teigė, kad 2011 m. spalio 29 d. ji su nukentėjusiąja susitiko Radviliškyje, Kęstučio gatvėje, kur nukentėjusiajai neva perdavė pinigus ir ši neva pasirašė ant pakvitavimo, tačiau teismas tokius paaiškinimus atmeta. Išnagrinėjus bylą, ištyrus 2012-01-03 UAB „Tele2“ pateiktą raštą Nr. SD-15324, nustatyta, kad 2011-10-29 A. J. tuo metu naudojamas telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs tik prie nurodytų bazinių stočių (celių) adresų: 167E – Pramonės g. 10, Šiauliai; 446D – Architektų g. 75, Šiauliai; 169F – Marijampolės g. 22, Šiauliai. Tai rodo, kad A. J. 2011-10-29 Radviliškyje būti negalėjo. Nors kaltinamoji ir teigė, kad ji iki Radviliškio nuvažiuoja greitai, atstumas netolimas, o kodėl jungtasi prie Šiaulių bokštų, ji nežino, tačiau pažymėtina, kad nuo Šiaulių iki Radviliškio yra daugiau nei 22 km, o miestuose celės veikimo spindulys yra 0,2-1 km antenos spinduliavimo kryptimi. Tai rodo, kad būnant Radviliškyje, prisijungti prie bazinių stočių, esančių Šiauliuose, būtų neįmanoma.
Teismas pažymi ir tai, kad teisme apklausti liudytojai - A. S., G. R., G. S., M. J. – patvirtino, kad nukentėjusioji iš kaltinamosios pinigų negavo. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtais liudytojų parodymais, kurie buvo duoti davus priesaiką teisme, nenustatytas ir šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi, todėl vertina juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusioji, negavusi iš kaltinamosios pinigų, aktyviai bandė išsiaiškinti to priežastis ir susisiekti su kaltinamąja. Byloje esanti G. P. naudojamo telefono numerio išklotinė rodo, kad nukentėjusioji rašė trumpąsias žinutes ir skambino kaltinamajai. Liudytojai D. S. ir G. S. parodė, kad 2011 m. lapkričio pradžioje jie kartu su nukentėjusiąja vyko į A. J. namus Šiauliuose, tačiau šios nerado, važiavo, nes G. P. norėjo su A. J. išsiaiškinti, kodėl negauna pinigų. Liudytoja G. R. taip pat patvirtino, kad 2011 metais, lapkričio mėnesio pirmoje pusėje, po to, kai G. P. pasakė, kad jai žadėtų pinigų nepervedė, ji paskambino telefono numeriu, kurį pasakė G. P., A. J. ir klausė, kodėl neperveda pinigų, kaltinamoji paaiškino, kad pradeda dirbti ir viską sutvarkys, pakalbio metu pripažino, kad dar nėra sumokėjusi pinigų, paskambinus kitus kartus, A. J. neatsiliepė. Minėtus liudytojos parodymus patvirtina byloje esanti jos naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini), išklotinė, iš kurios matyti, kad G. R. A. J. skambinti pradėjo 2011-11-05 17.25 val., tačiau A. J. neatsiliepė, kaltinamoji atsiliepė tik 2011-11-08 11.00 val., jų pokalbis truko 89 sek, po to G. R. A. J. skambino dar kelis kartus, tačiau A. J. nebeatsiliepė.
Aplinkybę, kad nukentėjusioji negavo pinigų iš kaltinamosios, patvirtina ir tai, kad G. P., 2011 m. lapkričio 23 d. kaltinamai siuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo, nurodydama, jog jai įvykdžius visus įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, paskolos davėja savo įsipareigojimų neįvykdė, tai yra per sutartyje nustatytą terminą paskolos nesuteikė, todėl sutartį vienašališkai nutraukia. Bylos duomenys atskleidžia, kad nukentėjusioji neturėjo pagrindo vykdyti sutartį (atlikti dalinius mokėjimus), nes pinigų iš kaltinamosios gavusi nebuvo. Kaltinamoji taip pat teigė, kad įmokų nukentėjusioji jai nemokėjo, reikalavimų jai nesiuntė. Priešingai išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad A. J. pati net nebandė susisiekti su G. P. ir aiškintis sutarties nevykdymo aplinkybių, ir vengė bendrauti su nukentėjusiąja, neatsiliepdama į telefono skambučius, neatrašydama į trumpąsias žinutes.
Žinomai suklastoto dokumento panaudojimo faktą patvirtina tai, kad kaltinamoji Šiaulių miesto apylinkės teismui, Vilniaus g. 247, Šiauliuose, 2012-01-09 pateikė atsiliepimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) į G. P. pareikštą ieškinį, prie jo pridėdama žinomai suklastotą pakvitavimo kopiją, kuriame buvo padarytas tikrovės neatitinkantis įrašas, kad G. P. 2011-10-29 pagal 2011-10-26 paskolos sutartį, sudarytą tarp jos ir A. J., gavo grynaisiais 37200 Lt.
Minėtų įrodymų visumos analizė, šių įrodymų susiejimas į vientisą loginę grandinę, duoda pagrindo teismui pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, konstatuoti, kad A. J. padarė baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir jos padaryta veika kvalifikuota tinkamai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos pagal
BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino...“. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina šios veikos: 1) apgaulės panaudojimas, 2) neteisėtas svetimo turto ar turtinės teisės į svetimą turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas. Sukčiavimo sudėtis yra materiali, todėl būtinasis nusikaltimo sudėties požymis, įrodinėtinas byloje, yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Taigi nusikaltimas yra baigtas, kai nukentėjusysis dėl panaudotos apgaulės suklaidintas netenka turto ar turtinės teisės, negaudamas tolygaus ekvivalento, arba jis negauna turto, kurį pagal prievolę kaltininkas turi jam perduoti, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo ir paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe ar be teisėto pagrindo laiko savo nuosavybe. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus. Apgaulė – tai turto savininko suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis 2K-620/2010). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui, o esant turtinei prievolei, sprendimui dėl jos reikalavimo (kasacinės nutartys 2K-851-2001, 2K-387-2009, 2K-538-2010).
Bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji neprisipažino sukčiavusi, ji paaiškino, kad pinigų ji turėjo, nukentėjusiajai suteikė paskolą, sumokėdama jai grynais, tačiau teismas tokius kaltinamosios paaiškinimus atmeta ir jais nesiremia. Iš bylos aplinkybių matyti, kad apgaulė šiuo atveju pasireiškė kaltinamajai teigiant, kad ji turi pakankamai pinigų ir gali nukentėjusiajai suteikti paskolą, su sąlyga, kad nukentėjusioji užstatys butą. Išnagrinėjus bylą, akivaizdu, kad A. J., dar prieš 2011-10-26 sudarydama paskolos sutartį su nukentėjusiąja, jau žinojo, kad sutarties sąlygų nevykdys ir G. P. sutartų pinigų nesumokės. Byloje esantys duomenys apie kaltinamosios turtinę padėtį liudija, kad antstolių kontorose A. J. atžvilgiu 2011 m. spalio 26 dienai buvo užvesta vykdomųjų bylų dėl piniginių lėšų išieškojimo sumai, siekiančiai beveik 250000 litų. Pati kaltinamoji teismui taip pat pripažino, kad jos skolos siekia 250000 litų per visus antstolius ir skolos viršija jos turimą turtą. Nors kaltinamoji teisme teigė, kad paskolos sutarties sudarymo dieną pinigų ji turėjo, nes 2010-01-18 už parduotą butą gavo 50 000 Lt ir pateikė teismui tai patvirtinantį dokumentą, tačiau teismas tokius jos paaiškinimus atmeta ir jais nesiremia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pinigus kaltinamoji gavo 2010-01-18, tuo tarpu paskolos sutartis tarp A. J. ir G. P. dėl 37200 Lt paskolos buvo sudaryta tik 2011-10-29, t.y. praėjus ilgam laiko tarpui, beveik dvejų metų laikotarpiui, o tai reiškia, kad gauta pinigų suma nebeatspindi A. J. realios turtinės padėties nusikalstamos veikos įvykdymo metu. Nagrinėjant bylą nustatyta ir, kad G. P. turėjo didžiules skolas, taip pat vertėsi nekilnojamojo turto perpardavinėjimu, o norint vykdyti tokią veiklą, 50000 Lt suma yra palyginti nedidelė. Dar daugiau, pati kaltinamoji teismui prisipažino, kad 10000 Lt ji jau buvo išleidusi pragyvenimui.
Pažymėtina ir tai, kad iš valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktų 2010 metų A. J. metinės pajamų deklaracijos matyti, kad A. J. per 2010 m. gavo apmokestinamų pajamų 1660 Lt, 2010 metais individualios veiklos pajamos 2400 Lt (apmokestinamųjų pajamų suma 1660 Lt), o 2011 metinėje pajamų deklaracijoje A. J. nedeklaravo gautinų pajamų. Duomenys, gauti iš bankų atskleidžia ir tai, jog laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2012-01-01 A. J. vardu atidarytose sąskaitose piniginių lėšų, kurias būtų galima panaudoti suteikiant 37200 Lt paskolą nebuvo, daugumoje sąskaitų piniginių lėšų judėjimo apskritai nėra, o pagal duomenis iš VĮ Registrų centro duomenų bazės A. J. neturėjo ir jokio nekilnojamojo turto. Tai reiškia, kad kaltinamoji finansiškai nebuvo pajėgi suteikti nukentėjusiajai tokio dydžio paskolos, tačiau, pateikdama apie save kitokią informaciją, siekė suklaidinti nukentėjusiąją dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą. Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad kaltinamoji nukentėjusiajai siūlė paskolą už mažus procentus, todėl G. P., turėdama finansinių problemų, o bankui paskolos nedavus, ir susirado kaltinamąją, pasirašė su ja paskolos sutartį ir įkeitė butą, esantį (duomenys neskelbtini.
Apgaulės panaudojimą siekiant užvaldyti nukentėjusiosios turtą - butą (duomenys neskelbtini), kurio vertė 80000 Lt, patvirtina ir jau teismo nustatytas faktas, kad kaltinamoji disponavo žinomai suklastotu dokumentu – G. P. pakvitavimu, patvirtinančiu, kad nukentėjusioji neva gavo kaltinamosios paskolintus pinigus. Ištyrus bylos duomenis, nustatyta, kad kaltinamoji, panaudodama žinomai suklastotą dokumentą – G. P. pakvitavimą, patvirtinantį, kad nukentėjusioji neva gavo kaltinamosios paskolintus pinigus, ir taip įgydama didelės vertės turtinę teisę į G. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini), šią turtinę teisę už 37200 Lt pardavė UAB „A“, taip savo naudai įgydama didelės vertės 37200 Lt vertės UAB „A“ turtą. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į byloje esančią UAB „A“ 2011-12-20 kasos išlaidų orderio kopiją, pagal kurią UAB „A“, remdamasi sutartimi Nr. ALGINK/AJA/11/12/20, A. J. sumokėjo 37200 Lt.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat į turto bei turtinės teisės, kuriuos savo naudai įgijo kaltinamoji, vertę (viršija 250 MGL dydį), teismas konstatuoja, kad A. J. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip sunkus nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamosios A. J. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą, nenustatyta.
Skirdamas A. J. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. A. J., veikdama tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena veika yra nesunkus nusikaltimas, kita – sunkus nusikaltimas, nusikalstamas veikas padarė būdama neteista (3 t. 16 b. l.), bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t. 37-39 b. l.), nedirbanti, registruota darbo biržoje (3 t. 44, 46 b. l.), dėl A. J. elgesio pietinėje policijos nuovadoje nusiskundimų ir pareiškimų negauta, į profilaktines įskaitas bei apskaitas neįrašyta (3 t. 50 b. l.). Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už padarytą nesunkų nusikaltimą teismas skiria sankcijoje numatytą areštą, o už sunkaus nusikaltimo padarymą - laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, nes padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Nukentėjusioji G. P. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (3 t. 104 b. l.). Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, turi būti įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą.
Pagrįsdama neturtinės žalos dydį G. P. nurodė, kad dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų ji patyrė didelį stresą, buvo gydoma ligoninėje, patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, naktimis sapnuodavo košmarus, susirgo depresija, dėl padaryto nusikaltimo negalėjo parduoti savo būsto, neturėjo galimybės įgyti kitos nuosavybės, dėl to jautėsi pažeminta, ėmė vengti žmonių, nenorėjo rodytis viešose vietose. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad nors po nusikaltimo praėjo nemažai laiko, tačiau jos sąmonėje liko liekamieji reiškiniai, dar ir dabar vartoja vaistus, lankosi pas gydytojus, mano, kad jai bus reikalinga psichologinė sveikatos reabilitacija.
Byloje yra duomenų, pagrindžiančių nukentėjusiosios G. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismui nekyla abejonių, kad dėl nusikalstamo A. J. elgesio G. P. patyrė negatyvių išgyvenimų – emocinį sutrikimą, nepatogumus, gyvenimo kokybės suprastėjimą, nes buvo pasikėsinta į jos asmeninę nuosavybę, į jai nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą. Iš pateiktų VšĮ Radviliškio ligoninės medicininių dokumentų matyti, kad G. P. buvo gydoma ligoninėje, to priežastis – psichotraumuojanti situacija dėl finansinių problemų (3 t. 105 b. l.). Iš VšĮ Radviliškio rajono priminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro pateiktos pažymos matyti, kad G. P. nuo 2012-02-24 gydėsi ambulatoriškai Radviliškio psichikos sveikatos centre, nustatyta diagnozė – mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas (3 t. 106 b. l.). Tai, kas paminėta, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. aptartą neturtinės žalos turinį. Tačiau tuo pačiu teismas vertina, kad dalis argumentų, kuriais G. P. grindžia patirtos neturtinės žalos dydį, yra nesusiję su nagrinėjama byla. Iš byloje esančių VšĮ Radviliškio ligoninės medicininių dokumentų matyti, kad G. P. prieš šešis metus sirgo erkiniu encefalitu, matyti ir liekamieji šios ligos požymiai, paūmėjęs vestibiulinis sindromas. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo ji negalėjo parduoti savo būsto, neturėjo galimybės įgyti kitos nuosavybės, dėl to jautėsi pažeminta. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui ji nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų, duomenų apie tai, kad savo būstą norėjo parduoti.
Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios prašoma neturtinės žalos suma nelaikytina proporcinga konstatuotiems neigiamiems padariniams, todėl mažintina iki 1500 Lt, priteisiant juos iš kaltinamosios A. J.
Daiktiniai įrodymai - CD su telefonų išklotinėmis (prie bylos viršelio 1 t.), segtuvas su UAB korporacija „Matininkai“ trijų kambarių buto su rūsiu įvertinimo ataskaita Nr. 41A0-1105-0003 (segtuvas prie bylos), paliktini saugoti prie bylos medžiagos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
A. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, nes padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, ir galutinę subendrintą bausmę A. J. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nukentėjusiosios G. P. pareikštą civilinį ieškinį 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios A. J. priteisti atlyginti 1500 litų nukentėjusiajai G. P.
Daiktinius įrodymus - CD su telefonų išklotinėmis (prie bylos viršelio 1 t.), segtuvą su UAB korporacija „Matininkai“ trijų kambarių buto su rūsiu įvertinimo ataskaita Nr. 41A0-1105-0003 (segtuvas prie bylos), palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.