Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13832-1087/2023 pagal ieškovės L. T. ieškinio atsakovams L. M., antstoliui R. S., (duomenys neskelbtini) notarų biurui ir M. S. dėl neteisėto sutarties nutraukimo, neteisėtų antstolio veiksmų, turto varžytynių proceso, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu – esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose bei CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis civilinį, baudžiamąjį ir administracinį procesą reglamentuojančių įstatymų nustatytos tvarkos, o spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas privalo ex officio (liet. pagal pareigas) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Tuo atveju, jei asmuo nesilaiko įstatymuose nustatytų kreipimosi į teismą reikalavimų, jo galimai pažeistos teisės negali būti veiksmingai apgintos.

10. Viena iš sąlygų, kada procesas negali vykti – kai asmuo kreipiasi į teismą, prieš tai jau realizavęs teisę į teisminę gynybą. Jeigu ieškovas jau buvo pareiškęs ieškinį ir jį teismas išsprendė, ieškovas praranda teisę kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu pakartotinai. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti taikos sutartį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009, 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑284/2012, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013).

11. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės pateiktą ieškinį, konstatavęs, kad ieškiniu pareikšti tapatūs reikalavimai dėl paskolos sutarties vienašališko nutraukimo, vykdomojo rašto dėl įkeisto buto išdavimo ir antstolių atliktų išieškojimo veiksmų teisėtumo yra išnagrinėti įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2‑98‑454/2022. Ieškovė (apeliantė) L. T. atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, iš esmės nurodydama tai, kad teismui atsisakius priimti ieškinį, taip ir liko nei vienoje byloje nepatikrintas sutarties nutraukimo ir neteisėtai organizuoto turto pardavimo proceso teisėtumas.

12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-98-454/2022 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams antstoliui R. S., L. M., (duomenys neskelbtini) notarų biurui, M. S. dėl neteisėto sutarties nutraukimo, neteisėtai organizuoto turto pardavimo proceso, neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo L. T., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, ieškovo R. J. ieškinį atmetė. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2023 m. birželio 13 d.

13. Minėtoje byloje ieškovas R. J. buvo pareiškęs ieškinį, kuriuo prašė (ieškinio dalykas): 1) pripažinti, kad 2019 m. vasario 27 d. sudaryta paskolos sutartis tarp jo, trečiojo asmens L. T. ir atsakovo L. M. buvo vienašališkai nutraukta neteisėtai; 2) pripažinti, jog (duomenys neskelbtini) notarų biuras neatliko visų privalomų veiksmų ir įstatyminių pareigų išduodant vykdomąjį raštą dėl įkeisto buto esančio (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti jog antstolio R. S. kontora atliekant išieškojimo veiksmus bei varžytynes (išparduodat įkeistą butą, esantį (duomenys neskelbtini)), procesą atliko neteisėtai bei pažeidžiant skolininko teises, t. y. pripažinti, jog skolininko butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išparduotas neteisėtai; 4) priteisti iš atsakovų ieškovui po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje ieškovas R. J. įrodinėjo (ieškinio faktinis pagrindas), kad 2019 m. vasario 27 d. tarp jo, L. T. ir L. M. sudarytos paskolos sutarties, kuria buvo įkeistas jam ir L. T. po ½ priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), vienašališkas nutraukimas, vykdomojo rašto tuo pagrindu išdavimas ir įkeisto turto pardavimo proceso organizavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovas teigė, kad tiek jis, tiek trečiasis asmuo tinkamai vykdė prievoles pagal minėtą sutartį, tuo tarpu apie šios sutarties nutraukimą ir atliekamus vykdymo veiksmus jų atžvilgiu nebuvo tinkamai pranešta.

14. Pažymėtina ir tai, kad šios nutarties 14 punkte nurodytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu už akių konstatuota, kad atsakovas L. M. pareigas pagal paskolos sutartį įvykdė, o skolininkai (ieškovas (šioje byloje trečiasis asmuo) R. J. ir trečiasis asmuo (šioje byloje ieškovė) L. T.) ją iš esmės pažeidė. Teismas nenustatė teisinių pagrindų laikyti vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu. Sprendimu už akių teismas taip pat konstatavo, jog sutartis nebuvo nutraukta, o pasibaigė sutarties įvykdymo terminas. Atsakovas L. M. kreipėsi dėl vykdomojo įrašo atlikimo tik pasibaigus paskolos grąžinimo terminui, t. y. prievolės įvykdymo terminas jau buvo suėjęs, o paskola nebuvo grąžinta.

15. Nagrinėjamu atveju apeliantė L. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovams L. M., antstoliui R. S., (duomenys neskelbtini) notarų biurui ir M. S. dėl neteisėto sutarties nutraukimo, neteisėtų antstolio veiksmų, turto varžytynių proceso, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. J., kuriuo prašo (ieškinio dalykas): 1) pripažinti, kad 2019 m. vasario 27 d. sudaryta paskolos sutartis, sudaryta tarp jos, trečiojo asmens R. J. ir atsakovo L. M. buvo vienašališkai nutraukta neteisėtai; 2) pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) notarų biuras neatliko visų privalomų veiksmų ir įstatyminių pareigų, išduodant vykdomąjį raštą dėl įkeisto buto, esančio (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti jog antstolio R. S. kontora, atliekant išieškojimo veiksmus bei varžytynes (išparduodat įkeistą butą, esantį (duomenys neskelbtini)), procesą atliko neteisėtai bei pažeidžiant skolininko teises, t. y. pripažinti, jog skolininko butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išparduotas neteisėtai; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė L. T. taip pat įrodinėja (ieškinio faktinis pagrindas), kad 2019 m. vasario 27 d. tarp jos, R. J. ir L. M. sudarytos paskolos sutarties, kuria įkeistas jai ir R. J. po ½ priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), vienašališkas nutraukimas, vykdomojo rašto tuo pagrindu išdavimas ir įkeisto turto pardavimo proceso organizavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovė teigia, kad tiek ji, tiek trečiasis asmuo tinkamai vykdė prievoles pagal minėtą sutartį, tuo tarpu apie šios sutarties nutraukimą ir atliekamus vykdymo veiksmus jų atžvilgiu nebuvo tinkamai pranešta.

16. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, yra nurodęs, kad, jeigu teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, jog asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme. Nurodyta procesinė taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis galutinio teismo sprendimo padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 14, 15 punktai).

17. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau negu CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte atskleidžiamas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 16,17 punktai).

18. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Nurodytoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑187/2014).

19. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir teisių gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-313/2016, 26 punktas).

20. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas).

21. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-98-454/2022 yra išspręstas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tiek jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2‑98‑454/2022, tiek ir nagrinėjamoje civilinėje byloje konstatuotinas šalių tapatumas. Anksčiau išnagrinėtoje byloje L. T. dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo (šioje byloje trečiojo asmens) R. J. pusėje. Nors pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje apeliantės L. T. procesinė padėtis buvo trečiasis asmuo, tačiau tiek ji, tiek ir trečiasis asmuo (kitoje byloje ieškovas) R. J. bei atsakovas (abejose bylose) L. M. yra to paties materialiojo santykio (2019 m. vasario 27 d. paskolos sutarties, dėl kurios nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, šalys) dalyviai. Priešingų, nurodytas aplinkybes paneigiančių, argumentų apeliantė L. T. atskirajame skunde nėra nurodžiusi. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad anksčiau yra priimtas įsiteisėjęs sprendimas už akių dėl ginčo tarp tų pačių šalių, t. y. egzistuoja šalių tapatumas.

22. Be to, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2‑98‑454/2022 ir nagrinėjamoje byloje sutampa ne tik ginčo šalys, bet ir šių bylų nagrinėjimo ginčo dalykas bei pagrindas, kuriuo yra grindžiami pareikšti materialieji reikalavimai. Nagrinėjamu atveju aptartos aplinkybės patvirtina, kad abejose bylose sutampa ne tik pareikštų materialiųjų reikalavimų lingvistinės formuluotės, bet ir ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir teisių gynybos būdas (abejose bylose keliami reikalavimai dėl 2019 m. vasario 27 d. sudarytos paskolos sutarties vienašališko nutraukimo, vykdomojo rašto tuo pagrindu išdavimo ir įkeisto turto pardavimo proceso organizavimo teisėtumo ir pagrįstumo). Be to, kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2‑98‑454/2022, taip ir nagrinėjamoje byloje apeliantė L. T. ieškiniu pareikštus materialiuosius reikalavimus grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (tuo pačiu faktiniu pagrindu), t. y. kaip ir civilinėje byloje Nr. 2‑98‑454/2022 buvo įrodinėjama, taip ir šioje byloje ieškovė įrodinėja kad ji ir šioje byloje trečiasis asmuo (ankstesnėje byloje ieškovas) R. J. tinkamai vykdė prievoles pagal ginčo sutartį, tuo tarpu apie šios sutarties nutraukimą ir atliekamus vykdymo veiksmus jų atžvilgiu nebuvo tinkamai pranešta.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, kuriuose aptarti ieškinių tapatumo išaiškinimo kriterijai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas atsisakymas priimti ieškinį, nes ieškovė pareiškė tapatų ieškinį (dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) kaip ir civilinėje byloje Nr. 2‑98‑454/2022. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas naikinti apskųstą Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o apeliantės L. T. atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24. Atsakovas L. M. apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad jis apeliacinės instancijos teisme turėjo 193,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas (reg. Nr. DOK-93732).

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių grindžiamas „pralaimėjęs moka“ principu. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą. Ši taisyklė yra būdinga procesams visų instancijų teismuose (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-193-969/2018).

26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. civilinė byla pagal ieškovės ieškinį pirmosios instancijos teisme nebuvo iškelta, konstatuoja, jog, palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, atsakovas negali būti laikomas asmeniu, kurio naudai priimtas procesinis sprendimas. Remiantis tuo, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

27. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 22,68 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės (apeliantės).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš ieškovės L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 22,68 Eur (dvidešimt du eurus 68 ct) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidas (šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.