- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-22
- Bylos Nr.
- I-9010-244/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03559-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas R. M. prašo iš Lietuvos valstybės priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2009 m. atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose ir negali turėti ilgalaikių pasimatymų su sūnumi. Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į Marijampolės pataisos namus dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo su žmona ir sūnumi, tačiau pasimatymas buvo suteiktas tik su žmona. Mano, kad ilgalaikio pasimatymo su sūnumi nesuteikimas, prieštarauja įstatymams, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Tai suteikia nepakeliamas psichologines ir fizines kančias. Dėl tokių laikymo sąlygų patyrė dvasinį sukrėtimą, kuris pasireiškia įvairiais psichologiniais išgyvenimais. Ilgai trukę išgyvenimai traumavo psichologiškai, taigi padarė neturtinę žalą.
Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai prašo skundą atmesti ir atsiliepime paaiškino, kad įstaigos darbuotojai griežtai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir jų nuostatomis, reglamentuojančiomis pasimatymus, bei tinkamai ir teisėtai veikia, jų nepažeisdami. Marijampolės pataisos namai nėra įstatymus ar poįstatyminius aktus leidžianti institucija ir negali savo nuožiūra keisti ar pažeisti įstatymus, kurie turi būti vykdomi.
Atsakovės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime prašė skundą atmesti ir paaiškino, kad Lietuvos Respublikoje Konstitucijos 67 str. 2 d. įtvirtinta, kad įstatymus leidžia Seimas. Kalėjimų departamentas yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurios paskirtis - metodiškai vadovauti ir kontroliuoti probacijos tarnybų ir laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklą (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 1 p.). Konstitucijos 102 straipsnis ir Konstitucinio teismo įstatymas išimtinę teisę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, suteikia Konstituciniam Teismui. Jokia kita valstybės institucija spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, nėra įgaliota. Todėl, kol nustatyta tvarka nenustatyta ir nepripažinta, kad Bausmių vykdymo kodekso nuostatos prieštarauja Konstitucijai, jos yra teisėtos ir valstybės institucijos, tame tarpe ir Marijampolės pataisos namai, privalo jomis vadovautis realizuojant nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2016 m. liepos 19 d. skundą dėl Marijampolės pataisos namų 2016 m. liepos 1 d. rašto Nr. 20/07-975 „Dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo“ Marijampolės pataisos namų administracijos neteisėtų veiksmų, pareiškėjui realizuojant teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, nenustatė. Marijampolės pataisos namai, pareiškėjui suteikdami ilgalaikį pasimatymą su žmona bei nesuteikdami ilgalaikio pasimatymo su sūnumi, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, veikė pagal kompetenciją bei teisės aktų nustatyta tvarka ir neatliko neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą, kurią jis kildina iš neteisėtų Marijampolės pataisos namų administracijos veiksmų.
Pareiškėjas pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios prašyta priteisti iš Lietuvos valstybės dėl to, kad Marijampolės pataisos namai pareiškėjui nesuteikė ilgalaikio pasimatymo su sūnumi.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės pataisos namus, kad būtų skirtas ilgalaikis pasimatymas su šeima, t. y. žmona ir sūnumi. Marijampolės pataisos namai leido ilgalaikį pasimatymą tik su žmona ir 2016-07-01 rašte Nr.20/07-975 nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 3 dalį ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir pasimatymą atvykusios asmens vaikas (b. l. 3).
Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2016 m. liepos 19 d. skundą dėl Marijampolės pataisos namų 2016 m. liepos 1 d. rašto Nr. 20/07-975 „Dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo“ Marijampolės pataisos namų administracijos neteisėtų veiksmų, pareiškėjui realizuojant teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, nenustatė (b. l. 4).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.27 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Marijampolės pataisos namų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 94 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016-04-01) nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato šio kodekso 73, 74, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai; paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per tris mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą (BVK 73 straipsnio 2 punktas). Nuo 2016-01-04 įsigaliojusios redakcijos BVK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki trijų valandų ir ilgalaikiai – iki vienos paros; paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą (73 straipsnio 2 punktas). Nuo 2016-04-01 galiojančios redakcijos BVK 94 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba keturiais telefoniniais pokalbiais.
Bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius įstatymus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad visiems bausmes Lietuvos Respublikoje atliekantiems asmenims taikomi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai.
Trumpalaikiai pasimatymai, išskyrus šio Kodekso 85 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir kitais asmenimis vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma. Nuteistojo pageidavimu trumpalaikis pasimatymas gali būtį pakeistas dviem telefoniniais pokalbiais (Bausmių vykdymo kodekso 94 str. 2 d.). Ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas (Bausmių vykdymo kodekso 94 str. 3 d.). Pasimatymų tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Bausmių vykdymo kodekso 94 str. 8 d.).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 108 punktas nustato, kad neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų vyksta trumpalaikiai pasimatymai su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas, taip pat trumpalaikiai pasimatymai su nepilnamečiu nuteistuoju.
Nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai (Bausmių vykdymo kodekso 94 str. 7 d.).
Marijampolės pataisos namai, pareiškėjui suteikdami ilgalaikį pasimatymą su žmona bei nesuteikdami ilgalaikio pasimatymo su sūnumi, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, veikė pagal kompetenciją bei teisės aktų nustatyta tvarka ir neatliko neteisėtų veiksmų.
Teismas daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad nurodytoje situacijoje atsakovės atstovai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Kartu konstatuotina, kad pagrindas atlyginti pareiškėjo nurodytą žalą atsakovei neatsirado.
Pažymėtina, kad reikalavimas atlyginti žalą (ir turtinę, ir neturtinę) gali būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Kadangi žalos atlyginimo atveju, visų pirma, būtina nustatyti veiksmų neteisėtumą, o šiuo atveju atsakovės atstovų veiksmų neteisėtumas nebuvo nustatytas, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.
Nenustačius neteisėtų Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimo departamento veiksmų, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.