Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. (E. J.) ieškinį atsakovei E. M. dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje iš esmės ginčas kilo dėl nuostolių/žalos (ir jų dydžio) atlyginimo už nuomotų patalpų sugadinimus ir nuomininkės įsipareigojimų, prisiimtų nuomos sutartimi, pažeidimų.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

5. Ieškovo vertinimu, antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Be to, pažymi, kad faktinių aplinkybių konstatavimas atliktas 2022 m. liepos 28 d., t. y. 1 dieną po buto grąžinimo (operatyviai), o nuomos sutarties 11.2 punktas suteikia teisę ieškovui pretenzijas reikšti per 10 dienų nuo nuomininkės (atsakovės) išsikėlimo momento, todėl šiuo atveju šis terminas nebuvo praleistas. Teigia, kad, remdamasis nuomos sutarties nuostatomis (11.3 punktu), ieškovas papildomai kreipėsi į ekspertus – UAB „Smart Claims“, kurių 2023 m. sausio 26 d. išvadoje Nr. W/23/01/0018 dėl butui padarytos žalos dydžio pažymėta, kad „visos 3 užuolaidos apatinėje dalyje yra sugadintos: daugybinės skylės, nuo 1 cm² iki 30 cm² ploto. Skylių kraštai nelygūs, apibrizgę, skylės nėra iškirptos žirklėmis ir/ar kitu aštriu daiktu. Skylės yra kiauryminės, tai nėra įplėšimai, neatsargiai kliudžius aštriu daiktu. Defektų pobūdis ir vieta indikuoja, kad labiausiai tikėtina sugadinimo priežastis yra naminio gyvūno poveikio rezultatas/suplėšymai/ išgraužimai“. Be to, ekspertai patvirtino, kad analogiškos medžiagos ir matmenų užuolaidų pasiuvimo ir pakabinimo kaina sudaro 4 462 Eur – rinkos vertė/kaina įvertinta pagal optimaliausią/mažiausią pasiūlymą iš 4 įmonių pateiktos informacijos; analogiško sudaužytam staliukui kaina yra vertinama 506 Eur. Ieškovas pabrėžia, kad nėra išsaugojęs užuolaidų ir staliuko įsigijimo dokumentų, kadangi neturėjo teisinės pareigos tokius dokumentus rinkti ir negalėjo numanyti ar pagrįstai tikėtis neteisėtų atsakovės veiksmų sugadinant ieškovo turtą.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

22. Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų matyti (ir byloje nekilo dėl to ginčo), kad ieškovas 2022 m. birželio 20 d. raštu įspėjo atsakovę dėl nuomos sutarties netinkamo vykdymo – naminio gyvūno laikymo ginčo bute be ieškovo sutikimo (remiantis sutarties 8.1 punktu). Nustatyta, kad ieškovas 2022 m. liepos 24 d. pranešimu informavo atsakovę apie vienašalį sutarties nutraukimą (dėl pakartotinio sutarties pažeidimo – naminio gyvūno laikymo ginčo bute).

27. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovei paskaičiuoti komunaliniai mokesčiai už ginčo butą (iki sutarties nutraukimo) sudarė 505,97 Eur sumą; ieškovas pateikė į bylą šiuos mokesčius patvirtinančius rašytinius įrodymus (paslaugų teikėjų sąskaitas, jų apmokėjimus).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl žalos atlyginimo

29. Kaip minėta, byloje nustatyta (ir ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo), kad ieškovas ir atsakovė 2020 m. gruodžio 16 d. sudarė nuomos sutartį dėl ginčo buto – esančio (duomenys neskelbtini) (kurią vėliau pratęsė) nuomos, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovei nurodytą butą. Taigi, tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1-2 dalys). Iš bylos aplinkybių matyti, kad ginčas tarp šalių kilo ne dėl pačios sutarties pagrindinių vykdymo sąlygų ir/ar jos nutraukimo, o dėl atsakovės (nuomininkės) atsakomybės už netinkamos būklės buto grąžinimą (CK 6.499-6.500 straipsniai); atsiradusios žalos – turto sugadinimo, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių – bei jų dydžio, atlyginimo (CK 6.245-6.249 straipsniai); atsakovė byloje neginčijo ieškovo paskaičiuotos 505,97 Eur dydžio skolos už komunalinius mokesčius už 2022 m. birželio-liepos mėn. laikotarpį ir 100 Eur baudos dėl neišvalytų patalpų, tačiau laikė, jog šios sumos buvo įskaitytos į atsakovės sumokėtą depozitą/užstatą ir likusią permoką.

30. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

31. Įstatymas numato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnis, 6.499 straipsnis). CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

32. Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas (CK 6.205 straipsnis). Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė pagal bendrąją taisyklę yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi, tokio pobūdžio bylose iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį.

33. Pažymėtina, kad žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ieškovas (CPK 178 straipsnis). Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Be to, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, pareiga įrodyti perduoto nuomininkui daikto kokybę tenka nuomotojui, tuo tarpu nuomininko pareiga įrodyti, kad daiktas buvo grąžintas tos būklės, kokios buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryti buto perdavimo–priėmimo aktai – tiek perduodant buto patalpas atsakovei, tiek jas grąžinant ieškovui; pažymėtina, kad buto perdavimo atsakovei akte neužfiksuota jokių buto (ir/ar jame esančių daiktų) sugadinimų/defektų, todėl laikytina, jog butas atsakovei buvo perduotas tvarkingas, geros būklės; tuo tarpu buto perdavimo ieškovui akte, be kita ko, užfiksuoti bylai aktualūs du sugadinimai – sugadintos virtuvės užuolaidos ir sulaužytas stiklinis staliukas (jo kampas). Ieškovas byloje įrodinėjo, kad po 2022 m. liepos 27 d. buvo pastebėtas ir užfiksuotas antstolės dar vienas sugadinimas – sugadintos svetainės užuolaidos.

34. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

35. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus ir rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad, labiau tikėtina, būtent atsakovė atliko šiuos ieškovo nurodomus ginčo buto apgadinimus: sugadino virtuvės užuolaidas ir sulaužė stiklinį staliuką (ką patvirtino/pripažino ir pati atsakovė), taip pat sugadino užuolaidas, esančias svetainėje (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

36. Teismo vertinimu, šias aplinkybes, pirmiausia, patvirtina ieškovo pateiktas antstolės 2022 m. liepos 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (kuriuo teismas neturi pagrindo abejoti ir/ar juo nesiremti, kaip kad prašė atsakovė) ir prie jo pridėtos nuotraukos, vaizdo medžiaga, padaryti kitą dieną po šalių perdavimo-priėmimo akto pasirašymo (2022 m. liepos 27 d.). Kaip minėta, kartu su nuomos sutartimi tarp šalių buvo pasirašytas ir 2020 m. gruodžio 16 d. perdavimo-priėmimo aktas, kuriame nebuvo užfiksuota jokių buto sugadinimų/defektų, taip pat atsakovė per visą nuomos laikotarpį (daugiau nei 1,5 metų) nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl buto kokybės/apgadinimų ir pan. (byloje tokių duomenų nepateikta), todėl laikytina, jog butas atsakovei perduotas tvarkingas – įskaitant užuolaidas ir stiklinį staliuką. Be to, ieškovo nurodyto turto (staliuko ir užuolaidų apgadinimus) konstatavo ir jo pasitelkti tretieji asmenys – šiuo atveju UAB „Smart Claims“; teismas pažymi, jog UAB „Smart Claims“ atstovų surašyta ekspertinė nuomonė vertinama ne kaip eksperto išvada, bet kaip rašytinis įrodymas, kuris vertinamas byloje kartu su kita bylos medžiaga.

37. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas sudarant 2022 m. liepos 27 d. perdavimo-priėmimo aktą nenurodė svetainės užuolaidų sugadinimų, nepaneigia jo teisės tokias pretenzijas reikšti atsakovei ir vėliau (kaip kad atsitiko ir šiuo atveju); pažymėtina, jog tokia galimybė buvo numatyta ir šalių sudarytos nuomos sutarties 11.2 punkte, kuriame ieškovui suteikta teisė pretenzijas dėl žalos atlyginimo reikšti per 10 kalendorinių dienų po atsakovės išsikėlimo momento ir atitinkamai po perdavimo-priėmimo akto pasirašymo (priešingai nei siekė aiškinti atsakovė). Pritartina ieškovo pozicijai, kad dėl didelio užuolaidų kiekio, jų suklostavimo, drapiravimo, svetainės užuolaidų sugadinimų ieškovas su sutuoktine galėjo ir nepastebėti buto perdavimo metu (2022 m. liepos 27 d.); šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir antstolės darytas vaizdo įrašas, iš kurio matosi, jog sugadinimai/skylės ant minėtų užuolaidų buvo surastos bei užfiksuotos ne iš karto. Teismas kritiškai vertina atsakovės (ir liudytojo R. B.) poziciją, kad užuolaidų sugadinimai galimai jau buvo iki nuomos sutarties pradžios, arba atsirado tarp buto perdavimo 2022 m. liepos 27 d. ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo 2022 m. liepos 28 d., kadangi atsakovė nepateikė jokių tai galinčių patvirtinti įrodymų; tuo labiau, teismo vertinimu, mažai tikėtina, jog ieškovas (ir su juo susiję asmenys) iš karto po atsakovės buto perdavimo būtų suinteresuoti patys gadinti jiems priklausančio buto turtą. Be to, šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek virtuvės užuolaidų (dėl kurių sugadinimo atsakovė sutiko tiek sudarant perdavimo aktą, tiek teisme), tiek svetainės užuolaidų sugadinimai iš esmės yra identiško pobūdžio, todėl, labiausiai tikėtina, buvo atlikti panašiu laikotarpiu ir aplinkybėmis. Nors šiuo atveju teisiškai nereikšminga kokiomis aplinkybėmis minėtos užuolaidos buvo sugadintos, tačiau, teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, jog jos, kaip konstatavo ir ieškovo pasitelkti ekspertai, atsirado dėl atsakovės ginčo bute laikyto (ką atsakovė patvirtino) naminio gyvūno poveikio (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

38. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė byloje, jog butas – jame esantys daiktai: stiklinis staliukas ir trys užuolaidos, atsakovės buvo apgadintas; teismo vertinimu, šie apgadinimai padaryti ne dėl normalaus nusidėvėjimo, o padaryti atsakovei gyvenant ginčo bute ir netinkamai juo naudojantis (be kita ko, nesilaikant nuomos sutarties sąlygų – bute laikant naminį gyvūną). Priešingų įrodymų, leidžiančių daryti bent prielaidą, kad apgadinimai sukelti iki nuomos sutarties sudarymo ar jau po jos nutraukimo, nėra. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Šalių sudarytos nuomos sutarties 8.9 punkte numatyta nuomininko pareiga atlyginti padarytą žalą. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė, kad patalpų būklė jas perdavus nuomotojui buvo blogesnė ne dėl normalaus nusidėvėjimo, kadangi nuotraukose/vaizdo įraše matomi mechaniniai sugadinimai užuolaidose – atsiradę suplėšymai/skylės, nėra normalus nusidėvėjimas. Remiantis teismų praktika, patalpų trūkumai, padaryti dėl mechaninių pažeidimų, yra nepriskiriami prie natūralaus susidėvėjimo, išskyrus smulkius pažeidimus, nežymius pabraižymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008).

39. Nors nagrinėjamu atveju ieškovas faktiškai nurodytų nuostolių dar nepatyrė, nes neatliko buto remonto darbų – nekeitė užuolaidų ir/ar stiklinio staliuko (byloje tokių įrodymų nepateikta) pagal byloje pateiktus komercinius pasiūlymus ir/ar skelbimus, tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia ieškovo teisės reikalauti minėtų nuostolių atlyginimo, nes ginčo butas buvo apgadintas ir jo (jame esančių ir sugadintų daiktų) vertė dėl to sumažėjo, bei norint ją atstatyti, ieškovas faktiškai patirs nurodytas išlaidas. Remiantis kasacinio teismo praktika, aiškinančia CK 6.499 straipsnio 1 dalies bei 6.500 straipsnio nuostatas, konstatuotina, kad nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007).

40. Byloje tarp šalių ginčas taip pat kilo dėl sugadintų daiktų – stiklinio staliuko ir užuolaidų vertės, kiekviena iš šalių teikė įrodymus, anot jos, patvirtinančius tikrąjį žalos dydį. Teismas, įvertinęs abiejų šalių teiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog sugadintų trijų užuolaidų vertė (pagal UAB „Retroforma“ pateiktą komercinį pasiūlymą, kuris iš esmės buvo mažiausias iš visų į bylą pateiktų) sudaro 4 462 Eur; kaip minėta, kiti į bylą pateikti pasiūlymai dėl užuolaidų buvo gerokai brangesni (ką nurodė ir UAB „Smart Claims“ pateiktoje išvadoje); be to, net ir pačios atsakovės pateiktame UAB „Admaja“ pasiūlyme nurodyta 238,15 Eur/m kaina, apskaičiavus visų keistinų užuolaidų kainą, būtų gerokai didesnė nei ieškovo nurodyta 4 462 Eur, t. y. 7 620,80 Eur (238,15 Eur x 32 m); pažymėtina, jog pati UAB „Admaja“ savo pasiūlyme nurodė, jog vien tik virtuvės užuolaidų keitimui būtų reikalinga 14 m audinio, o tai sudarytų 3 334,10 Eur (14 m x 238,15 Eur/m) sumą; tuo tarpu svetainės užuolaidos buvo/yra dvigubos, t. y. gerokai didesnės (ginčo dėl to byloje nekilo). Be to, teismas pažymi, kad nors, kaip nustatyta byloje, virtuvės užuolaidų plotis sudarė apie 3,5 m, o svetainės – apie 11 m (5,5 m x 2), tokių užuolaidų pasiuvimui, labiausiai tikėtina, reikalinga gerokai daugiau audinio (UAB „Retroforma nurodė 32 m; teismas neturi pagrindo abejoti nurodytu kiekiu, atsakovė jo taip pat nenuginčijo), kadangi, kaip paaiškino ieškovas ir iš esmės nurodė atsakovės nurodyta UAB „Admaja“ – užuolaidų šilko audinys yra pakankamai siauras (iki 1,5 m), todėl ieškovo nurodytų užuolaidų susiuvimui šilko audinys turėtų būti susiuvamas, atitinkamai jo reikia daugiau.

41. Kita vertus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė įrodė, jog sulaužyto/sugadinto stiklinio staliuko rinkos vertė šiuo metu sudaro 139 Eur, pateikdama iš esmės identiško staliuko (tiek išvaizdos (stiklo išlenkimai, kojelės ir pan.), tiek išmatavimų, tiek medžiagos, iš kurios padarytas staliukas, t. y. stiklo) pardavimo skelbimą („Baldų perlai“ skelbimas); tuo tarpu ieškovo pateiktas parduotuvės „berry“ staliuko pavyzdys – 506 Eur kainos, iš esmės skiriasi nuo sugadinto ginčo staliuko (ką iš esmės pripažino ir pats ieškovas), todėl teismas šiuo atveju vadovaujasi būtent atsakovės pateiktu skelbimu ir vertina, jog sugadinto stiklinio staliuko vertė sudaro 139 Eur.

42. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog ieškovas taip pat patyrė 311,58 Eur išlaidų (nuostolių) už antstolės suteiktas paslaugas, t. y. faktinių aplinkybių konstatavimą CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas patyrė išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, iš atsakovės ieškovui priteistina ir 311,58 Eur išlaidų už antstolio suteiktas paslaugas.

43. Taigi, nagrinėjamu atveju bendra atsakovės mokėtina ieškovui suma (tiek žala, tiek skola) sudaro 5 518,55 Eur sumą, kurią sudaro 505,97 Eur skola už komunalinius mokesčius už 2022 m. birželio-liepos mėn. (jos atsakovė iš esmės neginčijo), 4 601 (4 462 + 139) Eur nuostoliai/žala už sugadintus daiktus (trejas užuolaidas ir stiklinį staliuką), 100 Eur bauda už patalpų valymą (su kuria atsakovė taip pat sutiko), 311,58 Eur išlaidos už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimą; byloje nekilo ginčo ir dėl to, jog egzistuoja atsakovės 103,23 Eur dydžio permoka (už 2022 m. liepos mėn. nuomą) ir 1 500 Eur užstatas/depozitas, kuris atsakovei nėra grąžintas, todėl įskaičius nurodytas sumas (šalys tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek teisme taip pat rėmėsi nurodytų sumų įskaitymu ir jam neprieštaravo) bendras ieškovui iš atsakovės priteistinos žalos/skolos dydis sudaro 3 915,32 Eur (5 518,55 Eur - 103,23 Eur - 1 500 Eur).

44. Taigi, konstatavus visas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti – neteisėtus veiksmus (grąžinus ieškovui butą su apgadintais daiktais – stikliniu staliuku ir trejomis užuolaidomis), žalą (nurodytus daiktų atkūrimo vertes) ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos (kad nurodytus apgadinimus atliko būtent atsakovė), o atsakovės kaltei preziumuojamai (ir atsakovės nepaneigtai), ieškovui iš atsakovės priteistina 3 915,32 Eur žalos (CK 6.249-6.251 straipsniai; CPK 12, 178, 185 straipsniai; nuomos sutarties 8.9 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

45. Tenkinant ieškovo prašymą, iš atsakovės priteistinos 5 proc. palūkanos už priteisiamą 3 915,32 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

46. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

48. Ieškovas patyrė byloje 2 686,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2 589,40 (242 + 968 + 798,60 + 580,80) Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti ir 97 Eur žyminis mokestis.

49. Atsakovė pateikė prašymą atlyginti jai patirtas 860 (80 + 420 + 200 + 160) Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.

50. Teismo vertinimu, tiek ieškovo, tiek atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti.

51. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 91,44 proc. (ieškovas prašė priteisti 4 282,32 Eur žalos/skolos, priteista – 3 915,32 Eur), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 2 456,44 Eur (2 686,40 Eur x 91,44 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo priteistina 73,62 Eur (860 Eur x 8,56 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovės iš viso priteistina 2 382,82 Eur (2 456,44 Eur - 73,62 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

52. Byloje iš viso patirta 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos, atsižvelgiant į tai, jog didžioji dalis ieškovo reikalavimų buvo tenkinta, priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo E. J. ieškinį atsakovei E. M. dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 915,32 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus penkiolika eurų 32 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 915,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 382,82 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.