Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Regionų administracinio teismo Kauno rūmams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo; 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės tikrovės; 3) pripažinti, kad administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių nenagrinėjimas neatitinka Teisėjų etikos kodekso; 4) pripažinti teisėjo elgseną skiriant baudas piktybišku savavaldžiavimu ir įpareigoti atsakovą (Regionų administracinio teismo Kauno rūmus) vadovautis įstatymais, moralės / etikos principais, veikti tik sąžiningai, protingai ir teisingai, paisyti savo veiksmų / elgsenos atsakomybės; 5) pripažinti, kad darbdaviai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; 6) pripažinti pareiškėjo teiginius, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija įvykdė sistemingus ir daugybinius įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimus, pripažinti pareiškėjo įrodymus.

II.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti.

Teismas, apžvelgęs ginčui aktualias Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde (pareiškime) atsakovu nurodė Regionų administracinio teismo Kauno rūmus bei kelia ginčą dėl šio teismo veiksmų neteisėtumo, vykdant teisingumą.

Teismas nurodė, kad administracinėje byloje atsakovu teismas gali būti ir reikalavimai teismui, kaip institucijai, gali būti reiškiami bei nagrinėjami teisme tik dėl teismo veiksmų viešojo administravimo srityje. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį, akcentavo, kad administracinio teismo veiksmus vykdant teisingumą (jurisdikcinę veiklą) asmenys gali skųsti tik instancine tvarka, t. y. pagal ABTĮ nustatytą tvarką teikiant atskiruosius skundus ar apeliacinius skundus konkrečioje byloje kiekvienu konkrečiu atveju. Teismas vertino, kad iš skundo (pareiškimo) turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka būtent su Regionų administracinio teismo Kauno rūmų jurisdikcine veikla (jo skundų, prašymų nenagrinėjimu ar netinkamu nagrinėjimu, baudų skyrimu, įrodymų nepripažinimu), todėl šie veiksmai turi būti skundžiami nurodyta instancine tvarka, t. y. paduodant atskiruosius, apeliacinius skundus, adresuotus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas pripažinti, jog Konstitucinio Teismo nutarimo teiginiai neatitinka tikrovės ir moralės iš esmės yra ne teisių gynimo priemonė, o subjektyvios nuomonės dėl aukščiausios konstitucinės institucijos akto išraiška, kuri negali būti vertinama administracinio teismo procese, o tokie reikalavimai prieštarauja pačiai ABTĮ paskirčiai, t. y. užtikrinti asmens teisių ir teisėtų interesų gynimą viešojo administravimo srityje. Todėl teismas sprendė, kad nurodytas pareiškėjo skundo (pareiškimo) reikalavimas akivaizdžiai nenagrinėtinas administraciniame teisme, kadangi nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde (pareiškime) nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo ar jo dalies, taikytinos nagrinėjamoje byloje, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) teismas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kadangi pareiškėjas nenurodė jokios konkrečios teisės normos, kuri, jo manymu, prieštarauja Konstitucijai, o prašymas yra deklaratyvus ir nesusijęs su ginčo nagrinėjimu šioje byloje, teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas kreiptis į Konstitucinį Teismą laikytinas nepagrįstu ir negali būti tenkinamas.

Kadangi pareiškėjas siekia tik tam tikrų faktų pripažinimo, teismas vertino, kad skundą (pareiškimą) dalyse dėl reikalavimų pripažinti, jog administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių nenagrinėjimas neatitinka Teisėjų etikos kodekso, pripažinti, kad darbdaviai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise bei pripažinti pareiškėjo teiginius, jog Mažeikių rajono savivaldybės administracija įvykdė sistemingus ir daugybinius įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimus, atsisakytina priimti, kadangi tokio pobūdžio reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo, pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės tikrovės ir priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjo teigimu, jam sąmoninga tyčia suvaržoma teisė teisėtu, įstatyminiu būdu apginti neteisėtai pažeistas teises / interesus, be to, teismas, užuot privalomai įvykdęs teisingumą, neapgina pareiškėjo pažeistų teisių ir interesų, o palaiko Mažeikių rajono savivaldybės administracijos netiesą. Pasak pareiškėjo, teismas vilkina bylos nagrinėjimą, nes sprendžia bylą neteisingai ir ne pagal įstatymus. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas neteisėta elgsena ne tik atėmė / suvaržė jo teisę į pažeistų teisių / interesų gynybą, bet ir neteisėtai baudžia jį baudomis.

Pareiškėjas tvirtina, kad jam neteisėtai užkirsta galimybė teisėtu, įstatyminiu būdu – teismine tvarka – apsiginti, o tai yra akivaizdžiai šiurkštus, neteisėtas jo teisių ir laisvių suvaržymas bei apribojimas. Pareiškėjo nuomone, teismas / teisėjas taikė ne tas įstatymų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) nuostatas, kurias turėjo taikyti (ABTĮ 5–6 str.), taip pat iškreiptai vykdo teisingumą (ABTĮ 6 str.).

Pareiškėjas akcentuoja, kad yra skundžiamas neteisėtas veikimas / vilkinimas. Pasak pareiškėjo, teismas, užuot priėmęs skundą (pareiškimą), pradėjęs bylą ir jos nagrinėjimą, nesąžiningai nutartimi atsisako tai daryti (ABTĮ 5 str.). Pareiškėjas nurodo, kad teisėjas veikia prieš teisingą, objektyviai sąžiningą, protingą, ekonomišką ir operatyvų bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas / teisėjas ne tik neteisingai taiko (ABTĮ 7 str. 1 d.) nutartyje nurodytą įstatymo normą, bet ją taiko neproporcingai, tokiu būdu tenkindamas savo asmenines ambicijas (ABTĮ 6 str.), nes žino ir supranta, jog tikrieji faktai / aplinkybės paneigia neteisingą, tendencingą ir deklaratyvią išvadą (skirti baudą).

Pareiškėjas pažymi, kad skundo (pareiškimo) padavimo terminas yra nepraleistas, bet tik dėl teismo / teisėjo „antiįstatymiškų“ veiksmų dirbtinai yra sukurta force majeure (nenugalimos jėgos) situacija. Pareiškėjo vertinimu, teismas iš esmės ne tik neadekvačiai ir nesąžiningai vertino esamus įrodymus, faktus ir įstatymo normas (ABTĮ 10–11 str.), bet ir deklaratyviai, iškraipydamas faktus, kuria chaosą, vykdo anarchiją, nes teisėjui yra pasiekiami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esantys duomenys apie parengiamojoje bylos stadijoje (ABTĮ 5, 10 str.) gautus, vertinamus dokumentus, todėl nutartyje esantys teiginiai neatitinka faktinės tikrovės. Pasak pareiškėjo, tas pats asmuo, spręsdamas tą patį skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, elgiasi dviprasmiškai, t. y. sąmoninga tyčia, tikslingai ir klaidingai taiko įstatymo normą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo (pareiškimo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, daro išvadą, kad pareiškėjas skunde (pareiškime) nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.). Pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas yra neteismingas administraciniam teismui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėjas atskirajame skunde išdėstytais argumentais šios išvados nepaneigė. Analogiškos pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1377-502/2025; 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1475-1047/2025).

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, <...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1377-502/2025).

Pareiškėjas prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, nurodytus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančiais tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-694-1188/2025; kt.).

Nors pareiškėjas skunde (pareiškime) prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas skunde (pareiškime) nenurodė jokios konkrečios teisės normos, kuri, jo manymu, prieštarauja Konstitucijai, o prašymas yra deklaratyvus ir nesusijęs su ginčo nagrinėjimu šioje byloje, todėl toks pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus bylose, kuriose buvo reiškiami tapatūs reikalavimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės, jau yra pasisakęs (šiuo aspektu žr., pvz., 2026 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-629/2026; 2026 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-195-1047/2026; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį, nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl minėti prašymai netenkinami.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.