Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-463-554/2017.

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02067-2016-8.

Procesinio sprendimo kategorija: 1.4.2.; 3.2.; 4.2.; 14.2.3.; 14.3.; 14.6.; 14.15.; 55.1.1.

2017 m. sausio 25 d.

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Audriaus Grauželio,

dalyvaujant pareiškėjo – VŠĮ ,,Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovams: direktoriui K.B., advokatei A.Ž.,

atsakovo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams: D.U., J.S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo VŠĮ ,,Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl privalomojo nurodymo, sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas 2016-10-11 skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti:

2016-09-01 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros vyresniosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės Privalomąjį nurodymą Nr. 34;2016-09-20 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymą Nr. V-79.

Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat pareiškėjo atstovai paaiškino teismo posėdžio metu, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros vyr. specialistė 2016-09-01 priėmė privalomąjį nurodymą Nr. 34. Privalomajame nurodyme nustatė, kad Kauno regiono atliekų tvarkymo centro Komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginio eksploatavimui 2015-10-23 buvo išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau - TIPK) leidimas Nr. T-K.4-6/2015. Pagal PAV ataskaitoje numatytų planuojamoje veikloje taikyti technologinių procesų aprašymus ir TIPK leidimo sąlygas įmonės veiklos metu skleidžiama tarša turėtų būti išvaloma iki 80-99,9 proc., panaudojant valymo įrenginius biofiltrus ir kaminą. Dėl to patikrinimo metu konstatavo, kad biologinio atliekų apdorojimo įrenginys neatitinka PAV ir TIPK leidime nustatytų technologinio proceso nuostatų. Atsakovas, įvertinęs Patikrinimo akto Nr. KP-142 duomenis, nuolatinius Kauno rajono Ramučių kaimo ir Kauno miesto, taip pat aplinkinių rajonų gyventojų skundus dėl jaučiamų stiprių pūvančių atliekų kvapų, Privalomuoju nurodymu pareiškėjui, nurodė nutraukti Kauno mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginio biologinio atliekų apdorojimo procesą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Privalomajame nurodyme nurodytomis aplinkybėmis bei nustatytais terminais, atsakovui pateikė skunda dėl 2016-09-01 Privalomojo nurodymo panaikinimo. Atsakovo direktorius 2016-09-20 įsakymu Nr. V-79 nusprendė Privalomąjį nurodymą pakeisti iš dalies ir pratęsė jo įvykdymo terminą iki 2016-10-26.

Pabrėžė, kad Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 str. numato principus, kuriais vadovaujasi viešojo administravimo subjektai savo veikloje. VAĮ 3 str. 4 p. nurodytas nepiktnaudžiavimo valdžia principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų. Kontrolės įstatymo 3 str. 15 p. nurodyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos (šiuo atveju - Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas) ir pareigūnai atlieka ūkio subjektų veiklos patikrinimus Viešojo administravimo įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka. Kontrolės įstatymo 4 str. nurodyti pagrindiniai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principai. Minėto straipsnio 6 p. nustatytas minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principas - aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnu veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektu dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektu, kitu fiziniu ir juridiniu asmenų veikla. Kontrolės įstatymo 25 str. 1, 2, 3 p. numatyti kenksmingos veiklos sustabdymo pagrindai. To paties įstatymo 31 str. įtvirtinta, kad juridinių ar fizinių asmenų vykdoma aplinkai kenksminga veikla sustabdoma priimant aplinkos ministro nustatytos formos nutarimą. Atsakovas Patikrinimo akte konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - Aplinkos apsaugos įstatymas) 19¹ str. 2 d., 10 d. 1 p. ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymu Nr. Dl-528, (toliau - Taisyklės) 10, 16, 17.1., 17.2., 30 p., reikalavimus. Ginčijamame Privalomajame nurodyme taip pat pažymėta, kad Komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginio eksploatavimui 2015-10-23 buvo išduotas TIPK leidimas Nr. T-K.4-6/2015.

Taip pat nurodė, kad atsakovo vadovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo skundo argumentus. Skunde pareiškėjas buvo nurodęs, kad dauguma Patikrinimo akte nustatytų pažeidimų jau yra pašalinti arba išvis atsakovo specialistų nustatyti klaidingai. Privalomasis nurodymas priimtas remiantis Kontrolės įstatymo 18 - 20 str. pagrindais. Kontrolės įstatymo 25 str., 31 str. numato, kad ginčijamas nurodymas galėjo būti priimtas tik priimant Aplinkos apsaugos ministro nustatytos formos nutarimą bei konstatuoti pagrindžiant rašytiniais įrodymais kenksmingos veiklos sustabdymo pasekmes, kas šiuo atveju nebuvo atlikta. Be to, Privalomajame nurodyme nurodytas terminas iki 2016-09-05 nutraukti MBA įrenginio biologinio apdorojimo procesą yra pažeidžiantis tiek Viešojo administravimo 3 str. 3 p., tiek Kontrolės įstatymo 4 str. 2 p. nuostatas, kadangi 2 dienų terminas yra neproporcingas, nes yra trikdoma visa Kauno MBA veikla. 2016-09-20 Įsakymas pakeisti Privalomąjį nurodymą iš dalies, pratęsiant jo terminą iki 2016-10-26, priimtas visiškai netiriant aplinkybių bei teisinių motyvų nurodytų pareiškėjo skunde dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo. Tuo buvo pažeistos VAĮ 8 str. įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui. Individualių administracinių aktų priėmimas – tai teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktiniu aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga - turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal VAĮ III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu. Viešojo administravimo proceso principas - teisė būti išklausytam reiškia, kad veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentus ir įrodymus turi būti įgyvendinama prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį aktų, jam turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus, reikšmingus priimamam aktui.

Pareiškėjas ir jo atstovai pabrėžė, kad tiriant nemalonaus kvapo pasklidimo priežastis, ieškant kvapo šaltinio, nebuvo atlikta jokių oro mėginių tyrimų, o Privalomasis nurodymas surašytas remiantis tik subjektyvia nuomone. Nebuvo įvertinta, kad visai šalia yra kiti taršos šaltiniai (kitos įmonės), nenustatytas nemalonaus kvapo šaltinis konkrečiai pareiškėjo teritorijoje. Atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad Kauno MBA gamykloje būtų faktiškai viršijama taršos norma. 2016-09-22 UAB „Ekopaslauga" parengtos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginių aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos duomenys patvirtina, jog teršalų koncentracija aplinkos (Kauno MBA) ore ne tik atitinka TIPK ir teisės aktų reikalavimus, bet ir ženkliai mažesnė nei numatytos ribinės vertės tame pačiame TIPK. Gyventojų skundai dėl taršos neturėtų būti laikomi pakankamu pagrindu nutraukti Kauno MBA įrenginio, biologinio atliekų apdorojimo procesą, tuo labiau, kai atlikti matavimai (tiek dienos metu, tiek nakties metu) nukrypimų nuo TIPK leidimo sąlygų bei TIPK nustatytų taršos maksimalių leistinų normų viršijimo nenustatė.

Komunalinių atliekų mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginio poveikio vertinimo ataskaitos (toliau - PAV) 72 - 73 psl. nurodyta, jog eksploatuojant įrenginius, susidarys aplinkos oro teršalai: amoniakas ir kietos dalelės. Iš visų aukščiau įvardintų technologinių procesų išsiskiriantis užterštas oras yra surenkamas, nukreipiamas į valymo įrenginius - šlapio valymo skruberių sistemą ir biofiltrą, iš kurių išvalytas oras per kaminą patenka į aplinkos orą. Mechaninio atliekų apdorojimo įrenginiuose išsiskiriančios kietosios dalelės išvalomos ir praktiškai į aplinką nepatenka, kvapios medžiagos yra kintamos sudėties ir yra vertinamos kaip kvapai. Konstatuota, kad MBA įrenginio teritorijoje gali būti šie stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai: alternatyvos atveju - taršos šaltinis Nr. 001 - katilinės kaminas, kurio aukštis 15 m, diametras 0,3 m; taršos šaltinis Nr. 002 - MBA įrenginio kaminas, kurio aukštis 35 m, diametras 1,3 m. Alternatyvos atveju: taršos šaltiniai Nr. 001 ir Nr. 002 - biodujų jėgainės kaminai, kiekvieno iš jų aukštis 10 m, diametras 0,7 m bei avarinis fakelas taršos šaltinis Nr. 003, kurio aukštis 7 m ir diametras 0,6 m. Alternatyvos atveju: taršos šaltiniai Nr. 001 ir Nr. 002 - biodujų jėgainės kaminai, kiekvieno iš jų aukštis 10 m, diametras 0,7 m, avarinis fakelas taršos šaltinis Nr. 003, kurio aukštis 7 m ir diametras 0,6 m, bei neorganizuotas taršos šaltinis Nr. 601 - likutinio substrato uždaro kompostavimo įrenginio alsuoklis. Kauno MBA projektą bei statybas vykdęs rangovas - UAB „RTS Infra construction", atsižvelgdamas į meteorologines, topografines bei kitas vietos sąlygas, parinko tinkamiausią taršos pašalinimo būdą pagal Kauno MBA techninio projekto medžiagą - išleidimą iš ventiliaciniu angų pažemėje, o ne per kaminą. Be to, Kauno MBA gamyklos statybos užbaigimo akte yra ir atsakovo atstovo parašas bei atsakovui jau nuo 2015-12-11 buvo žinoma, kad Kauno MBA gamykloje nėra stacionarių taršos išmetimo šaltinių - kaminų, o vietoje kaminų pasirinkti biofiltrai. Kadangi pasirinkta alternatyva (išleidimas iš ventiliaciniu angų žemėje - biofiltru), statybos užbaigimo aktas buvo suderintas su atsakovu dar 2015-12-11. Tikslinant sprendinius Kauno MBA techniniame projekte, kuomet pasirinktas biologiškai skaidžiu komunalinių atliekų apdorojimo būdas (kompostavimas) bei technologinė įranga, buvo atsisakyta vieno taršos šaltinio - katilinės (kamino), o pagal įrangos gamintojo sprendimą išvalytas oras išleidžiamas pažeme pro biofiltro angas. Tačiau dėl techninės TIPK leidimą rengiančių UAB „Ekogarantas" specialistų klaidos buvo paliktas taršos šaltinio apibūdinimas - „kaminas", kai turėjo būti nurodyta, kad išvalytas oras išeina pro angas. Atsakovas, priimdamas skundžiamas aktus, visiškai neatsižvelgė į aukščiau nurodytas aplinkybes.

2016-07-21 Patikrinimo akte Nr. KP-142 konstatuota, kad 2016 m. liepos 15-16 d. tikrinant įmonę vakare po 24 val. kartu su Kvapų kontrolės komisija buvo užfiksuota, jog ties vartais, teritorijoje po mechaninio apdorojimo sukaupta galimai atrūšiuotos atliekos. Atliekos nesupresuotos ir ne konteineriuose buvo laikomos asfaltuotoje atviroje teritorijos aikštelėje, nuo jų sklido buitinių atliekų kvapas. Tikrinimo metu Kauno MBA gamykla buvo įvedimo į eksploataciją laikotarpyje, todėl dar yra tikrinami įrenginių techniniai rodikliai išrūšiuojant atliekas pagal normatyvus. Nustačius, jog techniniai rodikliai neatitinka normatyvų, pareiškėjas nedelsiant kreipiasi į rangovą, dėl techninių įrenginių korekcijų. Atsakovo specialistų užfiksuotos galimai atrūšiuotos atliekos duotoje situacijoje buvo atrūšiuotos atliekos - plastikas su priemaišomis, kurio kokybė antrinių žaliavų pirkėjams būtų netinkama (neatitiktų normatyvų). Dėl šių priežasčių pamainos inžinieriai nutarė pakartotinai perrūšiuoti atliekas mechaninio rūšiavimo sistemoje kitoje pamainoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo specialistams ir kilo abejonės ar foto nuotraukose matomos atliekos yra galimai atrūšiuotos ir pagal TIPK leidimą laikomos ne konteineriuose ar supresuotos. Kadangi minėtas atliekas negalima laikyti galutinai atrūšiuotomis bei tinkamomis tolimesniam tvarkymui, jos buvo laikomos asfaltuotoje atviroje teritorijos aikštelėje. Nuo šių atliekų negalėjo sklisti jokie nemalonūs kvapai, kadangi priemaišų skaičius procentaliai neviršijo TIPK numatytų taršos normų, o atsakovo specialistai nepateikė nei vieno faktinio įrodymo (oro taršos matavimų ir pan.), kad nuo Kauno MBA gamyklos sklinda oro tarša ar nemalonūs kvapai.

Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mąstą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, jog tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikru itin svarbiu aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Dėl to reikalavimas stabdyti biologinio atliekų apdorojimo procesą yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas.

Atsakovas ir jo atstovai teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovo atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno MBA įrenginio eksploatavimui 2015-10-23 buvo išduotas TIPK leidimas Nr. T-K.4-6/2015. Pagal PAV ataskaitoje numatytų planuojamoje veikloje taikyti technologinių procesų aprašymus ir TIPK leidimo sąlygas įmonės veiklos metu skleidžiama tarša turėtų būti išvaloma 80 - 99,9 proc., panaudojant valymo įrenginius biofiltrus ir kaminą. Atsakovas nuo 2016-06-20 iki 2016-09-05 gavo 33 gyventojų ir įmonių skundus dėl sklindančių nemalonių kvapų iš Kauno MBA įrenginio. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas (toliau - NVSC Kauno departamentas) sudarė Kvapų kontrolės komisiją. Komisija I etape nustatė, kad gyvenamosiose aplinkose nemalonus pūvančių atliekų kvapas sietinas su vykdoma ūkine komercine veikla Kauno MBA įrenginyje. Atlikus Kauno MBA įrenginyje neplaninį patikrinimą, buvo surašytas 2016-07-21 Patikrinimo aktas Nr. KP-142. Patikrinimo metu nustatyta, kad biologinio atliekų apdorojimo įrenginys neatitinka PAV ir TIPK leidime nustatytų technologinio proceso nuostatų, nes Kauno MBA įrenginys eksploatuojamas pažeidžiant technologinius reikalavimus, numatytus PAV ir Įrenginio statybos techniniame projekte. Buvo nustatyta, kad oro valymo įrenginiuose nepasiekiamas atskirų teršalų išvalymo laipsnis (kvapų - iki 80-99,99 proc.) ir dėl to įmonės teritorijoje bei už jos sanitarinės zonos ribų buvo jaučiamas atliekų puvimo kvapas. TIPK paraiškoje/leidime nurodyta, kad Kauno MBA įrenginyje po oro valymo įrenginių - biofiltrų išvalytas oras per kaminą (aukštis 35 m., diametras 1,3 m) patenka į aplinkos orą. Tačiau faktiškai eksploatuojamame Kauno MBA įrenginyje teršalai nukreipti į oro valymo įrenginius - skruberius, biofiltrus ir į aplinką. Kamino (aukštis 35 m., diametras 1,3 m), numatyto TIPK leidime, įmonėje nėra. Įmonėje atliekos po mechaninio apdorojimo laikomos nesupresuotos ir ne konteineriuose, kaip tai numatyta TIPK leidimo sąlygose. 2016-09-01 pareiškėjui buvo surašytas Privalomasis nurodymas Nr. 34, kuriuo jis įpareigotas nutraukti Kauno MBA įrenginio biologinio atliekų apdorojimo procesą iki 2016-09-05. 2016-09-20 įsakymu Nr. V-79 Departamento direktoriaus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2016-10-26. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau - ir Kontrolės įstatymas) 4 str. 2 p. reikalavimus, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklą, bei atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus dėl biologiškai skaidžių komunalinių atliekų apdorojimo būdo bei technologinės įrangos ypatumų.

Atsakovas ir jo atstovai taip pat nurodė, kad vadovaujantis Kontrolės įstatymo 12 str., 1 d. 6 p., 23 str. 5 d. 2 p., aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę šio įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims. Šio įstatymo 2 str. 7 d. reglamentuoja, kad privalomasis nurodymas – tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, jog aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Privalomasis nurodymas buvo duotas vadovaujantis Kontrolės įstatymo 18 str. 2 p., 4 p. nuostatais. Šiose teisės normose numatyta, kad privalomieji nurodymai duodamai, kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti bei, kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 d. nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Reikalavimai Privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti Kontrolės įstatymo 20 str. 1 d., kur numatyta, jog privalomame nurodyme turi būti įvardinta, kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 23 p. reglamentuoja, kad taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas – tai rašytinis dokumentas, kuriame, siekiant išvengti pramoninės veiklos sukeliamos taršos, ją sumažinti ar pašalinti, nustatoma veiklos sąlygų sistema, apimanti poveikio aplinkos elementams kontrolę, ir kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą kurą deginantį įrenginį, atliekų deginimo įrenginį, bendro atliekų deginimo įrenginį, atitinkantį Aplinkos ministro patvirtintose Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus, arba Aplinkos ministro nustatyta tvarka tokio įrenginio dalį ar kelis tokius įrenginius ar jų dalis. Pabrėžė, kad taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas yra sąlygų visuma, pagal kurias gali veikti įrenginys. Pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymu Nr. Dl-528 ,,Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), 99 p. reikalavimus veiklos vykdytojas privalo raštu informuoti Aplinkos apsaugos agentūrą apie bet kokius planuojamus įrenginio pobūdžio arba veikimo pakeitimus ar išplėtimą, kurie gali daryti poveikį aplinkai. Pranešime veiklos vykdytojas pateikia visą informaciją remdamasis atliktų PAV procedūrų dokumentais, jei tokios procedūros atliktos, arba išsamią informaciją apie planuojamus pakeitimus, pagal kurią Aplinkos apsaugos agentūra atlieka įvertinimą pagal Taisyklių 100 p. reikalavimus. Taisyklių 102 p. numato, kad veiklos vykdytojas negali eksploatuoti įrenginio, kuriame padarytas esminis pakeitimas, neturėdamas pagal Taisykles išduoto leidimo.

Atsakovas ir jo atstovai taip pat pabrėžė, kad Kauno MBA TIPK leidimo (17 puslapyje) II dalies „Leidimo sąlygos“ 8 p. „Tarša į aplinkos orą“ yra apibrėžta, kad „Biologinio apdorojimo metu susidarys aplinkos oro teršalai - amoniakas ir kietos dalelės. Iš technologinių procesų išsiskiriantis užterštas oras bus surenkamas, nukreipiamas į valymo įrenginius - biofiltrą, iš kurių išvalytas oras per kaminą patenka į aplinkos orą. Valymo įrenginiuose atskirų teršalų išvalymo laipsnis: amoniakas - 90 proc., kietos dalelės 100 proc., kvapai - 80-99,9 proc.. Mišrių komunalinių atliekų MBA įrenginio teritorijoje bus stacionarus aplinkos oro taršos šaltinis Nr. 001 - 35 m aukščio, 1,3 m diametro kaminas, per kurį bus išmetami biologinio atliekų apdorojimo teršalai - amoniakas.“ Be to, Kauno MBA paraiškos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti 30 p. „Kvapų sklidimo iš įrenginių mažinimo priemonės, atsižvelgiant į ES GPGB informaciniuose dokumentuose pateiktas rekomendacijas kvapams mažinti“ (27 puslapis) numato, kad „Iš mechaninio atliekų apdorojimo pastato surinktas oras bus naudojimas kompostavimo tunelių ajeravimui arba nukreipiamas į biologinio apdorojimo pastatą, iš kurio pateks į oro valymo įrenginius - biofiltrą, o iš jo išvalytas oras per kaminą patenka į aplinkos orą.“ Dėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad TIPK leidimą rengę UAB „Ekogarantas“ specialistai padarė klaidą, kai paliko taršos šaltinio apibūdinimą - „kaminas“. Tai patvirtina išvadą, kad Kauno MBA taršos šaltiniai neatitinka TIPK leidime nurodytų taršos šaltinių, ir įmonė pradėjusi eksploatuoti oro valymo įrenginius - skruberius, neperžiūrėjo ir nepateikė Aplinkos apsaugos agentūrai duomenų apie įrenginio atitikimą geriausiai prieinamiems gamybos būdams (GPGB).

Skundo padavimo momentui pareiškėjas nepašalino normatyvinių neatitikimų Kauno MBA gamykloje. Pareiškėjas nurodė, kad jaučiamų kvapų mažinimui atliekų iškrovimo ir laikino saugojimo patalpoje pradėtas probiotikų purškimas ant atliekų. Aplinkos apsaugos agentūros 2016-10-20 rašto Nr. (28.1)-A4-10569 ,,Dėl Kauno mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos“ turinys patvirtina, kad Kauno MBA inventorizacijos įskaitoje išvardinti aplinkos oro taršos šaltiniai Nr. 001, 002, 003, 004, 601, 602 ir 603, kurie nėra nurodyti 2012-04-10 Departamento priimtame sprendime Nr. 28(PAV)-D2-879 „Dėl mišrių komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginio statybos greta Ateities pl. Kaune galimybių“ ir Kauno MBA turimame TIPK leidime, tačiau Inventorizacijos ataskaitoje - nepeiktas joks paaiškinimas, kodėl minėti aplinkos oro taršos šaltiniai neatitinka aukščiau nurodytų dokumentų. Taip pat, Inventorizacijos ataskaitoje nepateikti aplinkos oro teršalų pažemio koncentracijos sklaidos skaičiavimai ir kvapų sklaidos modeliavimas, nors 2016-09-09 susitikimo dėl Kauno mechaninio - biologinio atliekų apdorojimo įrenginių protokolo 1 p. nurodyta, kad VšĮ Kauno RATC turi atlikti aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų ir kvapų inventorizaciją, atlikti sklaidos modeliavimą. Be to, Inventorizacijos ataskaitoje yra nurodyta kiek litrų probiotikų sunaudota, tačiau koks jų efektyvumas aplinkos oro taršos mažinimo aspektu nepaminėta. Tai patvirtina, kad pareiškėjui pradėjus naudoti probiotines medžiagas gyventojų skundų sumažėjo, tačiau problema išlieka. Klausimas dėl TIPK leidimo neatitikimo projektiniams sprendimams ir faktinei situacijai taip pat išlieka.

Pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai.

Administracinės bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2016-07-21 Kauno regiono AAD Kauno agentūros atstovai surašė Patikrinimo aktą Nr. KP-142. Patikrinimo aktas buvo surašytas atlikus Komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo įrenginio (MBA) patikrą. Šis patikrinimas buvo neplaninis ir atliktas gavus skundus dėl iš įmonės sklindančių nemalonių kvapų (t.1, b.l. 29-32). Patikrinimo metu atsakovo atstovai nustatė, kad MBA įrenginys neatitinka PAV ir TIPK leidime nustatytų technologinio proceso nuostatų, nes eksploatuojamas pažeidžiant technologinius reikalavimus, numatytus PAV ir Įrenginio statybos techniniame projekte. Paminėtuose dokumentuose (t.1, b.l. 165-221, t.2, b.l. 40-71) numatyta, kad oro valymo įrenginiuose atskirų teršalų išvalymo laipsnis (kvapų - iki 80-99,99 proc.). Toks išvalymo laipsnis nepasiekiamas ir dėl to įmonės teritorijoje bei už jos sanitarinės zonos ribų buvo jaučiamas atliekų puvimo kvapas. Patikrinimo metu atsakovo atstovai taip pat nustatė, kad TIPK paraiškoje/leidime nurodyta, jog Kauno MBA įrenginyje po oro valymo įrenginių - biofiltrų išvalytas oras per kaminą (aukštis 35 m., diametras 1,3 m) patenka į aplinkos orą, tačiau patikrinimo metu nustatyta, jog faktiškai teršalai nukreipti į oro valymo įrenginius - skruberius, biofiltrus ir į aplinką. Kaminas (aukštis 35 m., diametras 1,3 m), numatyto TIPK leidime, įmonėje net neįrengtas (ginčo dėl šios faktinės aplinkybės nėra.). Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad atliekos po mechaninio apdorojimo laikomos nesupresuotos ir ne konteineriuose, nors tokius reikalavimus numato TIPK leidimo sąlygos. Patikrinimo metu taip pat buvo užfiksuota, kad esant šiam esminiam ūkinės veiklos pakeitimui (vietoje kamino naudojami skruberiai), paraiška TIPK leidimui pakeisti Aplinkos apsaugos agentūrai nepateikta ir apie tai raštu nepranešta Aplinkos apsaugos agentūrai. Taršos šaltiniai neatitinka TIPK leidime nurodytų taršos šaltinių, nes pareiškėjas vietoje numatyto teršalų išmetimo per kaminą, nukreipė juos į oro valymo įrenginius - skruberius. Pradėjus eksploatuoti oro valymo įrenginius - skruberius, pareiškėjas neperžiūrėjo ir nepateikė Aplinkos apsaugos agentūrai duomenų apie įrenginio atitikimą geriausiai prieinamiems gamybos būdams (GPGB). Atliekos po mechaninio apdorojimo laikomos nepresuotos ir ne konteineriuose, nors laikyti konteineriuose pareiškėją įpareigoja TIPK leidimo sąlygos. Buvo konstatuota, kad patikrinimo metu nustatyti Aplinkos apsaugos įstatymo 19-1 str. 2 d., 10 d. 1 p., Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymu Nr. Dl-528, 10 p., 16 p., 17.1. p., 17.2. p., 30 p., reikalavimų pažeidimai.

Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas pateikė pareiškėjui 2016-09-01 Privalomąjį nurodymą Nr. 34 (t.1, b.l. 21-21), priimtą vadovaujantis Kontrolės įstatymo 18 str. 2 p., 4 p.. Pareiškėjui buvo nurodyti pažeidimai, išvardinti 2016-07-12 Patikrinimo akte, ir pareikalauta iki 2016-09-05 nutraukti Kauno MBA įrenginio biologinio atliekų apdorojimo procesą. Pareiškėjas dėl šio Privalomojo nurodymo Nr. 34 pateikė skundą Kauno regiono AAD direktoriui, kuris 2016-09-20 priėmė ginčijamą įsakymą Nr. V-79 (t.1, b.l. 22-25). Šiuo įsakymu iš esmės buvo atmestas pareiškėjo skundas, tačiau, vadovaujantis proporcingumo principu, Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2016-10-26.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl 2016-09-01 Kauno regiono AAD Kauno agentūros vyresniosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės Privalomojo nurodymo Nr. 34 ir 2016-09-20 Kauno regiono AAD direktoriaus įsakymo Nr. V-79 teisėtumo bei pagrįstumo.

Kontrolės įstatymas 2 str. 3 d. nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – tai valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn. Tai duoda pagrindą išvadai, kad atsakovas, nustatęs, jog Kauno MBA įrenginio veikla neatitinka TIPK leidimo, PAV ataskaitos imperatyvių nuostatų, turėjo teisę ir pareigą imtis veiksmų pašalinant aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus bei šių pažeidimų priežastis. Kontrolės įstatymo 2 str. 7 d. nustato, kad privalomasis nurodymas – tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Privalomojo nurodymo davimo atvejai įvardyti Kontrolės įstatymo 18 str.. Ginčo atveju skundžiamas Privalomasis nurodymas buvo priimtas vadovaujantis Kontrolės įstatymo 18 str. 2 p., 4 p. nuostatomis. Šiose teisės normose numatyta, kad privalomieji nurodymai duodami, kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti bei, kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes.

Teismas taip pat pažymi, kad Privalomasis nurodymas turi būti pagrįstas ir teisėtas - t.y. turi atitikti Kontrolės įstatymo 14 str. 2 d., 20 str. 1 d. ir taip pat Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų reikalavimus. Jame aiškiai ir išsamiai turi būti nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės (LVAT 2012-08-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1659/2012, 2012-09-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2460/2012, 2016-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A450-556/2016). Įvertinęs Privalomojo nurodymo ir 2016-07-21 Patikrinimo akto Nr. KP-142 turinį, teismas konstatuoja, kad Patikrinimo aktas yra neatskiriama (nustatomojo ir motyvuojamoji) dalis. Taigi, vertinant šiuos abu atsakovo dokumentus kaip vieną visumą, matyti, kad Privalomasis nurodymas tinkamai motyvuotas, nustatyti pažeidimai aprašyti tinkamai, atsakovo padarytos išvados pagrįstos teisės aktų normomis. Ginčijamo Įsakymo turinio analizė taip pat patvirtina, kad į pareiškėjo skundo argumentus buvo atsakyta, išvados pagrįstos teisės aktų normomis, pritaikius proporcingumo įvykdymo terminas pratęstas protingam terminui. Atkreiptinas dėmesys, kad objekto veiklos patikrinime betarpiškai dalyvavo pareiškėjo direktorius ir techninis inžinierius.

Priimdamas procesinį sprendimą šioje administracinėje byloje teismas pagrinde vertina ir kitas juridiškai reikšmingas aplinkybes, kurios ginčo atveju turi lemiamą reikšmę. Šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant klausimą dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo. Dalies aplinkybių pareiškėjas skunde nenurodė, tačiau jų akivaizdus buvimas daro tiesioginę ir lemiamą reikšmę ginčijamų aktų teisėtumui. Teismas turi teisę vertinti akivaizdžius viešojo administravimo subjekto ginčo situacijoje atliktus veiksmus (sprendimus), nes ABTĮ 10 str. nuostatos bei LVAT suformuota praktika įpareigoja teismą būti aktyviu sprendžiant ginčą tarp proceso šalių. TIPK leidimo, PAV ataskaitos, Patikrinimo akto Nr. 34, Įsakymo Nr. V-79 turinio analizė patvirtina, kad Kauno MBA įrenginyje vykdomos 2 veiklos rūšys: atliekų mechaninis apdorojimas ir atliekų biologinis apdorojimas. Taigi, ginčo kontekste reglamentuota ir atsakovo buvo tikrinama atliekų biologinio apdorojimo proceso ir atliekų mechaninio apdorojimo proceso atitikimas teisės aktų, TIPK leidimo, PAV ataskaitos reikalavimams. Patikrinimo išdavoje buvo priimti ginčijami Privalomasis nurodymas ir Įsakymas, tiesiogiai liečiantys vieną iš paminėtų veiklų, – pareiškėjas įpareigotas nutraukti biologinio atliekų apdorojimo procesą iki 2016-10-26. Iš esmės Privalomuoju nurodymu buvo nuspręsta sustabdyti biologinio atliekų apdorojimo veiklą, kurią atsakovas pripažino kenksminga aplinkai. Privalomąjį nurodymą priėmė vyresnioji valstybinė apsaugos inspektorė (t.1, b.l. 20, 22).

Kontrolės įstatymo 3 str. 9 p., 12 str. 1 d. 7 p. suteikia teisę atsakovo atstovams sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą. Kontrolės įstatymo 10 str. 1 p., 2 p. pagal suteiktas galias atsakovo pareigūnus skirto į vyriausiuosius valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius ir vyresniuosius valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius. Kontrolės įstatymo 12 str. 2 d. numatyta, kad vyresnieji aplinkos apsaugos inspektorei neturi teisių sustabdyti vykdomos aplinkai kenksmingos veiklos. Tokią teisę įstatymų leidėjas suteikė tik vyriausiesiems valstybiniams aplinkos apsaugos inspektoriams (Kontrolės įstatymo 26 str.). Tai duoda pagrindą išvadai, kad Privalomąjį nurodymą sustabdyti (nutraukti) biologinio atliekų apdorojimo procesą priėmė tam įgaliojimų neturintis pareigūnas. Kontrolės įstatymo 26 str., 31 str., 32 str. imperatyviai numato, kad aplinkai kenksmingą veiklą gali sustabdyti tik vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir tik priimdami patvirtintos formos nutarimą. Atsakovas teismui nepateikė duomenų, kad Privalomąjį nurodymą surašiusiai pareigūnei suteiktas vyriausiojo aplinkos apsaugos inspektoriaus juridinis statusas. Ginčo situacijoje Kauno MBA įrenginio biologinio atliekų apdorojimo proceso veikla galėjo būti sustabdyti tik priimant Aplinkos ministro nustatytos formos nutarimą, o ne Privalomąjį nurodymą. Nutarimo forma patvirtinta 2002-12-21 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 661 (nuo 2016-05-04 galiojanti įsakymo redakcija). Taigi, atsakovas, priimdamas Privalomąjį nurodymą dėl aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo, Aplinkos ministro įsakymu patvirtintos formos akivaizdžiai nesilaikė. Situacijos teisinis reglamentavimas duoda pagrindą išvadai, kad atsakovas šioje byloje ginčijamais sprendimais negalėjo sustabdyti Kauno MBA įrenginio biologinio atliekų apdorojimo veiklos, nes įstatymas numato konkretų subjektą ir konkrečią nutarimo formą dėl veiklos sustabdymo, o atsakovas privalo jos laikytis (LVAT 2011-07-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2605/2011 ir kt.). Šie pažeidimai yra esminiai ir pakankami atsakovo priimtiems administraciniams aktams panaikinti.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo pagrindai ir procedūra įtvirtinti Kontrolės įstatymo 25 str., 27 str., 28 – 30 str., 33 – 36 str.. Teismui pateikti duomenys taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad Privalomojo nurodymo davimo metu realiai egzistavo veiklos sustabdymo pagrindai, numatyti Kontrolės įstatymo 25 str., 27 str., 30 str., taip pat buvo laikomasi procedūrinių reikalavimų prieš sustabdant kenksmingą veiklą (pasirengimo sustabdyti veiklą terminai ir t.t.).

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2016-09-01 Privalomasis nurodymas Nr. 34 panaikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Administracinėje byloje taip pat ginčijamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016-09-20 Įsakymas Nr. V-79, kuriuo Privalomojo nurodymo reikalavimai iš esmės palikti nepakeisti, tik nustatytas ilgesnis terminas kenksmingos veiklos sustabdymui. Šis Įsakymas buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo. Kadangi reikalavimas panaikinti minėtą Įsakymą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Privalomąjį nurodymą, teismas plačiau dėl šio administracinio akto teisėtumo nepasisako. Konstatuojama, kad pripažinus 2016-09-01 Privalomąjį nurodymą neteisėtu ir todėl naikintinu, kartu panaikintinas ir pareiškėjo skundžiamas 2016-09-20 Įsakymas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Visus likusius pareiškėjo skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laiko pertekliniais, nes administraciniams aktams panaikinti pakako įvertinti subjekto ir formos neatitikimą Kontrolės įstatymo reikalavimams. Dėl šios priežasties likusieji argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 2 p. ,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Viešosios įstaigos ,,Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti 2016-09-01 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros Privalomąjį nurodymą Nr. 34.

Panaikinti 2016-09-20 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymą Nr. V-79.

Sprendimas per vieną mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.