- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- A-1178-662/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02067-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Arūnas Dirvonas, Milda Vainienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos ,,Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos ,,Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) ,,Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, įmonė) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros vyresniosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės 2016 m. rugsėjo 1 d. Privalomąjį nurodymą Nr. 34 (toliau – ir Privalomasis nurodymas); 2) panaikinti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. V-79 (toliau – ir ginčijamas įsakymas, Įsakymas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros vyresnioji specialistė 2016 m. rugsėjo 1 d. priėmė privalomąjį nurodymą Nr. 34, kuriame nustatė, jog biologinio atliekų apdorojimo įrenginys neatitinka poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) ir 2015 m. spalio 23 d. išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidime Nr. T-K.4-6/2015 nustatytų technologinio proceso nuostatų. Pažymėjo, kad atsakovas, įvertinęs Patikrinimo akto Nr. KP-142 duomenis, nuolatinius Kauno rajono (duomenys neskelbtini) kaimo ir Kauno miesto, taip pat aplinkinių rajonų gyventojų skundus dėl jaučiamų stiprių pūvančių atliekų kvapų, Privalomuoju nurodymu įpareigojo pareiškėją nutraukti Kauno mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginio biologinio atliekų apdorojimo procesą. Teigė, kad nesutikdamas su Privalomajame nurodyme išdėstytomis aplinkybėmis bei nustatytais terminais atsakovui pateikė skunda dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo. Atsakovo direktorius ginčijamu įsakymu nusprendė Privalomąjį nurodymą pakeisti iš dalies ir pratęsė jo įvykdymo terminą iki 2016 m. spalio 26 d.
3. Pareiškėjo nuomone, atsakovas priimdamas ginčijamą įsakymą visiškai neatsižvelgė į tai, jog jis daugumą Patikrinimo akte nustatytų pažeidimų jau buvo pašalinęs. Pažymėjo, kad Privalomasis nurodymas priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Kontrolės įstatymas) 25, 31 straipsniuose numatytų formos reikalavimų, o nurodytas terminas iki 2016 m. rugsėjo 5 d. nutraukti Komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (toliau – ir MBA) įrenginio biologinio apdorojimo procesą yra pažeidžiantis tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 3 punkto, tiek Kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 punkto nuostatas. Teigė, kad ginčijamas įsakymas pakeisti Privalomąjį nurodymą iš dalies, pratęsiant jo terminą iki 2016 m. spalio 26 d., priimtas visiškai netiriant aplinkybių bei teisinių motyvų nurodytų pareiškėjo skunde dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, dėl ko buvo pažeistos VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjo teigimu, tiriant nemalonaus kvapo pasklidimo priežastis, ieškant kvapo šaltinio, nebuvo atlikta jokių oro mėginių tyrimų, o Privalomasis nurodymas surašytas remiantis tik subjektyvia nuomone. Akcentavo, kad patikrinimo metu nebuvo įvertinti visai šalia esantys kiti taršos šaltiniai (kitos įmonės), nenustatytas nemalonaus kvapo šaltinis konkrečiai pareiškėjo teritorijoje, o atsakovas neįrodė, jog Kauno MBA gamykloje būtų faktiškai viršijama taršos norma. Pažymėjo, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ekopaslauga“ 2016 m. rugsėjo 22 d. parengtos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginių aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos duomenys patvirtina, jog teršalų koncentracija aplinkos (Kauno MBA) ore ne tik atitinka TIPK ir teisės aktų reikalavimus, bet ir ženkliai mažesnė nei numatytos ribinės vertės tame pačiame TIPK.
5. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus aktus, neatsižvelgė į aplinkybes, jog Kauno MBA projektą bei statybas vykdęs rangovas UAB „RTS Infra construction“, atsižvelgdamas į meteorologines, topografines bei kitas vietos sąlygas, parinko tinkamiausią taršos pašalinimo būdą pagal Kauno MBA techninio projekto medžiagą – išleidimą iš ventiliacinių angų pažemėje, o ne per kaminą, ką statybos užbaigimo akte savo parašu patvirtino atsakovo atstovas. Pažymėjo, kad tikslinant sprendinius Kauno MBA techniniame projekte, kuomet pasirinktas biologiškai skaidus komunalinių atliekų apdorojimo būdas (kompostavimas) bei technologinė įranga, atsisakyta vieno taršos šaltinio – katilinės (kamino), o pagal įrangos gamintojo sprendimą išvalytas oras išleidžiamas pažeme pro biofiltro angas. Teigė, kad dėl techninės TIPK leidimą rengiančių UAB „Ekogarantas“ specialistų klaidos buvo paliktas taršos šaltinio apibūdinimas „kaminas“, kai turėjo būti nurodyta, jog išvalytas oras išeina pro angas.
6. Pareiškėjas paaiškino, kad tikrinimo metu Kauno MBA gamykla buvo įvedimo į eksploataciją laikotarpyje, dėl ko buvo tikrinami įrenginių techniniai rodikliai, išrūšiuojant atliekas pagal normatyvus. Nustatęs, jog techniniai rodikliai neatitinka normatyvų, pareiškėjas nedelsiant kreipėsi į rangovą dėl techninių įrenginių korekcijų. Pažymėjo, kad atsakovo specialistų užfiksuotos galimai atrūšiuotos atliekos buvo plastikas su priemaišomis, kurio kokybė antrinių žaliavų pirkėjams būtų netinkama (neatitiktų normatyvų). Dėl šių priežasčių pamainos inžinieriai nutarė pakartotinai perrūšiuoti atliekas mechaninio rūšiavimo sistemoje kitoje pamainoje. Kadangi minėtų atliekų nebuvo galima priskirti prie galutinai atrūšiuotų bei tinkamų tolimesniam tvarkymui, jos buvo laikomos asfaltuotoje atviroje teritorijos aikštelėje. Pareiškėjo teigimu, nuo šių atliekų negalėjo sklisti jokie nemalonūs kvapai, kadangi priemaišų skaičius procentaliai neviršijo TIPK numatytų taršos normų, o atsakovo specialistai nepateikė nei vieno faktinio įrodymo (oro taršos matavimų ir pan.), kad nuo Kauno MBA gamyklos sklido oro tarša ar nemalonūs kvapai. Pareiškėjo nuomone, reikalavimas stabdyti biologinio atliekų apdorojimo procesą šiuo nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
8. Atsakovas nurodė, kad Kauno MBA įrenginio eksploatavimui 2015 m. spalio 23 d. išduotas TIPK leidimas Nr. T-K.4-6/2015. Pažymėjo, kad pagal PAV ataskaitoje numatytų planuojamoje veikloje taikyti technologinių procesų aprašymus ir TIPK leidimo sąlygas įmonės veiklos metu skleidžiama tarša turėtų būti išvaloma 80–99,9 proc., panaudojant valymo įrenginius biofiltrus ir kaminą.
9. Atsakovas teigė, kad nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. gavo 33 gyventojų ir įmonių skundus dėl sklindančių nemalonių kvapų iš Kauno MBA įrenginio. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas (toliau – ir NVSC Kauno departamentas) sudarė Kvapų kontrolės komisiją, kuri I etape nustatė, kad gyvenamosiose aplinkose nemalonus pūvančių atliekų kvapas sietinas su vykdoma ūkine komercine veikla Kauno MBA įrenginyje. Atlikus Kauno MBA įrenginyje neplaninį patikrinimą 2016 m. liepos 21 d. surašytas Patikrinimo aktas Nr. KP-142, kuriame nustatyta, kad biologinio atliekų apdorojimo įrenginys neatitinka PAV ir TIPK leidime nustatytų technologinio proceso nuostatų, nes Kauno MBA įrenginys eksploatuojamas pažeidžiant technologinius reikalavimus, numatytus PAV ir Įrenginio statybos techniniame projekte. Akcentavo, kad patikrinimo metu nustatyta, jog oro valymo įrenginiuose nepasiekiamas atskirų teršalų išvalymo laipsnis (kvapų iki 80–99,99 proc.) ir dėl to įmonės teritorijoje bei už jos sanitarinės zonos ribų buvo jaučiamas atliekų puvimo kvapas.
10. Atsakovas pažymėjo, kad TIPK paraiškoje / leidime nurodyta, jog Kauno MBA įrenginyje po oro valymo įrenginių – biofiltrų – išvalytas oras per kaminą (aukštis 35 m, diametras 1,3 m) patenka į aplinkos orą, tačiau faktiškai kamino, numatyto TIPK leidime, įmonėje nėra. Įmonėje atliekos po mechaninio apdorojimo laikomos nesupresuotos ir ne konteineriuose, kaip tai numatyta TIPK leidimo sąlygose. Teigė, kad Kauno MBA TIPK leidimo (17 puslapyje) II dalies 8 punkte nurodyta, jog biologinio apdorojimo metu susidaro aplinkos oro teršalai – amoniakas ir kietos dalelės. Iš technologinių procesų išsiskiriantis užterštas oras surenkamas ir nukreipiamas į valymo įrenginius – biofiltrą, iš kurių išvalytas oras per kaminą patenka į aplinkos orą. Valymo įrenginiuose atskirų teršalų išvalymo laipsnis: amoniakas 90 proc., kietos dalelės 100 proc., kvapai 80–99,9 proc. Pabrėžė, kad Kauno MBA paraiškos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti 30 punkte nurodyta, jog iš mechaninio atliekų apdorojimo pastato surinktas oras naudojamas kompostavimo tunelių ajeravimui arba nukreipiamas į biologinio apdorojimo pastatą, iš kurio patenka į oro valymo įrenginius – biofiltrą, o iš jo išvalytas oras per kaminą patenka į aplinkos orą. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad TIPK leidimą rengę UAB „Ekogarantas“ specialistai padarė klaidą, kai paliko taršos šaltinio apibūdinimą „kaminas. Atsakovo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina išvadą, kad Kauno MBA taršos šaltiniai neatitinka TIPK leidime nurodytų taršos šaltinių ir įmonė pradėjusi eksploatuoti oro valymo įrenginius – skruberius, neperžiūrėjo ir nepateikė Aplinkos apsaugos agentūrai duomenų apie įrenginio atitikimą geriausiai prieinamiems gamybos būdams.
11. Atsakovo teigimu, skundo padavimo momentui pareiškėjas nepašalino normatyvinių neatitikimų Kauno MBA gamykloje. Nurodė, kad Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. spalio 20 d. rašto Nr. (28.1)-A4-10569 ,,Dėl Kauno mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos“ turinys patvirtina, jog Kauno MBA inventorizacijos įskaitoje išvardinti aplinkos oro taršos šaltiniai Nr. 001, Nr. 002, Nr. 003, Nr. 004, Nr. 601, Nr. 602 ir Nr. 603, tačiau inventorizacijos ataskaitoje nepateikti aplinkos oro teršalų pažemio koncentracijos sklaidos skaičiavimai ir kvapų sklaidos modeliavimas, nors pareiškėjas turėjo pareigą atlikti aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų ir kvapų inventorizaciją bei atlikti sklaidos modeliavimą. Inventorizacijos ataskaitoje taip pat nenurodyta, kiek litrų probiotikų sunaudota ir koks jų efektyvumas aplinkos oro taršos mažinimo aspektu.
II.
12. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino visiškai.
13. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką ir įvertinęs Privalomojo nurodymo ir 2016 m. liepos 21 d. Patikrinimo akto Nr. KP-142 turinį, sprendė, kad Patikrinimo aktas Nr. KP-142 yra neatskiriama (nustatomoji ir motyvuojamoji) Privalomojo nurodymo dalis. Teismas, išanalizavęs šiuos abu atsakovo dokumentus kaip vieną visumą, padarė išvadą, kad Privalomasis nurodymas tinkamai motyvuotas, nustatyti pažeidimai išsamiai aprašyti, atsakovo padarytos išvados pagrįstos teisės aktų normomis. Teismas pažymėjo, kad ginčijamo įsakymo turinio analizė taip pat patvirtina, jog į pareiškėjo skundo argumentus buvo atsakyta, išvados pagrįstos teisės aktų normomis, pritaikius proporcingumo principą įvykdymo terminas pratęstas protingam terminui.
14. Teismas iš TIPK leidimo, PAV ataskaitos, Patikrinimo akto Nr. 34 ir ginčijamo įsakymo turinio nustatė, kad Kauno MBA įrenginyje vykdomos dvi veiklos rūšys: atliekų mechaninis apdorojimas ir atliekų biologinis apdorojimas. Akcentavo, kad Privalomuoju nurodymu buvo nuspręsta sustabdyti biologinio atliekų apdorojimo veiklą, kurią atsakovas pripažino kenksminga aplinkai. Privalomąjį nurodymą priėmė vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė.
15. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Kontrolės įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad vyresnieji aplinkos apsaugos inspektoriai neturi teisių sustabdyti vykdomos aplinkai kenksmingos veiklos, padarė išvadą, jog tokią teisę įstatymų leidėjas suteikė tik vyriausiesiems valstybiniams aplinkos apsaugos inspektoriams (Kontrolės įstatymo 26 str.). Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad Privalomąjį nurodymą sustabdyti (nutraukti) biologinio atliekų apdorojimo procesą priėmė tam įgaliojimų neturintis pareigūnas. Pažymėjo, kad Kontrolės įstatymo 26 straipsnis, 31–32 straipsniai imperatyviai numato, jog aplinkai kenksmingą veiklą gali sustabdyti tik vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir tik priimdami patvirtintos formos nutarimą. Teismas akcentavo, kad atsakovas teismui nepateikė duomenų, jog Privalomąjį nurodymą surašiusiai pareigūnei suteiktas vyriausiojo aplinkos apsaugos inspektoriaus juridinis statusas. Pabrėžė, kad ginčo situacijoje Kauno MBA įrenginio biologinio atliekų apdorojimo proceso veikla galėjo būti sustabdyta tik priimant Aplinkos ministro nustatytos formos nutarimą, o ne Privalomąjį nurodymą. Nutarimo forma patvirtinta Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 661 (nuo 2016 m. gegužės 4 d. galiojanti įsakymo redakcija).
16. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas Privalomąjį nurodymą dėl aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo, Aplinkos ministro įsakymu patvirtintos formos nesilaikė, dėl ko ginčijamais sprendimais negalėjo sustabdyti Kauno MBA įrenginio biologinio atliekų apdorojimo veiklos, nes įstatymas numato konkretų subjektą ir konkrečią nutarimo formą dėl veiklos sustabdymo, o atsakovas privalo jos laikytis. Teismas vertino, kad šie pažeidimai yra esminiai ir pakankami atsakovo priimtiems administraciniams aktams panaikinti.
17. Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. V-79, kuriuo Privalomojo nurodymo reikalavimai iš esmės palikti nepakeisti tik nustatytas ilgesnis terminas kenksmingos veiklos sustabdymui, teismas pažymėjo, jog reikalavimas panaikinti minėtą Įsakymą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Privalomąjį nurodymą, todėl plačiau dėl šio administracinio akto teisėtumo nepasisakė. Visus likusius pareiškėjo skundo ir teismo posėdžio metu proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas vertino kaip perteklinius, nes administraciniams aktams panaikinti pakako įvertinti subjekto ir formos neatitikimą Kontrolės įstatymo reikalavimams.
III.
18. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
19. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Privalomasis nurodymas ir 2016 m. liepos 21 d. Patikrinimo aktas Nr. KP-142 yra vientisas dokumentas, atitinkantis individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
20. Atsakovas nesutinka su teismo išvadomis, jog ginčijamiems aktams panaikinti užteko įvertinti subjekto ir formos neatitikimą Kontrolės įstatymo reikalavimams. Pažymi, kad juridinio asmens, turinčio TIPK leidimą, aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas sietinas su visos konkrečios veiklos sustabdymu, kuriai išduotas TIPK leidimas. Aplinkai kenksminga veikla taip pat stabdoma, kai juridinis asmuo neįvykdo duoto privalomojo nurodymo dėl to paties aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančio įstatymo ar kito teisės akto pažeidimo pašalinimo.
21. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad atlikus pareiškėjo veiklos patikrinimą nebuvo nustatytas neigiamas poveikis aplinkos komponentams, viršijantis teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos normatyvus ir standartus, jog būtų reikalinga stabdyti kenksmingą veiklą. Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju Privalomasis nurodymas pareiškėjui duotas tik vienas, dėl to, jog aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis, ir pareiškėjui nustatytas terminas jį nutraukti bei likviduoti pažeidimų sukeltas pasekmes. Pabrėžia, kad pakartotinis privalomasis nurodytas nebuvo duotas, todėl nebuvo pagrindo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą.
Atsiliepimas
22. Atsakovo nuomone, kadangi Privalomuoju nurodymu pareiškėjo atliekų apdorojimo veikla nebuvo sustabdyta, o minėtu Privalomuoju nurodymu pareiškėjas įpareigotas sustabdyti biologinio atliekų apdorojimo procesą, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisėtą sprendimą.
23. Pareiškėjas VšĮ ,,Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
24. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės atkartoja skunde nurodytus argumentus dėl atsakovo priimtų administracinių aktų neteisėtumo ir nepagrįstumo. Papildomai pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Akcentuoja, kad teismas pagrįstai vertino, jog atsakovo vyresniosios specialistės D. U. priimtas Privalomasis nurodymas, kuriuo nurodyta nutraukti biologinio atliekų apdorojimo procesą, neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintos formos, o patį Privalomąjį nurodymą priėmė įgaliojimų neturintis asmuo. Pabrėžia, kad biologinių atliekų apdorojimo veiklos nutraukimas pareiškėjui būtų sukėlęs ekonomines ir socialines pasekmes.
Šalies argumentai
25. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nesutinka su atsakovo pozicija, jog atlikus neplaninį patikrinimą buvo nustatyti biologinio atliekų apdorojimo įrenginio neatitikimai PAV ir TIPK.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros vyresniosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės 2016 m. rugsėjo 1 d. Privalomojo nurodymo Nr. 34 ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. V-79 teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
28. Kadangi atsakovas savo apeliaciniu skundu Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą ginčija tik iš dalies, tai apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą nagrinės tik atsakovo apeliaciniame skunde ginčijama apimtimi, t. y. apeliacinio skundo ribose.
29. Kauno RAAD apeliaciniame skunde nurodo, kad įvertinus teisės aktų reglamentavimą, išanalizavus faktines aplinkybes bei Privalomojo nurodymo turinį, darytina išvada, kad Privalomuoju nurodymu nebuvo stabdoma pareiškėjo atliekų apdorojimo veikla, o skundžiamu nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas sustabdyti biologinio atliekų apdorojimo procesą, t. y. vieną iš atliekų apdorojimo veiklos technologinių procesų.
30. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (2002 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1005 redakcija) 2 straipsnio 1 dalį aplinkai kenksminga veikla – fizinių ar juridinių asmenų konkreti veikla, kuri daro neigiamą poveikį aplinkai, viršijantį teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos normatyvus ar standartus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas – uždraudimas tam tikrą laikotarpį fiziniam ar juridiniam asmeniui vykdyti konkrečią aplinkai kenksmingą veiklą.
31. Minėto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 26 straipsnyje reglamentuota, kad aplinkai kenksmingą veiklą sustabdyti turi teisę tik vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamą Privalomąjį nurodymą priėmė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros vyresnioji aplinkos apsaugos inspektorė. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje (2016 m. balandžio 14 d. įstatymo Nr. XII-2298 redakcija) nurodyta, kad vyresnieji aplinkos apsaugos inspektoriai neturi šio straipsnio 1 dalies 7 ir 18 punktuose nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių, t. y šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka sustabdyti fizinių ar juridinių asmenų vykdomą aplinkai kenksmingą veiklą bei įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo ir skirti ekonomines sankcijas. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju skundžiamą Privalomąjį nurodymą priėmė neįgaliotas aplinkos apsaugos pareigūnas.
33. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas aptartas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25-39 straipsniuose. Šio įstatymo 31 straipsnyje įtvirtinta, jog juridinių ar fizinių asmenų vykdoma aplinkai kenksminga veikla sustabdoma priimant aplinkos ministro nustatytos formos nutarimą. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą blanko forma patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 661 „Dėl privalomojo nurodymo ir nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą blankų formų patvirtinimo“. Taigi pagal teisės aktais nustatytą teisinį reguliavimą, aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo atveju turi būti priimtas nutarimas ir vadovaujamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 skyriaus „Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas“ nuostatomis.
34. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas, priimdamas sprendimą dėl VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ aplinkai kenksmingos veiklos nutraukimo/sustabdymo, aplinkos ministro įsakymu patvirtintos formos nesilaikė. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo situacijoje Kauno MBA įrenginio biologinio atliekų apdorojimo proceso veikla galėjo būti sustabdyta tik priimant Aplinkos ministro nustatytos formos nutarimą, o ne Privalomąjį nurodymą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad privalomuoju nurodymu nebuvo stabdoma pareiškėjo atliekų apdorojimo veikla, o skundžiamu privalomuoju nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas sustabdyti biologinio atliekų apdorojimo procesą, t. y. vieną iš atliekų apdorojimo veiklos technologinių procesų, nagrinėjamu atveju yra visiškai nereikšmingi.
35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2016 m. rugsėjo 1 d. privalomasis nurodymas Nr. 34 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. V-79 „Dėl 2016 m. rugsėjo 1 d. privalomojo nurodymo Nr. 34“ pirmosios instancijos teismo panaikinti teisėtai ir pagrįstai.
36. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.