- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-16
- Bylos Nr.
- 1-160-336/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00207-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Nukentėjusysis
- J. V.
- Kaltinamasis
- P. S.
- Advokatai
- Artūras Balčiūnas
- Kategorijos
- 1.2.4.5Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, baigė (duomenys neskelbtini) mokyklą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis P. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013 m. vasario 17d. apie 01,00 val., E. V. priklausančio sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, kambaryje, kilusio konflikto metu, vieną kartą kumščiu smogė J. V. į veidą, o jam parkritus - vieną kartą kumščiu į krūtinę, padarydamas J. V. veido sumušimą, muštinę kairio antakio žaizdą, poodines kraujosruvas kairės akies vokų-skruosto viršutinėje dalyje ir galvos smegenų sukrėtimą, kurio gydymas užsitęsė ilgiau nei 10 dienų, t. y., ilgam susargdinęs nukentėjusiojo sveikatą, padarė J. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis P. S. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-02-17 nukentėjusiojo sodyboje vyko gimtadienis. Į gimtadienį atvažiavo apie 19 val. Nurodė, kad gimtadienyje jis negėrė, nes prastai jautėsi, skaudėjo galvą, gėrė vaistus. Apie 0,30 val. įvyko konfliktas. Jis prasidėjo nuo to, kad pusseserė L. Ū., būdama gerokai apsvaigusi nuo alkoholio, užlipusi į antrą aukštą, kur miegojo merginos, pradėjo rėkti ant V. A. ir E. M. necenzūriniais žodžiais. L. kurstė merginas eiti gerti. Jis ramino L. Ū., prašė jos nusiraminti, aiškino, kad merginos yra pavargusios, tačiau ji to nesuprato. Nulipusi į apačią L. Ū. pasikvietė savo draugą J. V.. Abu užlipo į antrą aukštą. Merginos gulėjo ant čiužinių, tarp kurių buvo tarpas ir prie pat buvo laiptai į apačią. J. V. pradėjo judinti čiužinį, ant kurio gulėjo E. M. ir necenzūriniais žodžiais ragino ją eiti į apačią toliau vartoti alkoholinius gėrimus. Čiužinys buvo prie pat laiptų, jis išsigando, kad E. nenukristų, jos nenutemptų žemyn laiptais. Nors E. M. pasakė, kad ji pavargusi, jai sunku po paskaitų, J. V. darė toliau tą patį. Jis V. paprašė, kad jis liautųsi, bet jis apimtas agresijos ar alkoholio, buvo girtas, pradėjo konfliktuoti su juo. Nurodė, kad jis tik norėjo, kad nukentėjęs paliktų merginas ramybėje. J.as kaire ranka griebė jam už kaklo, tuomet jis gindamasis jam trenkė dešinės rankos kumščiu vieną kartą į galvos sritį. Nuo smūgio nukentėjęs parkrito ant čiužinio. Tuo metu į antrą aukštą užlipo pusbrolis R. Ū.. Kai jis J. V. sudavė kumščiu į galvos sritį, tuomet R. Ū. sudavė jam į veidą, manydamas, kad tokiu būdu gal juos abu išskirs. Tuomet jis pats parkrito ant čiužinio, po ko J. V. spyrė iš kojos jam į veidą. Tada jis J.ui trenkė vieną kartą kumščiu į krūtinę, nes buvo išsigandęs kas vyksta, buvo ne savo namuose. Nurodė, kad jis prisipažįsta, kad J. V. trenkė vieną kartą į veidą ir krūtinę, tačiau tai darė gindamasis. Nurodė, kad į antrą aukštą užlipęs D. S., tempė jį už rankos, kad pasibaigtų konfliktas. Jis atsistojo, J. V. taip pat atsistojęs nulipo į apačią. Po to susirinko daiktus ir jo vairuojamu automobiliu važiavo pas jo senelius į kaimą. Iš gimtadienio išvažiavo maždaug 0,50 val. Paskutinio teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis visiškai kaltu prisipažįsta pagal pateiktą kaltinimą, pripažįsta, kad smūgius sudavė tyčia nukentėjusiam. Nurodė, kad su ligonių kasos civiliniu ieškiniu dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų sutinka, taip pat sutinka su VSDFV Kauno sk. civiliniu ieškiniu, taip pat sutinka su pateiktomis bylinėjimosi išlaidomis. Nesutinka su ieškiniu dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, suma per didelė, sutiktų sumokėti 1000-2000 Lt; su turtine žala taip pat nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė padarius nusikaltimą pilnai įrodyta byloje išanalizuotais įrodymais.
Nukentėjęs J. V. parodė, kad su kaltinamuoju po įvykio yra piktuoju. Iki įvykio jie visiškai nebendravo. Nurodė, kad jis gyvena su kaltinamojo pussesere L. Ū.. Nurodė, kad 2013-02-17 jo draugė L. Ū. pakvietė savo pusbrolius į gimtadienį, kurie atvyko su savo draugėmis. Gimtadienis vyko jo tėčiui priklausančiame sode, esančiame (duomenys neskelbtini) k. Nurodė, kad kaltinamąjį su broliu ir draugėmis apie 19 val. jie pasitiko prie parduotuvės IKI. Jie atvyko automobiliu, kurį vairavo P.. Nurodė, kad jis pats gimtadienyje išgėrė maždaug 50 gramų brendžio, tris nedidelius stikliukus. Gimtadienyje P. S. gėrė. Konfliktas įvyko antrame aukšte. Nurodė, kad jo draugė L.a pakvietė jį į viršų išsiaiškinti neva jis pavadino D.o draugę necenzūriniu žodžiu. Jis pats paklausė D.o draugės, kuri gulėjo ant čiužinio, ar jis ją taip pavadino. Ji pasakė, kad jis nevadino necenzūriniu žodžiu. Tuo metu antrame aukšte buvo jis, L. Ū., D.o ir P. draugės, kurios gulėjo ant čiužinių. Taip pat buvo P. ir R. Ū.. Pirmame aukšte buvo likę I.a ir R.as. Kuomet mergina pasakė, kad jis jos taip nepavadino, tuomet jis atsisukęs į P. jam pasakė „ar girdėjai, aš nieko taip nepavadinau, ji pati tai sako“. Tuomet kaltinamasis rėkdamas, ką tiksliai rėkė negali pasakyti, smogė jam kumščiu į veidą. Nurodė, kad jis kaltinamajam už kaklo nebuvo suėmęs. Nuo smūgio jis parkrito ant žemės, nes kai atsitokėjo gulėjo tarpe tarp čiužinių. Nukritęs buvo praradęs sąmonę, nes po smūgio atsimena tik tai, kai pabudo, tas tarpas buvo dingęs. Kas jam sudavė antrą smūgį nežino.
Nurodė, kad jis pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro kuro išlaidos, nes du kartus važiavo į Šiaulių ligoninę ir atgal, nes ten geresnė aparatūra, geresni specialistai. Siuntimo į minėtą ligoninę neturėjo, pats kreipėsi į priėmimo skyrių. Kuro išlaidos – 242 Lt. Vartojo vaistus nuo patirto sužalojimo, išlaidos vaistams sudaro 135 Lt. Tai buvo vaistai nuo skausmo, nuo sumušimo, prie ieškinio yra pridėti vaistų pirkimo kvitai. Vaistai buvo perkami papildomai dėl savo sveikatos, receptai jiems nebuvo išrašyti. Ligoninėje gulėjo 4 dienas. Taip pat turėjo kelionės išlaidų į Birštoną ir atgal, buvo atvykęs į apklausą pas tyrėją gydymosi metu, todėl į Birštoną važiavo du kartus pirmyn ir atgal, tai sudaro 588 Lt. Birštone naudojosi pagerintu maistu, pagerintomis gyvenimo sąlygomis. Pats nusprendė vartoti geresnį maistą, tokio gydytojo nurodymo nebuvo, tik buvo toks pasiūlymas pasigerinti gyvenimo sąlygas ir vartoti kokybiškesnį maistą. Nurodė, kad jis dirba vadybininku mamos, R. V. V. K. senamiesčio vaistinėje. Vaistus pirko mamos vaistinėje, tačiau ne visus, paskutiniai vaistai pirkti Birštone. Taip pat prašo priteisti ir 667 Lt negautas pajamas. Savo ieškinį palaiko pilnai dėl turtinės žalos – 1632,80 Lt atlyginimo, prašo priteisti iš kaltinamojo. Taip pat prašo priteisti neturtinės žalos -20 000 Lt. Neturtinė žala tai jo išgyvenimai, dėl savijautos, suprastėjusios reputacijos, santykių su draugais. Nurodė, kad sunku buvo bendrauti su draugais, jis sėdėjo užsidaręs namuose, buvo baimė, ir šiai dienai ją dar jaučia. Išlikę galvos skausmai, pablogėję santykiai su tėčiu, sodo namelio savininku, kur vyko gimtadienis. Santykiai pablogėjo, nes tėtis atvažiavęs rado netvarką, nes jis nebeturėjo galimybės nuvažiuoti į sodą ir viską sutvarkyti. Nurodė, kad Į Birštono sanatoriją „Versmė“ jį nukreipė Šiaulių ligoninė, tiesiog jam buvo pasiūlyta važiuoti į sanatoriją dėl po smūgio atsiradusios nervų sistemos ligos, dėl patirtos traumos ir nervinio streso, patirtų išgyvenimų, galvos skausmų. Anksčiau pas nervų ligų gydytoją niekada nesilankė, problemų neturėjo. Taip pat prašo priteisti 2550 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro advokato konsultacijos, atstovavimas.
Liudytojas D. S., kaltinamojo brolis, parodė, kad su nukentėjusiuoju nepiktuoju, įvykio dieną jį matė pirmą kartą. Nurodė, kad 2013-02-17 mamai priklausančiu automobiliu „Peugeot 306“, kurį jis vairavo, su broliu P. ir draugėmis atvažiavo iš Panevėžio į Kėdainius. Apie 19 val. atvyko į sodą, kur šventė gimtadienį. Brolis alkoholio nevartojo, nes jam skaudėjo galvą, be to nežinojo ar liks, ar vyks namo. Nukentėjęs gimtadienyje alkoholį vartojo, jis taip pat vartojo. Nurodė, kad pačių muštynių jis nematė. Nurodė, kad visą vakarą prie jų buvo priekabiaujama, jie buvo vadinami „panevėžiečiais“, jie jautėsi nemaloniai, nes tai buvo sakoma su sarkazmu. Nurodė, kad jo draugę E. M. J.o draugas prie stalo ragino gerti, pavadino necenzūriniu žodžiu. Po to J.as tą patį pakartojo. E.a atsistojo ir nuėjo miegoti į antrą aukštą. Po to pas ją nuėjo pusseserė L. Ū. ir pradėjo kolioti, išvadino necenzūriniais žodžiais, sakydama: „Ko čia atvažiavai, gerti ar miegoti“. Po to į antrą aukštą užlipo jo brolis ir jis. Užlipęs rado savo draugę apsiverkusią. Po kiek laiko vėl nulipo į apačią ir sėdėjo už stalo su J.u ir R.u. Tuomet L.a nulipo žemyn, kvietė į antrą aukštą eiti J.ą. Jis prašė J.o neiti, nedaryti jokių nesąmonių, sakė, jog nereikia jokių piktumų. J.as ištraukė ranką ir užlipo į viršų. Praėjus kiek laiko išgirdo triukšmą, tačiau tarp ko vyko konfliktas nesuprato, tiksliai negali pasakyti, girdėjo spiegiančią savo pusseserę. Jis užlipęs į antrą aukštą pamatė gulinčius savo brolį ir J.ą, o pusbrolis R. Ū. lyg tai gulėjo ar buvo prie jų pasilenkęs, tiksliai negali pasakyti. Tuomet paėmęs brolį už rankos jį traukė. Jis pats nieko nemušė. Pačių muštynių, kas kam smūgiavo jis nematė. Kai jis užlipo nukentėjęs buvo su sąmone.
Liudytojas R. Ū., parodė, kad kaltinamasis yra pusbrolis, o nukentėjęs – sesers draugas, kartu gyvena 2-3 metai. Nurodė, kad galėjo būti iš vasario 17 d. į 18 d. , jis buvo pakviestas sesers į gimtadienį, kuris vyko J. V. sode. Tą vakarą jis pats buvo tik išgėręs, girtas nebuvo. Antrame aukšte įvyko konfliktas, kurio pradžia buvo tarp pusbrolio draugių ir jo sesers, tačiau tiksliai negali pasakyti, nestebėjo. Po to pagrindinis konfliktas vyko tarp P. ir J.o, iš esmės jis nelabai ir suprato dėl ko jie konfliktuoja. Iš pradžių jie tarpusavyje kalbėjosi pakeltu tonu. Kai prasidėjo konfliktas jis pats buvo pirmame aukšte, po to nuėjo į antrą aukštą. Atėjęs pamatė kaip P. iš rankos sudavė J.ui į veidą. Nuo smūgio J.as nukrito, ar ant žemės, ar ant čiužinio, tiksliai negali pasakyti. Ar J.as buvo praradęs sąmonę, nežino. J.ui nukritus jis puolė jų skirti, nes jie susikibo. Paėmęs P. už rankos jį atitraukė į šoną, o ką tuo metu darė J.as nematė. Kol traukė už rankos P., J.as atrodo jau buvo atsistojęs, tiksliai neatsimena. Konfliktas vyko labai greitai, 2-3 minutes. Kaltinamojo brolis irgi buvo antrame aukšte, nematė, kad jis ką būtų mušęs. Nurodė, kad jis sudavė P., kad jį sutvardyti, nes jis buvo šiek tiek agresyvus. Suprato, kad dėl konflikto kaltas P., nes jis pirmas sudavė J.ui, o kas pirmas sudavė, tai tas ir kaltas. Nurodė, kad ikiteisminiame tyrime nemelavo. Būnant antrame aukšte, matė kaip nuo P. smūgio J.as nukrito. Tuomet P. užgriuvo ant jo. Tuomet jis ranka atitraukė P. į šoną ir sudavė jam smūgį. Nurodė, kad jis nepastebėjo, kad V. būtų atlikęs kokius veiksmus rankomis ar kojomis. J.ui pargriuvus nuo smūgio, o P. ant jo užgriuvus, jis P. paėmęs laikė už kaklo savo rankos alkūne. Nurodė, kad jo viena ranka buvo langetėje, nes buvo sulaužytas pirštas, todėl nuo suėmimo už kaklo P. galėjo likti žymės ant kaklo. Matė J. V. kraujuojantį. Po konflikto draugė J.ą išvežė į ligoninę. Nurodė, kad jų kompanijos niekas neignoravo, jie buvo gražiai priimti, nes buvo kviesti, o ne šiaip atvažiavo, jeigu ir buvo vadinami panevėžiečiais , tai buvo vadinami draugiškai, o ne su sarkazmu.
Liudytoja V. I., nurodė, kad kaltinamąjį gimtadienyje matė pirmą kartą, nepiktuoju. Nukentėjęs J.as yra jos draugės L.os sugyventinis. Nurodė, kad 2013 m. vasario 16-17 d. buvo gimtadienyje, kuris vyko pas J.ą sode. Gimtadienyje dalyvavo J.as, L.a, ji, I.a su vaikinu R., Regimantas, pusbroliai su panelėmis ir I.. Gimtadienis prasidėjo apie 19-20 val., gimtadienyje ne visi gėrė alkoholį. Negėrė ji ir I.. Visi kiti dalyvavę gimtadienyje gėrė alų, brendį. Nukentėjęs ir kaltinamasis nebuvo stipriai girti, buvo tik išgėrę, jie nebuvo agresyvūs. Apie 1 val. įvyko konfliktas antrame aukšte, kur nuėjo miegoti V. A., o ją palydėjo E.a. Grįžusi iš antro aukšto E.a pasakė P., kad jo draugė V.a miega, jai negera ir prašė nueiti pabūti su ja. P.s nuėjo pas ją į antrą aukštą, šiek tiek pabuvęs nulipo žemyn prie stalo. Visi vaišinosi, linksminosi. Tuomet R., kurį vadino R.u, prie stalo pasakė visiems su keiksmažodžiu, kad visi gertų. Nesuprato kodėl, po kelių akimirkų, pamatė verkiančią E.ą. Paklausus kas jai atsitiko, kodėl ji verkia. Ji atsakiusi, kad verkia dėl to, nes ją išvadino necenzūriniu žodžiu. Kas ją išvadino necenzūriniu žodžiu ji nepasakė. Ji glaudėsi prie D.o, verkė, jie ją ramino, aiškino, kad tai neskirta jai, tai nėra įžeidimas, tai tiesiog buvo pasakymas ne tikslu ją įžeisti. Ji pamanė, kad R.o pasakymas buvo taikytas jai. E.a nuėjo į viršų. Su ja berods į viršų nulipo ir D.as, o grįžęs iš viršaus pasakė, kodėl J.as išvadino jo draugę E.ą necenzūriniu žodžiu. Visi buvę prie stalo pradėjo jam sakyti, kad J.as nieko nesakė. R.as irgi aiškino, kad jis nieko neišvadino necenzūriniu žodžiu, o tiesiog pasiūlė gerti ir nusikeikė ir tai nebuvo adresuota E.ai. Tuomet L. Ū. atsistojo ir pasakiusi, kad reikia nueiti ir pasikalbėti su E.a, nuėjo į viršų pas ją. E.a gulėjo ant čiužinio, klausė jos, ar J.as ją pavadino necenzūriniu žodžiu. E.a tai neigė, sakydama, kad jos J.as necenzūriniu žodžiu nepavadino. Šis pokalbis vyko apie 5-10 minučių. Tuomet L.a pasikvietė J.ą. J.ui atėjus vyko tas pats pokalbis, kas ką kaip pavadino. Matė kaip P. ranka sudavė J.ui į veidą, matė vieną stiprų smūgį. Nurodė, kad muštynių iniciatorius buvo P., nes jis pirmas trenkė. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kad nuo smūgio J.as kartu su P.i parkrito ant čiužinių. P.s buvo ant viršaus J.o. Po to pripuolęs D. S. įspyrė J.ui į viršutinę kūno dalį 3-4 kartus, tuo metu P. rankomis, kumščiais mušė J.ą, smūgiavo į viršutinę kūno dalį. Prie jų pripuolė V.a su E.a, ar jos sudavė J.ui, nematė. Tuomet iš apačios atbėgo R. Ū., kuris puolė jų skirti
Liudytoja L. Ū., parodė, kad nukentėjęs J. V. – sugyventinis, kaltinamasis – pusbrolis, su kuriuo po įvykio nebendrauja. Nurodė, kad 2013-02-16 šventė jos gimtadienį, kuris vyko J. V. tėvams priklausančiame sode, esančiame (duomenys neskelbtini) k. Į gimtadienį buvo pakviestas ir kaltinamasis su broliu.. Pradžioje visiems susėdus prie stalo, buvo pripilti stikliukai, J.as per kelis kartus išgėrė vieną stikliuką, o P. gėrė su visais, nebuvo kad praleistų. Taip pat dar prieš tai matė, kad P.s gėrė alų. Kad J.as būtų gėręs alų nematė. E.a buvo antrame aukšte ir verkė, todėl ji kartu su V. I. užlipo išsiaiškinti kas jai nutiko. Viršuje buvo D.as su P., kurie šaukė, rėkė, kad J.as neva išvadino E.ą necenzūrišku žodžiu. Jai paklausus E.os, ar iš tikro taip buvo, ji atsakė, kad J.as taip jos nevadino. O D.as su P.umi vis tiek rėkė, kad J.as taip ją vadino. Tuomet ji pašaukė J.ą ateiti į antrą aukštą išsiaiškinti. J.ui užlipus į antrą aukštą, klausė jo, ar jis taip vadino E.ą. Tuomet J.as klausė E.os, ar jis ją taip vadinęs. E.a jam atsakiusi, kad nevadino. P.s su D.u toliau šaukė ant J. D. atsikėlęs priėjo arčiau J.o, o J.as jo klausė, ar jis girdėjęs, kaip E.a sakė, jog jis nevadinęs jos necenzūriniais žodžiais. D.as vis tiek rėkė, o P. tuomet trenkė J.ui kumščiu į kairę veido pusę. Nuo smūgio J.as nukrito. Tuomet P. staiga puolė ant jo, jie kartu nenukrito, ir sudavė gulinčiam J.ui į viršutinę kūno dalį ne mažiau 4-5 kartus. Tada pripuolė prie J. D., viskas vyko labai greitai. Pripuolė kaltinamojo ir D.o panelės, mosikavosi rankomis, tačiau kad jos būtų sudavusios J.ui ar traukusios savo vaikinus nuo jo, ji nematė. Jai šaukiant pagalbos, iš apačios atbėgo brolis R. Ū.. Jis puolė traukti D.ą, aš irgi jį griebė už rankos, prašė baigti. Tuomet brolis suėmęs už kaklo P., jį traukė nuo J.o. Kad brolis trenktų kumščiu P., ji nematė. Kai brolis atitraukė P., P.s dar priešinosi, norėjo dar muštis. Tuomet J.as, užsiėmęs už veido, atsikėlė nuo grindų. Ar J.as buvo praradęs sąmonę nežino. J. P. į veidą tikrai nespyrė, ji to nematė.. Po viso konflikto nukentėjęs nulipo į pirmą aukštą, V. I. nuvežė jį į ligoninę. Nurodė, kad nukentėjęs po įvykio jautėsi labai blogai, skundėsi galvos svaigimu, skausmais, nieko nevalgė, vemdavo. Jo elgesys po įvykio visiškai pasikeitė, nei buvo iki įvykio. Jis pasidarė uždaras, nebenorėjo bendrauti, tai mano smūgio pasekmė.
Liudytoja V. A., parodė, kad ji kaltinamojo draugė, bet ne sugyventinė. Nukentėjusįjį gimtadienyje matė pirmą kartą. 2013-02-16 dalyvavo L.os gimtadienyje. Nurodė, kad P.s būtų gėręs brendį ir alų ji to nematė, nes apie 23 val. užlipo į antrą aukštą miegoti. Po kiek laiko atėjusi E.a pasakė, kad buvo išvadinta negražiais žodžiais, verkė. Po to į antrą aukštą atėjo P.s ir L.a, kurie pradėjo šaukti. Po to išgirdęs šauksmus į antrą aukštą atėjo J.as. P. su J.u susipyko, nes P. jo paklausė, kodėl jis taip šneka. J.as neigė taip šnekėjęs, griebė P. už kaklo, o tuomet P. jam trenkė. J.as nukrito ant žemės prie E.os čiužinio, nes E.a gulėjo ant pirmo čiužinio, ji gulėjo per vidurį, ir dar vienas čiužinys buvo prie balkono. J.as po pirmo smūgio atsikėlė nuo čiužinio. Tada atėjo R. Ū., P. pusbrolis, ir tuomet viskas vyko labai staigiai. Tik pastebėjo kaip jie griuvo, lyg Regimantas trenkė P. ir jie visi trys, t. y. Regimantas, P. ir J.as, griuvo ant čiužinių. Atbėgęs D.as pradėjo juos skirti. Nurodė, kad J.as nuo smūgio iš karto nukrito. P. J. sudavė smūgį dėl to, kad jas išvadino negražiais žodžiais ir dėl to, kad J.as sugriebė P. už kaklo ir todėl jis gindamasis jam sudavė. Iš pradžių jie šnekėjosi dėl išvadinimo negražiais žodžiais, o J.ui suėmus už kaklo P., šis gindamasis sudavė J.ui.
Liudytoja E. M., parodė, kad kaltinamasis jos draugo D.o brolis. Nukentėjusįjį J.ą gimtadienyje matė pirmą kartą. Nurodė, kad minėtą dieną dalyvavo gimtadienyje, kuris vyko sode. P. gimtadienyje visai negėrė alkoholio, nes ji pati jam davė vaistų nuo galvos skausmo, o J.as gėrė normaliai. Konfliktas prasidėjo nuo to, kai R. s sakydamas tostą pasakė, paragino gerti alkoholį necenzūrišku žodžiu. Visos panos išgėrė, ji negėrė. J.as atsisukęs į ją taip pat necenzūrišku žodžiu paragino gerti. Ji negėrė ir pasakė, jog eina miegoti. Susirinko daiktus ir nuėjo į antrą aukštą. Paskui ją atėjusi L.a pradėjo rėkti, kad jai nerūpi, jog ji pavargusi, ragino eiti ir gerti. L.a pasikvietė J.ą, kuris atėjęs irgi pradėjo rėkti, bei su čiužiniu vilko ją link laiptų. Tuomet P. atsistojo jos ginti, sakydamas: „Ką tu čia darai“ ir tada J.as puolė ant P., griebė jam už kaklo. P. gindamasis trenkė J.ui į kairę veido pusę. Po smūgio J.as nukrito, sąmonės neprarado, P. liko stovėti. Iš paskos atėjęs Regimantas puolė P., tuomet P. nukrito. Kad P. po to būtų sudavęs dar vieną smūgį nukentėjusiajam ji nematė. Matė, kad Regimantas buvo pripuolęs prie P., matė kaip R. Ū. sudavė P., o kad jis būtų paėmęs už kaklo P. , nematė. Už kaklo P. buvo paėmęs J.as. Kai U. sudavė P., šis parkrito. Atėjęs iš paskos D.as puolė jų skirti, tempė P. už rankos iš tos krūvos. Ji pati irgi buvo nuėjusi jų skirti, bet gavo į nosį, atsitraukė ir nuėjo dėtis daiktų. Nurodė, kad kai nukentėjęs suėmė P. S. už kaklo, kad išsilaisvinti, P. tiesiog trenkė J.ui į veidą. Smūgis nebuvo toks didelis, kad žmogus atšoktų, tiesiog jis atbulas ėjo atgal ir gal užkliuvo už kažko
Liudytoja I. S., parodė, kad kaltinamąjį gimtadienyje matė pirmą kartą. Nukentėjęs – jos draugės L.os vaikinas, jį gimtadienyje irgi matė pirmą kartą. Dalyvavo gimtadienyje iš 2013-02-16 į 2013-02-17. Paties konflikto nematė, taip pat negirdėjo, kad kas būtų merginas vadinęs necenzūriniu žodžiu. Negirdėjo, kad L.a būtų raginusi antrame aukšte esančias merginas eiti į apačią gerti. Matė kaip iš antro aukšto nulipo kruvinu veidu J.as. Tarp ko vyko konfliktas negirdėjo, nes garsiai grojo muzika. Ji sėdėjo pirmame aukšte ir tik girdėjo antrame aukšte kažkokį bildesį. V.a išvežė J.ą į ligoninę.
Iš byloje esančios 2013-02-26 valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kėdainių poskyrio specialisto išvados Nr. G74/13 (12) matyti, kad J. V. padaryti šie sužalojimai: veido sumušimas, muštinė kairio antakio žaizda, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir skruosto viršutinėje dalyje, galvos smegenų sukrėtimas. Objektyviai yra užsifiksavę vieno smūgio požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. Kadangi dėl patirto galvos smegenų sukrėtimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui, todėl J. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galėjo gautis suduodant smūgius kumščiu. Pirminės apžiūros metu nurodė, kad sąmonės praradęs nebuvo, o susižalojo antakį krisdamas (b. 1. 7-9, t.1).
Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini). Prie sienos, prie laiptinės 4 cm atstumu rasta 1,5 cm skersmens raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują, kurios vidurys tuščias, matosi grindų paviršius. Antrame namelio aukšte lubos pasviros. Prie protokolo pridėtos fotolentelės (b. l. 14-22, t.1).
Iš byloje esančio nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjęs patvirtino savo duotus parodymus (b. l.33-35, t.1).
Iš byloje esančio daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. V. pateikė tyrimui savo juodos spalvos bliuzoną ir languotus baltinius (b.l. 36, t.1), pateikti daiktai apžiūrėti daiktų apžiūros protokolu, užfiksuota, kad ant baltinių rasta dėmės, panašiomis į kraują, o bliuzonas įplyšęs (b. l. 37-41, t.1), pakvitavimu daiktai grąžini iki atskiro nurodymo nukentėjusiajam, nurodyta, kad jis pretenzijų neturi (b. l. 42, t.1);
Iš byloje esančio daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. V. –P. pateikė 4 fotonuotraukas iš L. Ū. gimtadienio, fotonuotraukos pridėtos prie bylos (b.l.43-45, t.1);
Iš byloje esančių akistatos protokolų: (b. l. 98-100; 101-103; 109-111; 112-114; t.1) tarp liudytojų V. I. ir E. M.; tarp liudytojų V. I. ir V. A. ; tarp liudytojų L. Ū. ir E. M. ir tarp L. Ū. ir V. A. matyti, kad liudytojos tvirtino savo duotus parodymus.
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Pats kaltinamasis kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai paskutinio teisiamojo posėdžio metu. Jo kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusiojo parodymai iš esmės apie įvykio aplinkybes yra nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, nukentėjęs savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 33-35, t.1); nukentėjusio parodymus papildė teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai: R. Ū.; V. I., L. Ū., I. S. minėtų liudytojų parodymai bei nukentėjusio parodymai papildo vieni kitus, netikėti minėtų liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nenustatyta, kad jie turi kokį nors motyvą apkalbėti kaltinamąjį. Gi liudytojų V. A.; E. M., D. S. parodymus teismas vertina kritiškai kaip siekimą padėti kaltinamajam sušvelninti bausmę, bei sumažinti civ. ieškinį, nes minėti liudytojai t.y. D. S. yra kaltinamojo brolis, o liudytojos yra kaltinamojo ir jo brolio draugės, be to jų parodymai iš dalies prieštarauja ir kaltinamojo parodymams, kaltinamasis pats pripažino savo kaltę. Kaltinamojo kaltę patvirtina kiti teisiamojo posėdžio metu išanalizuoti įrodymai. Nukentėjusio teisiamojo posėdžio metu nupasakotas aplinkybes pilnai patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, išvadoje konstatuota nukentėjusiam padarytų sužalojimų mechanizmas - veido sumušimas, muštinė kairio antakio žaizda, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir skruosto viršutinėje dalyje, galvos smegenų sukrėtimas ( b. l. 7-9, t.1.).Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiu, t.y. kilus abipusiam jų konfliktui, kaltinamasis tyčia vieną kartą kumščiu smogė J. V. į veidą, o jam parkritus - vieną kartą kumščiu į krūtinę, padarydamas J. V. veido sumušimą, muštinę kairio antakio žaizdą, poodines kraujosruvas kairės akies vokų-skruosto viršutinėje dalyje ir galvos smegenų sukrėtimą, kurio gydymas užsitęsė ilgiau nei 10 dienų, t. y., ilgam susargdinęs nukentėjusiojo sveikatą, padarė J. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta, kad kaltinamasis smurtą vartojo ne gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, o kilus abipusiam konfliktui. Nustatyta, kad nukentėjęs jokių smurtinių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu neatliko. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmus, kad jis, nukentėjusiam kuris jokių smurtinių veiksmų neatliko, nukentėjęs nekėlė niekam grėsmės, tyčia sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiam į veidą , o jam parkritus -vieną kartą kumščiu į krūtinę, negalima vertinti kaip veikimą būtinojo reikalingumo sąlygomis, teismas taip daro išvadą, kad nėra surinkta įrodymų, kad buvo būtinosios ginties situacija. Nustatyta, kad kaltinamasis smurtą vartojo ne gynybos, o puolimo tikslams.
Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Kaltinamasis charakterizuojamas iš pateiktos Panevėžio M. R. technologinės mokyklos charakteristikos, patenkinamai (b. l. 26, t.2).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pats patvirtino, kad kaltu prisipažįsta pagal pateiktą kaltinimą, t.y. kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tai, kad kaltinamasis šventės metu gėrė alkoholį patvirtino nukentėjęs, bei liudytojai –R. Ū., V. I., L. Ū..
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jo padarytas nusikaltimas nesunkus (LR BK 11str.), sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamasis praeityje neteistas (b. l. 17,t.2), administracine tvarka nėra baustas (b. l. 18,t.2), charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 26, t.2); nedirba (b. l. 92, t.2), registruotas darbo biržoje (b. l. 91, t.2 ); savo turto ir pajamų neturi (b. l. 30, t.2). Panevėžio priklausomybės ligų kabineto įskaitoje ir psichiatro įskaitoje nėra įrašytas (b. l. 20, 22, t. 2), gyvena su motina ir tėvu (b. l. 24, t.2); Kaltinamasis nukentėjusiam žalos neatlygino nei turtinės, nei neturtinės. Kaltinamasis kaltu prisipažino ir dėl padaryto nusikaltimo gailisi, atsiprašė nukentėjusio, kritiškai įvertino savo elgesį. Iš byloje esančių įrodymų viseto, kaltinamojo veikos išraiškos matyti, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priklausė nuo nepalankiai susiklosčiusios situacijos, įvykis įvyko draugų ir artimų žmonių aplinkoje. Nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas nesunkus, tačiau nusikaltimas yra smurtinis, kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas girtas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 str. 1 d. galimas tik esant išpildytoms visoms įstatyme numatytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 40 str. numatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, o ne pareiga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas mano, kad byloje nėra numatytų LR BK 40 str. sąlygų visumos, t.y. kaltinamasis nukentėjusiam neatlygino nei dalies turtinės ir neturtinės žalos, teismo posėdžio metu neįsipareigojo jos atlyginti, su žalos dydžiu iš esmės nei dėl turtinės, nei neturtinės nesutiko, nurodė tik, kad kiek teismas priteis, tiek ir atlygins kaltinamajam. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. BK 61str nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą - laisvės apribojimo bausmę. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, todėl tikslinga jam skirti bausmę mažesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį.
Civ. ieškinys pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie SAM –3338,36 Lt sumai (b. l. 57,t.1) už nukentėjusio gydymą yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b. l. 59,t.1), jį pilnai pripažįsta kaltinamasis, todėl civ. ieškinys tenkintinas pilnai, priteistinas iš kaltinamojo.
Civ. ieškinys pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus –514,05 Lt sumai (b. l. 64-65, t.1) už nukentėjusiam išmokėtą ligos pašalpą dėl kito asmens kaltės, yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b. l. 66-71, t.1), jį pilnai pripažįsta kaltinamasis, todėl tenkintinas pilnai, priteisiamas iš kaltinamojo.
Civ. ieškinys pareikštas nukentėjusio J. V. dėl turtinės žalos 1632,80Lt , neturtinės žalos – 20 000 Lt ir bylinėjimosi išlaidų -2550 Lt (b. l. 60-65, t.2), tenkintinas iš dalies.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
CK 6.249 str. numato, kad turtinė žala – yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos , kurias asmuo būtų gavęs jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo civ. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už : kelionę į Šiaulių m. ir atgal į Kėdainius -242 Lt sumai (b. l. 72, t 2); už vaistus skirtus gydytis nuo patirto sužalojimo -135 Lt (b. l. 71, t.2) ; 667, 80 Lt negautos pajamos (b. l. 75, t.2), bei kelialapis į AB Birštono sanatoriją „Versmė“ -265 Lt( b. l.73, t.2), t.y. viso 1309,80 Lt sumai yra pagrįstos, įrodytas byloje išanalizuotais įrodymais, realus, todėl civ. ieškinys šiai sumai tenkintinas, priteistinas iš kaltinamojo. Civ. ieškinio dalis dėl 225 Lt turtinės žalos priteisimo už pagerintą maitinimą, taip nurodė nukentėjęs, atmestina, kadangi nukentėjęs nepateikė teismui duomenų, kad šios papildomos išlaidos buvo reikalingos būtent dėl kaltinamojo padaryto sveikatos sužalojimo. Papildomos išlaidos ( kaip pagerintas maitinimas, protezavimas ir pan.) turi būti priteistos jei teismas nustato, kad jos buvo reikalingos ( būtinos) ir tik dėl padaryto šio sveikatos sužalojimo, o tam turi būti gydytojo ar gydytojų komisijos išvada.
Civ ieškinys pareikštas nukentėjusiojo dėl 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250 str. 2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t.y. kaltinamajam. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. LR AT kasacinėje byloje Nr. 2K-68/2008 pažymėjo, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė tuo stipriau ji ginama. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, jam nusikaltimu kaltinamojo veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patyrė dvasinius išgyvenimus, sugaišo laiko, pastangų bei nepatogumų gydimuisi, patyrė bendravimo su draugais nepatogumų. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusio gydimosi periodas buvo neilgas, šiuo metu jis darbingas, liekamųjų reiškinių nėra. Nustatyta, kad kaltinamojo turtinė padėtis sunki, jis jauno amžiaus, tik baigęs M. R. technologijos mokyklą, nedirba, registruotas darbo biržoje, gyvena su tėvais, savo turto neturi. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra darbingas. Todėl, teismo nuomone, jo turtinė padėtis iš dalies priklauso ir nuo jo paties, taigi, nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad kaltinamojo turtinė padėtis ir ateityje bus sunki. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005,Nr. 3k-3-511/2004). Nukentėjęs pareiškė civ. ieškinį dėl 1632,80 Lt turtinės žalos. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius, fizinius išgyvenimus). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju , įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas , bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Minėtoje byloje nustatyta, kad dėl nusikalstamos veikos J. V. buvo padaryta veido sumušimas, muštinė kairio antakio žaizda, poodines kraujosruvas kairės akies vokų-skruosto viršutinėje dalyje ir galvos smegenų sukrėtimą, kurio gydymas užsitęsė ilgiau nei 10 dienų, jis gydėsi, buvo nukreiptas gydimuisi – reabilitacijai į Birštono sanatoriją. Šiuo metu darbingas, dirba, sužalojimas jo fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų nesukėlė, nepakenkė reputacijai, nukentėjęs gali tęsti jam įprastą gyvenimo būdą, nesumažino karjeros galimybių. Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiam priteisia iš kaltinamojo - 5000 litų ( šis neturinės žalos dydis atitinka teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo baud. bylose Nr. 2K-170/2007; 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-586/2012, 2K-263/2013 buvo priteista nuo 800 Lt iki 10000 Lt), likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
LR BPK 106 str. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš pateiktų įrodymų (b. l. 66, 67, 68, 69, 70,t. 2 ), matyti, kad nukentėjęs turėjo išlaidų - 2550 Lt, jis teismo prašo minėtas išlaidas priteisti jam; nukentėjusį konsultavo ir atstovavo teisme, ruošė dokumentus – civ. ieškinį, adv. Gintas Matulevičius, jam už suteiktas paslaugas mokėjo nukentėjęs, bei jo atstovai ( sesuo L. V.) todėl iš kaltinamojo priteistina minėtos išlaidos - 2550 Lt nukentėjusio naudai.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :juodos spalvos bliuzonas ir languoti marškiniai, pakvitavimu grąžinti iki atskiro nurodymo nukentėjusiajam (b. l. 42, t.1), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini nukentėjusiam.
Sutinkamai su LR BPK 103 str., 105 str. 1 d. 2 d. priteistina iš kaltinamojo proceso išlaidos – 35,64 Lt ( pašto išlaidos), valstybei.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str. 302-303str.
nusprendė:
P. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str.1d. ir nubausti jį laisvės apribojimu (šešiems) 6 mėnesiams , įpareigojant nuo 22,00 val. iki 06,00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei iki 2014-02-15 atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (1309,80 Lt).
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :juodos spalvos bliuzoną, languotus marškinius, pakvitavimu grąžintus iki atskiro nurodymo nukentėjusiajam J. V. , nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini nukentėjusiajam J. V..
Civ. ieškinį, pareikštą Valstybinės ligonių kasos prie SAM, tenkinti pilnai, priteisti iš P. S. - 3338,36 Lt, žalos atlyginimo valstybinės ligonių kasos naudai.
Civ. ieškinį, pareikštą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus –514,05 Lt sumai tenkinti pilnai, priteisti iš P. S. 514,05 Lt, žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.
Civ. ieškinį pareikštą nukentėjusio J. V. dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies: priteisti iš nuteistojo P. S. – 5000 Lt (penkis tūkstančius litų), nukentėjusio J. V. naudai, likusioje dalyje ieškinys atmestinas
Civ. ieškinį pareikštą nukentėjusio J. V. dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies: priteisti iš nuteistojo P. S. – 1309,80 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus devynis litus 80 ct), nukentėjusio J. V. naudai, likusioje dalyje ieškinys atmestinas
Priteisti iš nuteistojo P. S. proceso išlaidų -35,64Lt (pašto išlaidų), valstybei.
Priteisti iš nuteistojo P. S. - 2550 Lt (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt) už nukentėjusiam suteiktą advokato pagalbą, nukentėjusio J. V. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.