Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) ir jo atstovui advokatui L. B.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos atstovui L. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) sulaikymo taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Migracijos valdyba (toliau – ir Valdyba) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydama taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) sulaikymą iki 2026 m. liepos 10 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl teisinės padėties Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Teikimas) (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 str. 4 d. 5 p.).

2. Teikime nurodyta, kad 2026 m. balandžio 10 d. 12.10 val. VSAT Vilniaus pasienio Migracijos skyriaus pareigūnas ne ilgiau kaip 48 val. sulaikė Užsienietį, kurio atžvilgiu Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2026 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir kurio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Teikime teigiama, kad aiškinantis Užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje nustatyta, jog Migracijos departamentas minėtam asmeniui nuo 2005 m. suteikė pabėgėlio statusą ir tris kartus išdavė leidimą nuolat gyventi, tačiau 2018 m. spalio 7 d. sprendimu panaikino leidimą nuolat gyventi, kadangi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) vertinimu, Užsienietis palaiko radikalią smurtinio islamo ideologiją, teroristines organizacijas ir jose veikiančius džihadistus, turėdamas ryšių su tokiais asmenimis, kelia grėsmę valstybės saugumui. Asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre yra duomenų, kad asmuo kelis kartus buvo teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu), 2025 m. spalio 22 d. asmuo buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo, šiuo metu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2025 m. spalio 22 d. nutarimu jam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Teikime taip pat pažymima, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra yra gavusi ekstradicijos prašymą dėl Užsieniečio išdavimo (duomenys neskelbtini) baudžiamajam persekiojimui dėl dalyvavimo ginkluotoje formuotėje; neteisėto ginklų ir šaudmenų įgijimo, saugojimo, gabenimo padaryto organizuotos grupės; neteisėto sprogstamojo įtaiso pagaminimo, padaryto organizuotos grupės; pasikėsinimo į teisėsaugos institucijų darbuotojo, kariškio gyvybę, siekiant sutrukdyti nurodytų asmenų teisėtai veiklai, susijusiai su viešos tvarkos apsauga ir visuomenės saugumo užtikrinimu arba dėl keršto už tokią veiklą. Teikime akcentuojama, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, turi prieglobsčio prašytojo statusą, todėl siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, efektyvią užsieniečių kontrolę, kad užsieniečiai nevaržomai negalėtų atvykti ir apsigyventi Lietuvoje, būtina apriboti Užsieniečio kaip riziką keliančio asmens judėjimo laisvę laikotarpiui, kol bus įvykdytas jo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl perdavimo.

3. Užsienietis ir jo atstovė teismo posėdžio metu su Teikimu nesutiko.

4. Užsienietis nurodė, kad Teikime nurodytos aplinkybės iš esmės yra teisingos, tačiau prašė leisti pabūti su šeima iki kol bus nuspręsta dėl jo teisinės padėties. Užsienietis nurodė, kad gailisi dėl to, ką yra padaręs praeityje, viską permąstė įkalinimo įstaigoje, bausmė buvo gera gyvenimo mokykla. Užsienietis akcentavo, kad turi šeimą, vaikus, jam nėra ko ir kur slėptis.

5. Užsieniečio atstovė prašė skirti švelnesnę nei sulaikymas priemonę, nes užsienietis jau yra institucijų priežiūroje, turi šeimą, ryšių Lietuvoje. Užsieniečio atstovės vertinimu, nagrinėjamu atveju būtų pakankamas įpareigojimas reguliariai pranešti apie savo buvimo vietą.

II.

6. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2026 m. balandžio 10 d. sprendimu Valdybos Teikimą tenkino ir sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietį (duomenys neskelbtini) VSAT iki 2026 m. liepos 10 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

7. Teismas nustatė, kad 2026 m. balandžio 3 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti prieglobsčio Užsieniečiui, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybė saugumui. 2026 m. balandžio 10 d. apie 12.10 val. VSAT Vilniaus pasienio Migracijos skyriaus pareigūnas ne ilgiau kaip 48 val. sulaikė Užsienietį.

8. Teismas taip pat nustatė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad Migracijos departamentas Užsieniečiui nuo 2005 m. suteikė pabėgėlio statusą ir tris kartus išdavė leidimą nuolat gyventi, tačiau 2018 m. spalio 7 d. sprendimu panaikino leidimą nuolat gyventi, kadangi, VSD vertinimu, jis, palaikydamas radikalią smurtinio islamo ideologiją, teroristines organizacijas ir jose veikiančius džihadistus, turėdamas ryšių su tokiais asmenimis, kelia grėsmę valstybės saugumui.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre yra duomenų, kad asmuo kelis kartus buvo teistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropiniu medžiagų kiekiu). Teismas nustatė, kad 2025 m. spalio 22 d. Užsienietis buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo ir šiuo metu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2025 m. spalio 22 d. nutarimu jam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra yra gavusi ekstradicijos prašymą dėl Užsieniečio išdavimo (duomenys neskelbtini) baudžiamajam persekiojimui dėl jo dalyvavimo (duomenys neskelbtini).

11. Susipažinęs su VSD pažyma, žymima „Slaptai“, Nr. 19-310S (jos neįslaptintomis bei įslaptintomis dalimis), teismas pritarė Valstybės saugumo departamento padarytai išvadai, jog užsienietis kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Teismas pažymėjo, kad nors teismo posėdyje Užsienietis nurodė savo abejones dėl jo grėsmės Lietuvos valstybės saugumui, tačiau šiai dienai informacija nėra paneigta.

12. Nustatęs, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ir įvertinęs Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 112 straipsnį ir 113 straipsnio 4 dalį, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog duomenys apie užsienietį, nurodyti Migracijos departamento sprendime, kuriuo nuspręsta nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), rodo, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Teismas, įvertinęs, kad yra pateiktas paskesnis prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, priėjo prie išvados, kad sprendimo dėl užsieniečio teisinės padėties įvykdymas gali būti užtikrintas tik apribojus užsieniečiui judėjimo laisvę, o visa tai yra pagrindas sulaikymui.

III.

13. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. balandžio 10 d. sprendimą ir paskirti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.

14. Užsienietis pažymi, kad 2005 m. gruodžio 12 d. jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas, kurio pagrindu asmuo disponavo leidimu nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvoje gyvena jo šeima (nepilnametis sūnus yra Lietuvos pilietis). 2018 m. gegužės 31 d. Užsieniečiui panaikintas suteiktas pabėgėlio statusas dėl grėsmės viešajai tvarkai ir valstybės saugumui, sprendimas įsigaliojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi. Migracijos departamentas 2025 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą priimti paskesnį užsieniečio prieglobsčio prašymą, todėl Užsienietis vėl įgijo prieglobsčio prašytojo statusą. 2025 m. spalio 22 d. Užsienietis buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2025 m. spalio 22 d. nutarimu jam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. 2026 m. sausio 14 d. Užsieniečiui išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas su teise dirbti Nr. (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas 2026 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Nr. (duomenys neskelbtini). Užsienietis savanoriškai 2026 m. balandžio 10 d. atvyko į Migracijos departamentą susipažinti su priimtu sprendimu jo byloje (neigiamas sprendimas jam įteiktas būtent 2026 m. balandžio 10 d.), asmuo sulaikytas pareigūnų ir su teikimu kreiptasi į teismą dėl jo sulaikymo.

15. Užsieniečio vertinimu, jis laikomas keliančiu grėsmę nuo 2018 metų, kai buvo priimtas sprendimas panaikinti jam suteiktą pabėgėlio statusą; jis 2025 m. spalio 22 d. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, bet sulaikytas nebuvo, nors VSAT nurodoma grėsmė valstybės saugumui / viešajai tvarkai jau tuo metu buvo konstatuota. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų pažeidęs jam paskirtą kardomąją priemonę ar kitaip slapstęsis, išvykęs iš Lietuvos. Užsieniečiui atvykus susipažinti su jo prieglobsčio byloje priimtu sprendimu (asmuo pats atvyko į Migracijos departamentą), jis buvo sulaikytas pareigūnų, nors jokios aplinkybės nuo 2018 metų ar 2025 m. spalio 22 d. nepasikeitė.

16. Užsienietis taip pat atkreipia dėmesį, kad yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, čia reziduoja nuo 2005 metų, tebėra prieglobsčio prašytojas (neigiamas sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra įsigaliojęs) ir pats atvyko į Migracijos departamentą, kad jam įteiktų priimtą sprendimą, t. y., savo elgesiu neparodė, kad ketina pasislėpti nuo institucijų. Atsižvelgdamas į tai bei pažymėdamas, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis nebendradarbiauja su Migracijos departamento ar kitų institucijų tarnautojais, nėra padaręs jokių administracinių nusižengimų, bandymų pasislėpti ir (ar) išvykti iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis vertina, kad yra pagrindas jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (Įstatymo 115 str. 2 d. 2 p.).

17. Valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Valdyba akcentuoja, jog aplinkybės, kad Užsienietis kelia grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, jau nustatyta priimant sprendimą dėl prieglobsčio Lietuvoje jam nesuteikimo, kuri nebuvo pakeista ar panaikinta teisminiuose ginčuose. VSD, įvertinęs turimą informaciją 2018 m. pateikė išvadą, jog Užsienietis, palaikydamas radikalią smurtinio islamo ideologiją, teroristines organizacijas ir jose veikiančius džihadistus, turėdamas ryšių su tokiais asmenimis, kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimdamas sprendimą nagrinėjamoje byloje teismas susipažino su VSD pateikta informacija ir pagrįstai konstatavo, kad Užsienietis kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

19. Valdyba taip pat laikosi pozicijos, kad Užsienietis akivaizdžiai parodo, kad nesiekia laikytis visuomeninės tvarkos ir visuotinai priimtų elgesio taisyklių, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų, todėl yra didelė tikimybė, kad teisminiuose ginčuose atmetus jo skundą, jis pasislėps nuo kompetentingų institucijų atstovų ir sutrukdys įvykdyti jo perdavimą (duomenys neskelbtini). Užsieniečiui taikius sulaikymui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų akivaizdi rizika, jog Užsienietis imsis aktyvių veiksmų savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir tokiais savo veiksmais sukels ne tik nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse bet ir Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti sprendimą jo atžvilgiu.

20. Valdyba taip pat teigia, kad teismas, vykdydamas teisingumą ir vertindamas užsieniečio, kurio buvimas Lietuvos Respublikoje kelią realią grėsmę valstybės saugumui, teisėtus interesus, turi užkirsti kelią nepatikimiems užsieniečiams laisvai judėti ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir visos Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Užsienietis turi teisę ginti savo interesus ir įgyvendinti savo procedūrines teises, tačiau jo teisės negali būti priešpriešinamos valstybės interesams. Be kita ko, būtina užtikrinti ir teisingą valstybės, visuomenės ir užsieniečio teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, kurią suponuoja proporcingumo principo reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo (duomenys neskelbtini) pilietis (duomenys neskelbtini) sulaikytas VSAT iki 2026 m. liepos 10 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

22. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, sulaikė jį VSAT iki 2026 m. liepos 10 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

23. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skirti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą. Užsienietis nurodo, kad iki šiol nebuvo sulaikytas, nors grėsmė nacionaliniam saugumui konstatuojama jau nuo 2018 m. Užsienietis savo elgesiu neparodė, kad ketina pasislėpti nuo institucijų, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis nebendradarbiauja su Migracijos departamento ar kitų institucijų tarnautojais, nėra padaręs jokių administracinių nusižengimų, bandymų pasislėpti ir (ar) išvykti iš Lietuvos Respublikos.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausiai pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

25.1. Migracijos departamentas, vertindamas Užsieniečio paskesnį prašymą, 2026 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nes jo deklaruojama subjektyvi baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Priimdamas šį sprendimą Migracijos departamentas rėmėsi VSD 2026 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 19-310S (žymimu slaptumo žyma „Slaptai“) neįslaptintoje dalyje nurodoma informacija. VSD, be kita ko, minėtame rašte nurodė, kad Užsienietis buvo sulaikytas ir teistas už narkotinių medžiagų laikymą, disponavimą ir platinimą. 2016 m. gegužės 9 d., atlikęs laisvės atėmimo bausmę, Užsienietis nuvyko susitikti su policijos pareigūnu ir pagrasino susprogdinti jo automobilį. 2016 m. rugpjūčio 22 d. Užsienietis vėl buvo sulaikytas už narkotinių medžiagų disponavimą ir platinimą. Sulaikymo metu Užsienietis fiziškai pasipriešino policijos pareigūnams, kuriuos grasino nužudyti, atkeršyti jiems, minėdamas Alacho vardą. Bylos dėl šio nusikaltimo nagrinėjimo metu 2017 m. spalio 12 d. Užsienietis elgėsi agresyviai, negerbė teismo, įžeidinėjo prokurorą, demonstratyviai baugino, o tai vertinama kaip polinkis prieštarauti visuomenėje priimtoms normoms, elgtis agresyviai, viešas deklaravimas, jog neketinama laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų. VSD minėtame rašte teigė, kad palaikydamas radikalią smurtinio islamo ideologiją, teroristines organizacijas ir jose veikiančius džihadistus, turėdamas ryšių su tokiais asmenimis, kelią grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamento 2026 m. balandžio 3 d. sprendimas šios nutarties priėmimo dienai nėra įsiteisėjęs.

25.2. (duomenys neskelbtini) teisinės pagalbos prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir prašė suimti bei išduoti Užsienietį, siekiant patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, nes Užsienietis yra kaltinamas padaręs nusikaltinimus (duomenys neskelbtini).

25.3. Iš 2026 m. balandžio 10 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo nustatyta, kad Užsienietis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu Užsienietis pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį, 259 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi nutarė perduoti Užsienietį (duomenys neskelbtini) baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal (duomenys neskelbtini) pateiktą prašymą.

25.4. Migracijos departamentas 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. (15/6-2)21PR-2 panaikino Užsieniečiui suteiktą pabėgėlio statusą ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, nes jis kelia grėsmę valstybės saugumui. Minėtas sprendimas priimtas įvertinus VSD 2018 m. gegužės 18 d. raštu pateiktą informaciją. Vertindamas minėto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 19 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3069-261/2019 minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad byloje pakanka informacijos pripažinti, kad pareiškėjas kelią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas bendravo su asmenimis, skleidžiančiais islamistinės ideologijos idėjas, pateisinančias smurtą prieš kitatikius, islamistinių teroristinių organizacijų, modžahedų (islamistų kovotojų) veiksmus ir smurtinį džihadą, užsiiminėjančių modžahedų verbavimu ir siuntimu į (duomenys neskelbtini), sulaikytas ir teistas už narkotinių medžiagų laikymą, disponavimą ir platinimą, pasipriešinimą pareigūnams. VSD minėtame rašte konstatavo, kad, Užsienietis, palaikydamas radikalią smurtinio islamo ideologiją, teroristines organizacijas bei jose veikiančius džihadistus, o taip pat turėdamas ryšius su tokiais asmenimis, kelia grėsmę saugumui, todėl siūlė naikinti asmeniui pabėgėlio statusą ir spręsti klausimą dėl jo išsiuntimo ir Lietuvos Respublikos.

26. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

27. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).

28. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindai nustatyti Įstatymo 115 straipsnyje. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y., ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

29. Užsieniečio atstovas, kurio poziciją palaikė ir Užsienietis, žodinio bylos nagrinėjimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme metu nurodo, kad Užsienietį išsiuntus į (duomenys neskelbtini) jam grėstų kankinimai, todėl jis nebus išsiųstas. Be to, jei Užsienietis elgėsi pavojingai, tai jo atžvilgiu turi būti keliamos baudžiamosios bylos, taikomos kardomosios priemonės, o ne taikomas sulaikymas Įstatymo taikymo kontekste.

30. Teisėjų kolegija, aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi šioje byloje nustatytas aplinkybes, nemano, kad yra pagrindas Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę: iš 2026 m. balandžio 10 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo duomenų matyti, kad Užsienietis du kartus buvo nuteistas už nusikaltimus susijusius su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, 2025 m. spalio 22 d. Užsienietis buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo ir šiuo metu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2025 m. spalio 22 d. nutarimu jam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Minėtos aplinkybės, patvirtina, kad Užsienietis kelia grėsmę viešajam saugumui, nesiekia laikytis visuomeninės tvarkos ir visuotinai priimtų elgesio taisyklių, todėl yra didelė tikimybė, kad teisminiuose ginčuose atmetus jo skundą prieglobsčio byloje, jis gali siekti pasislėpti nuo kompetentingų institucijų atstovų, todėl negali būti taikoma sulaikymui alternatyvi priemonė – įpareigojimas elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą. Sulaikymas nagrinėjamu atveju yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, pateisinama viešojo saugumo tiksliais, o taikius alternatyvią sulaikymui priemonę, nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai.

31. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Užsieniečio apeliacinio skundo argumentai, kad Užsienietis yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, turi šeimą, vaikų (vienas vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis), iki šiol nebuvo sulaikytas, nors grėsmę kelią nuo 2018 m., savo elgesiu neparodė, kad ketina pasislėpti nuo institucijų, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis nebendradarbiauja su Migracijos departamento ar kitų institucijų tarnautojais, nėra padaręs jokių administracinių nusižengimų, bandymų pasislėpti ir (ar) išvykti iš Lietuvos Respublikos, nepaneigia nustatytos Užsieniečio grėsmės viešajam saugumui bei nesudaro pagrindo taikyti Užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nesprendžiami ekstradicijos ar prieglobsčio suteikimo klausimai.

33. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi Užsieniečio apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, teisėjų kolegija aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, vertino tiek Valdybos, tiek Užsieniečio argumentus, tinkamai nustatė byloje taikytinas teisės normas ir jomis tinkamai vadovavosi. Užsieniečio apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kuriais remiantis, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reiktų vertinti kitaip, keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą. Atsižvelgus į tai, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. balandžio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.