- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- eA-673-602/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00061-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonė Valstybės žemės fondas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonė Valstybės žemės fondas) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2020 m. gruodžio 9 d. raštą Nr. (33.194.E) R-3551 „Dėl žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini), Kaune, planų patvirtinimo“ (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini), Kaune, planų patvirtinimo.
2. Pareiškėja paaiškino, kad 2020 m. vasario mėnesį gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus 2020 m. vasario 19 d. raštą Nr. 8SD-995-(14.8.94.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. P. iki 1940 m. turėtą žemę“, kuriuo buvo informuota apie Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. sausio 20 d. raštu Nr. 70-2-220 NŽT Kauno miesto skyriui pateiktą preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypų prie (duomenys neskelbtini), Kaune, schemą. Minėtu raštu pareiškėja buvo kviečiama iki 2020 m. kovo 3 d. atvykti į NŽT Kauno miesto skyrių susipažinti su šios laisvos (neužstatytos) žemės sklypų schema ir pareikšti nuomonę dėl minėtų žemės sklypų formavimo procedūrų pradėjimo. Susipažinusi su laisvos (neužstatytos) žemės sklypų schema, pareiškėja išreiškė pageidavimą pradėti minėtų žemės sklypų formavimo procedūras, todėl valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondas atliko žemės sklypo Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini), Kaune, plotas 2 273 kv. m, ir žemės sklypo Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini), Kaune, plotas 1 240 kv. m, kadastrinius matavimus, 2020 m. liepos 14 d. atliko žemės sklypų ribų paženklinimą, parengė šių žemės sklypų planus bei 2020 m. rugsėjo 14 d. juos suderino su pareiškėja. Nors pareiškėja turėjo pagrįstą lūkestį dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra perduodant neatlygintinai minėtus žemės sklypus, tačiau 2020 m. gruodžio 14 d. ji sužinojo, kad žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini), Kaune, planai nebus tvirtinami ir kad nuosavybės teisės pretendentui V. P. (mirusiam) už likusią neatkurtą 0,8744 ha žemės dalį bus atkuriamos atlyginant pinigais.
3. Pareiškėjos įsitikinimu, pagal teisinį reguliavimą Administracijai suteikta teisė ir kompetencija spręsti dėl žemės (ne)priskyrimo valstybės išperkamai žemei tik remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Išvadą, jog savivaldybės administracijai suteikta teisė spręsti dėl žemės (ne)priskyrimo valstybės išperkamai žemei tik pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, suponuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106¹ punkto formuluotė, t. y. minėtame punkte aiškiai nurodoma, kad „savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei.“ Teisės aktais Administracijai nesuteikta teisė spręsti ir teikti informaciją žemėtvarkos skyriui dėl žemės (ne)priskyrimo valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o skundžiamame rašte nurodoma, kad ginčo žemės sklypai priskirtini valstybės išperkamai žemei būtent Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
4. Pareiškėja, akcentuodama Tvarkos 106¹ punkte nustatytų procedūrų eiliškumą, pažymėjo, kad Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020 m. sausio 20 d. raštu Nr. 70-2-220 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ (toliau – ir 2020 m. sausio 20 d. Raštas) pateikė informaciją, kad išnagrinėjus teritoriją prie (duomenys neskelbtini) (iki 1940 m. nacionalizacijos Kauno apskr., (duomenys neskelbtini)), Kaune, J. P. turėtos žemės ribose nustatyti laisvos (neužstatytos) žemės sklypas Nr. 1, plotas apie 2 270 kv. m, ir žemės sklypas Nr. 2, plotas apie 1 240 kv. m. Buvo pradėtos žemės sklypų formavimo procedūros, suformuoti ginčo žemės sklypai, atlikti kadastriniai matavimai ir priartėjus žemės sklypų planų tvirtinimo procedūrai savivaldybės Administracija persigalvojo bei atsisakė tvirtinti ginčo žemės sklypų planus, pažeisdama ne tik minėtos tvarkos 106¹ punkte nustatytą tvarką, bet ir gero viešojo administravimo, o taip pat pareiškėjos pagrįstų lūkesčių principus.
5. Pareiškėjos įsitikinimu, Administracijos direktorius gali netvirtinti žemės sklypų planų dėl netikslių sklypo kadastro duomenų, nenumatytos įvažos į natūra grąžinamą žemės sklypą, nesuformuoto kelio servituto ir pan., tačiau negali būti iš naujo sprendžiamas jau išspręstas klausimas dėl žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei. NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Atkūrimo įstatymo nuostatos nenukreipia į miestų bendrųjų planų sprendinius, kai sprendžiama, ar žemė yra valstybės išperkama, o nukreipia į detaliuosius planus. Jei ginčo teritorijose nėra patvirtintų detaliųjų planų, apie žemės poreikį visuomenei gali būti sprendžiama įvertinus daugelį konkrečių aplinkybių, kurios leistų priskirti žemę valstybės išperkamai pagal Atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsnių nuostatas.
6. Pareiškėja tvirtino, kad iš skundžiamame rašte matyti, kad visuomenės poreikio ginčo žemės sklypams nėra ir jie negali būti priskiriami valstybės išperkamai žemei. Pirma, tai, kad „formuojami žemės sklypai patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną, t. y. neužstatytą zoną, kuria išskiriami svarbiausių gatvių ir kelių, geležinkelio kelių ir magistralinių inžinerinių tinklų koridoriai ir vandenvietės ir kuri pažymėta kaip rezervuojama valstybės poreikiams inžinerinės infrastruktūros teritorija“, reiškia teritorijos rezervavimą neapibrėžtai ateičiai, o pagal administracinių teismų praktiką, teritorijos rezervavimas ateičiai nereiškia, kad šiai žemei yra realus visuomenės poreikis. Antra, jokie realūs, konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai nėra įvardyti, nurodyti. Trečia, Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 ir pakoreguoto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196, sprendiniai jau buvo priimti, Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikus 2020 m. sausio 20 d. raštą, kuriuo ji aiškiai nurodė žemėtvarkos skyriui, kad išnagrinėjus teritoriją prie (duomenys neskelbtini) (iki 1940 m. nacionalizacijos Kauno apskr., (duomenys neskelbtini)), Kaune, J. P. turėtos žemės ribose nustatyti laisvos (neužstatytos) žemės sklypas Nr. 1, plotas apie 2 270 kv. m, ir žemės sklypas Nr. 2, plotas apie 1 240 kv. m. Pareiškėjos įsitikinimu, Administracija pažeidė gero administravimo principą, kuris apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kitus reikalavimus, taip pat pažeidė teisėtų lūkesčių principą.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas paaiškino, kad NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. 8SD-234-(14.8.7) „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ kreipėsi į Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių su prašymu pakartotinai pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3–6, 9, 12–14 punktų ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatas nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius, pakartotinai išnagrinėjęs teritoriją prie (duomenys neskelbtini), Kaune, 2020 m. sausio 20 d. Raštu nustatė preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypą Nr. 1, plotas apie 2 270 kv. m (sklypas yra Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio buferinės apsaugos zonoje (A zona), sklype veikla apribota, sklypas be įvažos), ir preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypą Nr. 2, plotas apie 1 240 kv. m (sklypas yra Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio buferinės apsaugos zonoje (A zona), sklype veikla apribota, sklypas be įvažos).
9. Atlikus institucijoms veiksmus, susijusius su grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimu, kadastrinių matavimų organizavimu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus (toliau – ir Kadastro nuostatai) ir šių žemės sklypų planų tvirtinimu, VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyrius 2020 m. spalio 30 d. raštais Nr. S-10332 ir Nr. S-10333 „Dėl žemės sklypo plano patvirtinimo“ pateikė parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurias išnagrinėjus įsakymų projektų dėl natūra grąžintinų žemės sklypų planų patvirtinimo derinimo metu buvo nustatyta, kad formuojami žemės sklypai pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 ir pakoreguoto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196 (toliau – ir Bendrasis planas), sprendinius patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną, t. y. neužstatytą zoną, kuria išskiriami svarbiausių gatvių ir kelių, geležinkelio kelių ir magistralinių inžinerinių tinklų koridoriai ir vandenvietės, ir kuri pažymėta kaip rezervuojama valstybės poreikiams inžinerinės infrastruktūros teritorija.
Atsiliepimas
10. Atsakovas paaiškino, kad Administracija 2020 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. (33.194.E) R-3433 „Dėl žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini), Kaune, planų patvirtinimo“ informavo VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyrių, kad ginčo žemės sklypai pagal teisinį reglamentavimą priskiriami valstybės išperkamai žemei, todėl šių žemės sklypų planai nebus tvirtinami. Remdamasis Atkūrimo įstatymo 5 straipsniu, Tvarkos 106¹ punktu, atsakovas pažymi, kad skundžiamas Raštas buvo priimtas ne teikiant informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pagal Tvarkos 106¹ punktą, bet nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esančių žemės sklypų planų tvirtinimo procese. Atsakovas atkreipia dėmesį į teisės aktus, nustatančius žemės sklypų formavimo tvarką, ir pažymi, jog Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei Tvarkos 70 punkte, kur nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai. Atsižvelgiant į tai, Administracija visiškai pagrįstai atsisakė tvirtinti žemės sklypo planus nuosavybės teisių atkūrimo procese žemės, kuri pagal įstatymų nuostatas negali būti privatizuojama ir kuri priskirta valstybės išperkamai žemei Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme.
11. Skundžiamame rašte nurodyta, kad ginčo teritorija pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 ir pakoreguoto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196, sprendinius patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną, t. y. neužstatytą zoną, kuria išskiriami svarbiausių gatvių ir kelių, geležinkelio kelių ir magistralinių inžinerinių tinklų koridoriai ir vandenvietės, ir kuri pažymėta kaip rezervuojama valstybės poreikiams inžinerinės infrastruktūros teritorija. Pareiškėja šių aplinkybių neginčija. Todėl, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, žemę, užimtą valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai, priskiriant žemei, kuri iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, skundo teiginiai, kad skundžiamas raštas pažeidžia Tvarkos 106¹ punkte nustatytų procedūrų eiliškumą ir privalomą tvarką, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą raštą.
12. Administracija pabrėžė, jog iš Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano ištraukos matyti, kad ginčo teritorija patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną. Rezervuojamų valstybės poreikiams teritorijų brėžinyje ginčo teritorija pažymėta kaip rezervuojama valstybės poreikiams inžinerinės infrastruktūros teritorija, o pagal teismų praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-137-552/2021) yra pripažįstama, kad bendrojo plano sprendiniai, kuriuose žemės sklypams yra išreikštas visuomenės poreikis, yra pakankamas pagrindas priskirti žemę valstybės išperkamai žemei Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme. Pagal teisės aktus teritorijų planavimo dokumentai – tai ir bendrieji planai, todėl pareiškėjos teiginiai, kad Atkūrimo įstatymo nuostatos nenukreipia į misto bendrojo plano sprendinius, kai sprendžiama, ar valstybės žemė yra išperkama, yra neteisingi.
13. Dėl skundo teiginių, kad buvo pažeisti teisėti lūkesčiai, atsakovas pažymėjo, jog ginčo teritorija Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka yra priskiriama valstybės išperkamai žemei ir už ją turėtų būti atlyginama Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais, o tai, kad pareiškėja siekia susigrąžinti ginčo žemės sklypus, nereiškia, kad gali būti paneigiamos imperatyvios įstatymo nuostatos, pagal kurias žemės natūra grąžinimas nuosavybės teisių atkūrimo procese negalimas. Administracija pagrįstai ir teisėtai atsisakė tvirtinti ginčo žemės sklypų planus, skundžiamas raštas savo turiniu neprieštarauja jokiam aukštesnės galios teisės aktui, yra išsamus ir motyvuotas, todėl naikinti jį pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Atsiliepimas
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
15. NŽT nurodė, kad j. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 6,0669 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pretendentui V. P. priklauso atkurti nuosavybės teises į 1,0043 ha. NŽT išvardijo administracinius sprendimus, kuriais pretendentui V. P. atkurtos nuosavybės teisės ir pažymėjo, kad V. P. (mirusiam) nuosavybės teisės atkurtos į 0,1299 ha žemės, liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,8744 ha.
16. NŽT paaiškino, kad Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020 m. sausio 20 d. Raštu pateikė preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 (apie 2 270 kv. m ir apie 1 240 kv. m) prie (duomenys neskelbtini), Kaune, schemą buvusio savininko J. P. iki 1940 m. turėtoje žemėje. Apie tai 2020 m. vasario 19 d. raštu Nr. 8SD-995-(14.8.94.) buvo informuoti pretendentų įpėdiniai. D. P. įgaliota E. K. susipažino su grąžinamos natūra žemės sklypų schema ir 2020 m. gegužės 26 d. pateikė prašymą tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras dėl žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini), Kaune. Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020 m. birželio 18 d. raštu Nr. 70-2-1943 informavo, kad pateiktas užsakymas parengti laisvos (neužstatytos) žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastrinius matavimus.
17. NŽT pažymėjo, kad teritorinis skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintus Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos. Vienas iš juridinių pagrindų NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo planas (-ai) su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Kol minėtas dokumentas (-ai) nėra pateiktas (-i) NŽT, ši neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į žemę pretendentams, kurie pageidauja susigrąžinti žemę natūra.
18. NŽT atkreipė dėmesį, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą, teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. NŽT įsitikinimu, duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, todėl NŽT neturi teisinio pagrindo vertinti Administracijos priimamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo.
II.
19. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino – panaikino Administrėacijos 2020 m. gruodžio 9 d. Raštą ir įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini), Kaune, planų patvirtinimo.
20. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2020 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. (33.194.E) R-3551 „Dėl žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini), Kaune, planų patvirtinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo, nes pareiškėja siekia teisės atkurti nuosavybės teises perduodant žemės sklypus natūra buvusioje iki nacionalizacijos vietoje.
21. Teismas, be kita ko, nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
21.1. J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 6,0669 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
21.2. Prašymus atkurti nuosavybės teises pateikė M. M., E. G., A. G., V. P., H. P. ir V. E. M..
21.3. Pretendentui V. P. (įpėdinė D. P.) priklauso atkurti nuosavybės teises į 1,0043 ha žemės. Pretendentas 1991 m. gruodžio 31 d. pateiktame prašyme atkurti nuosavybės teises pasirinko nuosavybės teisių atkūrimo būdą – natūra. Vėliau pilietis 2001 m. gruodžio 29 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė grąžinti žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pretendentui V. P. (mirusiam) nuosavybės teisės atkurtos į 0,1299 ha žemės, liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,8744 ha.
21.4. NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. 8SD-234-(14.8.7) „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ kreipėsi į Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių su prašymu pakartotinai pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3–6, 9, 12–14 punktų ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatas nepriskirta valstybės išperkamai žemei.
21.5. Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020 m. sausio 20 d. raštu Nr. 70-2-220 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ pateikė preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 (apie 2 270 kv. m ir apie 1 240 kv. m) prie (duomenys neskelbtini), Kaune, schemą (kadastro žemėlapio ištrauką) buvusio savininko J. P. iki 1940 m. turėtoje žemėje. Pakartotinai išnagrinėjęs teritoriją prie (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatė preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypą Nr. 1, plotas apie 2 270 kv. m (sklypas yra Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio buferinės apsaugos zonoje (A zona), sklype veikla apribota, sklypas be įvažos), ir preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypą Nr. 2, plotas apie 1 240 kv. m (sklypas yra Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio buferinės apsaugos zonoje (A zona), sklype veikla apribota, sklypas be įvažos).
21.6. Apie tai NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. vasario 19 d. raštu Nr. 8SD-995-(14.8.94.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. P. iki 1940 m. turėtą žemę“ buvo informuoti pretendentų įpėdiniai. D. P. įgaliota E. K. susipažino su grąžinamos natūra žemės schema ir 2020 m. gegužės 26 d. pateikė prašymą tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 prie Raudondvario pl. 161, Kaune.
21.7. NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. birželio 11 d. raštu Nr. 8SD-2819-(14.8.125E) „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo buvusio savininko J. P. turėtoje žemės valdoje“ kreipėsi į Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių su prašymu suprojektuoti natūra grąžintinus žemės sklypus, organizuoti žemės sklypų kadastrinius matavimus pagal Kadastro nuostatus ir patvirtinti natūra grąžintinų žemės sklypų planus.
21.8. Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020 m. birželio 17 d. raštu Nr. 70-2-1923 „Dėl žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini), Kaune, iki 1940 m. buvusio savininko J. P. turėtoje žemės valdoje, kadastrinių matavimų užsakymo pateikimo“ pateikė VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriui užsakymą rengti preliminariai laisvų (neužstatytų) žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), Kaune, iki 1940 m. buvusio savininko J. P. turėtoje žemės valdoje, kadastrinius matavimus. Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020 m. birželio 18 d. raštu Nr. 70-2-1943 informavo, kad pateiktas užsakymas parengti laisvos (neužstatytos) žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastrinius matavimus. Atlikus kadastrinius matavimus pretendentui V. P. (mirusiam) bus tęsiama nuosavybės teisių atkūrimo procedūra minėtuose laisvos (neužstatytos) žemės sklypuose.
21.9. VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyrius 2020 m. spalio 30 d. raštais Nr. S-10332 ir Nr. S-10333 „Dėl žemės sklypo plano patvirtinimo“ pateikė parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas.
21.10. Administracija, išnagrinėjusi pateiktas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, įsakymų projektų dėl natūra grąžintinų žemės sklypų planų patvirtinimo derinimo metu nustatė, kad formuojami žemės sklypai pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 ir pakoreguoto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196, sprendinius patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną, t. y. neužstatytą zoną, kuria išskiriami svarbiausių gatvių ir kelių, geležinkelio kelių ir magistralinių inžinerinių tinklų koridoriai ir vandenvietės ir kuri pažymėta kaip rezervuojama valstybės poreikiams inžinerinės infrastruktūros teritorija.
21.11. Administracija 2020 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. (33.194.E) R-3433 „Dėl žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini), Kaune, planų patvirtinimo“ informavo VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyrių, kad ginčo žemės sklypai pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Tvarkos 70 punktą priskiriami valstybės išperkamai žemei, todėl šių žemės sklypų planai nebus tvirtinami.
21.12. Administracija skundžiamu 2020 m. gruodžio 9 d. Raštu informavo NŽT Kauno miesto skyrių, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsniu, Tvarkos 34 ir 106¹ punktais, parengti įsakymo projektai: „Dėl žemės sklypo Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini), Kaune, plano patvirtinimo“ ir „Dėl žemės sklypo Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini), Kaune, plano patvirtinimo“. Nurodyta, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog žemė yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai. Analogiška nuostata įtvirtinta Tvarkos 70 punkte. Įsakymų projektų derinimo metu nustatyta, kad pagal šiuo metu galiojančio teritorijų planavimo dokumento – Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 ir pakoreguoto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196, sprendinius formuojami žemės sklypai patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną, t. y. neužstatytą zoną, kuria išskiriami svarbiausių gatvių ir kelių, geležinkelio kelių ir magistralinių inžinerinių tinklų koridoriai ir vandenvietės ir kuri pažymėta kaip rezervuojama valstybės poreikiams inžinerinės infrastruktūros teritorija. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini), Kaune, planai nebus tvirtinami.
Žemesnės instancijos teismas
22. Vertindamas skundo argumentus dėl Rašto nepagrįstumo, teismas pažymėjo, kad atsakovas atsisakė įvykdyti Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte jai nustatytas pareigas, t. y. formuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti J. P. turėtos žemės ribose esančiame laisvame (neužstatytame) žemės plote, teigdamas, kad įsakymų projektų derinimo metu nustatyta, kad pagal šiuo metu galiojančio teritorijų planavimo dokumento – Bendrojo plano sprendinius formuojami žemės sklypai patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną, t. y. neužstatytą zoną, kuria išskiriami svarbiausių gatvių ir kelių, geležinkelio kelių ir magistralinių inžinerinių tinklų koridoriai ir vandenvietės ir kuri pažymėta kaip rezervuojama valstybės poreikiams inžinerinės infrastruktūros teritorija, todėl žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini), Kaune, planai nebus tvirtinami. Teismas atkreipė dėmesį, kad Administracija patikslino, jog yra parengti nauji gatvės Raudondvario pl. kadastriniai matavimai, kurie šiuo metu yra derinami ir kurie iš dalies apima ir kitą sklypą, kuris buvo pažymėtas kaip laisvas, arčiau Vakarinio aplinkkelio. Šiuo metu atliekami statinio – gatvės kapitalinio remonto darbai, todėl kadastro duomenys atnaujinami nuolat.
23. Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtos miestams, išpirkimo atvejai yra išvardyti Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje, analizavo šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą.
24. Teismas pažymėjo, kad taikant šias Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas, yra reikšminga tinkamai apibrėžti sąlygas, kurioms esant žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. priskirta miestams, įgyja išperkamos, t. y. negrąžinamos natūra, žemės teisinį statusą. Teismas nurodė, kad pirmoji įstatymu nustatyta sąlyga yra tai, kad žemė įstatyme nustatytiems poreikiams turi būti priskirta pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais kelių plėtrai (1 punktas) ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus (3 punktas). Antroji sąlyga yra visuomenės poreikiai, kurie žemės naudojimo paskirties nustatymo būdu apibrėžiami Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje (šioje byloje taikytini 1 ir 3 punktai).
25. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje išaiškinta, jog ne tai, kad žemė įstatyme nustatytiems poreikiams priskirta pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei (nagrinėjamu atveju – žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2) lemia, ar ji yra grąžinama natūra, ar išperkama. Realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei reiškia, kad jis objektyviai negali būti patenkintas kitaip nei paimant tam tikrą konkretų nuosavybės objektą. Buvo pažymėtina, jog detalusis planas ar kitas teritorijų planavimo dokumentas yra viena iš įstatymu nustatytų privalomų sąlygų žemei išpirkti, tačiau jų buvimas, paneigus realų ir pagrįstą visuomenės poreikį, neužkerta kelio žemės grąžinimui, kurio metu atliekamos Tvarkos 106 ir 106¹ punktuose numatytos procedūros.
26. Teismas pažymėjo, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.), išdėstė Tvarkos 106 ir 106¹ punktuose nustatytą teisinį reguliavimą ir pažymėjo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Tvarkos 106¹ punktą dokumentų rengimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, procedūrose dalyvauja dvi valstybės institucijos: NŽT ir savivaldybių administracijos pagal joms priskirtą kompetenciją. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas, be kita ko, pažymėjo, kad NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama.
27. Teismo vertinimu, reikšminga aplinkybė šiam ginčui buvo ta, ar žemės sklypai, į kuriuos pretenduoja pareiškėja, yra laisvi ir ar jie nėra priskirti valstybės išperkamai žemei. Teismas apžvelgė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus; akcentavo, kad minėtuose nuostatose nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Apibendrindamas pacituotą teismų praktiką, teismas darė išvadą, kad sprendžiant klausimą, ar tam tikra žemė laikytina valstybės išperkama, turi būti nustatytas aiškiai išreikštas ir konkretus visuomenės poreikis ir tas visuomenės poreikis objektyviai negalėtų būti patenkintas, jei atitinkama žemė būtų grąžinta natūra; atitinkami teritorijų planavimo dokumentai yra forma, kuria toks interesas išreiškiamas.
28. Vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, Tvarkos 106¹ punktu, teismas nurodė, kad nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatytas vienintelis reikalavimas – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.
Žemesnės instancijos teismas
29. Teismas atkreipė dėmesį, kad Administracija turi vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ) ir nurodė VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) nustatytus reikalavimus, taikomus administracinio sprendimo turiniui. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą taikant ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, teismas pažymėjo, turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus; tam tikrais atvejais administracinis aktas gali būti pripažįstamas visiškai nemotyvuotu; visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių.
30. Teismas, įvertinęs Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. sausio 20 d. Rašto turinį ir ginčijamo Administracijos 2020 m. gruodžio 9 d. Rašto turinį, darė išvadą, jog atsakovo 2020 m. gruodžio 9 d. Raštas visiškai neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, Rašte pateikta informacija nėra tiksli, aiški ir prieštaraujanti pakartotiniame 2020 m. sausio 20 d. Rašte nurodytiems duomenims. Teismo vertinimu, atsakovo 2020 m. gruodžio 9 d. Rašte turėjo būti nurodyti ir įvertinti bendrojo plano sprendiniai, kurie turėjo ir galėjo būti žinomi abiejų raštų priėmimo metu (konkretūs valstybės ir savivaldybės keliai su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais), faktinė situacija, galbūt parengto detaliojo plano sprendiniai ir kitos aplinkybės, ir nustatyta, ar visai teritorijai, į kurią pretenduojama: 1) yra visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; 2) ar tie visuomenės ar jos dalies interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti ir 3) ar tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra.
31. Teismas konstatavo, kad ginčijamame 2020 m. gruodžio 9 d. Rašte nėra nurodyta jokių duomenų, jog ginčo žemės sklypai, į kuriuos pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra pareiškėja, negali būti tinkamai naudojami pagal savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai, jog ginčo žemės sklype formuojami žemės sklypai patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną, t. y. neužstatytą zoną, kuria išskiriami svarbiausių gatvių ir kelių, geležinkelio kelių ir magistralinių inžinerinių tinklų koridoriai ir vandenvietės ir kuri pažymėta kaip rezervuojama valstybės poreikiams inžinerinės infrastruktūros teritorija, nepaneigė galimybės žemės sklypą naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, o komunikacijų klausimai gali būti išsprendžiami nustatant atitinkamus žemės sklypo servitutus. Teismas darė išvadą, kad 2020 m. gruodžio 9 d. Rašte nėra nurodyta jokių konkrečių aplinkybių ir argumentų dėl realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio būtent tai konkrečiai žemei (nagrinėjamu atveju – žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2), kurie paneigtų Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. sausio 20 d. Rašto duomenis.
32. Atsižvelgęs į nurodytus raštų prieštaravimus dėl ginčo žemės sklypų visuomenės poreikio, jų tinkamumo naudoti pagal savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, į tai, jog būtent atsakovui yra suteikta teisė formuoti žemės sklypus tiek nuosavybės teisių atkūrimo, tiek kitais tikslais, teismas dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų vertino kad Administracijos 2020 m. gruodžio 9 d. Raštas priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų bei nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai duomenys, motyvai), todėl jį priimant buvo pažeisti VAĮ 3 straipsnio 8, 9 ir 10 punktų, 10 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Įvertinęs tai, kad nustatyti ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumai VAĮ 3 ir 10 straipsnių prasme yra esminiai bei pakankami, nes pareiškėja iš esmės negalėjo ir neturėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo (Rašto) faktinių ir teisinių pagrindų, jo priėmimo motyvų esant minėtiems prieštaringo turinio administraciniams aktams, teismas nurodė, kad ginčijamas 2020 m. gruodžio 9 d. Raštas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu, todėl naikintinas.
33. Teismas taip pat atsakovą įpareigojo iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini), Kaune, planų patvirtinimo.
III.
34. Atsakovas Kauno savivaldybbės adminsitracija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
35. Kauno miesto savivaldybės administracija nurodo, kad pirmos instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes netinkamai ištyrė ir nustatė faktines aplinkybes ir atitinkamai joms pritaikė netinkamas teisės normas.
36. Dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad skundžiamame Rašte nurodytos aplinkybės, jog ginčo žemė, kurioje formuojami žemės pažymėta kaip rezervuojama valstybės poreikiams inžinerinės infrastruktūros teritorija, nepaneigia galimybės žemės sklypą naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, o komunikacijų klausimai gali būti išsprendžiami nustatant atitinkamus žemės sklypo servitutus; Rašte nėra nurodyta jokių konkrečių aplinkybių ir argumentų dėl realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio būtent tai konkrečiai žemei, atsakovas pažymi, kad ji yra prieštaringa, klaidingai konstatuotos faktinės aplinkybės.
Atsiliepimas
37. Atsakovas nurodo, kad teismas neteisingai ir netiksliai nustatė kompleksinio teritorijų planavimo dokumento Bendrojo plano sprendinius ir dėl to priėmė neteisingą bei neteisėtą sprendimą. Byloje nėra ginčo, kad teritorija, į kurią pareiškėja pageidauja atkurti nuosavybės teises, patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių teritoriją. Ši aplinkybė paaiškinta ginčijamame rašte bei yra viešai prieinama atsakovo internetiniame puslapyje. Ištrauka iš Bendrojo plano su sprendinių paaiškinimu buvo pateikta ir teismui į bylą su atsakovo atsiliepimu. Šią aplinkybę konstatavo pirmos instancijos teismas savo sprendime.
38. Atsakovas tvirtinta, kad ginčijamame rašte pateikti paaiškinimai, teismui su atsiliepimu pateikti grafiniai duomenys pagrindžia, kad Bendrojo plano sudėtine dalimi yra Rezervuojamų valstybės poreikiams teritorijų brėžinys, kuriame ginčo teritorija priskiriama, kaip rezervuojama infrastruktūros plėtrai, konkrečiai gatvės Raudondvario pl. bei jos sudedamųjų dalių įrengimui. Detalizavus ir priartinus ginčo vietą, akivaizdžiai matyti pažymėta pilka spalva, kas pagal sutartinius žymėjimus reiškia infrastruktūros teritorijos. Taigi pirmos instancijos teismui konstatavus faktinę aplinkybę, kad Kauno miesto Bendrajame plane ši teritorija suplanuota, kaip rezervuojama valstybės poreikiams inžinerinės infrastruktūros teritorija, toje pačioje sprendimo pastraipoje teismas konstatuoja dar dvi priešingas nurodytajai faktines aplinkybes: pirma, kad atsakovas ginčijamame rašte nepateikė argumentų dėl visuomenės poreikio ginčo teritorijai, ir antra, kad vieną iš miesto magistralinių gatvių galima plėsti numatant servitutą privačiame sklype. Pastarosios faktinės aplinkybės yra ne tik kad nepagrįstos, bet ir prieštaraujančios byloje esantiems įrodymams, teisės aktams bei viešajam interesui.
39. Atsakovas laikosi pozicijos, kad labiau aiškaus, plačiajai visuomenei suprantamo ir prognozuojamo visuomenės poreikio pagrindimo ginčo teritorijai, kaip kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas – Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrasis planas su aiškiais ir konkrečiais sprendiniais grafinėje dalyje, bei jų paaiškinimais Aiškinamuosiuose raštuose, būti negali. Atsakovas Rašte nurodė ir paaiškino remdamasis būtent Bendrojo plano sprendiniais savo neigiamą sprendimą. Taigi ginčijamo rašto pagrįstumas kildintinas iš kompleksinio teritorijų planavimo dokumento ir jo dalies dėl rezervuojamų teritorijų (kuri atsirado nuo 2017 m. Bendrojo plano korektūros). O visuomenės poreikio realumas ir aktualumas grindžiamas jau bylinėjimosi metu iš esmės pakitusia situacija, kadangi ginčo teritorijoje yra registruotas nekilnojamasis turtas – gatvė – Raudondvario plentas. Teisėtai atliekant suplanuotus gatvės statybos darbus (bylinėjimosi metu ir dabar yra naujai klojami šaligatviai), naujai atlikti statybos darbai įteisinami atliekamais statinio –gatvės kadastriniais matavimais, inventorizuojant naujas statinio – gatvės ribas. Ginčo teritorija bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tapo užstatyta. Apie tai buvo informuotas pirmosios instancijos teismas prieš bylą nagrinėjant iš esmės. Šias aplinkybes pagrįsti atsakovas į bylą pateikė įrodymus – naujus gatvės inventorius planus. Taigi darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu realesnio visuomenės poreikio pagrindimo nelabai ir galėjo būti, kadangi ginčo teritorijoje vyko realūs statybos darbai, įgyvendinantys kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius.
40. Įvertinus šias faktines aplinkybes konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, kad atsakovas neįrodė realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio ginčo teritorijai. Neteisingai nustatęs faktines aplinkybes, teismas neteisingai taikė ir teisės aktus. Ginčo atveju teritorijoje, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybes teises pareiškėja, yra savivaldybės kelias – Raudondvario plentas (šešių eismo juostų gatvė su kitais būtinais šiai gatvei įrengiamais gatvės elementais: šaligatviais, automobilių stovėjimo vietomis ir pan.), t. y. ginčo teritorija pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas yra valstybės išperkama žemė.
41. Atsakovas pakartoja, kad bendrojo plano sprendiniai tam tikrai atvejais yra pakankamas pagrindas priskirti žemę valstybės išperkamai žemei Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio taikymo prasme. Keturių eismo juostų (ginčo vietoje išplatėjančioje iki šešių eismo juostų) gatvė su visais būtinaisiais gatvės elementais, nuosavybės teise priklausanti Kauno miesto savivaldybei ir skirta viešam naudojimui, esant suplanuotai jos plėtrai teritorijų planavimo dokumentu, negalėtų būti eksploatuojama (jau neminint numatytą jos plėtrą), nustatant komunikacijų servitutą privačioje žemėje. Pagal minėtas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas valstybės išperkama žeme laikoma žemė užimta savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai. Akcentuotina, kad pastaroji teisės norma apima ne tik esamą gatvės asfalto dangą, bet ir šalia gatvės esantį valstybinės žemės plotą, taip pat ši norma apima ir gatvės plėtrą. Servituto teisinis institutas savo esme yra skirtas minimaliems, terminuotiems poreikiams tenkinti, jau neminint, kad juo nėra teisinių galimybių įgyvendinti gatvės plėtros, kuri suplanuota Bendrajame plane, sprendinių.
42. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos kelių įstatyme pateikta kelio sąvoka, pažymi, kad komunikacijų servituto turinį reglamentuoja VĮ Registrų centro direktoriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintu Kitų daiktinių teisių klasifikatoriumi, kuriame 106–108 kodo servitutai numato teisę tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines bei antžemines komunikacijas. Pastarieji teismo pasiūlyti servitutai neapima teisės statyti statinį, iš esmės plėsti BĮ kategorijos gatvę, kuri yra skirta intensyviam viešam naudojimui. Pagal Kelių įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas, valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise gatvėms ir vietiniams keliams eksploatuoti. Apibendrinant darytina išvada, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės negali būti tiesiamos ir eksploatuojamos numatant komunikacijų servitutą privačiame sklype, kai teritorijų planavimo dokumentuose ši teritorija yra inžinerinės infrastruktūros rezervuojama savivaldybės ir valstybės poreikiams viešai infrastruktūrai.
43. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies buvo grindžiamas procedūrinių reikalavimų nesilaikymu. Atsakovas pabrėžia, kad priimdamas neigiamą sprendimą laikėsi visų procedūrinių reikalavimų. Akcentuotina, kad norėdamas užkirsti kelią galimai neteisėto sprendimo priėmimui, atsakovas priėmė neigiamą sprendimą plano netvirtinti ir jį tinkamai motyvavo. Pastebėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja privalomos procedūros, kaip atsakovas turėtų elgtis, kai baigiamosiose atkūrimo procedūros stadijose nustatomas valstybinės žemės išperkamumo statusas. Todėl atsakovas vadovavosi bendromis viešojo administravimo įstatymo normomis ir tiesiog priėmė neigiamą sprendimą netvirtinti laisvos žemės sklypo plano ir nurodė motyvus, kodėl atsisako tą daryti.
44. Atsakovas pakartoja faktines ir teisines aplinkybes, susijusias ginčijamo Rašto priėmimu, pareiškėjos skundo nepagrįstumu ir laikosi pozicijos, kad jis veikė nustatytos kompetencijos ribose ir pagal teisės aktais nustatytą procedūrą. Labai svarbi aplinkybė, kurią akcentavo atsakovas bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas jos nevertino, yra ta, kad nagrinėjamo ginčo atveju pirmosios instancijos teismo panaikintas atsakovo administracinis sprendimas buvo priimtas ne teikiant informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pagal Tvarkos 106¹ punktą, bet nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esančių žemės sklypų planų tvirtinimo stadijoje.
Atsiliepimas
45. Atsakovas nurodo, kad jis visiškai pagristai atsisakė tvirtinti žemės sklypo planus nuosavybės teisių atkūrimo procese. Pirmosios instancijos teismas, pasiremdamas skundo motyvu, kad Atkūrimo įstatymas atsakovą nukreipia tik į detaliuosius planus, suklydo neteisingai vertindamas administracinio sprendimo priėmimo stadiją. Kitaip tariant, žymint laisvą (neužstatytą) žemę atsakovas vertina patvirtintus detaliuosius planus ginčo teritorijoje, o tvirtindamas žemės sklypo planus, jau parengus kadastrinius matavimus, atsakovas privalo įvertinti daugiau faktorių, be kita ko, visus teritorijų planavimo dokumentus, įskaitant Bendrojo plano sprendinius.
46. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmos instancijos teismas taip pat suklydo konstatuodamas, kad atsakovas nesilaikė privalomos tvarkos administraciniam sprendimui priimti. Teismo motyvai, kad atsakovo administracinis sprendimas pažeidžia Tvarkos 106¹ punkte nustatytų procedūrų eiliškumą ir privalomą tvarką, yra nepagristi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą raštą.
Žemesnės instancijos teismas
47. Administracijos vertinimu, pareiškėjai atkūrus nuosavybės teises kitais Atkūrimo įstatyme numatytais būdais, nebūtų pažeistos pareiškėjos teisės ir būtų užtikrintas tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas. Remdamasis ABTĮ 5straipsniu, atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai neįrodžius, kad jos turimas teises pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas, tenkinti jos skundo nebuvo teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
48. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad buvo pažeistas VAĮ, kadangi nevertino individualios situacijos ir tai, kad atsakovo raštas buvo atsakymas ne pareiškėjai, o NŽT, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančiai valdžios institucijai. Minėtas raštas parengtas kaip atsakymas į užklausą ir vykdant Tvarkos 106¹ p. nuostatas. Teismo sprendimo argumentai, susiję su teisinių pagrindų nenurodomu ginčijamame rašte, negali būti laikomi pagrįstais. Be to, pareiškėjos argumentai, kuriuos palaikė pirmos instancijos teismas, apie tai, kad tariami atsakovo rašto trūkumai neleidžia pareiškėjai suprasti jo faktinių ir teisinių pagrindų, vertintini kritiškai, kadangi pateikto skundo turinys aptvirtina priešingai.
Žemesnės instancijos teismas
49. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pažeisti viešojo administravimo principai, tačiau nevertino atsakovo bylinėjimosi metu nurodytų aplinkybių, susijusių su VAĮ 3 straipsnio 3 ir 4 punktuose numatytų efektyvumo ir įstatymo viršenybės principais. Atsakovas tam tikram etape pažymėjęs ginčo žemę kaip laisvą (neužstatytą), vėlesniam etape tvirtinant žemės sklypo planus, nustatęs, kad ginčo teritorija priskirtina valstybės išperkamai žemei, vadovaudamasis aukščiau nurodytais principais, negalėjo tvirtinti šių planų, nes jie būtų prieštaravę aukščiau nurodytiems teisės aktams bei būtų tekę tą pačią žemę paimti visuomenės poreikiams iš pareiškėjos, kas savaime mokesčių mokėtojams (viešajam interesui) lemtų ženklius galbūt neteisingo administracinio sprendimo vykdymo kaštus. Atsakovas, kad ir galutinėje stadijoje nustatęs tam tikrus administracinio sprendimo aspektus, tikėtina, prieštaraujančius teisės aktams, įvertino juos ir priėmė neigiamą sprendimą tuo apsaugodamas viešąjį interesą.
Atsiliepimas
50. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
51. Teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas neįrodė realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio būtent tai konkrečiai žemei, t. y. ginčo žemės sklypams, ir tai buvo esminiai motyvai, dėl kurių Raštas buvo panaikintas. Atsakovas apeliaciniame skunde klaidina teismą, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas Raštą panaikino todėl, kad nėra parengto ir patvirtinto detaliojo plano. Pažymėtina, kad teismo sprendime nurodyti išaiškinimai, teismų praktika (dėl konstitucinės nuosavybės apsaugos, dėl sąlygų keliamų visuomenės poreikiams žemę laikyti valstybės išperkama ir t. t. ) yra iš esmės vienodai aktualūs taikant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus.
52. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde remiasi iš esmės tik tuo, kad Bendrajame plane ginčo sklypai patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną, t. y. neužstatytą zoną, kuria išskiriami svarbiausių gatvių ir kelių, geležinkelio kelių ir magistralinių inžinerinių tinklų koridoriai ir vandenvietės. Tačiau atsakovas nepagrindė ir neįrodė, kad jau dabar yra realus visuomenės poreikis naudoti ginčo sklypus (ne kokias nors jų dalis, o iš esmės visą ginčo sklypu plotą). Atsakovas teigia, kad minėta teritorija yra pažymėta kaip rezervuojama valstybės poreikiams inžinerinės infrastruktūros teritorija, tačiau tai yra ne Bendrojo plano sprendiniai, o atsakovo subjektyvūs vertinimai. Bendrojo plano reglamentų lentelėje nurodyta, kad inžinerinės infrastruktūros koridorių zonoje yra galimos, be kita ko, ir komercinės paskirties objektu teritorijos, kas aiškiai patvirtina, kad ne visa į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną patenkanti žemė yra reikalinga visuomenės poreikiams. Rašte Administracija konkrečiai nepagrindė, kodėl vertina, kad būtent ginčo sklypai ir juo labiau – visas jų plotas yra reikalingi visuomenės poreikiams. Be to, aptariamais teiginiais Administracija pati pripažino, kad inžinerinės infrastruktūros koridorių zonai priskirtas teritorijas Administracija vertina ne kaip neatidėliotinai reikalingas visuomenės poreikiui patenkinti, o tik kaip rezervuotas teritorijas. Pastebėtina, kad teritorijų rezervavimas nereiškia, kad jau yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis. Tokių rezervuotų teritorijų gali dar niekada neprireikti visuomenės poreikiui tenkinti. Ir net jei kada nors ginčo sklypų prireiktų minėtai inžinerinei infrastruktūrai, gali būti, kad tokiam tikslui prireiktų tik nedidelės ginčo sklypų dalies.
53. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovas Rašte nepateikė jokių argumentų, kurie pagrįstų, kad galbūt jau egzistuoja realus visuomenės poreikis paimti ginčo sklypus, koks tas konkretus visuomenės poreikis egzistuoja, ir kodėl jis negalėtų būti patenkintas nepaimant ginčo sklypų. Atskiri Bendrojo plano sprendiniai nėra pakankami tokioms išvadoms padaryti. Motyvai, kurie viešojo administravimo subjekto nebuvo nurodyti administraciniame akte, o buvo paminėti tik teisme, jau kilus ginčui, nėra laikytini administracinio akto motyvais. Be to, atsakovas nei Rašte, nei bylą nagrinėjant teisme taip ir nenurodė ir neįrodė, kodėl jau dabar visuomenei reikalinga naudoti ginčo sklypus (visą jų plotą).
54. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad bylai aktualūs Bendrojo plano sprendiniai buvo priimti ir įsigaliojo dar gerokai prieš tai, kai Administracija teikė 2020 m. sausio 20 d. Raštą. O tai, kad vėliau, tebegaliojant tiems patiems Bendrojo plano sprendiniams, 2020 m. gruodžio 9 d. Rašte atsakovas persigalvojo, aptvirtina ir atsakovo pripažinimą, kad ginčo sklypai nėra reikalingi visuomenės poreikiams, ir vėlesnį loginį nenuoseklumą. Taigi teismas pagrįstai atsižvelgė į šias aplinkybes ir teisingai jas vertino. Pareiškėja pastebi, kad į bylą su atsiliepimu į skundą pateiktos Bendrojo plano ištraukos su apskritimu pažymėta ginčų sklypų vieta, taip pat tai, kad kartu su šiomis ištraukomis atsakovas teikė dviejų funkcinių zonų aprašymus (inžinerinės infrastruktūros koridorių zonos ir specializuotų kompleksų zonos), atsakovas pats tiksliai nežino, į kelias funkcines zonas patenka ginčo sklypai. Tai dar kartą pa[tvirtina, kad atsakovas konkretaus visuomenės poreikio neįrodė, todėl vien šiuo pagrindu apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.
55. Pareiškėja sutinka su teismo išvada dėl sklypų naudojimo pagal Bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Būtent atsakovui teko pareiga įrodyti, kad ginčo sklypai galbūt negalėtų būtų naudojami taip, kaip nustatyta Bendrojo plano sprendiniuose.
56. Pareiškėja kritikuoja atsakovo argumentus dėl servitutų nustatymo, galiojimo ir pažymi, kad servitutų teisinius santykius, jų galimą turinį, nustatymo pagrindus; kt. reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, o ne VĮ Registrų centro direktoriaus patvirtintas klasifikatorius. Skundžiamame Rašte nepagrindus ir neįrodžius tariamo visuomenės poreikio į visą ginčo sklypų plotą, nėra jokio pagrindo neigti, kad komunikacijų klausimai šiuose sklypuose galėtų būti išsprendžiami nustačius atskirose sklypų dalyse servitutus. Be to, byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl servituto nustatymo.
57. Pareiškėjos vertinimu, teismas sprendimą iš esmės grindė tuo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tariamo realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio paimti ginčo sklypus buvimą, todėl teismas atskirai nepasisakinėjo ar tai, kad nagrinėjamu atveju galioja tik Bendrasis planas, o detalusis planas nėra parengtas, yra kliūtis konstatuoti visuomenės poreikio buvimą. Visgi Pareiškėja, visiškai sutikdama su teismų praktika, jog visuomenės poreikio deklaravimas detaliajame plane dar savaime nereikštų, kad visuomenės poreikis iš tiesų yra, kad jis realus ir pagrįstas, pažymi, kad atsižvelgiant į bendrojo plano ir detaliojo plano tikslus, jų sprendinių pobūdį, ne bendrasis planas, o detalusis planas yra tinkama priemonė visuomenės poreikio deklaravimui. Pareiškėja palaiko savo poziciją, kad Atkūrimo įstatymas nenukreipia į miestų bendrųjų planų sprendinius, kai sprendžiama ar žemė yra valstybės išperkama.
Šalies argumentai
58. Pareiškėja nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, kad Raštas yra nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ reikalavimų. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarimą ir į Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismu praktiką, net ir tai, kad atitinkama teritorija pagal bendrąjį planą yra priskiriama visuomenės poreikiams, dar nereiškia, kad jai yra konkretus visuomenės ar jos dalies poreikis. Bendruoju planu suformuojama teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos koncepcija ir pan., t. y. yra patvirtinami tik bendro pobūdžio sprendiniai. Konkretūs sprendiniai yra nustatomi detaliuosiuose planuose, detalusis planas nagrinėjamu atveju net nėra parengtas, o tai verčia abejoti tariamo realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio buvimo faktą.
59. Pareiškėja pažymi, kad nors Raštas adresuotas NŽT, tačiau jis yra priimtas nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai srityje ir akivaizdžiai daro poveikį jos teisėms. Atsakovas negali nepaisyti fakto, kad priimdamas aptariamo pobūdžio raštus įgyvendina kompetenciją nuosavybės teisių piliečiams atkūrimo srityje ir kad piliečiai, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, yra priversti analizuoti bei įsivertinti tokius atsakovo raštus. Atsakovas turėjo pareigą motyvuoti Raštą taip, kad jį galėtų suprasti ir pareiškėja.
60. Dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su Raudondvario plento statybos darbais, pareiškėja pažymi, jog byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad ginčo sklypai buvo užstatyti ir kad buvo užstatytas visas jų plotas (Administracija pateikė Raudondvario pl. kadastro bylą, tačiau ant joje esančių brėžinių ginčo sklypų ribos nėra pavaizduotos). Ne bet kokių objektų buvimas sklype galėtų daryti jį valstybės išperkamu, o formalus manipuliavimas gatvės ribomis, kai realiai plotai gatvei nėra būtini, taip pat negalėtų būti pagrindu išvengti konstitucinių reikalavimų, keliamų nuosavybės teisėtam paėmimui. Ginčo sklypai galbūt buvo užstatyti jau po bylos iškėlimo, todėl pačiai Administracijai tenka rizika šalinti tokios statybos padarinius, jei būtų paneigtas visuomenės poreikis į Ginčo sklypus. Pareiškėja paduodama skundą negalėjo žinoti, kad faktinės aplinkybės vėliau pasikeis, buvo susiformavusi savo teisėtus lūkesčius. Bet kuriuo atveju byloje yra sprendžiamas konkretaus Rašto teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, todėl tam negali turėti įtakos po Rašto priėmimo pasikeitusios faktinės aplinkybės.
Šalies argumentai
61. Pareiškėja nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, kad priimdama Raštą Administracija pažeidė nuosavybės teisių atkūrimo procedūros taisykles ir Rašto nepagrįstumą patvirtinančia aplinkybe laikė ir tai, kad 2020 m. sausio 20 d. Raštu ginčo sklypus nurodė kaip laisvą (neužstatytą) žemę, o Raštu padarė priešingą išvadą, nors reikšmingos faktinės aplinkybės nuo 2020 m. sausio 20 d. Rašto priėmimo nebuvo niekaip pasikeitę.
62. Pareiškėja akcentuoja, kad buvo pradėtos žemės sklypų suformavimo procedūros, suformuoti ginčo žemės sklypai, atlikti kadastriniai matavimai. Tvarkos 106¹ punktas suponuoja, kad savivaldybės administracijai žemėtvarkos skyrių informavus apie laisvą (neužstatytą) žeme, nepriskirtą pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą valstybės išperkamai žemei, privalo būti vykdomos jau tolesnės Tvarkos 106¹ punkte nurodytos procedūros, t. y. negali būti grįžtama prie jau išspręsto esminio klausimo. Nagrinėjamu atveju būtent tai ir buvo padaryta, o tai sudaro dar vieną savarankišką pagrindą pagrindžiantį, kad teismas bylą išnagrinėjo teisingai.
Šalies argumentai
63. Pareiškėja nurodo, kad Atkūrimo įstatymu atsakovui nėra suteikta kompetencija spręsti dėl žemės priskyrimo valstybės išperkamai pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pagal Tvarkos 1061 punktą savivaldybės administracijai suteikta teisė ir kompetencija spręsti dėl žemės (ne)priskyrimo valstybės išperkamai žemei tik Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto ribose. Rašte nurodoma, kad ginčo žemės sklypai priskirtini valstybės išperkamai žemei būtent Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pagrįstai teigtina, kad Administracija priimdama Raštą viršijo įgaliojimus, ir tai sudarė savarankišką pagrindą Skundą tenkinti visa apimtimi.
64. Atsakovas neturėjo pagrindo ginčo sklypus priskirti valstybės išperkamai žemei ir vien todėl pareiškėjai yra susiformavę teisėti lūkesčiai atkuriant nuosavybės teises gauti šiuos sklypus. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes, atliko ginčui taikytinų teisės normų ir jas aiškinančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analizę, tinkamai pritaikė materialines ir proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą, tinkamai motyvuotą sprendimą.
Atsiliepimas
65. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.
66. Trečiasis suinteresuotas VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
67. Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. (33.194.E) R-3551 „Dėl žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini), Kaune, planų patvirtinimo“, kuriame yra nurodyta, kad planai nebus tvirtinami.
68. Pareiškėjos skundžiamas Raštas, kuriame yra nurodoma apie atsisakymą atlikti veiksmus (priimti administracinius sprendimus), surašytas ir išsiųstas NŽT Kauno miesto skyriui, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą į J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę. Nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas pretendento V. P. vardu, kurio įpėdinė yra pareiškėja D. P..
69. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė šias nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių ginčo byloje nėra:
Žemesnės instancijos teismas
69.1. NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. sausio 14 d. raštu kreipėsi į Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių su prašymu pakartotinai pateikti informaciją apie galimai laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3–6, 9, 12–14 punktų ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatas nepriskirta valstybės išperkamai žemei;
69.2. Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020 m. sausio 20 d. raštu Nr. 70-2-220 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ pateikė preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini), Kaune, schemą (kadastro žemėlapio ištrauką) buvusio savininko J. P. iki 1940 m. turėtoje žemėje;
69.3. Apie tai NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. vasario 19 d. raštu buvo informuoti pretendentų įpėdiniai. D. P. įgaliota atstovė susipažino su grąžinamos natūra žemės schema ir 2020 m. gegužės 26 d. pateikė prašymą tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras;
69.4. NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. birželio 11 d. raštu kreipėsi į Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių su prašymu suprojektuoti natūra grąžintinus žemės sklypus, organizuoti žemės sklypų kadastrinius matavimus pagal Kadastro nuostatus ir patvirtinti natūra grąžintinų žemės sklypų planus;
69.5. Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020 m. birželio 17 d. raštu pateikė VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriui užsakymą rengti preliminariai laisvų (neužstatytų) žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), Kaune, iki 1940 m. buvusio savininko J. P. turėtoje žemės valdoje, kadastrinius matavimus;
69.6. VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyrius 2020 m. spalio 30 d. raštais pateikė parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas;
69.7. Administracija skundžiamu 2020 m. gruodžio 9 d. Raštu informavo NŽT Kauno miesto skyrių, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsniu, Tvarkos 34 ir 106¹ punktais, parengti įsakymo projektai: „Dėl žemės sklypo Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini), Kaune, plano patvirtinimo“ ir „Dėl žemės sklypo Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini), Kaune, plano patvirtinimo“. Rašte nurodyta, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog žemė yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai. Analogiška nuostata įtvirtinta Tvarkos 70 punkte. Įsakymų projektų derinimo metu nustatyta, kad pagal šiuo metu galiojančio teritorijų planavimo dokumento – Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 ir pakoreguoto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196, sprendinius formuojami žemės sklypai patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną, t. y. neužstatytą zoną, kuria išskiriami svarbiausių gatvių ir kelių, geležinkelio kelių ir magistralinių inžinerinių tinklų koridoriai ir vandenvietės ir kuri pažymėta kaip rezervuojama valstybės poreikiams inžinerinės infrastruktūros teritorija. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini), Kaune, planai nebus tvirtinami.
V.
70. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio (Valstybės išperkama žemė) 1 dalyje įtvirtintas sąrašas atvejų, kuriems esant žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį.
71. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2015 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XII-1809 punkto redakcija) nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai; aerodromų (jų sąrašą ir žemės plotus tvirtina Vyriausybė); užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai (žemės plotus ir jų ribas tvirtina Vyriausybė); yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje.
72. Administracija, išnagrinėjusi pateiktas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, įsakymų projektų dėl natūra grąžintinų žemės sklypų planų patvirtinimo derinimo metu nustatė, kad formuojami žemės sklypai pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 ir pakoreguoto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196, sprendinius patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną, t. y. neužstatytą zoną, kuria išskiriami svarbiausių gatvių ir kelių, geležinkelio kelių ir magistralinių inžinerinių tinklų koridoriai ir vandenvietės ir kuri pažymėta kaip rezervuojama valstybės poreikiams inžinerinės infrastruktūros teritorija.
73. Administracija, nustačiusi minėtas aplinkybes, kad formuojami žemės sklypai patenka į teritoriją, kuri Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane pažymėta kaip rezervuojama valstybės poreikiams inžinerinės infrastruktūros teritorija, skundžiamame Rašte teisingai rėmėsi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir pagrįstai sprendė, kad tai yra valstybės išperkama žemė. Todėl skundžiamame Rašte teisingai sprendžiama, kad šioje teritorijoje natūra grąžintinų žemės sklypų planai negali būti tvirtinami, nes šioje teritorijoje negali būti formuojami minėti sklypai.
74. Institucija, nustačiusi, kad yra konstatuoti Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio (Valstybės išperkama žemė) 1 dalyje įtvirtintame sąraše nurodyti atvejai (ar vienas iš atvejų), kuriems esant žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, negali daryti išvadų (teikti informacijos kitai institucijai), kad žemė yra laisva (neužstatyta), kaip tai yra suprantama pagal Atkūrimo įstatymą. Šio vertinimo nekeičia ir tai, kad paklausime institucijai nebuvo nurodytas konkretus Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytas atvejis, kuriuo remtasi teikiant informaciją, kad žemė yra valstybės išperkama, nes tokių išvadų negalima daryti nei iš Atkūrimo įstatymo, nei iš Tvarkos, nei iš kitų teisės aktų. Todėl nagrinėjamai bylai neturi reikšmės pareiškėjos procesinių dokumentų argumentai, kad NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. sausio 14 d. rašte, kreipdamasis į Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių su prašymu pakartotinai pateikti informaciją apie galbūt laisvą (neužstatytą) žemę, nebuvo suformulavęs paklausimo dėl informacijos apie žemę, kuri nėra priskirta išperkamai pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
75. Nagrinėjamoje byloje akcentuotina ir tai, kad žemė priskirtina valstybės išperkamai, nes ši žemė užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai teritorijų planavimo dokumentus. Nagrinėjamu atveju, tai, kad žemės yra priskirtina valstybės išperkamai, patvirtina Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas.
76. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad tai, kad žemės sklypui yra išreikštas visuomenės poreikis, įtvirtintas bendrajame plane, sudaro pagrindą žemę priskirti valstybės išperkamai žemei Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme (2021 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-137-552/2021).
77. Minėtos aplinkybės, buvusios Rašto priėmimo metu, sudarė pakankamą pagrindą Administracijai šioje teritorijoje natūra grąžintinų žemės sklypų planų netvirtinti. Todėl papildomai nėra vertinami bylos šalių argumentai dėl bylos nagrinėjimo metu pakitusios faktinės situacijos – ginčo teritorijoje jau yra registruotas nekilnojamasis turtas – gatvė – Raudondvario plentas.
78. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 3 straipsniu, administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto, buvusio jo priėmimo metu, teisėtumo patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reguliavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1172-602/2015; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5189-602/2019; 2022 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-369-602/2022 ir kt.).
79. Nėra pagrįsti pareiškėjos procesinių dokumentų motyvai, kad nagrinėjamu atveju yra pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas.
80. Vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo galimo pažeidimo aspektų yra susijęs su tuo, ar viešojo administravimo subjektas gali panaikinti savo priimtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017). Viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas paprastai negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose.
81. Sprendžiant klausimą dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo laikymosi viešojo administravimo srityje ir vertinant, ar viešojo administravimo subjektas galėjo panaikinti savo priimtą sprendimą, svarbu nustatyti, ar asmuo konkretaus administracinio sprendimo pagrindu įgijo tam tikras teises ir pareigas, ar priimant kitą administracinį sprendimą (dėl administracinio sprendimo panaikinimo) nebus paneigtos asmenų administracinio sprendimo pagrindu įgytos teisės, taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, ar nepriėmus sprendimo dėl galiojančio administracinio sprendimo panaikinimo, nebus pažeisi kiti teisės principai ar viešas interesas, ar įgytos teisės panaikinimas bus proporcinga priemonė. Taigi sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo laikymosi svarbu nustatyti, ar asmuo įgijo tam tikras teises sprendimo, kurį vėliau viešojo administravimo subjektas naikina, pagrindu; sprendžiant šį klausimą gali būti svarbu nustatyti, kokio pobūdžio sprendimas naikinamas <...>, ar tai yra sprendimas nustatantis materialines teises, ar tai yra sprendimas laikinai sureguliuojantis padėtį ir nustatantis teises ar pareigas asmeniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-735-602/2019).
82. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimą sieja su tuo, kad, pareiškėjos tvirtinimu, institucija keitė savo nuomonę nagrinėjamu klausimu. Iš minėtų bylos dokumentų matyti, kad Administracija atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama vykdyti savo kompetenciją nagrinėjamu klausimu – pateikti NŽT informaciją apie laisvą neužstatytą žemę. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad Administracija teikė preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypų schemą, pateikė VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriui užsakymą rengti preliminariai laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, iki 1940 m. buvusio savininko J. P. turėtoje žemės valdoje, kadastrinius matavimus. Administracija, išnagrinėjusi parengtus dokumentus, padarė išvadą, kad parengti planai dėl laisvos neužstatytos žemės negali būti patvirtinti, nes tai būtų nesuderinama su Atkūrimo įstatymo reikalavimais. Taigi Administracija ir NŽT, ir pareiškėjai teikė tik preliminarią informaciją, pareiškėjos atžvilgiu nebuvo priimtas administracinis sprendimas, kurio pagrindu pareiškėja būtų įgijusi tam tikras teises. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju buvo paneigtos pareiškėjos teisės (pareiškėja jų nebuvo įgijusi administracinio sprendimo pagrindu) ir nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino minėtas aplinkybes ir įvardino jas kaip Administracijos raštų turinio prieštaravimus.
83. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų, nepagrįstai tenkino pareiškėjos skundą, todėl sprendimas keičiamas, pareiškėjos skundas atmetamas (ABTĮ 147 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjos D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nutartis neskundžiama.