Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-511-113/2012

Teisėja Kristina Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00364-2011-3

2012 m. liepos 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-23 nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Iš A. K. Ž. A. naudai priteista 7183,63 Lt turtinės bei 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 200 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad jis 2011-03-26, apie 02.50 val., viešoje vietoje – bare „Brizas“, S. Daukanto g. 22, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudrausmintas Ž. A. dėl netinkamo elgesio bare, vartojo necenzūrinius žodžius, bandė galva trenkti Ž. A. į veidą, apie penkis kartus kumščiu trenkė jam į veidą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, paėmęs baro kėdę, sudavė Ž. A. į ranką, buteliu trenkė jam į viršugalvį, nuskelta stikline smogė į veidą bei, šaukdamas „nudursiu“, bandė smogti į pilvo sritį, tačiau nukentėjusiajam ginantis, to padaryti nepavyko. Taip A. K. padarė Ž. A. odos nubrozdinimus veide, kairėje rankoje, muštines žaizdas apatinėje lūpoje, galvos plaukuotoje dalyje, pogleivinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio I danties kairėje pusėje kramtomojo paviršiaus vidinio kampo nuskėlimą, poodinę kraujosruvą rankoje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, įžūliais veiksmais ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Pirmųjų apklausų metu Ž. A. neužsiminė apie danties nuskėlimą ar jo paslankumą. Papildomos apklausos metu 2011-04-04 Ž. A. patvirtino, kad pirmoje apklausoje nenurodė, kad jam buvo nuskeltas dantis, nurodė negalintis pasakyti, kokiu momentu galėjo būti nuskeltas dantis. Kyla klausimas, kodėl Ž. A. paminėjo danties nuskėlimą bei jo paslankumą tik vėlesnėje apklausoje, kodėl jis nesugebėjo nurodyti, kuriuo metu buvo padaryti minėti sužalojimai, nors tvirtino, kad jį sužalojo vienas asmuo ir tai buvo padaryta tuo metu, kai jis neva priėjo skirti įsisiautėjusių vaikinų. Kaip parodė liudytojų apklausos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu, jokie smūgiai iš jo, A. K., pusės nebuvo pastebėti ar kitaip užfiksuoti. A. Kr., stovėjusi prie baro, kai vyko konfliktas, ir mačiusi, kas vyko pagrindinėje salėje, parodė jo, nuteistojo, nepamenanti, ji įsiminė kitą asmenį, kuris garsiai rėkavo. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad faktas nėra įrodytas. Teismo medicinos ekspertas teismo posėdyje į klausimą, kada buvo nuskeltas dantis, atsakė negalintis pasakyti nei teoriškai, nei praktiškai, kada jis buvo nuskeltas. Atlikęs apžiūrą, pamatęs nežymius lūpos pamušimus ir Ž. A. parodymus, ekspertas nurodė, jog danties sužalojimas yra logiškas. Tačiau tai tik eksperto pamąstymas, to nėra objektyviai nustatyta. Daroma tik prielaida, remiantis nukentėjusiojo Ž. A. parodymais bei medicininiais dokumentais, kuriuose įrašai padaryti remiantis Ž. A. aiškinimu. Tai patvirtina pats ekspertas, teigdamas, kad išvada surašyta iš duomenų, kuriuos turėjo – apžiūros ir iš medicininių dokumentų. Taigi aplinkybė, kad dantis Ž. A. buvo nuskeltas būtent 2011-03-26 įvykio metu, neįrodyta. Jis galėjo būti nuskeltas daug anksčiau, o pateiktas įvertinimui ir apmokėjimui tik dabar. Kas ir kada tą dantį nuskėlė, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta. Taip pat nei ikiteisminio tyrimo, nei teisme neišsiaiškintas 21 danties paslankumo laipsnis. Specialisto išvadoje nenurodytas danties paslankumas ir jo laipsnis. Teisme ekspertas nurodė, jog nukentėjusysis to nenurodė. Tačiau UAB „Pajūrio perliukas“ konstatavo Ž. A. 21-22 dantų I laipsnio paslankumą. I laipsnio paslankumas – fiziologinis danties paslankumas, paslankumas horizontalioje plokštumoje viena kryptimi iki 0,1 mm. Tai reiškia, kad dantis juda tik viena kryptimi ir labai nežymiai. Tokią išvadą galima daryti ir iš teismo medicinos eksperto pasakymo teismo posėdžio metu, kad kaip jaunam žmogui, Ž. A. pirmo danties (kalba eina apie tą patį 21-ą dantį) nepatartų traukti. Prie patikslinto civilinio ieškinio pridėtame UAB „Klaipėdos ortodontijos centras“ sudarytame Ž. A. gydymo plane nustatytas jau II–III laipsnio paslankumas. Neaišku, kaip atsitiko taip, jog UAB „Klaipėdos ortodontijos centras“ nustatė 21 danties II–III laipsnio paslankumą, o teismo ekspertas, apžiūrėjęs tą patį 21 dantį, tokio laipsnio paslankumo neužfiksavo. Nedidelį paslankumą nurodė ir Ž. A., apklaustas teismo posėdžio metu. Esant II–III paslankumo laipsniams, dantis turėtų stipriai klibėti ir trukdyti atlikti kramtymo funkciją. Tačiau šiuo atveju nustatyta, kad paslankumas yra vos jaučiamas, visai nežymus, net nerekomenduotinas danties šalinimas ar kiti radikalūs gydymo būdai. Kyla abejonių dėl UAB „Klaipėdos ortodontijos centras“ išduotos pažymos patikimumo, o taip pat ir dėl dirbtinai padidintos civilinio ieškinio sumos. Teismas, priimdamas nuosprendį, neišsprendė labai svarbaus klausimo dėl Ž. A. 21 danties paslankumo laipsnio. Nustačius šį laipsnį, kuris, remiantis įrodymų visetu, išskyrus UAB „Klaipėdos ortodontijos centras“ pažymą, yra I, žymiai sumažėtų civilinio ieškinio suma. Todėl, apelianto nuomone, šį laipsnį būtina nustatyti.

Nuteistojo nuomone, kadangi Ž. A. yra policijos darbuotojas, t. y. fiziškai ir psichologiškai pasiruošęs sulaikyti nusikaltėlius, o šio įvykio metu bare taip pat atliko apsaugos darbuotojo funkcijas, kurios artimos policininko darbo funkcijoms, jis negalėjo patirti neturtinės žalos dėl šio įvykio. Tad teismas neteisingai priteisė iš jo Ž. A. 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ž. A. tik siekia iš jo pasipelnyti. Ž. A. pats telefonu pasisakė, kad anksčiau jau yra buvęs atvejis, kai jis iš jį esą sumušusių asmenų gavo 5000 Lt ir bylos nebuvo. Tai pakartoti jis bandė ir su juo. Apie Ž. A. anksčiau gautus 5000 Lt teisme liudijo D. S., kuris tai sužinojo iš paties Ž. A..

Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta tikroji Ž. A. buvimo bare priežastis. Teismas neatsižvelgė į tai ir nepasisakė, koks buvo Ž. A. motyvas siekiant pašalinti jį iš baro. Faktiškai muštynes sukėlė pats Ž. A. dėl savo klaidingo įsitikinimo, jog gali bare daryti tvarką kaip J. K. pasamdytas apsaugos darbuotojas. Prieš išvesdamas jį iš baro, Ž. A. jam neprisistatė. Jis jo nepažinojo, su juo muštis jam nebuvo jokio pagrindo. Jis to ir nedarė. Kaip teisme nurodė liudytojas A. S., Ž. A. pats pirmas bandė jam suduoti, tačiau nepataikė. Taigi dėl jo veiksmų bare kilo konfliktas, tačiau, kas jį sumušė, teismas nenustatė. Nėra sąžininga teigti, kad tai padarė jis, A. K., kai pats nukentėjusysis Ž. A. dar įvykio vietoje, anot liudytojo D. S., „mėtėsi“, t. y. nežinojo, į kurį asmenį parodyti, ir rodė tai į vieną, tai į kitą žmogų, kaip jį sumušusį asmenį, kol galiausiai apsistojo ties juo, nes jis esą norėjo pasišalinti.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis ir prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarytą išvadą dėl jo kaltės pagal BK 284 str. 1 d., teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir A. K. kaltės klausimo išsprendimu. Priešingai, nei nurodo apeliantas, iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis, tinkamai įgyvendino BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir vertino jų visetą. Teismas, vykdydamas BPK 301 str. 1 d. reikalavimus, nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, laikydamasis BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatų, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. K. kaltės padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Nuteistojo pateikiama įvykio aplinkybių versija, kuria jis neigia savo kaltę, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu.

Teismas išsamiai išanalizavo nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, atskleidė jų tarpusavio ryšį, tinkamai juos įvertino, motyvuotai nurodė, kuriais iš jų rėmėsi ir kuriais bei dėl ko nesirėmė. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis išskiria ir akcentuoja tam tikrus liudytojų parodymų ir kitos įrodomosios bylos medžiagos fragmentus, savaip juos interpretuoja, neatsižvelgdamas į bendrą įrodomosios medžiagos kontekstą, daro sau naudingas, tikrovės neatitinkančias išvadas. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo A. K., pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiojo Ž. A. parodymais. Nukentėjusysis Ž. A., apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, davė iš esmės aiškius ir nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, jo parodymuose nėra jokių esminių prieštaravimų, jis kategoriškai tvirtino, kad jį jo nurodytais būdais sužalojo A. K.. Ž. A. parodymai atitinka kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais (liudytojų A. Š., D. S., A. Kr. parodymais, specialisto išvada, eksperto parodymais) nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu su jais, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą, todėl abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu ir jais nesiremti nebuvo pagrindo. Byloje nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių nukentėjusysis būtų galėjęs apkalbėti nuteistąjį, nepagrįstai jį apkaltinti, nėra jokių objektyvių tą patvirtinančių duomenų. Nors liudytojas D. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Ž. A. ėmė „mėtytis“ ir parodė keletą žmonių, nurodė į vieną liudytoją byloje, tačiau šis liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nukentėjusysis nurodė į vieną būryje stovėjusį jaunuolį, kuris konflikto metu buvo netoliese, tačiau prieš nukentėjusįjį fizinio smurto nevartojo, po to minioje žmonių pamatė jaunuolį, kuris jį sužalojo, ir jiems nurodė, šis jaunuolis, tikriausiai išgirdęs nukentėjusiojo žodžius, ėmė bėgti, tačiau jis jį sulaikė ir perdavė policijos pareigūnui. Nukentėjusysis Ž. A. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad į J. K. nurodė tik todėl, kad A. K. tuo metu nematė, J. K. galėjo pasakyti, kas toks yra jį užpuolęs vaikinas, nes suprato, kad jie pažįstami, vėliau pamatė A. K., jį ir nurodė policijos pareigūnams, kaip jį užpuolusį vaikiną, tvirtino, kad J. K. jokių smurtinių veiksmų prieš jį neatliko, nieko jam nepadarė. Įvertinus byloje surinktų ir tiesiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl to, kad Ž. A. nurodytus sužalojimus patyrė būtent dėl nuteistojo A. K., o ne dėl kitų asmenų, 2011-03-26, apie 02.50 val., viešoje vietoje – bare „Brizas“, S. Daukanto g. 22, Klaipėdoje, prieš jį pavartoto fizinio smurto. Teismas pagrįstai kritiškai įvertino kaip liudytojai apklaustų A. S., J. J., J. K., M. P., V. R. ir M. N. parodymus, nes jie yra A. K. draugai, jie visi kartu įvykio vakarą šventė J. K. gimimo dieną ir iš jų parodymų matyti, kad jie suinteresuoti padėti A. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl liudytojų A. Kr., J. K., J. J., A. S. parodymų, kuriuos jis interpretuoja sau naudinga linkme, neatsižvelgdamas į bendrą įrodomosios medžiagos kontekstą, nepaneigia jo kaltės įrodymų, jų pagrindu teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nesudaro pagrindo kitaip spręsti jo kaltės klausimą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš byloje surinktų, teismo ištirtų įrodymų visumos analizės nuosprendyje logiškai išplaukia nuteistojo A. K. kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu patvirtinančios išvados, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Apeliantas kelia visiškai nepagrįstas abejones dėl to, ar jis sužalojo nukentėjusiojo Ž. A. dantį įvykio metu. Įvertinus nukentėjusiojo, eksperto parodymus, specialisto išvadą, medicininiuose dokumentuose užfiksuotą informaciją, yra aišku, kad Ž. A. danties sužalojimą patyrė aptariamo įvykio metu dėl nuteistojo A. K. nusikalstamų veiksmų, tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra patikimai nustatyta. Taip pat nėra pagrindo abejoti UAB „Klaipėdos ortodontijos centras“ išduotos pažymos patikimumu ir tuo, kad UAB „Klaipėdos ortodontijos centras“ išduotoje pažymoje nurodyta informacija apie nukentėjusiojo danties būklę atitinka tikrovę, kad nustatyta nukentėjusiojo danties būklė yra sąlygota būtent A. K. nusikalstamų veiksmų įvykio metu. Nėra pagrindo netikėti ir minėtoje pažymoje nurodytu Ž. A. sužaloto danties gydymo planu ir kaina (6700 Lt), kuri yra reali. Taigi nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo mažinti nukentėjusiajam priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą.

Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nurodo nesutinkąs su teismo sprendimu priteisti iš jo neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam. Teisėjų kolegijos nuomone, toks teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, atitinka tiek BPK, tiek CK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendimą. Nėra jokio teisinio pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį, atmetant nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų pagrindu, jie neturi jokios įtakos vertinant sprendimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą teisėtumą ir pagrįstumą. A. K. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą, juo buvo padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai, dėl to jis neabejotinai patyrė neturtinės žalos, o pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistiną neturtinės žalos atlyginimą, vadovavosi CK 6.250 str., 6.251 str. normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, tinkamai jas pritaikė ir savo sprendimą išsamiai bei tinkamai motyvavo. Teismas atsižvelgė į visus reikšmingus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui kriterijus, įvertino su tuo susijusias šios bylos aplinkybes. Todėl teismo nustatytas ir nukentėjusiojo Ž. A. naudai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jis realiai pamatuotas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Teismas išlaikė skirtingų nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, kartu nenukrypo ir nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo analogiško pobūdžio bylose. Todėl mažinti nukentėjusiajam šioje byloje priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris yra analogiško pobūdžio bylose priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo sumų ribose, bei dėl to keisti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.