Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2016 m. birželio 20 d., apie 15.30 val., Vilniuje, Liepkalnio g. 85A, vairuodamas automobilį Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, nepaliko tarpo iš šono, kliudė greta, ta pačia kryptimi važiuojančio, automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės vaizdo veidrodėlį ir jį apgadino (apgadinti abu automobiliai), taip padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. M., 2016 m. birželio 20 d., apie 15.30 val., Vilniuje, Liepkalnio g. 85A, vairuodamas automobilį Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, nepalikęs tarpo iš šono, kliudęs greta, ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės vaizdo veidrodėlį ir abu automobilius apgadinęs, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M. savo kaltę pripažino, tačiau nurodė, kad jis nepajautė kontakto. Paaiškino, kad dirba vairuotoju, darbo metu, grįždamas iš Šalčininkų, važiavo Liepkalnio g., buvo kamštis, persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrąją, nepajuto kontakto su kita transporto priemone. Grojo muzika, galėjo negirdėti. Pavažiavo ir sustojo, po kokių 3 minučių pažiūrėjo į dešinę pusę ir pamatė, kad jo dešinės pusės keleivio pusės veidrodėlis yra nulenktas, jį pataisė, įstatė stikliuką. Jo teigimu, automobilio veidrodėlis kartais ir taip nulinksta, kai važiuoji duobėtu keliu. Persirikiavus jam niekas jokių ženklų, kad sustotų, kad užkabino kitą automobilį, nerodė, jis nebandė bėgti, buvo kamštis. Grįžęs į darbo vietą apžiūrėjo veidrodėlį, jo korpusas buvo įskilęs, todėl galvojo, kad veidrodėlis jau buvo įskilęs nuo seniau, kai užkliudė šaką. Policijos pareigūnai su juo susisiekė gal 17.00 val., kai surašė protokolą, automobilis buvo apžiūrėtas. Jam policijoje parodė kokį automobilį užkabino, iki tol nežinojo. Po pažeidimo automobilis nebuvo taisytas, jis priklauso (duomenys neskelbtini), tai jo darbo įmonės automobilis, jis draustas, bet jo niekas netvarkė. Pažymėjo, kad išgėręs nebuvo tikrai, nes darbe kiekvieną rytą ir vakarą tikrina girtumą. Pažeidimų darbe nėra turėjęs, tik už greičio viršijimą turėjo. Prašė teismo paskirtą baudą išdėstyti sumokėti per kuo ilgesnį laiką, taip pat neatimti iš jo teisės vairuoti, nes vairuotojo darbas jo pragyvenimo šaltinis, jis šeimą išlaiko pats, sutuoktinė dirba auklytės padėjėja, jos alga minimali, jo alga apie 410 Eur, turi tris vaikus, vienas nepilnametis, gyvena savivaldybės nuomojamame bute, yra susidaręs įsiskolinimas ir už butą, bet to, moka paimtą kreditą, iš seniau yra likę mokėti už buvusią paskolą delspinigius, moka kas mėnesį po 30 Eur, per antstolius.

Liudytojas D. V. nurodė, kad įvykio dieną, Liepkalnio gatvėje, stovėjo kamštyje. Kitas automobilis, persirikiuodamas iš pirmos į antrą juostą, tiksliau į gatvės praplatėjimą, jam neužtekus vietos, nulaužė jo vairuojamo automobilio kairės pusės vairuotojo veidrodėlį savo dešines pusės veidrodėliu ir nesustojęs nuvažiavo apie 100 m, po to stabtelėjo kamštyje. Jo vairuojamam automobiliui buvo nulaužti tvirtinimai veidrodėlio, korpusas įskilęs, jei nebūtų sulaužytas įtvirtinimas, nebūtų ir pretenzijų reiškęs. Jis pats sustojo, nes buvo kamštis, nufotografavo pažeidėjo automobilio numerius, taip pat atsirado liudytoja K. K., kuris sakė jei reikės patvirtins, paliko telefono numerį. Po to jis kvietė policijos pareigūnus, pateikė jiems duomenis, savo darytas nuotraukos (b. l. 20), kuriose matyti, kad to kito automobilio veidrodėlis nulinkęs. Jis vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį, įmonė automobilio neremontavo, nes draudimas reikalauja franšižės, laukia teismo sprendimo. Negalėjo nurodyti, ar pažeidėjas nuvažiuodamas taisė savo veidrodėlį, užfiksavo tik jo automobilio numerį. Pagarsinus D. V. paaiškinimą (b. l. 13), jis patvirtino jame nurodytas aplinkybes kaip teisingas.

Liudytoja K. K. nurodė, kad įvykis buvo seniai, ji važiavo iš darbo link Liepkalnio „Maxima“, buvo beprasidedančios piko valandos, ji buvo pirmoj juostoj, nukentėjęs taip pat pirmoj juostoj, neprisimena tiksliai priekyje ar už jos, bet aiškiai matė. Juostas skiriančių ženklų nebuvo, nukentėjusį automobilį kitas automobilis lenkė per antrą juostą ir kliudė nukentėjusio automobilio vairuotojo pusės veidrodėlį. Po to nukentėjusysis išlipo, bandė vytis, bet kaltininkas kažkaip labai greit dingo. Ji sustojo ir pasiūlė nukentėjusiajam paliudyti, nukentėjusysis sakė, kad nusifotografavo. Automobilių markių neprisimena. Pagarsinus K. K. 2016 m. liepos 7 d. paaiškinimą (b. l. 15), nurodė, kad tikrai automobilių markių nežino, todėl, kaip pareigūnas nurodė konkrečius automobilius, jų numerius, taip ji surašė. Ji dėl automobilių markių nėra tikra, ji negali patvirtinti, kokie konkrečiai buvo automobiliai. Ji tik matė, kad nukentėjęs automobilis buvo primoje juostoje, o pažeidėjas lenkė per antrąją. Kaltininkas nebuvo sustojęs, nuvažiavo toliau.

Liudytojas D. N. parodė, kad yra Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio specialistas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo atvykęs į policijos įstaigą, pagal jo iškvietimą. Jis visada visiems pažeidėjams sako rašyti taip, kaip buvo viskas. Jis asmenims tiesiog visada paaiškina, ką liudytojai parodė, ką nustatė, po to pats asmuo rašo paaiškiną, laisva forma parašo. Jis, kaip pareigūnas, paklausia, kaip buvo važiuota ir po to jau asmuo rašo paaiškinimą savais žodžiais. Jis pats tikrino automobilius, liudytojai buvo, kurie užfiksavo nuvažiuojantį automobilį, pažeidimai automobilių atitiko.

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies taikymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). KET 126 punkte, be kita ko, numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. M. kaltę, pažeidus KET 126 punkto reikalavimus ir dėl to sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai, ir taip padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, patvirtina byloje esantys įrodymai.

Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nekyla abejonių, jog būtent R. M. 2016 m. birželio 20 d., apie 15.30 val., Vilniuje, Liepkalnio g. 85A, vairuodamas automobilį Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 126 punkto reikalavimus ir dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas jo vairuotas automobilis bei automobilis Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apklausiamas teisme R. M. kaltę dėl šio įvykio ir pažeidimo pripažino. Iš byloje esančio R. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo taip pat matyti, jog jame užfiksuotos visos šio administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame 2016 m. liepos 5 d. rašytiniame R. M. paaiškinime nurodyta, kad 2016 m. birželio 20 d., vairuodamas automobilį Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 15.30 val., Vilniuje Liepkalnio g., jis važiavo link centro ir, rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, kliudė pirma eismo juosta važiuojančio automobilio kairės pusės vaizdo veidrodėlį su savo dešinės pusės vaizdo veidrodėliu. Po kontakto R. M. vairuojamo automobilio veidrodėlis užsilenkė ir iškrito veidrodėlio stiklas. Kadangi buvo spūstis, R. M. pavažiavęs atsilenkė veidrodėlį, įsistatė stiklą ir nuvažiavo (b. l. 20). R. M. pripažįsta, jog protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje jis, vairuodamas automobilį Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, kliudė pirma eismo juosta važiuojančio automobilio kairės pusės vaizdo veidrodėlį su savo dešinės pusės vaizdo veidrodėliu, t. y. kad sukėlė eismo įvykį. Jo kaltę dėl KET 126 punkto pažeidimo ir atitinkamai ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, pagrindžia kita bylos medžiaga, tame tarpe ir tiesiogiai įvykį mačiusių, pirmiau detaliai aptarti liudytojų D. V., K. K. parodymai, kuri patikslino, kad įvykyje dalyvavusių automobilių markių ir numerių neprisimena, paaiškinime (b. l. 13) nurodė policijos pareigūno sudiktuotus duomenis, todėl nėra tikra dėl nurodytų automobilių markių teisingumo. Liudytoja patvirtino mačiusi, kaip nukentėjęs automobilis pirmoje Liepkalnio gatvės juostoje važiuodamas buvo kliudytas kito, jį per antrą juostą lenkusio automobilio, nukentėjusiam automobiliui buvo kliudytas vairuotojo pusės veidrodėlis. 2016 m. liepos 7 d. paaiškinime D. V. nurodė, kad 2016 m. birželio 20 d. apie 15.30 val. viravo automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (baltos spalvos mikroautobusą), stovėdamas spūstyje iš galo jį apvažiuodamas automobilis Citroen Jumper (mikroautobusas) kliudė jo automobilio veidrodėlį ir nuvažiavo toliau nesustodamas. Nurodė, kad telefonu užfiksavo automobilio numerius ir kaip keleivis tvarkė savo veidrodėlį, kuris taip pat buvo sugadintas, todėl vairuotojas to negalėjo nepastebėti (b. l. 13). Teismas pažymi, kad eismo įvykio aplinkybes detalizuoja 2016 m. birželio 20 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašas (b. l. 9); 2016 m. birželio 20 d. eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota eismo įvykio vieta bei pavaizduota įvykio eiga (b. l. 10); papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 12); (duomenys neskelbtini) raštas, kuriame nurodyta, kad Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio 20 d. vairavo krovikas R. M. (b. l. 18); fotonuotraukos (b. l. 23-29).

Taigi, pirmiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad 2016 m. birželio 20 d., apie 15.30 val., R. M. vairuodamas automobilį Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė greta važiuojančio automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės vaizdo veidrodėlį ir apgadino abu automobilius. Ši R. M. veika pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia ir vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Pažymėtina, jog KET 220 punkte numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Eismo įvykio deklaracija turi būti užpildyta tuojau pat po eismo įvykio ir įvykio vietoje, toks reikalavimas tiesiogiai kyla iš Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio, nustatančio eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatų. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų kvalifikuotinas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, be kita ko, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-63-639/2016).

Administarcinėn atsakomybėn traukiams R. M. nurodė, kad kontakto su nukentėjusiu automobiliu nepajuto, negirdėjo, nes automobilyje grojo muzika, gal po trijų minučių pastebėjo, kad jo automobilio keleivio pusės veidrodėlis nulenktas ir jį ir stikliuką pasitaisė, manė, kad veidrodėlis užsilenkė pervažiavus duobę, važiavo toliau; grįžęs į darbovietę, apžiūrėjo veidrodėlį, matė, kad korpusas buvo įskilęs, tačiau, manė, kad tai nutiko anksčiau. Kita vertus, liudytojas D. V., vairavęs nukentėjusį automobilį, parodė, kad jo automobilio vairuotojo pusės veidrodėlis buvo kliudytas, pažeidimai nemenki - nulaužti veidrodėlio tvirtinimai, korpusas įskilęs, jis pats iškart išlipo iš automobilio po kontakto, tačiau kaltininko automobilis nuvažiavo antra juosta, stabtelėjo kamštyje, todėl jis spėjo nufotografuoti numerius. Liudytojo teigimu, kaltininkas kontakto nepajusti negalėjo. Liudytoja K. K., važiavusi tuo pačiu keliu taip pat parodė, kad automobilių kontaktą ji aiškiai matė, todėl iškart sustojo ir nukentėjusio automobilio vairuotojui paliko savo duomenis, be to, pažymėjo, kad kaltininko automobilis kažkaip greit dingo. Iš byloje esančio 2016 m. liepos 5 d. Transporto priemonių techninės apžiūros akto ir prie jo pridedamų nuotraukų matyti, kad automobiliui Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtrūkės ir suskilęs veidrodžio korpusas dešinėje pusėje, iš foto nuotraukos matyti, kad iš korpuso yra iškritęs gabalas plastmasės (b. l. 22-23). Taigi, pagal R. M. vairuotam automobiliui padarytą pažeidimą, akivaizdu, kad veidrodėlis po kontakto su nukentėjusiu automobiliu ne tik užsilenkė, kaip nurodė R. M., tačiau ir buvo sužalotas, jo korpusas buvo gana akivaizdžiai sulaužytas, taip pat iškritęs stiklas. Pats R. M. nurodė, kad stiklą pasitaisė. Tokie pažeidimai, pervažiavus per duobę, kaip teigia R. M., neįtikėtini. R. M., pasitaisęs veidrodėlį kelyje, turėjo įvertinti tai, be to, turėjo pareigą įsitikinti, kad nėra aplink automobilių, po kontakto su kuriais, jo vairuojamo automobilio veidrodis galėjo būti taip pažeistas. Pažymėtina, kad tokių veiksmų R. M. nesiėmė ir pasitaisęs veidrodį nuvažiavo toliau, nesustodamas, neįsitikindamas, kad jo vairuojamas automobilis nekliudė kitų transporto priemonių. Be to, R. M. teiginiai, kad automobilio Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veidrodėlis buvo pažeistas dėl ankstesnių įvykių, jam kliudžius šaką, byloje jokiais duomenimis nebuvo pagrįsti. Paminėtina, kad liudytojo D. V. pateiktose į bylą nuotraukose matyti, kaip automobilyje Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvęs asmuo išlenda per keleivio pusės langą (b. l. 24), todėl R. M. teiginiai, kad jis tik po trijų minučių pamatė nulinkusį veidrodį nepagrįsti, nukentėjusysis spėjo nufotografuoti jo automobilį ir šią situaciją. Taip pat įvertintini ir nukentėjusiam automobiliui Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti pažeidimai, kaip matyti, iš byloje esančių foto nuotraukų, vairuotojo pusės veidrodėlio korpusas taip pat skilęs, plastmasinė dalis nubrėžta, veidrodis po įvykio laikinai prilaikomas lipnia juosta. Taigi, įvertinus abiem automobiliams padarytus pažeidimus, akivaizdu, kad jie nėra tokie nežymūs, jog tai patvirtintų, kad R. M. automobilių kontakto galėjo net nepajusti. Paminėtina, kad įvykis įvyko automobiliams judant nedideliu greičiu, esant spūsčiai, R. M. lenkiant nukentėjusį automobilį antra juosta. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. M., 2016 m. birželio 20 d., apie 15.30 val., vairuodamas automobilį Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir rikiuodamasis kliudęs automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės vaizdo veidrodėlį ir abu automobilius apgadinęs, pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus, iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pasitraukė ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptarti bylos duomenys, jų pagrindu nustatyta įvykių seka leidžia spręsti, jog R. M. suvokė, jog kliudė kitą automobilį, taip pat suvokė, jog padarė žalą, tačiau ignoruodamas KET 220 punkto reikalavimus, nesustojo, neįsitikino, kad kitiems eismo dalyviams, transporto priemonėms jo veiksmais nepadaryta žalos, nepasiliko eismo įvykio vietoje ir iš jos pasišalino. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Dėl nuobaudos skyrimo

Teismas, skirdamas R. M. nuobaudas už padarytus pažeidimus, vadovaudamasis ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (eismo įvykio metu nestipriai apgadinti du automobiliai, pasitraukta iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – dirbantis, jo darbas susijęs su automobilio vairavimu, darbovietės (duomenys neskelbtini) apibūdinamas tik teigiamai, nurodoma, kad jis vairuotoju – kroviku dirba nuo 2015 m. kovo 10 d., yra darbštus, sąžiningas, gretai įsisavinęs įmonės darbo ypatumus nepriekaištingai atliekantis savo pareigas, visiškai materialiai atsakingas asmuo, nėra padaręs įmonei materialinių nuostolių, draugiškas, taktiškas, vertinamas (b. l. 37), turi šeimą, nepilnametį vaiką (b. l.55), išlaiko šeimą, jo ir sutuoktinės pajamos per mėnesį minimalios (b. l. 53-54), gyvena Savivaldybės nuomojamame būste, kas mėnesį moka už nuomą (b. l. 57), yra susidaręs įsiskolinimas už nuomą (b. l. 62), taip pat moka pagal kredito sutartį kasmėnesines įmokas (b. l. 58-61), antstoliui pagal ankstesnės paskolos sutartį po 30 Eur į mėnesį (b. l. 56), kaip nurodė teismo posėdyje, netekęs teisės vairuoti, netektų darbo, pragyventi iš sutuoktinės minimalios algos būtų neįmanoma (b. l. 38). R. M. baustas administracine tvarka, dažniausiai už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų. Kita vertus, už pažeidimus, susijusius su pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nagrinėjamo atvejo kontekste pažymėtina, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcija vairuotojams, turintiems teisę vairuoti transporto priemones, nustato baudą nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. R. M. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirtina artima minimaliai nuobauda.

Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje asmenims, turintiems teisę vairuoti, numatyta itin griežta administracinė nuobauda – bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 2AT-68-507/2015, 2AT-54-648/2016 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, vis tik ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudų ribos, įvertinus R. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, ją apibūdinančias reikšmingas aplinkybes, peržengia proporcingumo ribas, todėl paskyrus nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose, ji būtų neadekvačiai per griežta. Šiame kontekste įvertintini tokie faktai, kaip tai, jog R. M. darbas – pragyvenimo šaltinis tiesiogiai susijęs su vairavimu, eismo įvykio metu žmonės fiziškai nenukentėjo, įvykio metu apgadinti tik automobilių veidrodėliai, duomenų, kad įvykio metu R. M. galėjo būti neblaivus, kad jo transporto priemonė būtų nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ar neturinti galiojančios techninės apžiūros, byloje nėra. Pats pasitraukimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Teismo posėdyje R. M. parodė apgailestavimą dėl sukeltų nepatogumų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti R. M. pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skiriant minimalaus dydžio baudą, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio ir tokios rūšies nuobauda padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus ir motyvuos R. M. ateityje tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų nedaryti, laikytis saugaus eismo reikalavimų, gerbti kitus eismo dalyvius ir saugoti jų turtą bei laikytis Kelių eismo taisyklių.

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje numatyta tvarka.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M. prašė išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą kuo ilgesniam laikotarpiui, nurodė, kad su sutuoktine gauna minimalius atlyginimus, išlaidos būstui, paskoloms apmokėti sudaro didelę mėnesinių pajamų dalį. Teismas, atsižvelgęs į R. M. prašymą, paskirtos baudos dydį sprendžia, kad yra pagrindas R. M. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 5 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant kas mėnesį mokėti po 173,60 Eur (ATPK 313 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30², 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

R. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) Eur dydžio baudą.

R. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, skirti jam 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) Eur dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir R. M. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) Eur dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą 5 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo 2016 m. spalio 1 d. (sumokant iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos), kas mėnesį mokant po 173,60 Eur iki visiško baudos sumokėjimo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK 16059387981) ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).