Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2022 m. gruodžio 22 d. paduotu ieškovų J. A. ir A. A. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo peržiūrėjimo ir prašymu iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti jo dalies sumokėjimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai J. A. ir A. A. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, kuriuo atmestas jų ieškinys atsakovui A. G. dėl žalos atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovų paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovo veiksmai, sudarant ginčo sutartį, nelaikytini neteisėtais, netinkamai aiškino ir taikė ABĮ 19 straipsnio 8 dalį, CK 2.87 straipsnio 1-4 dalis, pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą, 279 straipsnio 4 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai motyvavo atsakovo nurodyta prielaida, kad sutartį jis sudarė, siekdamas užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą. Šią prielaidą paneigia civilinėse bylose Nr. e2-569-730/2019 ir Nr. e2A-599-781/2019 teismų nustatyti prejudiciniai faktai; 2) apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, padarydamas išvadą, kad atsakovas, prieš sudarydamas sutartį, atliko bendrovei teiktų pasiūlymų analizę, iš kurios matyti, jog UAB „Vinda LT“ pasiūlė mažiausią kainą; 3) apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, CPK 182 straipsnio 5 punktą bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Išvadą, kad ieškovai neįrodė žalos fakto, apeliacinės instancijos teismas grindė išimtinai atsakovo pateiktais skaičiavimais (analize), o ne byloje esančių įrodymų visuma; nepasiūlė ieškovams pateikti papildomus įrodymus dėl žalos dydžio ir savo iniciatyva jų nerinko; 4) apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes sprendimą pagrindė argumentais, kurie nebuvo apeliacijos dalyku.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo sprendimui priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas ieškovų prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.