- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-08
- Bylos Nr.
- 1S-789-397/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00356-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- R. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės E. P. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisijos) 2014 m. kovo 25 d. nutarimas taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos namų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nuteistasis R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2011-09-29 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. 4 metams laisvės atėmimo. Įskaityta 2 dienos. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai 1 metai 6 mėnesiai ir 2 dienos.
Bausmės pradžia 2011-09-29. Bausmės pabaiga 2015-09-27. Faktiškai atlikęs 1/2 bausmės (2013-09-27).
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2014-03-25 nutarimu Nr. 332 nutarta taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 2 p. ir siūlyti teismui, remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d., nustatyti šias poveikio priemones: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; taikyti LR BK 67 str. 2 d. 4 p. - turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (Ligonių kasai kas mėnesį dengti po 100 Lt. ieškinio), šių priemonių ir ( ar ) pareigų taikymo terminą nustatant iki bausmės pabaigos.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi patvirtino šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nėra pagrindo abejoti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė skundu prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos 2014-03-25 nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. V.. Skunde prokurorė nurodė, kad formaliųjų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, bet ne lygtinio paleidimo pagrindas. Būtina įvertinti ar asmens atžvilgiu pasiekti visi jam parinktos ir skirtos bausmės tikslai, kurie sudaro pagrindą manyti, kad asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atkreipiamas dėmesys, kad R. V. teistumas jau vienuoliktas, jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau vėl nusikalto ir padarė sunkesnį nusikaltimą. Taip pat nėra palanki ir psichologo išvada, kadangi nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nustatytos tvarkos geba laikytis struktūrizuotoje aplinkoje. Rizika pakartotinai nusiklasti siejama su alkoholio vartojimu, taip pat silpnoka savireguliacija, emocinės problemos, neigiama pasirenkamų draugų įtaka, netinkamas pasirenkamo elgesio modelis. Ankstesnės griežtos laisvės atmimo bausmės įtakos nepadarė, kas leidžia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Dėl paminėto R. V. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos nebus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjant skundą, pirmiausiai pažymėtina tai, jog taikyti lygtinį paleidimą ar ne, yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. yra apibrėžta bausmės paskirtis, kurios tikslai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad formaliųjų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertinant lygtinio paleidimo galimybę, būtina konstatuoti, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti visi jam parinktos ir skirtos bausmės tikslai, kurie sudaro pagrindą manyti, jog asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Kaip matyti iš vertinamosios medžiagos, nuteistasis R. V. anksčiau teistas dešimt kartų, šis teistumas vienuoliktas. Teismas jam jau buvo parodęs pasitikėjimą ir lygtinai jį paleidęs, tačiau teismo pasitikėjimas nebuvo pateisintas, kadangi paskutinysis nusikaltimas už kurį jis nuteistas yra sunkesnis nei ankstesni. Tai rodo teismo įpareigojimų nevykdymą, nuteistojo asmenybės pavojingumą, polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą, pozityvių išvadų iš ankstesnių teistumų nedarymą. Siekio keistis nepatvirtina ir psichologo išvada, kurioje teigiama, kad šiuo metu nuteistasis ganėtinai motyvuotas keisti elgesį, tačiau rizika pakartotinai nusikalsti išlieka. Nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką išlieka vidutinė. O tai, kad struktūruotoje aplinkoje nuteistasis geba laikytis nustatytų tvarkos reikalavimų, tačiau, tai pat ir neteigiama, kad jis, būdamas laisvas, sugebės laikytis visuomenėje priimtos tvarkos, juolab, kad nuteistasis nelinkęs apsvarstyti savo būsimo elgesio pasekmių, linkęs elgtis impulsyviai, neatsakingai. Rizika pakartotinai nusikalsti labiausiai siejama su alkoholio vartojimo problemomis, silpnoka savireguliacija ir emocinėmis problemomis (ypač pavartojus alkoholio), neigiama pasirenkamų draugų įtaka, bei netinkamais pasirenkamo elgesio modeliais.
Nuteistajam ankstesnės griežtos laisvės atėmimo bausmės įtakos nepadarė. Tai leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.
Teismo nuomone, sutrumpintas paskirtos bausmės atlikimo laikas nuteistajam suformuos klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už padarytus nusikaltimus, todėl darytina išvada, jog R. V. paleidus iš pataisos įstaigos anksčiau laiko, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 2 p., 9 d.,
nutarė:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės E. P. skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2014 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.