Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Sprendžiant dėl Ataskaitos teisinės galios Garbės teismo pirmininkė P. S. akcentavo, kad „vertinimas buvo atliktas neprofesionaliai, todėl Vertintojas pažeidė ir Įstatymo 15 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kuris įpareigoją Vertintoją vadovautis Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodeksu ir šio kodekso 2.4.2. papunkčiu, įpareigojančiu vertinti vadovaujantis naujausia informacija ir galiojančiais teisės aktais“. Dėl šios išvados ir/ar nuomonės pažymima, jog ji yra visiškai siurprizinio pobūdžio, nes nei Tarnybos Teikime dėl drausmės bylos iškėlimo, nei garbės teismo posėdyje pareiškėjui nebuvo užduota jokių klausimų, įpareigojimo teikti paaiškinimus dėl vertinimo ataskaitai parengti naudotų teisės aktų galiojimo/negaliojimo. Garbės teismo sprendimo ir/ar garbės teismo pirmininkės kategoriška nuomonė dėl atlikto vertinimo neprofesionalumo ir/ar neva negaliojančių teisės aktų naudojimo, rengiant ataskaitas yra visiškai jokiais motyvais, argumentais ir/ar faktais nepagrįsta. Garbės teismo protokolu priimtame sprendime nėra nurodoma ir aiškiai pagrindžiama kaip pasireiškė pareiškėjo kompetencijos trūkumas, taip pat kokius netinkamus, negaliojančius teisės aktus atlikdamas vertinimą naudojo pareiškėjas, todėl šiuo atveju, konstatuotas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų 15 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso 2.4.2 papunkčio reikalavimų nesilaikymas yra visiškai nepagrįstas, ko pasėkoje, priimtas sprendimas laikytinas neteisėtu.

Garbės teismas neatlikto savarankiškai vertinamos Ataskaitos analizės ir nenurodė dėl kokios konkrečios Vertintojo ataskaitos yra priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą, t.y. nėra įmanoma identifikuoti garbės teismo sprendimo turinio. Priimtas Sprendimas yra grindžiamas vien bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais, kurie gali būti pritaikyti iš esmės bet kuriai vertintojo atliktai ataskaitai. Konstatuoti pažeidimai nėra individualizuoti, nenustatytos konkrečios aplinkybės patvirtinančios (paneigiančios) pareiškėjo galimai padarytus pažeidimus, motyvai tokių veiksmų ar neveikimo, todėl Sprendime tik formaliai konstatuoti pažeidimai nurodant teisės aktų nuostatas.

Skunde nurodoma, kad Metodikos 85 punkto reikalavimas pagrįsti vieno vertinimo metodo taikymą yra aiškiai nurodytas (pagrįstas) pareiškėjo parengtos Ataskaitos 17 psl. Kadangi nustatoma vertė pajamų metodu (diskontuotų pinigų srautų vertė), pati vertė (vertės pagrindas) nurodo (suponuoja) tik vieną tinkamą vertinimo metodą (pajamų metodą). Kiti vertinimo metodai niekaip negalėtų nustatyti reikalaujamos (sutartyje apibrėžtos) vertės. Apie vieno vertinimo metodo taikymą yra pasisakyta ir Tarptautiniuose vertinimo standartuose (TVS), 105-ajame standarte „Vertinimo požiūriai ir metodai“, 10.4. punkte. Skunde pažymima, kad teisės aktai ir vertinimo standartai nedraudžia kitais tikslais vertinti tik vienu vertinimo metodu.

Pareiškėjo manymu, nei Tarnyba, nei Garbės teismas neturi įgaliojimų spręsti, jog ataskaita vertintojas nustatė nepagrįstą turto vertę. Ginčijamu Sprendimu Garbės teismas peržengė savo kompetencijos ribas, išreikšdamas nuomonę, jog pareiškėjas netinkamai „ataskaitoje pagrindė aplinkybę dėl vieno vertinimo metodo taikymo ir kitų vertinimo metodų netaikymo“.

Skunde teigiama, kad Garbės teismas Sprendime ne tik, kad nepateikė savarankiško aplinkybių, susijusių su pareiškėjo galimai padarytu pažeidimu, vertinimo, bet ir buvo pažeista pareiškėjo teisė veiksmingai pasinaudoti galimybe kreipiantis į teismą. Teisė į pagrįstą sprendimą užtikrina ir tai, kad bylos šalis būtų tinkamai išklausyta ir galėtų veiksmingai pasinaudoti teise kreiptis į aukštesnės instancijos teismą.

Sprendimas skirti drausminę nuobaudą - pastabą, priimtas tik formaliu balsavimu, tik paminint, kad buvo įvertinti Vertintojo paaiškinimai ir Garbės teismo narių nuomonės, tačiau nei dėl kurių vertintojo paaiškinimų buvo nuspręsta jam paskirti drausminę nuobaudą, nei Garbės teismo narių nuomonių, kurios galimai turėtų būti traktuojamos kaip užrašytos žodinės Garbės teismo išvados nėra pateikta jokios informacijos, o tai reiškia, jog nėra ir jokių motyvų ir argumentų. Garbės teismas turi vertintojui skirti vieną iš drausminių nuobaudų, įvertinęs ne tik padaryto pažeidimo pobūdį, bet ir jo padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, galiojančias vertintojui paskirtas nuobaudas. Iš protokolo (sprendimo) turinio, akivaizdu, kad Garbės teismas į nuobaudos skyrimą reglamentuojančius teisės aktus neatsižvelgė, neįvertino nė vienos iš privalomų įvertinti sąlygų, neaptarė taikymo pagrindų bei įtvirtinto nuobaudos skyrimo proporcingumo principo, t.y. Vertintojui skirta nuobauda už neva padarytus pažeidimus, tačiau ar nuobaudos mastas yra proporcingas sukeltoms pasekmėms, nenurodoma.

Nesant aiškaus ir motyvuoto faktinio nuobaudos paskyrimo pagrindimo, šie Sprendimo trūkumai laikytini esminiais ir negali būti ištaisyti.

Nepriklausomai nuo Tarnybos išvados dėl vertintojų veiksmų, Garbės teismas gali savarankiškai konstatuoti pažeidimus vertintojo drausmės bylos nagrinėjimo metu. Papildomai akcentuotina, kad vadovaujantis Nuostatais Garbės teismui savarankiškai inkriminuojant pažeidimus nėra privaloma privalomai užduoti pareiškėjui klausimus ir prašyti duoti paaiškinimus dėl inkriminuojamų pažeidimų, todėl Pareiškėjo argumentų, kad Garbės teismo pirmininkės nuomonė yra visiškai siurprizinio pobūdžio, nėra pagrindo laikyti pagrįstais. TVVPĮ 15 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir Etikos kodekso 2.4.2 pažeidimai yra konstatuoti dėl pareiškėjo veiksmų atliekant vertinimą ir surašant Vertinimo ataskaitą. Tas akivaizdu ir iš Garbės teismo pirmininkės argumentų, kuriais ji nurodo, jog vertinimo paslauga yra reglamentuota, todėl ją teikiantis vertintojas privalo laikytis visų vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (vertintojas, remdamasis TVS, EVS standartų nuostatomis savo profesiniu sprendimu, turi parinkti tinkamiausią vertinimo metodą), vertinimo ataskaita turi teisinę galią, todėl jos nuomone, vertinimas buvo atliktas neprofesionaliai, dėl ko pareiškėjas pažeidė ir TVVPĮ 15 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kuris įpareigoja Pareiškėją vadovautis Etikos kodeksu ir Etikos kodekso 2.4.2 papunktį, įpareigojantį vertinti vadovaujantis naujausia informacija ir galiojančiais teisės aktais. Pareiškėjo skundo argumentų grupės, kad Garbės teismo protokolu priimtame sprendime nėra nurodoma ir aiškiai pagrindžiama kaip pasireiškė pareiškėjo kompetencijos trūkumas, taip pat kokius netinkamus, negaliojančius teisės aktus atlikdamas vertinimą naudojo pareiškėjas, nėra pagrindo laikyti pagrįstais.

Tarnyba pažymi, jog pilname Garbės teismo sprendime buvo įvestas pareiškėjo Vertinimo ataskaitos trumpinys įvardinant pareiškėjo Vertinimo ataskaitą – „Ataskaita“, todėl pareiškėjui pateikiant Garbės teismo sprendimo išrašą, liko ne pilnas Vertinimo ataskaitos pavadinimas, o jos trumpinys. Mano, jog pareiškėjui tai nesukliudė identifikuoti Garbės teismo sprendimo turinio, kadangi pareiškėjas dar prieš drausmės bylos nagrinėjimo posėdį žinojo dėl kokios pareiškėjo vertinimo ataskaitos bus nagrinėjama drausmės byla.

Skundžiamame Garbės teismo sprendime yra nurodomi TVVPĮ, Metodikos, Etikos kodekso nuostatų pažeidimai ir paaiškinta dėl kokių konkrečių pareiškėjo veiksmų šie pažeidimai yra konstatuoti, todėl skirtingai nei bando įrodyti pareiškėjas, konstatuoti pažeidimai Garbės teismo Sprendime yra individualizuoti. Sprendime yra išaiškinama ir nurodoma, jog Vertinimo ataskaitoje nurodyta verslo metodo pagrindimo aplinkybė nepagrindžia galimybės vertinant verslą taikyti tik vieną vertinimo metodą. Atsižvelgdami į Metodikos 7 punkto nuostatas, kurios nustato, jog vertinimo sutarties ir techninės užduoties nuostatos negali prieštarauti, keisti ar panaikinti TVVPĮ nustatytų vertintojų pareigų vykdyti TVVPĮ reikalavimus, atsižvelgdami į TVVPĮ 21 straipsnio 2, 3, 6 dalyse pateiktus reikalavimus to, kas turi būti atitinkamai turto arba verslo vertinimo sutartyje ir techninėje užduotyje, atsižvelgdami į tai, kad vertinimą ribojančios sąlygos, kurioms priskirtinas nurodymas taikyti konkretų vertinimo metodą (vertinimo užsakovo nurodymas verslą vertinti tik vienu konkrečiu vertinimo metodu), nepanaikina vertintojo pareigos pagrįsti kitų metodų taikymą ar netaikymą ir į tai, kad pareiškėjui kaip savo srities profesionalui tai turėtų būti žinoma, mano, kad Sprendime pateiktas pagrindimas dėl konstatuoto TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto pažeidimo yra pakankamas.

Pažeidimų konstatavimas, vadovaujantis TVVPĮ 29 straipsnio 1 ir dalimi patenka tiek į Garbės teismo, tiek į Tarnybos kompetenciją, todėl nėra pagrindo teigti, jog Garbės teismas (kaip nurodo pareiškėjas ir Tarnyba) peržengė savo kompetencijos ribas ir tai niekaip negali būti prilyginama ginčo dėl nustatytos vertės nagrinėjimui.

Šiuo atveju, nenukrypstant nuo TVVPĮ 29 straipsnio 9 dalies ir Nuostatų 31 punkto reikalavimų, Vertinimo įmonei ir pareiškėjui 2021-06-18 buvo pateikta Sprendimo išrašo kopija, kuri yra patvirtinta Tarnybos vyriausiosios specialistės R. Š., o pagal Tarnybos direktoriaus 2016-09-29 įsakymą Nr. V1-396 būtent vyriausioji specialistė R. Š. yra įgaliota tvirtinti Tarnybos sudarytų ar jos gautų dokumentų kopijų, nuorašų ir išrašų tikrumą.

Šalių paaiškinimais ir bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gegužės 5 d. parengė UAB (duomenys neskelbtini) 71,05 proc. akcijų paketo vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Vertinimo ataskaita). Tarnyba 2021 m. kovo 15 d. raštu kreipėsi į pareiškėją dėl informacijos ir paaiškinimų dėl Vertinimo ataskaitos pateikimo. Pareiškėjas kaip Vertinimo įmonės direktorius 2021 m. kovo 22 d. raštu pateikė Tarnybai paaiškinimus dėl Vertinimo ataskaitos. Tarnyba 2021 m. balandžio 1 d. Vertinimo įmonei ir pareiškėjui pateikė Vertinimo ataskaitos patikrinimo akto projektą prašydama iki 2021 m. balandžio 13 d. pateikti turimus papildomus paaiškinimus, dokumentų dėl patikrinimo akte užfiksuotų galimų pažeidimų. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 13 d. raštu pateikė paaiškinimus ir dokumentus. 2021 m. balandžio 21 d. buvo užregistruotas Vertinimo ataskaitos patikrinimo aktas Nr. GT7-6 (toliau – Patikrinimo aktas), kuris buvo pateiktas pareiškėjui.

Į bylą pareiktas Garbės teismo 2021 m. birželio 18 d. posėdžio protokolas Nr. GT1-5(19)-P, kuriame nutarta vadovaujantis TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalies 1 punktu, pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą – pastabą. Garbės teismas konstatavo, kad pareiškėjas parengė turto vertinimo ataskaitą nesilaikydamas nurodytų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, metodikos ir Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso reikalavimų. Už tai, kad pareiškėjui būtų skirta drausminė nuobauda pastaba, balsavo visi Garbės teismo nariai.

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu paskirti nuobaudą ir skunde teigia, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas, nes pareiškėjui nebuvo leista užduoti jokių klausimų, teismo pirmininkės posėdyje padarytos išvados buvo siurprizinės ir pareiškėjas negalėjo pateikti paaiškinimus dėl vertinimo ataskaitai parengti naudotų teisės aktų galiojimo/negaliojimo. Sprendime tik formaliai konstatuoti pažeidimai nurodant teisės aktų nuostatas, jie neindividualizuoti. Garbės teismas peržengė kompetencijos ribas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2017 m. birželio 28 d., toliau – ir TVVPĮ), Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.1K-159 (toliau – ir Metodika) bei Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr.1K-192 (toliau – ir Nuostatai, redakcija galiojanti nuo 2020 m. gruodžio 5 d.).

TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus turto arba verslo vertintojų garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų, jeigu nuo pažeidimo padarymo nepraėjo treji metai. Pagal Įstatymo 29 straipsnio 2 dalį Garbės teismui rašytinį teikimą iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą pagal esamą (asmenų raštu pateiktą arba Priežiūros įstaigos turimą) informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo (paaiškėjimo) dienos parengia ir pateikia Priežiūros įstaiga.

Nuostatų 7 punkte, be kita ko, nurodyta, kad Priežiūros įstaiga pagal Nuostatų 1 priede pateiktą formą parengia Priežiūros įstaigos teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo (toliau – Teikimas), o šis kartu su kita posėdžio medžiaga pateikiamas Garbės teismo nariams. Parengiamajame posėdyje Garbės teismas sprendžia, ar yra pagrindas vertintojui kelti drausmės bylą, pasirengia nagrinėti drausmės bylą (-as) (Nuostatų 13 punktas). Nuostatų 14 punktas numato, kad Garbės teismui iškėlus vertintojui drausmės bylą, Garbės teismo sekretorius apie tai informuoja Priežiūros įstaigą, o ši likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki nagrinėjimo posėdžio dienos išsiunčia: raštą, kuriuo vertintojas informuojamas apie jam iškeltą drausmės bylą, drausmės bylos iškėlimo pagrindą (nurodoma patikrinimo akto data ir numeris), nagrinėjimo posėdžio vykdymo būdą, datą, vietą ir pradžios laiką (siunčiama vertintojo nurodytu kontaktiniu adresu arba elektroninio pašto adresu), taip pat prisijungimo nuorodą (kai posėdis vyks nuotoliniu būdu ar mišriu būdu) (14.1 punktas), taip pat atlieka kitus šiame nuostatų punkte nurodytus veiksmus.

Nuostatų 20 punkte nurodyta, kad vertintojas, kurio drausmės byla nagrinėjama, turi šias teises: vienas arba kartu su atstovu dalyvauti nagrinėjimo posėdyje, kuriame nagrinėjama jo drausmės byla, ir teikti paaiškinimus (Nuostatų 20.1. punktas); pateikti motyvuotą prašymą dėl Garbės teismo narių ar Garbės teismo sekretoriaus nušalinimo (Nuostatų 20.2.). Posėdžio metu Garbės teismo nariai išklauso vertintoją ir kitus nagrinėjimo posėdyje dalyvaujančius asmenis ir užduoda jiems klausimus, Garbės teismo sprendimas priimamas posėdyje (Nuostatų 24 ir 26 punktai).

Iš į bylą pateikto Garbės teismo 2021 m. birželio 18 d. posėdžio protokolo Nr. GT1-5(19)-P matyti, jog vada pareiškėjui iškelti drausmės bylą buvo Priežiūros įstaigos (Tarnybos) 2021 m. balandžio 29 d. Teikimas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo parengta Vertinimo ataskaita neatitinka TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 85 punkto, 17.1 papunkčio ir 113 punkto nuostatų (Vertinimo ataskaitoje nurodyta pagrindimo aplinkybė dėl vieno vertinimo metodo taikymo ir kitų vertinimo metodų netaikymo yra nepagrįsta; nurodyta verslo vertinimo metodo pagrindimo aplinkybė nepagrindžia verslo vertinimui taikyti tik vieną vertinimo metodą; nepateiktos lyginamojo metodo netaikymo pagrindimo aplinkybės ir turto požiūrio metodų derinio netaikymo pagrindimo aplinkybės). Taip pat nurodyta, jog nustatytų pažeidimų pagrindimas pateiktas 2021 m. balandžio 21 d. Patikrinimo akte. Protokole iš esmės perrašytas Teikimo turinys (Patikrinimo aktu nustatytos aplinkybės, nurodyti pareiškėjo į Patikrinimo akto projektą teiktų paaiškinimų argumentai, siūlymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir jos pagrindimas), glaustai užfiksuoti pareiškėjo posėdžio metu pateikti paaiškinimai. Protokole taip pat nurodyta, kad Garbės teismo pirmininkė, nariai bei Tarnybos atstovas pareiškėjui uždavė klausimų (koks įmonės rinkos vertės ryšys su nustatyta kita verte, ar su užsakovu buvo aptarti akcijų paketų vertinimo metodai ir kodėl nustatoma ne rinkos vertė, o vertė pajamų metodu, iš ko įmonės gaunamos pajamos buvo skaičiuojamos). Protokole nurodyta, kad pareiškėjui atsijungus Garbės teismo nariai aptarė jo paaiškinimus ir atsakymus, nurodyta, kad Garbės teismo nariai sutiko su pareiškėju, kad jis 2021 m. balandžio 13 d. raštu neklaidino Tarnybos. Garbės teismo pirmininkė išsakė nuomonę, kad vertinimo paslauga yra reglamentuota, todėl ją teikianti vertintojas privalo laikytis visų vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Vertinimas buvo atliktas neprofesionaliai, todėl vertintojas pažeidė ir TVVPĮ 15 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kuris įpareigoja vertintoją vadovautis Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodeksu ir šio kodekso 2.4.2 papunktį, įpareigojantį vertinti vadovaujantis naujausia informacija ir galiojančiais teisės aktais. Protokole nurodoma, jog Garbės teismo nariai konstatavo, jog pareiškėjas Vertinimo ataskaitą parengė nesilaikydamas TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir 15 straipsnio 4 dalies 1 punkto, Metodikos 85 ir 113 punkto, Metodikos 107.1 papunkčio ir Etikos kodekso 2.4.2 papunkčio reikalavimų. Protokole nurodyta, kad visi posėdyje dalyvavę Garbės teismo nariai balsavo už nuobaudos (pastabos) pareiškėjui skyrimą.