Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės,

dalyvaujant pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei L. E. O., atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo bei trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centro atstovei J. B., tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. R., R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, valstybės įmonei Registrų centrui, O. R., R. P. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašoma:

1) panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Centrinis registratorius) 2018-09-19 sprendimą Nr. cspr 1-244 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“;

2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir Teritorinis registratorius) 2018-07-19 sprendimą Nr. KAKT-1316/2018 „Dėl daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“;

3) įpareigoti atsakovą valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą įregistruoti Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisę į 22/120 dalis gyvenamojo namo lAlm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), 2/6 dalis ūkinio pastato 4I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 22/120 dalis kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo statinių dalys).

Pareiškėja prašyme ir jos įgaliota atstovė, atstovaujanti ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybei, teismo posėdžio metu prašė patenkinti prašymą ir nurodė, kad pareiškėja 2018-07-04 raštu Nr. 60-2-880 „Dėl daiktinių teisių į statinius (duomenys neskelbtini), įregistravimo“ kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą, nurodydama visas faktines aplinkybes bei pateikdama dokumentus, patvirtinančius juridinį pagrindą tenkinti pareiškėjos prašymą įregistruoti daiktines teises Kauno miesto savivaldybės vardu į ginčo statinių dalis. Teritorinis registratorius skundžiamu sprendimu atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą. Teritorinis registratorius skundžiamą sprendimą grindė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 26 straipsnio 3 dalies 2 punkto bei 29 straipsnio 7 punkto pagrindu, motyvuodamas tuo, kad kartu su prašymu pateikti dokumentai nepatvirtina Kauno miesto savivaldybės daiktinių teisių atsiradimo. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma aplinkybė, kad įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti Nekilnojamojo turto registre. Teritorinio registratoriaus sprendime nurodyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis numato, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, nusprendė, kad pateikti dokumentai nepatvirtina Kauno miesto savivaldybės daiktinių (nuosavybės) teisių atsiradimo į 22/120 dalis gyvenamojo namo lAlm, 2/6 dalis ūkio pastato 4I1p ir 22/120 dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Teritorinis registratorius nepagrįstai atsisakė, o Centrinis registratorius šį sprendimą paliko galioti, įregistruoti Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisę į 22/120 dalis gyvenamojo namo 1Al m, 2/6 dalis ūkio pastato 41Ip ir 22/120 dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kurios iki 2018-07-17 buvo registruotos O. R. ir R. P. nuosavybės teise. Kreipimosi į Teritorinį registratorių metu nuosavybės teisė į 22/120 dalis gyvenamojo namo, 2/6 dalis ūkinio pastato ir 22/120 dalis kiemo statinių (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota O. R. ir R. P. vardu. Nekilnojamojo turto registro Nr. 20/120253 centrinio duomenų banko išraše apie (duomenys neskelbtini), registruotą nekilnojamąjį turtą pastabose buvo nurodyta, kad vadovaujantis Kauno miesto valdybos 1990-12-04 potvarkiu Nr. 727 iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojai iškeldinti ir jiems neatlygintinai suteikti butai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad minėtas įrašas, vadovaujantis minėta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostata, yra galiojantis, nėra ir nebuvo ginčytas teisme. Todėl galiojant tokiam įrašui, darytina išvada, kad už paimtus iš trečiųjų asmenų gyvenamuosius namus su želdiniais ir įrenginiais buvo kompensuota. Nors Teritorinis registratorius 2018-07-17 išregistravo trečiųjų suinteresuotų asmenų O. R. ir R. P. daiktines teises į ginčo statinių dalis, tačiau visiškai nepagrįstai atsisakė įregistruoti Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisę į tas pačias ginčo statinių dalis. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. To paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Centrinio registratoriaus skundžiamame sprendime nurodyta, kad, nagrinėjant pareiškėjos prašymą, buvo gauti 2018-07-05 R. P. ir O. R. prašymai išregistruoti jų nuosavybės teises ir tai, kad Teritorinis registratorius 2018-07-17 nusprendė patenkinti jų prašymus ir išregistravo šių asmenų daiktines teises Kauno miesto mero 1992-06-25 potvarkio Nr. 1297 ir 1992-07-20 potvarkio Nr. 1443 pagrindu, t. y. tų pačių potvarkių pagrindu, kuriuos pateikė ir pareiškėja, teikdama prašymą išregistruoti trečiųjų suinteresuotų asmenų daiktines teises ir įregistruoti Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teises bei pateikdama šiuos potvarkius kaip įrodymą, kad su R. P. ir O. R. buvo tinkamai atsiskaityta kompensacija už statinių dalis, esančias (duomenys neskelbtini), kurias potvarkio pagrindu paėmė Kauno miesto valdyba. Be to, pačios buvusios Statinių dalių savininkės taip pat patvirtino aplinkybes, kad su jomis buvo tinkamai atsiskaityta už paimtą turimą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), bei kad jų nuosavybės teisės buvo išregistruotos Kauno miesto mero 1992-06-25 potvarkio Nr. 1297 „Dėl butų perdavimo neatlygintinai“, kuriuo O. R. buvo perduotas nuosavybėn neatlygintinai butas (duomenys neskelbtini), ir Kauno miesto mero 1992-07-20 potvarkio Nr. 1443 „Dėl butų perdavimo neatlygintinai“, kuriuo R. P. buvo perduotas butas (duomenys neskelbtini), pagrindu. Minėti potvarkiai yra dokumentai, patvirtinantys, kad R. P. ir O. R. daiktinės teisės pasibaigė. Tirk Teritorinis, tiek Centrinis registratorius pripažino, kad minėti potvarkiai dėl butų suteikimo neatlygintinai tretiesiems suinteresuotiems asmenims taip pat reiškė ir daiktinių teisių į jų turimą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pasibaigimą. Tačiau dėl neaiškių priežasčių, kurių nenurodė nei Teritorinis, nei Centrinis registratorius, buvo nuspręsta, kad šie dokumentai nepatvirtina, jog Kauno miesto savivaldybė perėmė nuosavybės teises į ginčo statinių dalis.

Atsakovas atsiliepime bei jo atstovė, atstovaujanti ir trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui, teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad pareiškėja 2018-07-04 su prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, jog Kauno miesto savivaldybei būtų įregistruotos nuosavybės teisės į 22/120 dalis ginčo statinių ir į 2/6 dalis ūkinio pastato. Kartu su šiuo prašymu teritoriniam Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pareiškėja pateikė Kauno miesto valdybos 1991-11-19 potvarkio Nr. 301-V kopiją (toliau – Potvarkis Nr. 301-V), Kauno miesto mero 1992-06-25 potvarkio Nr. 1297 kopiją (toliau – Potvarkis Nr. 1297), Kauno miesto mero1992-07-20 potvarkio Nr. 1443 kopiją (toliau – Potvarkis Nr. 1443), 2018-07-04 O. R. ir R. P. sutikimus. Teritorinis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, išnagrinėjęs minėtą prašymą, 2018-07-19 sprendimu Nr. KAKT-1316/2018 atsisakė įregistruoti nuosavybės teises, kadangi kartu su prašymu pateikti dokumentai nepatvirtino Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisių į 22/120 dalis ginčo statinių ir į 2/6 dalis ūkinio pastato (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, pasinaudodama išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2018-09-19 sprendimu Nr. cspr 1-244 paliko galioti nepakeistą VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018-07-19 sprendimą Nr. KAKT-1316/2018. Pažymėtina, jog teritoriniam Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dar neišnagrinėjus pareiškėjos 2018-07-04 prašymo buvo gauti 2018-07-05 O. R. ir R. P. prašymai išregistruoti jų nuosavybės teises į ginčo statinius ir ūkinį pastatą pateiktų prašymų ir Potvarkių Nr. 1297 ir Nr. 1443 pagrindu. Teritorinis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2018-07-17 priėmė sprendimus (įformintus įrašo padarymu), kuriais patenkino O. R. ir R. P. prašymus: R. P. turėtas nuosavybės teises į 11/120 dalių ginčo statinio ir 1/6 dalį ūkinio pastato išregistravo Potvarkio Nr. 1443 pagrindu ir O. R. turėtas nuosavybės teises į 11/120 dalių ginčo statinio ir 1/6 dalį ūkinio pastato išregistravo Potvarkio Nr. 1297 pagrindu. Pareiškėja siekia, jog Kauno miesto savivaldybei būtų įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo statinio ir ūkinio pastato dalis, kurios iki 2018-07-17 buvo įregistruotos O. R. ir R. P. vardu. Nekilnojamojo turto registras įsteigtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Pažymėtina, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veikla, registruojant nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, teikiant informaciją laikoma viešojo administravimo veikla. Viešojo administravimo subjektas turi tik tas galias, kurios jam konkrečiai suteiktos, plečiamas kompetencijos aiškinimas negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005, 2012-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A102-233/2012, 2016-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-506-525/2016). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą padavimo tvarką, t. y. asmuo kartu su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi pateikti dokumentus, patvirtinančius prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjos kartu su 2018-07-04 prašymu pateikti dokumentai nepatvirtino Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisių į 22/120 dalis ginčo statinių ir į 2/6 dalis ūkinio pastato. Kaip matyti iš šioje administracinėje byloje esančių dokumentų, Potvarkiuose Nr. 1443 ir Nr. 1297 nėra minimi ginčo statiniai ir ūkinis pastatas, t. y. šie dokumentai nepatvirtina Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisių į ginčo turto dalį. R. P. ir O. R. 2018-07-04 sutikimai, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro 22 straipsniu, nėra dokumentai, kurių pagrindu gali būti registruojamos Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės į ginčo turto dalį. Minėti Potvarkiai Nr. 1443 ir Nr. 1297 nėra nei nuosavybės teisių pasibaigimą, nei atsiradimą patvirtinantys dokumentai ir tai nustatyta Kauno apygardos administracinio teismo 2014-12-03 sprendime administracinėje byloje Nr. 1-3397-644/2014 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-10-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1369-143/2015. Pažymėtina, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų, aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų turinį. Jis nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės, jos turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo, nustatyti daiktines teises, jeigu jos eksplicitiškai nėra įtvirtintos pateiktuose dokumentuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-600-442/2017, 2014-06-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1312/2014, 2012-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2976/2012, 2011-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3130/2011). Akivaizdu, jog nei vienas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui kartu su pareiškėjos 2018-07-04 prašymu pateiktas dokumentas vienareikšmiškai nepatvirtina Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisių į 22/120 dalis ginčo statinių ir į 2/6 dalis ūkinio pastato, todėl visiškai pagrįstai tiek teritorinis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, tiek Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamus sprendimus. Nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog atsakovas turėjo vertinti kompleksiškai dokumentus ir susiklosčiusią situaciją, o ne kiekvieną dokumentą atskirai, nes nekilnojamojo turto paėmimas yra įvykęs dar 1991 metais. Pažymėtina, jog 2015-10-27 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1369-143/2015, yra konstatavęs, jog VĮ Registrų centro Kauno filialas, vykdydamas jam pavestą viešąjį administravimą, neturi atlikti teismui būdingos funkcijos – vertinti tam tikras įrodomąją reikšmę turinčias faktines aplinkybes ir daryti tam tikras daiktinių teisių atsiradimui arba praradimui reikšmingas vertinimo išvadas, nes tai yra teismo prerogatyva. Taigi šis pareiškėjos argumentas yra paneigtas, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi, išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai patvirtina, jog nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti šioje byloje pareiškėjos reiškiamus reikalavimus.

Tretieji suinteresuoti asmenys O. R. ir R. P. savo nuomonės dėl pareiškėjos prašymo patenkinimo neišreiškė bei kilusį ginčą paliko spręsti teismo nuožiūra.

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas kilo dėl Teritorinio registratoriaus atsisakymo įregistruoti Kauno miesto savivaldybės vardu nuosavybės teises į statinių, t. y. pastato, kiemo statinių ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), dalis.

Pareiškėja savo prašymą grindė tuo, jog atsakovas netinkamai vertino pareiškėjos pateiktus dokumentus, pareiškėjos teigimu, patvirtinančius, jog pasibaigė suinteresuotų asmenų O. R. ir R. P. nuosavybės teisės į minėtų statinių dalis bei atsirado nuosavybės teisė į šių statinių dalis Kauno miesto savivaldybei.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja Teritoriniam registratoriui pateikė 2018-07-04 prašymą Nr. 60-2-880 įregistruoti Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teises į 22/120 dalis gyvenamojo namo 1Al m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/6 dalis ūkio pastato 4I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 22/120 dalis kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Nurodytų statinių dalys iki 2018-07-17 buvo registruotos O. R. ir R. P. nuosavybės teise. Pareiškėja kartu su prašymu pateikė dokumentus, t. y. Kauno miesto valdybos 1991-11-19 potvarkį Nr. 301-v „Dėl žemės sklypo suteikimo Kauno medicinos akademijai“ (toliau – ir Potvarkis), Kauno miesto mero 1992-06-25 potvarkį Nr. 1297 „Dėl butų perdavimo neatlygintinai“ (toliau – ir Potvarkis Nr. 1297), kuriuo O. R. buvo perduotas trijų kambarių butas (duomenys neskelbtini), Kauno miesto mero 1992-07-20 potvarkį Nr. 1443 „Dėl butų perdavimo neatlygintinai“ (toliau – ir Potvarkis Nr. 1443), kuriuo R. P. buvo perduotas dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), bei trečiųjų suinteresuotų asmenų O. R. ir R. P. sutikimus dėl Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės įregistravimo į ginčo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dalis. Išnagrinėjęs gautą prašymą ir prie jo pateiktus dokumentus Teritorinis registratorius skundžiamu sprendimu prašymą atmetė motyvuodamas tuo, jog pateikti dokumentai nepatvirtina Kauno miesto savivaldybės daiktinių (nuosavybės) teisių atsiradimo į 22/120 dalis gyvenamojo namo 1A1m, 2/6 dalis ūkio pastato 4I1p ir į 22/120 dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teritorinio registratoriaus sprendimą apskundė išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija išnagrinėjusi Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018-08-20 skundą Nr. (33.194)R-2449 dėl Teritorinio registratoriaus 2018-07-19 sprendimo Nr. KAKT-1316/2018 panaikinimo, priėmė 2018-09-19 sprendimą Nr. cspr1-244, kuriuo Teritorinio registratoriaus 2018-07-29 sprendimą Nr. KAKT-1316/2018 paliko galioti.

Nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti, ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės atsiradimą ir suinteresuotų asmenų O. R. ir R. P. nuosavybės teisių pasibaigimą į pirmiau minėtas statinių dalis.

Pažymėtina, jog pareiškėjos Teritoriniam registratoriui pateikto Kauno miesto valdybos 1991-11-19 potvarkio Nr. 301-v „Dėl žemės sklypo suteikimo Kauno medicinos akademijai“ turinys, t. y. Potvarkio 1 punktas patvirtina, jog buvo paimtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), su gyvenamaisiais namais, želdiniais ir įrenginiais iš Potvarkio 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytų asmenų, tarp jų ir iš trečiųjų suinteresuotų asmenų R. P. bei O. R.. Paimtas žemės sklypas su statiniais ir želdiniais buvo suteiktas Kauno medicinos akademijai humanistinio bei kultūrinio lavinimo ir veiklos centrui statyti (Potvarkio 2 p.). Minėto Potvarkio 3 punktu Kauno medicinos akademija buvo įpareigota: užsakyti Urbanistikos ir architektūros skyriuje suteikto sklypo raudonųjų linijų planą bei ribų nužymėjimą vietoje; sumokėti Potvarkyje nurodytiems asmenims už paimtuose sklypuose esančius pastatus, želdinius ir įrenginius pagal paskirtos komisijos įkainojimo aktą; aprūpinti griaunamo namo (duomenys neskelbtini)savininko R. R. šeimą gyvenamuoju plotu nustatyta tvarka ir sumokėti miesto Valdybai už griaunamų namų (duomenys neskelbtini)gyventojams suteiktus butus (Potvarkio 3.1–3.4 p.).

Iš Kauno miesto mero 1992-06-25 potvarkio Nr. 1297 „Dėl butų perdavimo neatlygintinai“ ir Kauno miesto mero 1992-07-20 potvarkio Nr. 1443 „Dėl butų perdavimo neatlygintinai“ turinio matyti, jog Kauno miesto meras, vadovaudamasis 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo Nr. 1-1374 7 straipsniu, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. P. bei O. R. perdavė neatlygintinai 20 ir 11 butus (duomenys neskelbtini).

Potvarkių Nr. 1297 ir Nr. 1443 priėmimo metu galiojusio 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo Nr. 1-1374 7 straipsnio redakcija, kuria vadovavosi Kauno miesto meras priimdamas šį potvarkį, numatė, jog buvusiems namų savininkams (o jų nesant, įpėdiniams, gyvenantiems buvusiam savininkui suteiktame bute), kuriems butai buvo suteikti nugriaunant jų asmenine nuosavybe buvusius gyvenamuosius namus dėl žemės sklypų paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams ir pagal tuo laiku galiojusius įstatymus nebuvo kompensuota namų vertė, neatlygintinai pripažįstama nuosavybės teisė į nuomojamą gyvenamąjį namą ar butą.

Minėtuose Potvarkiuose Nr. 1297 ir Nr. 1443 nurodytas teisinis pagrindas, t. y. 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo Nr. 1-1374 7 straipsnis, reiškia, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. P. bei O. R. perduoti (duomenys neskelbtini), turėjo atitekti neatlygintinai kaip kompensacija už joms nuosavybės teise priklausiusias nugriauto gyvenamojo namo dalis. Tai, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), turėjo būti griaunamas patvirtina ir Kauno miesto valdybos 1991-11-19 potvarkio Nr. 301-v „Dėl žemės sklypo suteikimo Kauno medicinos akademijai“ 3.3 punktas.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų O. R. ir R. P. sutikimai dėl Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės įregistravimo į minėtas statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dalis neturi ginčo atveju teisinės reikšmės, nes O. R. ir R. P. daiktinės teisės pasibaigimas į statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dalis nepatvirtina Kauno miesto savivaldybės daiktinės teisės atsiradimo pagrindų į nekilnojamųjų daiktų dalis.

Pirmiau minėti Potvarkiai ir O. R. ir R. P. sutikimai nėra tokio pobūdžio dokumentai, kurių turinys tiesiogiai galėtų būti perkeltas į Nekilnojamojo turto registro duomenis be papildomo šių duomenų tikslinimo ar vertinimo, patvirtinančio, jog nekilnojamieji daiktai nėra išnykę ar pakitę. Taigi, minėti Potvarkiai ir O. R. ir R. P. sutikimai vienareikšmiškai nepatvirtino Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisių į minėtų statinių dalis.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-10-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1369-143/2015, kurioje buvo sprendžiamas ginčas iš esmės tarp tų pačių dėl Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisių įregistravimo į tą patį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), konstatavo, jog Kauno miesto valdybos 1991-11-19 potvarkis Nr. 301-v „Dėl žemės sklypo suteikimo Kauno medicinos akademijai“, kuriame užfiksuota jo priėmimo metu buvusi situacija negali būti pagrindu registro tvarkytojui panaikinti arba pakeisti duomenis apie daiktines teises.

Šioje nagrinėjamojoje byloje teismas neturi teisės kitaip vertinti Kauno miesto valdybos 1991-11-19 potvarkio Nr. 301-v, nei šis jau buvo įvertintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-10-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1369-143/2015 sprendžiant iš esmės analogišką ginčą iš esmės tarp tų pačių šalių dėl tų pačių faktinių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti.

Teismų praktikoje aiškinant Nekilnojamojo turto registro paskirtį yra konstatuota, kad nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų pagal pateiktus dokumentus apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į registrą/kadastrą ir išviešinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011; 2015 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-835-502/2015).

Pažymėtina, kad registro tvarkytojas nesprendžia fakto klausimų, bet juridinius faktus registruoja ir išregistruoja remdamasis jam pateiktais juridinių faktų atsiradimą ir pasibaigimą patvirtinančiais dokumentais, nustatytais Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad kartu su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti/išregistruoti daiktines teises turi būti pateikiami ir dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti/išregistruoti daiktinių teisių atsiradimą/ pasibaigimą.

Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi būti pateikti dokumentai, kurių duomenys neabejotinai patvirtintų Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teises į minėtų nekilnojamųjų daiktų atitinkamas dalis.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja tokių dokumentų, patvirtinančių Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisę į minėtų statinių dalis, nepateikė.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose valstybės įmonė Registrų centras laikoma viešojo administravimo subjektu.

Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą, ginčo atveju valstybės įmonę Registrų centrą, įpareigoja veikti tik pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus. Viešojo administravimo subjektas turi tik tas galias, kurios jam konkrečiai suteiktos, plečiamasis kompetencijos aiškinimas negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012).

Pareiškėjos keliamo ginčo kontekste pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnyje.

Kadangi nuosavybės teisės registravimas Nekilnojamojo turto registre atlieka tik įgytos teisės išviešinimo funkciją, todėl pareiškėja, siekdama įregistruoti nuosavybės teisę į minėtas nekilnojamojo turto dalis, turi įstatymų nustatyta tvarka kreiptis teisminės gynybos įrodinėdama nuosavybės teisės įgijimo pagrindus (CK 1.138 str.), ir tai yra civilinio teisinio pobūdžio ginčas, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teismuose.

Teritorinis ir Centrinis registratoriai teisėtai, pagrįstai, vadovaudamiesi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 29 straipsnio 7 puntu, netenkino Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymo įregistruoti daiktines teises Kauno miesto savivaldybės vardu į ginčo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), atitinkamas dalis, nes su pareiškėjos prašymu pateikti dokumentai nepatvirtino Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisių į 22/120 dalis gyvenamojo namo lAl m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/6 dalis ūkinio pastato 4I1 p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 22/120 dalis kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Nepatenkinus pareiškėjos reikalavimų dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, netenkintinas ir kitas išvestinis Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.