- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-27
- Bylos Nr.
- A-1369-143/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01081-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Registrų centrui, Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, K. S., L. S., O. R., R. P., A. Ž., A. M., R. R., P. K.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, K. S., L. S., O. R., R. P., A. Ž., A. M., R. R., P. K. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 5–12) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Centrinis registratorius, Komisija) 2014 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. cspr1-179 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“; 2) panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir atsakovas, VĮ Registrų centro Kauno filialas, teritorinis registratorius) 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. KAKT-1135 „Dėl daiktinių teisių registravimo Nekilnojamojo turto registre“; 3) įpareigoti atsakovą išregistruoti fizinių asmenų L. S., R. R., A. M., O. R., R. P., V. K., A. Ž. nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, įrašytus Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (tvoras, kanalizacijos šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)), ir įregistruoti Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisę į paminėtus statinius.
Pareiškėjas nurodė, kad Kauno miesto valdyba 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 301-v „Dėl žemės sklypo suteikimo Kauno medicinos akademijai“ (toliau – ir Potvarkis) nusprendė paimti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)), su gyvenamaisiais namais, želdiniais ir įrenginiais iš Potvarkio 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytų asmenų – gyvenusių 355 kv. m valdoje (duomenys neskelbtini), ir 448 kv. m valdoje (duomenys neskelbtini), inter alia iš R. R., V. K., B. R., A. Ž., R. P., O. R., ir paimtą iki 1000 kv. m sklypą suteikti Kauno medicinos akademijai humanistinio bei kultūrinio lavinimo ir veiklos centrui statyti. Taip pat buvo nutarta įpareigoti Kauno medicinos akademiją: 1) užsakyti Urbanistikos ir architektūros skyriuje suteikto sklypo raudonųjų linijų planą bei ribų žymėjimą vietoje; 2) sumokėti potvarkyje išvardytiems asmenims už paimtuose sklypuose esančius pastatus, želdinius ir įrenginius pagal paskirtos komisijos įkainojimo aktą; 3) aprūpinti griaunamo namo (duomenys neskelbtini) savininko R. R. šeimą gyvenamuoju plotu nustatyta tvarka; 4) sumokėti miesto Valdybai už griaunamų namų (duomenys neskelbtini) gyventojams suteiktus butus. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kiemo statinius (duomenys neskelbtini) yra įregistruotos Potvarkyje nurodytų asmenų arba jų teisių ir pareigų perėmėjų vardu: L. S. vardu – 2005 m. liepos 5 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, A. M. vardu – 2000 m. rugsėjo 11 d. turto pasidalijimo sutarties pagrindu, R. R. vardu – 1988 m. birželio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2000 m. rugsėjo 11 d. turto pasidalijimo sutarties pagrindu, R. P., O. R., A. Ž. vardu – pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu, V. K. vardu – 1981 m. rugsėjo 7 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, panaudos sutartis Potvarkio pagrindu sudaryta su Kauno medicinos universitetu. Be to, Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) Centrinio duomenų banko išrašo pastabose nurodyta, kad „remiantis Kauno miesto valdybos 1990 12 04 potvarkiu Nr. 727 iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojai iškeldinti ir jiems neatlygintinai suteikti butai.“ Atsižvelgusi į šias aplinkybes Kauno miesto savivaldybės administracija 2014 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (33.200)R-2734 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydama įregistruoti pastatų ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), daiktines teises Kauno miesto savivaldybės vardu. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. KAKT-1135 „Dėl daiktinių teisių registravimo Nekilnojamojo turto registre“ nusprendė atmesti Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą įregistruoti Kauno miesto savivaldybės daiktines teises į pastatus (duomenys neskelbtini), o Komisija 2014 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. cspr1-179 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ nusprendė palikti galioti teritorinio registratoriaus 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. KAKT-1135. Atsakovo atsisakymas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės atsiradimą (ir suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių pasibaigimą) į paminėtus nekilnojamuosius daiktus. Pareiškėjo nuomone, tiek teritorinis registratorius, tiek Centrinis registratorius, priimdami skundžiamus sprendimus, nevertino jo prašyme nurodytų teismų procesiniuose dokumentuose nustatytų faktinių aplinkybių, kurių pagrindu daiktinių teisių registracija privalėjo būti panaikinta ir turėjo būti įregistruotos Kauno miesto savivaldybės daiktinės teisės į paminėtus statinius (duomenys neskelbtini). Teritorinis registratorius ir Centrinis registratorius visiškai neatsižvelgė bei neįvertino tos aplinkybės, kad už paimtą nuosavybę tretiesiems asmenims buvo atlyginta suteikiant butus. Kad šiems asmenims buvo tinkamai atlyginta, įrodo įrašas viešajame registre apie tai, kad iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojai iškeldinti ir jiems neatlygintinai suteikti butai, bei civilinėje byloje Nr. 2-520-435/2008 esantys administraciniai aktai: Kauno miesto mero 1990 m. gruodžio 4 d. potvarkis Nr. 727 ,,Dėl gyvenamojo, bendrojo ploto suteikimo“; Kauno miesto mero 1992 m. birželio 11 d. potvarkiu Nr. 1195 „Dėl buto perdavimo neatlygintinai“ B. R. butas (duomenys neskelbtini) perduotas neatlygintinai; Kauno miesto mero 1992 m. birželio 25 d. potvarkio Nr. 1297 „Dėl butų perdavimo neatlygintinai“ 2 punktu O. R. butas (duomenys neskelbtini) perduotas nuosavybėn neatlygintinai; Kauno miesto mero 1992 m. liepos 16 d. potvarkiu Nr. 1406 „Dėl buto perdavimo neatlygintinai“ V. K. butas (duomenys neskelbtini) perduotas nuosavybėn neatlygintinai; Kauno miesto mero 1992 m. liepos 20 d. potvarkio Nr. 1443 „Dėl butų perdavimo neatlygintinai“ R. P. perduotas butas (duomenys neskelbtini); Kauno miesto mero 1991 m. gegužės 24 d. potvarkiu Nr. 772 perduotas neatlygintinai A. R. butas (duomenys neskelbtini). Šio potvarkio pažymos 6 punkte nurodyta, kad A. R. keldinama miesto valdybos iš avarinio namo pagal 1990 m. liepos 13 d. potvarkį Nr. 170, o Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkio Nr. 301-v 3.3 papunktyje buvo numatyta aprūpinti griaunamo namo (duomenys neskelbtini) savininko R. R. šeimą gyvenamuoju plotu. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1990 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 101 1 punktu nuspręsta suteikti, skirti gyvenamąjį, bendrąjį plotą pagal 1 priedėlį, kurio 70 punktu A. Ž. skirtas butas (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo pažymos 65 punkte nurodyta, kad A. Ž. keliama iš (duomenys neskelbtini) valdos. Kadangi nurodytiems tretiesiems asmenims išvardytų administracinių aktų pagrindu suteikti butai buvo perduoti nuosavybėn neatlygintinai, t. y. visiškai atlyginta už paimtą visuomenės poreikiams turtą, toks atlyginimas laikytinas teisingu. Be to, pažymėjo, kad tretieji asmenys dėl tokio atlyginimo pretenzijų nereiškė, todėl padarė išvadą, jog nekilnojamojo turto paėmimo iš asmenų, gyvenusių (duomenys neskelbtini), procesas yra atliktas, o tai yra pagrindas išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus (duomenys neskelbtini), ir įregistruoti Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teises į šiuos statinius.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 59–61) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad kartu su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti / išregistruoti daiktines teises turi būti pateikiami ir dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti / išregistruoti daiktinių teisių atsiradimą / pasibaigimą. Pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių Kauno miesto savivaldybės daiktinių teisių atsiradimą ir trečiųjų suinteresuotų asmenų daiktinių teisių pasibaigimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikė. VĮ Registrų centro Kauno filialo nuomone, Kauno miesto mero 1990 m. gruodžio 4 d. potvarkis Nr. 727 dėl gyvenamojo, bendrojo ploto suteikimo fiziniams asmenims name (duomenys neskelbtini) ir Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkis Nr. 301-v, kuriuo nuspręsta iš nurodytų asmenų paimti žemės sklypus su gyvenamaisiais namais, želdiniais ir įrenginiais, paimtą žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) suteikti tuometinei Kauno medicinos akademijai bei aptarti kiti su atlyginimu už paimamus privačios nuosavybės objektus susiję įpareigojimai Kauno medicinos akademijai, nepatvirtina Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės atsiradimo į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu: kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi asmenų nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pasibaigia tik tuomet, kai asmenys gauna tam tikrą kompensaciją už šį turtą. Todėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turėjo būti pateikti dokumentai, vienareikšmiškai patvirtinantys asmenų daiktinių teisių pasibaigimo faktą, tarp jų ir dokumentai dėl visiškai įgyvendinto kompensavimo už konkretų paimtą turtą. Šiuo ginčo atveju Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturi duomenų apie paminėtų įsipareigojimų įvykdymą, tai 2008 m. gruodžio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-520-435/2008, atmesdamas ieškinį, konstatavo ir Kauno miesto apylinkės teismas, nurodęs, kad tuometinė Kauno miesto valdyba, administraciniu aktu paėmusi atsakovams priklausantį visą gyvenamąjį namą, neįvykdė visiškai savo įsipareigojimų, numatytų tuo pačiu administraciniu aktu, t. y. neįvykdė rekvizicijos. Kauno apygardos teismas, 2009 m. balandžio 29 d. išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-593-601/2009 dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-520-435/2008, nutartyje nurodė, kad atsakovų vardu yra registruotos nuosavybės teisės į ginčo pastatus, todėl, nenuginčijus šios teisės, negali atsirasti pagrindas išregistruoti jų nuosavybės teisių į šiuos ginčo pastatus, tuo labiau įpareigoti atsakovus išregistruoti savo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Kauno apygardos teismas nurodyta nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad faktą, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisė į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), nėra pasibaigusi, jau nustatė Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-520-435/2008 ir Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-593-601/2009, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalimi, šioje byloje toks faktas iš naujo negali būti įrodinėjamas. Taip pat pažymėjo, kad tarp Kauno miesto savivaldybės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir privačių asmenų yra kilęs teisinis ginčas dėl nuosavybės teisės, kurio sprendimas nėra Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetencija. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įgyvendindamas savo kompetenciją, turi teisę tik atlikti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, t. y. paminėtų teisių paviešinimą registre, kuriame kaupiami duomenys bei gali būti naudojami prieš trečiuosius asmenis (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1 str.).
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Ž. atsiliepimu į skundą (b. l. 106–112) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
A. Ž. nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso: 2/9 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/9 ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2/9 kitų statinių – kiemo statiniai (tvora, kanalizacijos šulinys), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Paminėto turto registracija iki šiol nėra panaikinta jos vardu, nors Kauno miesto savivaldybės sprendimais iš jai priklausančios nuosavybės buvo iškeldinta prieš kelis dešimtmečius, paminėtos nuosavybės disponuoti neturi galimybės, o už prievarta atimtą turtą jai nėra kompensuota iki šiol. Taip pat nurodė, kad Kauno miesto mero 1990 m. liepos 13 d. potvarkio Nr. 170 4 punktu buvo patvirtintas griaunamų namų sąrašas ryšium su naujų namų statyba ir gatvių rekonstrukcija pagal 5 priedėlį, kuriuo buvo numatyta nugriauti namus (duomenys neskelbtini) (vėliau pervadinta į (duomenys neskelbtini)). Kauno miesto mero 1990 m. gruodžio 4 d. potvarkiu Nr. 727 „Dėl gyvenamojo, bendrojo ploto suteikimo“ buvo nuspręsta suteikti gyvenamąjį, bendrąjį plotą name (duomenys neskelbtini) asmenims, turėjusiems nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, adresu: (duomenys neskelbtini), taip kompensuojant jiems už prarastą nuosavybę, tačiau į tą sąrašą asmenų ji įtraukta nebuvo, jai nebuvo mainais suteiktas koks nors gyvenamasis plotas ar kitokia forma kompensuota už prarastą nuosavybę. Nekilnojamąjį turtą ji įsigijo visai kitais pagrindais (pagal benamių asociacijos pasiūlymus, atlygintinai (privatizuojant)), t. y. 1992 m. balandžio 14 d. pirko 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 21 802 rub., iš kurių 2 659 rub. sumokėjo grynais pinigais ir 19 143 rub. – valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkis Nr. 301-v, kuriuo buvo nutarta paimti žemės sklypus su gyvenamaisiais namais, želdiniais ir įrenginiais iš asmenų, gyvenusių 355 kv. m valdoje (duomenys neskelbtini), ir 448 kv. m valdoje (duomenys neskelbtini), įskaitant iš jos, niekada nebuvo pradėtas vykdyti ir įgyvendintas, iš jos nebuvo paimtas paminėtas turtas, jai nebuvo atlyginta ar kompensuota, nebuvo sudaryta komisija, kuri turėjo atlyginti už menamai paimtą nekilnojamąjį turtą, nors nuo paminėto potvarkio dienos ji nebeturėjo jokių galimybių naudotis ar kitaip disponuoti savivaldos institucijos nusavintu turtu. Kauno miesto valdyba 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 301-v nutarė paimti žemės sklypus su gyvenamaisiais namais visuomenės tikslais, išmokant savininkams turto verte (rekvizicija) (tuo metu galiojusio Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 163 str.). Kauno miesto valdyba administraciniu aktu paėmusi suinteresuotiems asmenims priklausantį visą gyvenamąjį namą, neįvykdė visiškai savo įsipareigojimų, numatytų tuo pačiu administraciniu aktu, t. y. neįvykdė rekvizicijos. Dėl šių priežasčių, kol jai nėra išmokėta tinkama kompensacija ar kitaip atlyginta už paminėtą nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, adresu: (duomenys neskelbtini), pagrįstai registruotos jos vardu, todėl Centrinio registratoriaus ir teritorinio registratoriaus sprendimai atmesti Kauno miesto savivaldybės prašymą įregistruoti daiktines teises yra pagrįsti ir teisėti.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu (b. l. 160–166) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas VĮ Registrų centro Kauno filialui pateikė 2014 m. balandžio 28 d. prašymą Nr. (33.200)R-2734 įregistruoti pastatų ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), daiktines teises Kauno miesto savivaldybės vardu. Išnagrinėjęs gautą prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, VĮ Registrų centro Kauno filialas 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. KAKT-1135 atmetė prašymą. Komisija, gavusi pareiškėjo 2014 m. birželio 18 d. skundą Nr. (33.194)R-3825 dėl teritorinio registratoriaus 2014 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. KAKT-1135, 2014 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. cspr1-179 paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą. Pareiškėjo prašymai buvo nepatenkinti dėl to, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui jis nepateikė duomenų, patvirtinančių Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės atsiradimą (ir suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių pasibaigimą) į paminėtus nekilnojamuosius daiktus. Byloje ginčas kilęs dėl to, ar pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą ir prašydamas įregistruoti daiktines teises į pastatus ir kitas patalpas, esančius (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės vardu, pateikė duomenis, patvirtinančius, kad suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės į nurodytus pastatus pasibaigė, o Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teisės atsirado.
Teismas nurodė, kad, Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis, nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priklausinį: kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), įregistruota: 1) į 1/9 dalį gyvenamojo namo su 1/9 dalimi kitų statinių, į 1/9 dalį ūkinio pastato L. S. vardu 2005 m. liepos 25 d. paveldėjimo teisės liudijimo, reg. Nr. 2-6421, pagrindu; 2) į 3/40 dalis gyvenamojo namo su 3/40 dalimis kitų statinių A. M. vardu 2000 m. rugsėjo 11 d. turto pasidalijimo sutarties, reg. Nr. G-6575, pagrindu; 3) į 3/40 dalis gyvenamojo namo su 3/40 dalimis kitų statinių R. R. vardu 1988 m. birželio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 7-1742, ir 2000 m. rugsėjo 11 d. turto pasidalijimo sutarties, reg. Nr. G-6575, pagrindu; 4) į 11/120 dalių gyvenamojo namo su 11/120 dalių kitų statinių, į 1/6 dalį ūkinio pastato R. P. vardu 1982 m. spalio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 1-3498, pagrindu; 5) į 11/120 dalių gyvenamojo namo su 11/120 dalių kitų statinių, į 1/6 dalį ūkinio pastato O. R. vardu 1982 m. spalio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 1-3498, pagrindu; 6) į 1/3 dalį gyvenamojo namo su 1/3 dalimi kitų statinių, į 1/3 dalį ūkinio pastato V. K. vardu 1981 m. rugsėjo 7 d. dovanojimo sutarties, reg. Nr. 1-3098, pagrindu; 7) į 2/9 dalis gyvenamojo namo su 2/9 dalimis kitų statinių, į 2/9 dalis ūkinio pastato A. Ž. vardu 1973 m. gruodžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 1-7780, pagrindu.
Teismas, vertindamas įrodymus, nustatė, kad Kauno miesto mero 1991 m. gegužės 24 d. potvarkis Nr. 772 dėl buto perdavimo neatlygintinai A. R. nepatvirtina, jog R. R. buvo aprūpintas gyvenamuoju plotu ar kaip nors kitaip su juo atsiskaityta. A. R. (M.) buvo suteiktas gyvenamasis plotas – 1 kambario butas (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jos šeimoje yra du asmenys: A. R. ir jos sūnus, gim. (duomenys neskelbtini). Šio buto privatizavimo dokumentai patvirtina tai, jog šiame bute nuo 1985 m. kovo 26 d. registruota A. K. su savo vaikais, su kuria 1991 m. kovo 20 d. sudaryta šio buto nuomos sutartis, o 1992 m. gruodžio 14 d. – pirkimo–pardavimo sutartis pagal Butų privatizavimo įstatymą. Be to, santuoka tarp R. R. ir A. R. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės, teismo nuomone, paneigia pareiškėjo aiškinimus, kad Kauno miesto mero 1991 m. gegužės 24 d. potvarkiu Nr. 772 R. R. buvo suteiktas gyvenamasis plotas ir taip atsiskaityta už iš jo paimtą turtą visuomenės poreikiams.
Teismas taip pat nustatė, kad Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1990 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 101, kurio 1 punktu nuspręsta suteikti, skirti gyvenamąjį, bendrąjį plotą pagal 1 priedėlį, kurio 70 punktu A. Ž. skirtas butas (duomenys neskelbtini), nepatvirtina, jog A. Ž. butas skirtas neatlygintinai už iš jos paimtą turtą visuomenės poreikiams. Byloje esantys dokumentai patvirtina tai, kad A. Ž. paminėtą butą nusipirko už savo lėšas ir kad jai už paimtame sklype ((duomenys neskelbtini)) esančius pastatus, želdinius ir įrenginius kompensacija nebuvo sumokėta. Aplinkybes, kad su R. R. ir A. Ž. nebuvo atsiskaityta už iš jų paimtą nuosavybę, taip pat nustatė ir Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-520-435/2008.
Teismas, įvertinęs išvardytas aplinkybes, konstatavo, kad už paimtą nuosavybę ((duomenys neskelbtini) esančius pastatus, želdinius ir įrenginius) R. R. ir A. Ž. nebuvo atlyginta, vadinasi, jų nuosavybės teisės į turėtą turtą nepasibaigė. Tai atitinka nuo 1983 m. kovo 1 d. iki 1998 m. liepos 1 d. galiojusio Butų kodekso 136 straipsnio ir Lietuvos Ministrų Tarybos 1983 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 315 „Dėl atlyginimo piliečiams už jiems priklausančius gyvenamuosius namus, kitus statinius ir įrenginius, griaunamus ryšium su žemės sklypų paėmimu valstybės ar visuomenės reikalams, ir jų aprūpinimo gyvenamuoju plotu“ reikalavimus. Turto paėmimas iš savininko valstybės arba visuomenės reikalams ir tinkamas atsiskaitymas su savininku kartu reiškia ir nuosavybės teisės į turėtą turtą pasibaigimą (1964 m. CK 163 str.). Taip nuosavybės teisės pasibaigimo pagal pirmiau nurodytus teisės aktus klausimas aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1162/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009). Teismas pažymėjo ir tai, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-17658-800/2014 pagal A. Ž. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl kompensacijos priteisimo už visuomenės poreikiams paimtą ir A. Ž. nuosavybės teise priklausiusį turtą, adresu: (duomenys neskelbtini).
Teismas pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registro įstatyme bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintuose Nekilnojamojo turto registro nuostatuose (toliau – ir Registro nuostatai) yra įgyvendintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatytas nuosavybės neliečiamumo principas, užtikrinantis, kad asmens įregistruota daiktinė teisė – nuosavybės teisė – nebus kitų asmenų (ne daikto savininko ar jo įgalioto atstovo) prašymu išregistruota ar nebus pakeista jos apimtis. Šios garantijos yra konkretizuojamos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, tokį patį reguliavimą numato ir Registro nuostatų 69 punktas.
Teismas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikė dokumentų, vienareikšmiškai patvirtinančių trečiųjų suinteresuotų asmenų daiktinių teisių pasibaigimo faktą (dokumentų dėl visiškai įgyvendinto kompensavimo už konkretų paimtą turtą), todėl teritorinis registratorius ir Centrinis registratorius, atmesdami Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą įregistruoti pastatų ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), daiktines teises Kauno miesto savivaldybės vardu, pasielgė teisėtai, pagrįstai, dėl to panaikinti jų priimtų sprendimų nėra jokio pagrindo. Be to, pažymėjo, kad L. S. nuosavybės teise ginčo pastatus valdo 2005 m. liepos 25 d. paveldėjimo teisės liudijimo, reg. Nr. 2-6421, pagrindu, o A. M. ir R. R. – 2000 m. rugsėjo 11 d. turto pasidalijimo sutarties, reg. Nr. G-6575, pagrindu, todėl, norint išregistruoti jų nuosavybės teises į šiuos pastatus, turėtų būti nuginčyti šie sandoriai. Nepatenkinęs pareiškėjo reikalavimų dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, teismas tais pačiais motyvais atmetė ir kitą reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 173–181) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) Centrinio duomenų banko išrašo pastabose nurodyta, kad „remiantis Kauno miesto valdybos 1990 12 04 potvarkiu Nr. 727 iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojai iškeldinti ir jiems neatlygintinai suteikti butai.“ Šis įrašas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, yra galiojantis, nėra ir nebuvo ginčytas teisme. Galiojant tokiam įrašui, galima daryti išvadą, kad kompensacija už paimtus iš trečiųjų asmenų gyvenamuosius namus su želdiniais ir įrenginiais buvo atlikta. Teismas šios aplinkybės apskritai nevertino ir dėl jos nepasisakė. Neįvertinta, kad atsisakius išregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybės teises į statinius (duomenys neskelbtini) gali susidaryti šių asmenų nepagrįsto praturtėjimo situacija.
2. Kauno miesto valdyba (Kauno miesto savivaldybės administracijos teisių ir pareigų pirmtakė) Potvarkiu nusprendė paimti gyvenamuosius namus bei įrenginius iš jame nurodytų asmenų, todėl laikytina daiktinių teisių į šį turtą išregistravimu suinteresuota institucija. Tai, kad pateiktas Potvarkis yra pakankamas pagrindas registruoti nuosavybės teises, patvirtina jo priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 8.3 punktas. Teismas nevertino prašyme nurodytų teismų procesiniuose dokumentuose nustatytų faktinių aplinkybių, kurių pagrindu daiktinių teisių registracija privalėjo būti panaikinta ir turėjo būti įregistruotos Kauno miesto savivaldybės daiktinės teisės į paminėtus statinius (duomenys neskelbtini). Teismų procesiniuose dokumentuose konstatuota, kad asmenų, gyvenusių valdoje (duomenys neskelbtini), įskaitant L. S., O. R., R. P., V. K., A. Ž., nuosavybė – nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)), buvo paimtas administraciniu aktu – Potvarkiu, kuris yra galiojantis.
3. Teismas netinkamai vertino aplinkybę dėl už paimtą nuosavybę atlikto atlyginimo suteikiant butus tretiesiems asmenims. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad Kauno miesto valdyba atliko reikiamus veiksmus, jog tretiesiems asmenims būtų suteikti butai. Kad šiems asmenims buvo suteikti butai, įrodo paminėtas įrašas viešajame registre bei priimti administraciniai aktai. Kauno miesto valdyba atliko Butų kodekso 136 straipsnyje numatytą pareigą. Atlyginimo procese tam tikrus veiksmus turi atlikti ne tik institucijos, bet ir patys asmenys. Teisės aktuose, kuriais buvo išreikšta valia suteikti butus (tiek A. Ž., R. R., tiek kitiems asmenims), nurodytas tas pats butų suteikimo motyvas – keldinimas iš avarinių, griaunamų namų (duomenys neskelbtini). Teismas apskritai nevertino šių aplinkybių. Kadangi butai buvo perduoti nuosavybėn neatlygintinai, t. y. visiškai atlyginta už paimtą visuomenės poreikiams turtą, toks atlyginimas laikytinas teisingu. Dėl tokio atlyginimo pretenzijų nepareikšta.
4. Vertinant teismo išdėstytus motyvus apie tai, kad nebuvo atsiskaityta tik su dviem iš nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) bendraturčių (A. Ž. ir R. R.), o kitiems, pagal teismą, buvo tinkamai atlyginta, nepagrįstai atmestas visas skundas. Pagal teismo sprendimo motyvuojamąją dalį akivaizdu, kad ginčo dėl to, jog buvo suteikti butai kitiems asmenims, iš kurių buvo paimta nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) dalis visuomenės poreikiams, nėra. Vadinasi, teismas sutiko su tuo, kad šių asmenų nuosavybės teisė į ginčo turtą pasibaigė, todėl neaišku, kodėl teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes bei nepriėmė sprendimo patenkinti skundo dalį, t. y. išregistruoti ir įregistruoti nuosavybės teises į dalį nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini).
5. Iki šiol yra pažeidžiamos Kauno miesto savivaldybės teisės, negalint įgyvendinti Potvarkio, kuriam įgyvendinti Kauno miesto savivaldybės administracija atliko tam reikalingus veiksmus. Teismas, nepagrįstai atmesdamas skundą, užkirto galimybę vykdyti Potvarkyje nurodytus veiksmus, t. y. suteikti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Kauno medicinos akademijai (šiuo metu – Lietuvos sveikatos mokslų universitetui) humanistinio bei kultūrinio lavinimo ir veiklos centrui statyti.
6. Teismas nepasisakė dėl bylos nagrinėjimo metu išdėstyto motyvo dėl atsakovo veiksmų vertinimo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 3 punkto aspektu. Teismas turėjo įvertinti, ar atsakovas, spręsdamas prašymą, neturėjo priimti šioje teisės normoje įtvirtinto sprendimo ir suteikti Kauno miesto savivaldybės administracijai galimybę pateikti papildomus dokumentus.
7. Kauno miesto savivaldybės administracija nėra atsisakiusi teisės kreiptis į teismą dėl sandorių ginčijimo ar kitokiu būdu ginti savo teises. Atsakovas atmetė prašymą kitais motyvais, o ne dėl nurodytų sandorių. Tai patvirtino ir atsakovo atstovė bylos nagrinėjimo metu. Ji taip pat patvirtino, kad nurodyti sandoriai nebūtų kliūtis išregistruoti fizinių asmenų nuosavybės teises bei įregistruoti Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), jei teismas patenkintų pareiškėjo skundą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 184–187) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Kauno miesto savivaldybės administracija tų pačių dokumentų pagrindu į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl nuosavybės teisių į statinius, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), įregistravimo Kauno miesto savivaldybės vardu kreipėsi jau ne pirmą kartą. Todėl akivaizdu, kad papildomų duomenų, patvirtinančių suinteresuotų asmenų daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), pasibaigimą, neturi ir pateikti negali.
2. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad su R. R. ir A. Ž. nebuvo atsiskaityta už iš jų paimtą nuosavybę. Tai nustatė ir Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-520-435/2008, kurį Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-593-601/2009 paliko nepakeistą. Teismas visiškai pagrįstai vadovavosi įsiteisėjusiais sprendimu ir nutartimi nustatytais faktais. Teismas tinkamai pritaikė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kuri aktuali tokio pobūdžio ginčuose.
3. Nesutinka, kad teismas privalėjo įvertinti ir pasisakyti dėl registro įrašo pastabose nurodytos informacijos, nes Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimo tokią informaciją įrašyti ir paviešinti teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra šios administracinės bylos dalykas. Šioje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl to, ar pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą ir prašydamas įregistruoti daiktines teises į pastatus ir kitas patalpas, esančius (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės vardu, pateikė duomenis, patvirtinančius, kad suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės į paminėtus pastatus pasibaigė, o Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teisės atsirado.
4. Akivaizdu, kad tarp Kauno miesto savivaldybės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir privačių asmenų yra kilęs teisinis ginčas dėl nuosavybės teisės, kurio sprendimas nėra Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetencija. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-17658-800/2014 pagal A. Ž. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl kompensacijos priteisimo už visuomenės poreikiams paimtą ir jai nuosavybės teise priklausiusį turtą, adresu: (duomenys neskelbtini).
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 189–191) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
R. R. nurodo, kad nei tuo metu, nei dabar Kauno miesto savivaldybė ar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (anksčiau Kauno medicinos akademija, Kauno medicinos universitetas) nėra atlyginę siekiamo perimti turto vertės ar suteikę gyvenamąjį plotą. 2000 m. rugsėjo 11 d. pasidalijo turėtą nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis su A. M. ir abu jį įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Šio turto registracija jo vardu iki šiol nėra panaikinta. Nors Kauno miesto valdybos sprendimais iš priklausančios nuosavybės buvo iškeldintas prieš kelis dešimtmečius, disponuoti šia nuosavybe negali iki šiol. Jo teisės akivaizdžiai pažeidžiamos. Potvarkis niekada nebuvo pradėtas vykdyti ir įgyvendinti, nebuvo sudaryta komisija, kuri turėjo įvertinti menamai paimtą nekilnojamąjį turtą. Kol jam nėra išmokėta kompensacija ar kitaip atlyginta už nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), registruotą jo vardu, Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo (teritorinio registro tvarkytojo) 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. KAKT-1135 įforminto atsisakymo patenkinti pareiškėjo 2014 m. balandžio 28 d. prašymą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro fizinių asmenų (L. S., R. R., A. M., O. R., R. P., V. K. ir A. Ž.) nuosavybės teises į statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priklausinį: kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo statiniai)), bei įregistruoti jo (Kauno miesto savivaldybės administracijos) nuosavybės teisę į Ginčo statinius.
Iš paminėto pareiškėjo atsakovui paduoto 2014 m. balandžio 28 d. prašymo matyti, kad teisės taikymo požiūriu jis buvo grindžiamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi ir šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi. Dokumentu, kurio pagrindu pareiškėjas prašė patenkinti šį prašymą, buvo nurodytas Potvarkis. Kartu su šiuo prašymu registro tvarkytojui buvo pateikti Potvarkis, Kauno miesto mero 1990 m. gruodžio 4 d. potvarkis Nr. 727 bei du teismų sprendimai: Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-520-435/2008 ir Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-593-601/2009 (b. l. 19). Kalbant apie paminėtus teismų sprendimus, pažymėtina, kad pirmuoju iš jų buvo atmestas Kauno medicinos universiteto (šioje administracinėje byloje tai - Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) ieškinys dėl atsakovų (Nekilnojamojo turto registre įregistruotų kaip nuosavybės teises į Ginčo statinius turinčių fizinių asmenų) įpareigojimo išregistruoti savo nuosavybės teises iš Nekilnojamojo turto registro, antruoju – šis apylinkės teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje yra būtina išaiškinti, ar šie (kartu su pareiškėjo 2014-04-28 prašymu atsakovui paduoti) dokumentai Nekilnojamojo turto registro įstatymo taikymo prasme laikytini tinkamais ir pakankamais dokumentais pakeisti registro duomenis Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo prašomu būdu. Tai reiškia, kad, išaiškinant šią nagrinėjamai administracinei bylai reikšmingą aplinkybę, yra būtina atsakyti į klausimus: ar paminėti pareiškėjo atsakovui paduoti dokumentai Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota pareiškėjo nurodytų fizinių asmenų nuosavybės teisė į Ginčo statinius pasibaigė; ar šie dokumentai Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio taikymo prasme yra tinkami (pakankami) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo nuosavybės teisę į Ginčo statinius.
Pasisakydama dėl paminėtų teismų sprendimų reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pažymi, kad šiuose sprendimuose nebuvo sprendžiami klausimai dėl nuosavybės teisės į Ginčo statinius nustatymo ar pasibaigimo, nes jų sprendžiamo teisminio ginčo dalykas buvo įpareigojimas asmenims atlikti tam tikrus (registravimo panaikinimo) veiksmus. Išvardytos, nurodytus teismų sprendimus apibūdinančios, aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šie sprendimai negali (registro tvarkytojo negalėjo) būti laikomi teismo sprendimais Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punkto taikymo prasme, t. y. sprendimais, kurie galėtų būti pripažinti tinkamu teisiniu pagrindu įregistruoti (išregistruoti) daiktines teises Nekilnojamojo turto registre. Todėl šiuo požiūriu nurodyti teismų sprendimai negali būti pripažinti reikšmingais nagrinėjamai bylai, o gali būti vertinami tik kaip nagrinėjamai bylai reikšmingos informacijos šaltinis.
Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (2014-08-14 versija) matyti, kad nuosavybės teisė į Ginčo statinius įregistruota: 1) į 1/9 dalį gyvenamojo namo su 1/9 dalimi kitų statinių, į 1/9 dalį ūkinio pastato L. S. vardu 2005 m. liepos 25 d. paveldėjimo teisės liudijimo, reg. Nr. 2-6421, pagrindu; 2) į 3/40 dalis gyvenamojo namo su 3/40 dalimis kitų statinių A. M. vardu 2000 m. rugsėjo 11 d. turto pasidalijimo sutarties, reg. Nr. G-6575, pagrindu; 3) į 3/40 dalis gyvenamojo namo su 3/40 dalimis kitų statinių R. R. vardu 1988 m. birželio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 7-1742, ir 2000 m. rugsėjo 11 d. turto pasidalijimo sutarties, reg. Nr. G-6575, pagrindu; 4) į 11/120 dalių gyvenamojo namo su 11/120 dalių kitų statinių, į 1/6 dalį ūkinio pastato R. P. vardu 1982 m. spalio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 1-3498, pagrindu; 5) į 11/120 dalių gyvenamojo namo su 11/120 dalių kitų statinių, į 1/6 dalį ūkinio pastato O. R. vardu 1982 m. spalio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 1-3498, pagrindu; 6) į 1/3 dalį gyvenamojo namo su 1/3 dalimi kitų statinių, į 1/3 dalį ūkinio pastato V. K. vardu 1981 m. rugsėjo 7 d. dovanojimo sutarties, reg. Nr. 1-3098, pagrindu; 7) į 2/9 dalis gyvenamojo namo su 2/9 dalimis kitų statinių, į 2/9 dalis ūkinio pastato A. Ž. vardu 1973 m. gruodžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 1-7780, pagrindu. Vertinant šiuos Nekilnojamojo turto registro duomenis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste, akivaizdu, kad paminėti pareiškėjo atsakovui pateikti (1991-11-19) Potvarkis ir Kauno miesto mero 1990 m. gruodžio 4 d. potvarkis Nr. 727, kuriuose yra užfiksuota jų priėmimo metu buvusi situacija, negali turėti jokios įtakos Nekilnojamojo turto registre 2000 m., 2005 m. atliktiems veiksmams, t. y. negali būti pagrindu registro tvarkytojui panaikinti arba pakeisti 2000 m. ir 2005 m. atsiradusius duomenis apie daiktinę teisę į Ginčo statinius, kaip tai numatyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje (pagal šį straipsnį, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka).
Pasisakydama dėl byloje nagrinėjamos faktinės situacijos atsakovo (viešojo administravimo subjekto) Nekilnojamojo turto registro įstatymo jam nustatytų funkcijų laikymosi prasme, kolegija pirmiausia pažymi, kad tretieji suinteresuoti (fiziniai) asmenys, nesutikdami su savo daiktinių teisių išregistravimu, iš esmės kelia ginčą dėl teisės, kuris gali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, vykdydamas jam pavestą viešąjį administravimą, neturi atlikti teismui būdingos funkcijos – vertinti tam tikras įrodomąją reikšmę turinčias faktines aplinkybes ir daryti tam tikras daiktinių teisių atsiradimui arba praradimui reikšmingas vertinimo išvadas, nes tai yra teismo prerogatyva.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo skundžiami atsakovo ir Komisijos sprendimai pripažintini teisingais ir pagrįstais.
Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.