Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovo Kauno medicinos universiteto atstovui advokatui G. Dabkevičiui, atsakovų V. K. , L. S. ir trečiojo asmens P. K. atstovui adv. L. S. Bagdonui, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei I. Brazei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Kauno medicinos universiteto ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-520-435/2008 pagal ieškovo Kauno medicinos universiteto ieškinį atsakovams V. K. , L. S. , O. R. , R. P. , A. Ž. , A. M. ir R. R. , tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, VĮ RC Kauno filialui, KAVA ir P. K. dėl įpareigojimo išregistruoti nuosavybės teisės iš nekilnojamojo turto registro.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2) teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad R. R. šeima apskritai nebuvo aprūpinta jokiu gyvenamuoju plotu ir jai nebuvo kokiu nors būdu kompensuota už paimtą turtą, kadangi 1991-05-24 Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 772 atsakovei A. R. buvo suteiktas gyvenamasis plotas name (duomenys neskelbtini);

3) teismas nevertino aplinkybės, kad žemės sklypo ir jame esančių pastatų adresu (duomenys neskelbtini), teisinė registracija neatitinka faktinės padėties, t. y. teismas pripažįsta kad faktiškai minėtas nekilnojamasis turtas atsakovams nuosavybės teise nepriklauso (1991-11-19 potvarkis Nr. 301-v) (visi gyventojai išsikėlę, jiems neatlygintinai suteiktas gyvenamasis plotas), tačiau neatsižvelgė į tai, kad atsakovų nuosavybės teisės į minėtą turtą nebuvo išregistruotos, dėl ko Kauno miesto savivaldybė nepakeitė statinių teisinės registracijos savo vardu. Neišregistravus atsakovų, ieškovas negali gauti Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimo statiniams griauti ir pradėti statyti humanistinio bei kultūrinio lavinimo ir veiklos centro;

1) 1991-11-19 Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 301-v pastatai iš atsakovų buvo paimti ir iš karto perduoti ieškovui (potvarkio 2 p.), dėl to Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo perregistruoti atsakovų turtą savo vardu, o vėliau perduoti Kauno medicinos universitetui pagal minėtą potvarkį. Kauno miesto savivaldybė nebuvo priėmusi jokio kito administracinio akto, kuriuo ginčo objektus būtų perėmusi savo nuosavybėn. Kauno miesto mero 1990-07-13 potvarkiu Nr. 170 tik patvirtinti sąrašai objektų, kurie turėtų būti griautini, todėl jo negalima laikyti nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu, kadangi jis nereglamentuoja nuosavybės teisės perėjimo;

2) teismas nepagrįstai rėmėsi Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, patvirtinta LR Vyriausybės 1991-07-19 nutarimu Nr. 297, aiškindamas, kad Kauno miesto savivaldybė, administraciniu aktu paėmusi iš savininkų pastatą turėjo inicijuoti šio turto teisinės registracijos pakeitimą, kadangi minėtas aktas įsigaliojo vėliau nei Kauno miesto mero 1990-07-13 potvarkis Nr. 170;

1) aplinkybę, kad ieškovas valdo žemės sklypą pagrindžia ne tik nenuginčyti VĮ Registrų centro duomenys (CK 4.262 str.) bet ir byloje esantys nenuginčyti (todėl galiojantys) administraciniai aktai, kuriais ginčo sklypas ieškovams buvo suteiktas;

2) jei teismas konstatavo, kad tik daliai atsakovų nebuvo teisingai atlyginta, tai kitoje dalyje atsakovų atžvilgiu ieškinys turėjo būti patenkintas;

3) teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių pasibaigimą (atsiradimą) ir tuo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (c. b. Nr. 3K-3-1162/2000). Aplinkybę, jog atsakovams buvo tinkamai atlyginta (buvo perduoti butai jų nuosavybėn neatlygintinai), įrodo byloje esantys administraciniai aktai - 1990-12-04 potvarkis Nr. 727 ir potvarkiai Nr. 1195; Nr. 1297; Nr. 1406; Nr. 1443. Taigi atsakovams tinkamai atlyginus (suteikus butus) jų nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini)esančius statinius pasibaigė, todėl ji yra išregistruotina.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė A. Ž. prašo apeliacinius skundus atmesti ir priteisti iš apeliantų visas bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:

3) atsakovės nuosavybės teisė į ginčo turtą niekada nebuvo pasibaigusi ar nutrūkusi. Ginčytini potvarkiai niekada nebuvo realiai vykdomi, o ji negavo jokių kompensacijų. 1990-12-04 potvarkiu Nr. 727 buvo nuspręsta suteikti gyvenamąjį plotą atsakovams (duomenys neskelbtini) name (nors atsakovės šiame potvarkyje iš viso nėra), ir tik beveik po metų, t. y. 1991-11-19 atsirado potvarkis Nr. 301-v, kuriuo jau buvo sprendžiama dėl nuosavybės paėmimo. Teismui nebuvo pateiktos panaudos ar nuomos sutartys.

Atsakovai L. S., V. K. , P. K. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovo Kauno medicinos universiteto ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacius skundus atmesti. Motyvuose nurodo:

1) ieškovas nepasinaudojo Kauno miesto valdyba 1991-11-19 potvarkiu Nr. 301-v suteiktomis teisėmis, nepriėmė suteikiamo sklypo, sutarties dėl žemės naudojimosi (nuomos) nesudarė. Nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, kad buvo sudaryta nuomos sutartis ir ieškovas naudojosi jam suteiktu sklypu, t. y. mokėjo nuomos mokestį, sklypo priežiūros išlaidas, komunalinius mokesčius. Nesant žemės nuomos sutarties, Kauno medicinos universitetas nėra sutarties šalis, todėl nėra pažeidžiamos jo teisės. Be to, vienuose V Į „Registrų centras“ dokumentuose nurodyta, kad sudaryta žemės nuomos sutartis, kituose - panaudos sutartis;

2) realiai Kauno miesto valdybos 1991-11-19 potvarkis Nr. 301-v nebuvo pradėtas vykdyti ir įgyvendintas, kadangi žemės sklypas su gyvenamais namais, žeidimais ir įrenginiais iš nurodytų gyventojų nebuvo paimtas, Kauno medicinos akademija nesumokėjo asmenims už tariamai paimamus pastatus, želdinius ir įrengimus pagal komisijos įkainavimo aktą, neaprūpino R. R. gyvenamuoju plotu, nesumokėjo Kauno miesto valdybai, todėl turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Ieškovas savo tariamas teises pradėjo ginti tik tada, kai V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl potvarkių pripažinimo negaliojančiais. Nuosavybė į ginčo nekilnojamąjį turtą iš atsakovų niekada nebuvo atimta, apribota, minėtas nekilnojamasis turtas yra registruotas atsakovų vardu ir ieškovas neginčijo atsakovų nuosavybės ar įsigijimo pagrįstumo ar teisėtumo;

3) kadangi reikalavimui dėl išregistravimo teisės į nekilnojamąjį turtą ieškinio senaties terminai yra pasibaigę, nepriklausomai nuo to kas turėjo kreiptis į Registrų centrą dėl nuosavybės perregistravimo, vadovaujantis CK 1.131 str. turi būti taikoma ieškinio senatis.

2) adresu (duomenys neskelbtini), orderis buvo išrašytas A. K. vardu, o jos vardu orderis niekada nebuvo išrašytas.

Teismo posėdžio metu ieškovo Kauno medicinos universiteto atstovas ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė apeliacinius skundus patenkinti, atsakovų V. K. , L. S. ir trečiojo asmens P. K. atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nustatyta, kad 1990 07 13 Kauno miesto mero potvarkio Nr. 170 4 p. (2 t. b. l. 78) buvo patvirtintas griaunamų namų sąrašas ryšium su naujų namų statyba ir gatvių rekonstrukcija pagal 5 priedėlį (2 t. b. l. 110), kuriuo buvo numatyta nugriauti namus (duomenys neskelbtini). 1990 12 04 Kauno miesto mero potvarkiu Nr. 727 „Dėl gyvenamojo, bendrojo ploto suteikimo“ (1 t. b. l. 9) buvo nuspręsta suteikti gyvenamąjį, bendrąjį plotą name (duomenys neskelbtini) – B. R. (2-jų kambarių) butą Nr. 3; V. K. (2-jų kambarių) butą Nr. 10; R. P. (2-jų kambarių) butą Nr. 11; O. R. (3-jų kambarių) butą Nr. 20. 1991 11 19 Kauno miesto valdyba potvarkiu Nr. 301-v „Dėl žemės sklypo suteikimo Kauno medicinos akademijai“ (1 t. b. l. 7, 8) nutarė paimti žemės sklypus su gyvenamaisiais namais, želdiniais ir įrenginiais iš asmenų, gyvenusių 355 kv. m. valdoje (duomenys neskelbtini) ir 448 kv. m. valdoje (duomenys neskelbtini)., tame tarpe iš R. R. , V. K. , B. R. , A. Ž. , R. P. ir O. R. ; paimtą iki 1000 kv. m. sklypą prie (duomenys neskelbtini) suteikti Kauno medicinos akademijai humanistinio bei kultūrinio lavinimo ir veiklos centrui statyti; įpareigoti Kauno medicinos akademiją: 1) užsakyti urbanistikos ir architektūros skyriuje suteikto sklypo raudonųjų linijų planą bei ribų žymėjimą vietoje, 2) sumokėti potvarkyje nurodytiems asmenims už paimtuose sklypuose esančius pastatus, želdinius ir įrenginius pagal paskirtos komisijos įkainojimo aktą, 3) aprūpinti griaunamo namo (duomenys neskelbtini) savininko R. R. šeimą gyvenamuoju plotu nustatyta tvarka, 4) sumokėti miesto valdybai už griaunamų namų (duomenys neskelbtini), gyventojams suteiktus butus; įpareigoti Kauno m. VPK neregistruoti naujų gyventojų namuose (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro CDB išrašą (2 t., b. l. 144-145) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo Kauno apskrities viršininko administracija, jis yra pagal panaudos sutartį perduotas ieškovui Kauno medicinos universitetui. Pagal Nekilnojamojo turto registro CDB išrašą (1 t. b. l. 11-13, 161-164) (duomenys neskelbtini) valdoje yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo pastatai). Nuosavybės teisės įregistruotos – O. R. , R. P. , ir A. Ž. vardu į atitinkamas šių statinių dalis pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu, V. K. vardu į atitinkamas šių statinių dalis dovanojimo sutarties pagrindu, R. R. ir A. M. vardu į atitinkamas šių statinių dalis – 2000-09-11 turto pasidalijimo sutarties pagrindu ir L. S. vardu į atitinkamas šių statinių dalis – 2005-07-25 paveldėjimo sutarties pagrindu.

Ieškovas pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovus išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro nuosavybės teises į jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini) . Teisėjų kolegija sprendžia, kad tam, kad patenkinti ieškovo reikalavimą būtina nustatyti, jog atsakovai turi pareigą kreiptis į Valstybės įmonę Registrų centrą dėl savo nuosavybės teisių išregistravimo ir šios pareigos nevykdo, dėl ko yra pažeidžiami ieškovo teisėti interesai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovai neturi pareigos išregistruoti savo nuosavybės teisių į ginčo pastatus ir savo veiksmais ar neveikimu nepažeidžia ieškovo teisėtų interesų. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. (toliau – įstatymas) numatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, atsakovų vardu yra registruotos nuosavybės teisės į ginčo pastatus, todėl nenuginčijus šios ieškovų teisės, negali atsirasti pagrindas išregistruoti jų nuosavybės teisių į šiuos ginčo pastatus, tuo labiau įpareigoti atsakovus išregistruoti savo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Įstatymo 9 str. 3 d. numatyta, kad nekilnojamojo daikto registro įrašo sudarymo tvarką ir turinį nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau nuostatai). Pagal šiuos nuostatus prašymą įregistruoti, pakeisti, išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos turi paduoti daiktą įgijęs asmuo teritoriniam registratoriui (nuostatų 11 p., 19 p.). Su prašymu turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys daikto įgijimą nuosavybėn (nuostatų 16.2 p.). Įregistruotus prašymus teritorinis registratorius pradeda nagrinėti, kai yra pateikti visi nuostatų 16.1-16.3 punktuose nurodyti dokumentai (nuostatų 26 p.). Pagal nuostatų 35 p. daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas. Taigi darytina išvada, jog kreiptis į Valstybės įmonę Registrų centras dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo ar išregistravimo turi daiktą (nuosavybės teises į daiktą) įgijęs asmuo bei privalomai turi būti pateiktas nuosavybės teises į tą daiktą patvirtinantis dokumentas ar dokumentas patvirtinantis nekilnojamojo daikto žuvimo faktą. Tokiu būdu, net ir patenkinus ieškovo reikalavimą (įpareigojus atsakovus išregistruoti savo nuosavybės teises), atsakovų pateiktas prašymas Valstybės įmonei Registrų centras nebus nagrinėjamas, nes su prašymu nebus pateikti nuostatuose reikalaujami dokumentai (nuostatų 16 p., 26 p., 35 p., 36 p.), t. y. nebus juridinio pagrindo išregistruoti atsakovų nuosavybės teisių į ginčo patalpas.

Nepagrįstais laikytini trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentai, kad 1991 m. lapkričio 19 d. Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 301-v paėmus iš atsakovų ginčo pastatus ir iš karto juos perdavus ieškovui naudotis, jie neturėjo teisinio pagrindo perregistruoti turto savo vardu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įstatymų nustatyta tvarka paėmus iš atsakovų jiems nuosavybės teise priklausančius ginčo pastatus visuomenės poreikiams, būtent paimantis asmuo ir perima nuosavybės teises iš buvusių savininkų (atsakovų), kuriam ir tenka pareiga įregistruoti šiuos daiktus savo vardu ar išregistruoti.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, kiti apeliacinių skundų argumentai, kurie iš esmės susiję su atsakovų nuosavybės teisių ginčijimu, nesvarstytini, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas, todėl jie neturi įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinių skundų motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.