Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Rimo Švirino ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. N. ir R. P. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo T. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Tuo pačiu nuosprendžiu R. P. pripažintus kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 60 BBND (bazinių bausmių ir nuobaudų dydis) dydžio bauda, kas atitinka 2259,60 eurų, kuriai sumokėti nustatytas 1 metų terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. N. ir R. P. nuteisti už tai, kad kartu su byloje nenustatytu asmeniu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami iš anksto susitarusių asmenų grupe ir pasiskirstę vaidmenimis, 2017 m. rugsėjo 20 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini) esančio buto kambaryje, mušė nepilnametį S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir mažametę E. B., gim. (duomenys neskelbtini). T. N. koja spyrė S. P. į veidą (1), šiam nukritus T. N., R. P. ir byloje nenustatytas asmuo po keletą kartų kumščiais ir kojomis sudavė S. P. į veidą, pilvą ir kitas kūno vietas (2), E. B. bandant nutraukti šiuos nusikalstamus veiksmus T. N. kumščiu sudavė jai į veidą (3), - tokiu bendru mušimu jie nukentėjusiems S. P. ir E. B. sukėlė fizinį skausmą ir tokiais veiksmai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo T. N. apeliacinis skundas atmetamas, R. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl T. N. apeliacinio skundo

7. Nuteistasis T. N. apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Teigia, kad įrodymai įvertinti netinkamai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus, t. y. tikint mažamete nukentėjusiąją ir nepagrįstai, jo vertinimu, atmetant paties apelianto parodymus, tačiau teisėjų kolegija, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl turi būti atmesti.

7.1. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė ir pareiga, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje. Įrodymus teismas privalo vertinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, tai yra juos vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-332/2010, Nr. 2K-122/2011).

7.3. Priešingai nei skunde nurodo apeliantas, teismas visapusiškai įvertino byloje surinktus duomenis ir nurodė motyvuotas bei bylos duomenimis pagrįstas išvadas, kodėl vienus duomenis laiko patikimais, vertina juos kaip įrodymus ir jais grindžia apkaltinamąjį nuosprendį, o kitus vertina kritiškai, atmeta ir jais nesivadovauja nustatydamas faktines bylos aplinkybes.

7.5. Tuo tarpu apelianto parodymus teismas pagrįstai vertino kaip nepatikimus, juos atmetė ir jais nesivadovavo, nes jie viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, nesutapo su kito nuteistojo parodymais: iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažinę, neigę asmeniškai smurtavę ir kaltinę vienas kitą, vėliau nuteistieji dalį smurto vartojimo aplinkybių jau pripažino, tačiau siekė sumenkinti savo vaidmenį, kas tik suteikė pagrindą tikėti būtent nukentėjusiaisiais, o nuteistųjų parodymus vertinti kritiškai, kaip nepatikimus, kaip gynybinę taktiką.

7.6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad įrodymai įvertinti tiek kiekvienas atskirai, tiek ir visumoje, tinkamai nustačius jų patikimumą ir įrodomąją vertę, todėl nesutikti su apylinkės teismo išvadomis nėra jokio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas teisingai nustatė faktines veikos padarymo aplinkybes, t. y. tai, kad T. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas pagal išankstinį susitarimą su R. P. ir kitu nenustatytu asmeniu, teismo nustatytomis aplinkybėmis mušė nepilnametį S. P. ir mažametę E. B., taip sukeldami jiems fizinį skausmą. T. N. veika atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius tyčinio smurto vartojimo prieš mažametį asmenį požymius, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

7.7. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog BK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymiai neapima smurto vartojimo prieš kitą suaugusį ar nepilnametį asmenį, jei tai nebuvo padaryta kankinant nukentėjusįjį. Tyčinis smurto vartojimas, sukeliant fizinį skausmą nepilnamečio S. P. atžvilgiu, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius. Tačiau veikos kvalifikavimas papildomai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pasunkintų apelianto teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą ir jo padėtis negali būti pabloginama, veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį papildomai nekvalifikuojama.

8. Nuteistasis skundžia nuosprendį taip pat ir dėl neteisingos, aiškiai per griežtos, bausmės, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis ir bausmės skyrimo argumentus, konstatuoja, jog bausmė T. N. skirta teisingai.

8.1. Teisėjų kolegija nenustatė, jog skiriant bausmę būtų pažeisti įstatymo reikalavimai. Teismas teisingai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltės formą – padarytas vienas tyčinis, baigtas nusikaltimas žmogaus sveikatai, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas, vertindamas konkrečios veikos pavojingumą, atsižvelgė ir įvertino ne tik tai, kad buvo sumušti du asmenys, tačiau įvertino ir atsižvelgė į tai, kad papildomos priemonės, įrankiai, galintys sukelti sunkias pasekmes, nebuvo naudojami, panaudota fizinė jėga nebuvo didelė ir kūno sužalojimų nesukėlė ir tai įvertinta nuteistojo naudai kaip persverianti neigiamos aplinkybės – kad smurtauta prieš du asmenis, reikšmę. Be to, įvertinta ir tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tuo tarpu T. N. atsakomybę sunkinančiomis pripažintos net trys aplinkybės: veikė bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalto, t. y. naują tyčinį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, t. y. neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo. Nuteistojo nenaudai pagrįstai įvertinta ir tai, jog jo kaip bendrininko vaidmuo indėlis į nusikalstamos veikos padarymą buvo didesnis nei kito nustatyto bendrininko. Taip pat įvertinta ir neigiamai charakterizuojama nuteistojo asmenybė – teisiamas 11 kartą, iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 8 kartus, tame tarpe ir terminuotu laisvės atėmimu. Be to, po šio nusikaltimo jau yra įvykdęs du naujus tyčinius apysunkius nusikaltimus, už kuriuos yra atlikęs bausmę. Pažymėtina ir tai, jog iki šios nusikalstamos veikos padarymo net du kartus buvo teistas už smurtą artimoje aplinkoje (BK 140 straipsnio 2 dalis) ir už chuliganizmą, kas akivaizdžiai rodo, jog ši smurtinio pobūdžio nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Be to, T. N. baustas administracine tvarka, baudų nemoka, nors yra duomenys, kad ilgą laiko tarpą su pertraukom dirbo legalius darbus, registruotas darbo biržoje. Būtent neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visuma bei sunkinančių atsakomybę aplinkybių gausa lėmė tai, kad buvo skirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui. Ši bausmė, kolegijos vertinimu, yra būtina pasiekti bausmės tikslus, todėl ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

8.2. Nuteistasis taip pat prašo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra tam pagrindo.

8.3. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą; 2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai.

8.4. T. N. atitinka formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus, tačiau, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau tokiai išvadai nagrinėjamoje byloje pagrindo nėra.

8.5. Kaip jau minėta, T. N. net aštuonis kartus anksčiau buvo teistas ir tai jau yra 11 jo teistumas, naują tyčinį smurtinį nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumams, tame tarpe ir už tyčinį smurto vartojimą, iki šios veikos padarymo taip pat jau buvo teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus – smurtą artimoje aplinkoje ir bausmės, susijusios su trumpalaikiu laisvės atėmimu (arešto bausmės) bausmės tikslų nepasiekė – nuo naujų nusikalstamų veikų nesulaikė. Be to, byloje nenustatyta nei viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tuo tarpu atsakomybę sunkina net trys aplinkybės. Tiesa, BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau, esant tokiai situacijai, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, nusikalstamų veikų aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Šiuo atveju jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų veikų pobūdžiu, asmenybe, byloje nenustatyta. Priešingai, analogiškų ir panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymas, nuolatinis nusikalstamas elgesys, esant neišnykusiam teistumui, rodo asmens akivaizdų nenorą taisytis, jo nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas ir visa tai leidžia spręsti, jog toks nuteistojo elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio, tačiau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška, todėl tinkamiausia poveikio priemonė bausmės tikslams pasiekti yra realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas.

8.6. Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016 ir kt.).

8.7. Nagrinėjamu atveju, esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas tik formuotų T. N. nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui, prieštarautų teisingumo principui ir ignoruotų nukentėjusiųjų interesus, todėl BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

Dėl nuteistojo R. P. skundo

9. Nuteistasis skundžia nuosprendį dėl neteisingos, aiškiai per griežtos, bausmės ir prašo sumažinti paskirtą baudą arba nustatyti ilgesnį jos mokėjimo terminą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog bausmė R. P. skirta teisingai ir jos dydį keisti nėra pagrindo.

9.1. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9.2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie įstatymo reikalavimai, tiek parenkant bausmės rūšį, tiek ir nustatant jos dydį, nebuvo pažeisti. Teismas skirdamas bausmę tinkamai įvertino tiek asmens, tiek ir jo padarytos veikos pavojingumą. Skiriant bausmę atsižvelgta į veikos stadiją, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos pobūdį bei pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Įvertinta, jog padarytas vienas tyčinis baigtas nusikaltimas, kuriuo kėsintasi į mažamečio asmens sveikatą ir jis priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Vertinant konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumą taip pat atsižvelgta į tai, kad smurtaujant nebuvo naudojamos papildomos priemonės, įrankiai, kurie galėtų sukelti sunkesnių pasekmių, panaudota fizinė jėga nebuvo didelė ir kūno sužalojimų ar sveikatos sutrikdymo nesukėlė ir tai teismas vertino apelianto naudai kaip aplinkybes, savo teigiama reikšme persveriančias tai, jog buvo smurtas vartotas dviejų asmenų atžvilgiu. Svarbu ir tai, jog atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje, apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, skiriant bausmę atsižvelgta ir menkesnį R. P. vaidmenį bendrininkų grupėje. Teismas taip pat įvertino ir teigiamai charakterizuojamą apelianto asmenybę, būtent tai, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą už nešiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, nuobaudą įvykdęs, bendruomenėje nusiskundimų dėl jo elgesio nėra, jis beveik ištisai dirba, teikia išlaikymą atskirai nuo jo gyvenantiems mažamečiams vaikams. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas skyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmė rūšį –baudą, kuri savo dydžiu (60 BBND) daugiau nei keturis kartus mažesnė už vidurkį baudos, kuri gali būti skiriama už nesunkų nusikaltimą – 250 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas 2015 m. liepos 10 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu). Esant net dviems atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms ir nesant nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertinus tai, kad R. P. beveik pastoviai dirba, darytina išvada, jog paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra būtina ir pakankama pasiekti bausmės tikslu, t. y. tiek nubausti asmenį, tiek ir užtikrinti individualią bei bendrąją prevenciją, todėl ją švelninti nėra pagrindo.

9.3. Apeliantas skunde taip pat prašo nustatyti ilgesnį baudos mokėjimo terminą. Nurodo, jog pagal nuosprendį jam kas mėnesį reikėtų mokėti po 188 eurus, tuo tarpu jo atlyginimo vidurkis apie 400 eurų, iš kurių 125 eurus moka išlaikymą vaikams, todėl jam pragyvenimui liktų 100 eurų. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus ir išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog apylinkės teismas šias aplinkybes įvertino netinkamai, todėl nepagrįstai nustatė per trumpą laiko tarpą – 1 metus, savanoriškai sumokėti baudą, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad toks baudos mokėjimas savo pobūdžiu turėtų akivaizdžiai neproporcingas neigiamas pasekmes.

9.4. Pažymėtina, jog nustatant baudos bausmės vykdymo laikotarpį taip pat būtina vadovautis bausmės paskirtimi ir tikslais, atsižvelgti į tai, kad bausmė turi ne tik bausti, bet ir turėti prevencinį, auklėjamąjį poveikį, kuris, vykdant bausmę savanoriškai, yra neabejotinai efektyvesnis nei šią bausmę vykdant priverstinai. Be to, teisingumas užtikrinamas tik tada, kai bausmė yra įvykdoma. Tačiau bausmė yra valstybės prievartos poveikio priemonė, skiriama už nusikalstamos veikos padarymą, todėl ji neabejotinai turi turėti taip pat ir neigiamą poveikį, nes priešingu atveju gali formuotis nebaudžiamumo pojūtis. Todėl nustatant baudos mokėjimo terminą būtina atsižvelgti į minėtų aplinkybių balansą. Vadovaujantis bausmės tikslais, neturėtų būti nustatomas toks bausmės baudos mokėjimo laikotarpis, per kurį savanoriškas baudos mokėjimas asmeniui būtų akivaizdžiai neįmanomas.

9.5. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys – išrašas apie R. P. išmokėtą atlyginimą (2 t., b. l. 70), R. P. banko sąskaitos išrašas (2 t., b. l. 71-73), patvirtina skunde nurodytas aplinkybes dėl mėnesinio darbo užmokesčio dydžio bei mokamų alimentų, t. y. tai, kad nuteistojo vidutinis darbo užmokestis yra apie 400 eurų, be to, jis kas mėnesį moka po 120 eurų alimentų. Esant nustatytam vienerių metų baudos mokėjimo terminui, nuteistasis kas mėnesį turėtų mokėti dar po 188 eurus baudos ir pragyvenimui liktų vos 100 eurų per mėnesį. Ši suma būtų akivaizdžiai nepakankama būtinoms išlaidoms – maistui, būstui išlaikyti, todėl darytina išvada, jog nuteistajam savanoriškai sumokėti baudą per teismo nustatytą 1 metų laikotarpį neįmanoma. Kaip jau minėta, bausmė yra prasminga ir tikslinga, jeigu yra įvykdoma, be to, savanoriškas baudos mokėjimas yra žymiai efektyvesnė priemonė pasiekti bausmės tikslus nei priverstinis baudos išieškojimas. Apylinkės teismui nustačius vos vienerių metų laikotarpį savanoriškam baudos sumokėjimui, šie tikslai nebus pasiekti. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nustatė akivaizdžiai per trumpą laiką savanoriškam baudos sumokėjimui, todėl šioje dalyje nuosprendis turi būti keičiamas ir nustatomas ilgesnis baudos mokėjimo terminas.

10. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. birželio 8 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai R. P. nustatyto baudos mokėjimo termino (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo T. N. apeliacinį skundą atmesti.

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria R. P. skirtai 60 BBND baudai sumokėti nustatytas vienerių metų terminas, pakeisti.

R. P. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžiu skirtai 60 BBND, kas sudaro 2259,60 eurus (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt devynis eurus 60 euro ct.), dydžio baudai sumokėti nustatyti 2 metų terminą nuo šios nutarties paskelbimo dienos.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.