Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorams K. G., R. M., nepilnamečiui nukentėjusiajam S. P., jo atstovei pagal įstatymą R. P., mažametei nukentėjusiai E. B., jos atstovei pagal įstatymą L. Š., Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui M. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

T. N., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, 8 klasių išsilavinimo, darbingas visiškai, nedirbantis – registruotas bedarbiu darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 2009-06-17 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 1 d. – 10 mėn. laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas 2 m.; 2) 2009-07-13 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal BK 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., 63 str. – 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo; 3) 2009-08-12 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 2 d. (2 veikos), 63 str. – 1 m. laisvės atėmimo; 4) 2012-11-23 Kauno apygardos teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 199 str. 1 d., 291 str. 1 d., 63 str. – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo; 5) 2013-01-22 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 2 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 6) 2015-06-10 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal BK 140 str. 2 d., 64¹ str. – 50 parų arešto; 7) 2016-10-24 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal BK 284 str. 1 d. – 8 mėn. laisvės apribojimo; 8) 2017-01-20 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal BK 140 str. 2 d., 64 str. – 90 parų arešto; 9) 2017-12-13 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 2 d. – 8 mėn. laisvės apribojimo; 10) 2017-12-18 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 2 d. – 90 parų arešto, - bausmes atlikęs, teistumai neišnykę ir nepanaikinti,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.; taip pat

R. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis 2 nepilnamečius vaikus išlaikytinius, profesinio išsilavinimo, darbingas visiškai, nedirbantis – registruotas bedarbiu darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

Dėl kaltinamųjų parodymų. Nors kaltinamieji T. N. ir R. P. teisme neigė dalį jiems bendrai inkriminuoto smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu, tačiau ši dalis jų kiekvieno parodymų, teismo vertinimu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nustatytų visuma kitų teisme ištirtų ir patikrintų duomenų (abiejų nukentėjusiųjų, tiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų L. Š. ir J. N., taip pat netiesioginės įvykio liudytojos R. P. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadų), aptariama kaltinamųjų parodymų dalis yra visiškai įtikinamai paneigta minėtais teisėtai gautais ir įrodymais byloje pripažįstamais duomenimis, todėl vertinama kaip neatitinkanti tikrovės ir atmetama. Kita vertus, pačių kaltinamųjų pozicija dėl pareikštų jiems kaltinimų ir parodymai dėl jų esmės per visą bylos procesą buvo itin nenuoseklūs : baudžiamojo persekiojimo pradžioje abu kaltinamieji kaltais visiškai neprisipažino, neigė asmeniškai smurtavę prieš nukentėjusius ir tuo kaltino vienas kitą; vėliau kaltinamasis T. N. pripažino smogęs nukentėjusiai E. B., tačiau neva netyčia, o kaltinamasis R. P. – aktyviai, tačiau ir toliau be tiesioginio smurto skyręs kaltinamąjį T. N. ir nukentėjusį S. P.; pagaliau teisme kaltinamasis T. N. jau pripažino ir pats pirmas smogęs į veidą nukentėjusiam S. P. bei sudavęs nukentėjusiai E. B. ne per neatsargumą, o dėl to, kad ši įsikišo ir siekė apginti mušamą savo draugą S. P., atitinkamai kaltinamasis R. P. pripažino nukentėjusį S. P. stipriai pastūmęs, dėl ko šis nugriuvęs (pastūmimas tiek teismo medicinos, tiek teismų praktikoje vertinama smūgiu). Aptartoji abiejų kaltinamųjų parodymų dėl bylos esmės kaita (nenuoseklumas) akivaizdžiai rodo jų nepatikimumą, kaltinamųjų siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės abiem, o to nepavykus, kaip įmanoma didesniąją kaltės dalį perkelti vienas kitam.Dėl nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų. Abiejų nukentėjusiųjų S. P. ir E. B. paaiškinimai apie prieš juos įvykdyto nusikaltimo įvykio aplinkybes per visą bylos procesą buvo įtikinami, išsamūs ir nuoseklūs, jų nesutapimas dėl vienintelės aplinkybės – kuo buvo suduotas pirmasis kaltinamojo T. N. smūgis nukentėjusiam S. P. (kumščiu ar spirta koja), teismo vertinimu, nėra esminis, nukentėjusios E. B. paaiškinimus šiuo klausimu patvirtina liudytojų L. Š. ir R. P. parodymai, o nukentėjusio S. P. teismo pripažįstamas sąžiningu suklydimas dėl aptariamos aplinkybės logiškai ir įtikinamai paaiškinamas tuo, kad patirtasis smūgis buvęs stiprus, jis šiuo smūgiu buvo smarkiai apsvaigintas bei aplamai patyrė itin didelį išgąstį ir kt. stresą, nes užpuolimas nustatytomis aplinkybėmis jam buvo itin netikėtas ir pan. Likusioje dalyje abiejų nukentėjusiųjų parodymai patvirtina ir kartu papildo vieni kitus bei kartu yra patvirtinti visais kitais teismo įrodymais pripažįstamais duomenimis, išskyrus aukščiau motyvuotai atmestą kaltinamųjų parodymų dalį. Liudytojų J. N., L. Š. ir R. P. parodymai, sugretinant juos tarpusavyje, nėra prieštaringi, jie ne tik papildo ir patvirtina vieni kitus, bet ir patvirtina kaip teisingus nukentėjusiųjų parodymus apie iš esmės visas juridiškai reikšmingas bylai teisingai išspręsti nusikaltimo įvykio aplinkybes. Netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais teismas neturi bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo, kadangi, viena vertus, vienas iš dviejų tiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų J. N., kurio byloje duoti parodymai įkaltina abu kaltinamuosius kaip smurtavusius prieš nukentėjusįjį S. P., yra kaltinamojo T. N. brolis, kita vertus, nė vienas iš nukentėjusių ir liudytojų iki nusikaltimo įvykio net nepažinojo kaltinamojo R. P. ir aplamai matė jį pirmą kartą, nors kaltinamąjį T. N. kaip to paties kaimo gyventoją pažinojo nukentėjusi E. B. bei liudytoja L. Š., tačiau ir tarp šių asmenų nesama nesutarimų, jie nebuvo tarpusavyje susipykę ar pan., todėl teismas nenustatė jokių kaip galimų net netiesioginių motyvų nukentėjusiems ir liudytojams sakyti netiesą, sąmoningai apkalbėti kaltinamuosius ir neteisingai apkaltinti nusikaltimo prieš bylos nukentėjusius įvykdymu. Tokios galimos motyvacijos juos apkalbėti negalėjo nurodyti ir nė vienas iš kaltinamųjų, nukentėjusių ir liudytojų parodymais teismui pateikti duomenys ne tik papildo ir patvirtina vieni kitus, tačiau ir sudaro nuoseklią, logišką ir įtikinamą nusikaltimo įvykio eigos ir kaltinamųjų veiksmų jo vietoje grandinę, patvirtinančią kaltinamiesiems pareikštąjį byloje kaltinimą, todėl nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų teisingumas teismui abejonių nekelia. Dėl kitų bylos duomenų, gautų įvykio vietos apžiūra, teismo medicinos specialisto išvadomis, GMP dokumentais. Teismo vertinimu, šie duomenys, nors ir nebūdami tiesioginiais nusikaltimo įvykio įrodymais, įkaltinančiais abu kaltinamuosius inkriminuoto jiems nusikaltimo įvykdymu, visgi svariai patvirtina nukentėjusių ir liudytojų parodymais nustatytą nusikaltimo įvykio faktą ir būtent tokios kaip inkriminuota kaltinime jo eigos, taip pat inkriminuotų kaltinamiesiems, kaip bendrininkams (bendravykdytojams) nusikalstamų pasekmių galimybes. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, ir šie duomenys yra netiesioginiai nusikaltimo įvykio ir kaltinamųjų iš anksto suplanuotų, aptartų ir bendrai, sutelktinai atliktų įvykio vietoje nusikalstamų veiksmų įrodymai. Visi aukščiau vardinti ir skyriumi bei sugretinant tarpusavyje įvertinti duomenys, teisėtai gauti, teismo patikrinti ir pripažįstami įrodymais, dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, išskyrus teismo pirmiau motyvuotai atmestą kaip neteisingą dalį kaltinamųjų parodymų (punktas 14), šių duomenų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamieji dėl abiejų apsvaigimo nuo alkoholio ir asmeninių paskatų (kaltinamasis T. N. – kad atkeršyti už galimą nors ir nereikšmingą neteisėtą poelgį jo brolio atžvilgiu, o kaltinamasis R. P. – kad padėti tai padaryti T. N. kaip draugui), iš anksto aptarę veiksmų planą bei pasiskirstę vaidmenimis, kartu su dar vienu byloje nenustatytu asmeniu atvyko į jiems svetimus L. Š. šeimos namus, čia tyčia fiziniu smurtu užpuolė jiems neįtikusį ir su J. N. galimai įvykusiu incidentu tikrovėje nesusijusį nukentėjusį S. P., o po to ir jį ginti stojusią nukentėjusią E. B., tyčia sudavė jiems abiem smūgius : T. N. spyrė S. P. į veidą, toliau tas pats T. N., R. P. ir nenustatytas asmuo kiekvienas po keletą kartų sudavė kumščiais ir kojomis S. P. į pilvą, veidą ir kt. kūno vietas, bei pabaigoje T. N. sudavė tiesioginį smūgį kumščiu į veidą įsikišusiai ir bandžiusiai apginti mušamą draugą E. B., šiuo bendru mušimu kaltinamieji abiem nukentėjusiems sukėlė fizinį skausmą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.

Teismas sprendžia, kad abiejų kaltinamųjų veiksmai dėl nagrinėjamo nusikaltimo įvykio pagal BK 140 str. 3 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog abu nukentėjusius, pradžioje vieną S. P., o vėliau ir jį ginti bandžiusią E. B., smurtu užpuolė būtent kaltinamieji ir dar vienas byloje nenustatytas asmuo. Antra, kaltinamieji taip aktyviai veikė (suduodami smūgius kumščiais ir spirdami kojomis į veidą, pilvą bei ir kt. kūno vietas S. P., o T. N. dar ir tiesioginį smūgį į veidą E. B.) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jų tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jie turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes abiejų nukentėjusiųjų sveikatai – fizinio skausmo jiems abiem sukėlimą. Teismas atmeta netyčinio nukentėjusios E. B. sumušimo ir fizinio skausmo jai sukėlimo galimybę, kadangi bylos duomenys patikimai patvirtina kaltinamojo T. N. smūgį buvus tiesioginį - stovint vienam priešais kitą, kumščiu, supykus dėl šios nukentėjusios įsikišimo ir bandymo nutraukti kaltinamųjų, taigi ir jo, veiksmus, juos išvaryti, o šių aplinkybių visuma teismui teikia faktinį pagrindą konstatuoti, jog smūgis šiuo atveju buvo suduotas tyčia, o ne per neatsargumą. Trečia, stiprus, trumpalaikį apsvaigimą sukėlęs tiesioginis spyris batu apauta koja į veidą, taip pat tolimesni smūgiai kumščiais ir kojomis į veidą, pilvą, kt. kūno vietas pirmu smūgiu apsvaigintam 17 m. amžiaus S. P., taip pat tiesioginis smūgis kumščiu į veidą 13 m. amžiaus E. B., aiškinamos baudžiamosios teisės normos (BK 140 str. 3 d.) prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusiųjų mušimu. Ketvirta, nukentėjusiųjų byloje nurodytos jų mušimo pasekmės šių asmenų sveikatai – fizinis skausmas, yra akivaizdžios, pakankamai pagrįstos tiek pačių nukentėjusiųjų pareiškimais, tiek liudytojų L. Š. ir R. P. parodymais apie nukentėjusiųjų išvaizdą iki nusikaltimo įvykio ir nusiskundimus bei išvaizdą po jo, tiek GMP fiksuotais duomenimis nukentėjusio S. P. medicininiuose dokumentuose. Be to, aptariamas pasekmes, kaip galimas (netiesiogiai), patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvados dėl abiejų nukentėjusių. Penkta, abu kaltinamieji teisme pripažino (ir tai yra akivaizdu jau vien iš nukentėjusių fizinių duomenų bei išvaizdos), kad bendrais bruožais suvokę, todėl vertintina žinoję, jog nukentėjusysis S. P. gali būti dar nepilnametis, o nukentėjusioji E. B. – dar vaikas, t. y. kad jie atitinka būtent BK 140 straipsnio atitinkamai 2 ir 3 dalyse numatytą nukentėjusio asmens specialų subjektiškumą. Šešta, teismas byloje nustatė, kad kaltinamieji nusikalstamus veiksmus įvykdė iš anksto dėl jų susitarę, aptarę veikimo planą, pasiskirstę vaidmenimis, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, vienas kito akivaizdoje, savais veiksmais ir dalyvavimu draugėje vienas kitą paskatindami, palaikydami ir padėdami, dėl labai ribotos erdvės jų vieno veiksmai buvo matomi, todėl ir žinomi kitam. Visuma šių aplinkybių teismui teikia pakankamą faktinį pagrindą spręsti, jog abu kaltinamieji veikė iš anksto susitarusių asmenų grupe (BK 25 str. 2 d.), abu buvo bendravykdytojais, todėl baudžiamojo įstatymo požiūriu (BK 26 str. 1 d.) kiekvienas iš jų turi atsakyti už bendrai abiejų įvykdytus visus nusikalstamus veiksmus, nepriklausomai nuo to kuris jų individualiai, kuriuos iš jų ir kurio iš nukentėjusių asmenų atžvilgiu jų daugeto atveju atliko. Į kiekvieno iš bendrininkų grupėje veikusių asmenų vaidmenį tokioje grupėje, kiekvieno jų aktyvumą, veiksmų apimtį, jų indėlį į nusikalstamą rezultatą atsižvelgiama individualizuojant bausmę kiekvienam iš tokių bendrininkų (BK 26 str. 1 d., 54 str. 2 d. 6 p. ir kt.).

IV. Bausmių skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamiesiems už įvykdytą nusikalstamą veiką paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į šios veikos pobūdį, taip pat jos pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas vertina kiek mažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 str. 3 d.) dispozicijoje dėl tokių aplinkybių : a) smurtaudami kaltinamieji nenaudojo įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, b) kaltinamųjų nusikalstamai panaudota fizinė jėga nebuvo didelė ir kūno sužalojimų ir (ar) sveikatos sutrikdymo nė vienam iš nukentėjusiųjų nesukėlė; teismo vertinimu, tai persveria reikšmę aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju buvo sumušti ne vienas, bet du (greta mažamečio dar ir nepilnametis) asmenys (BK 54 str. 2 d. 1, 8 p. p.).Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamųjų veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmių individualizavimo požiūriu (BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p. p.) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamųjų veikos stadija – tyčinė nesunki nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamųjų sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiems momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 str. 2 d. 4 p.). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtinas kaltinamiesiems bausmes faktinio pagrindo nėra.Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes (BK 54 str. 2 d. 5 p.), kurias vertina taip : a) kaltinamojo R. P. - iš esmės dar teigiamai : šis kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas pirmąjį kartą (1 t., b. l. 161), administracine nuobauda yra nubaustas taip pat tik vienintelį kartą už nešiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, nuobaudą įvykdęs (1 t., b. l. 160), gyvenamos vietos savivaldos institucija nusiskundimų iš bendruomenės narių dėl kaltinamojo elgesio nėra gavusi (1 t., b. l. 152), kaltinamasis beveik ištisai dirba (1 t., b. l. 157, 158-159), teikia išlaikymą skyriumi (su motina) gyvenantiems 2 nepilnamečiams vaikams (1 t., b. l. 156); b) kaltinamojo T. N. – iš esmės jau neigiamai : pastarasis kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas jau 11-ąjį kartą, nors tėra tik 27 m. amžiaus, iki nagrinėjamo nusikaltimo įvykdymo (2017-09-20) buvo teistas 8 kartus (1 kartą – laisvės apribojimu, 2 kartus – areštu, 5 kartus – terminuotu laisvės atėmimu, pirmu atveju bausmės vykdymą atidedant), po pastarojo nusikaltimo jau yra įvykdęs du naujus tyčinius apysunkius nusikaltimus ir atlikęs už juos paskirtą subendrintą arešto bausmę (1 t., b. l. 108-139), turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jų nevykdo - paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 106-107), kita vertus, kaltinamasis nuo 2013-03-19 iki 2016-11-07 su pertraukomis dirbo legalius darbus, nuo 2017-07-12 registruojasi Darbo biržoje (1 t., b. l. 104, 105), gyvenamos vietos savivaldos institucija iš bendruomenės narių nusiskundimų dėl kaltinamojo viešo elgesio nėra gavusi, jis šeimos nesukūręs, išlaikytinių neturi, gyvena vienas (1 t., b. l. 97, 98).Teismo vertinimu, kaltinamųjų vaidmenys iš anksto susitarusių nusikalsti asmenų grupėje, kiekvieno jų indėlis į nusikaltimo rezultatus nebuvo vienodas, kaltinamasis T. N. veikė aktyviau ir daugiau nei bendrininkas R. P. (jis, T. N., sugalvojo veiksmų planą, įtraukė į jo realizavimą bendrininką R. P., nusikaltimo vietoje pirmas pradėjo muštynes ir smurtavo prieš abu nukentėjusius), todėl aptariamu aspektu kaltinamasis T. N. baustinas griežčiau, o kaltinamasis R. P., kurio vaidmuo grupėje iš esmės buvo antraeilis, atitinkamai švelniau (BK 54 str. 2 d. 6 p.).Kaltinamųjų T. N. ir R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė. Jų abiejų atsakomybę sunkinančiomis kvalifikuojamos aplinkybės, kad : 1) nusikalstamą veiką jie įvykdė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), 2) abu nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas, kaip jie ir patys pripažino, turėjo tiesioginės ir lemiamos įtakos jų apsisprendimui nusikalsti (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Be to, kaltinamojo T. N. atsakomybę sunkinančia kvalifikuojama ir aplinkybė, kad nusikaltimą jis įvykdė būdamas recidyvistu, t. y. turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už ankstesnius tyčinius nusikaltimus (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Taigi, kaltinamojo R. P. atsakomybę sunkina dvi aplinkybės, kaltinamojo T. N. – trys, lengvinančių nė vienam iš kaltinamųjų nėra (BK 54 str. 2 d. 7 p.).Toliau teismas sprendžia, jog kaltinamojo R. P. iš esmės teigiama asmenybė kartu su antraeilio jo vaidmens grupėje ir mažesnio nei rūšinis nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnio aplinkybėmis bausmės individualizavimo (rūšies ir dydžio nustatymo) aspektu ženkliai persveria 2 nustatytų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių tam reikšmę, todėl jam paskirtina su laisvės atėmimu nesusijusi švelniausios pagal baudžiamojo įstatymo sankciją baudos bausmė, kurios dydis nustatytinas pagal nusikalstamos veikos įvykdymo metu galiojusios 2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcijos BK 47 str. 3 d. 2 punktą, numačiusį baudos dydį nuo 1 iki 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau – BBND), ir apskaičiuojamas nusikalstamos veikos įvykdymo metu galiojusiu 1 BBND dydžiu – 37,66 Eur (2014-09-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“), - 60 BBND, kas atitinka 2259,60 Eur, bauda, kuriai sumokėti nustatytinas 1 m. terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Labiau švelninti šiam kaltinamajam bausmę, ją skirti minimalią ar artimą tokiai, būtų neteisinga, kadangi kaip jau yra pažymėta aukščiau (punktas 23), buvo nustatyta ir šio kaltinamojo bei jo veikos pavojingumą didinančių aplinkybių (BK 54 str. 1 ir 2 d. d., 55 str., 61 str.). Kaltinamojo T. N. iš esmės jau nepatenkinama asmenybė kartu su trimis jo atsakomybę sunkinančiomis bei pirmaeilio vaidmens bendrininkų grupėje aplinkybėmis bausmės jam individualizavimo požiūriu atsveria mažesnio nei rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnio aplinkybės tam reikšmę ir lemia ne mažesnio nei maždaug baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis dydžio bausmės jam paskyrimą (BK 54 str. 1 ir 2 d. d., 61 str.). Be to, aukščiau teismo jau konstatuotos bausmės šiam kaltinamajam individualizavimui reikšmingos aplinkybės (punktai 21, 22, 23) lemia jam, kaip recidyvistui, griežčiausios pagal baudžiamojo įstatymo sankciją realios terminuoto laisvės atėmimo rūšies bausmės skyrimą – akivaizdu, kad švelnesnių rūšių bausmių jam skyrimas lig šiol šio kaltinamojo nesulaiko nuo naujų tyčinių nusikaltimų darymo ir nagrinėjamo nusikaltimo kontekste būtų aiškiai per švelni atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo sankcijos ribas (laisvės atėmimas iki 2 m.), kaltinamajam T. N. paskirtina bausmė – 1 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Kartu teismas sprendžia, kad šiam kaltinamajam nėra galimas paskiriamos bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.), kadangi bylos duomenys, susiję su nusikalstamos veikos ir paties kaltinamojo pavojingumu visuomenei (punktai 21-23), neteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Kaltinamiesiems skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 str., 54 str. 3 d.). Taip pat nėra nustatyta jų atsakomybę šalinančių (BK 28-35 str. str.), ar galinčių būti pagrindų juos abu ar vieną kurį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 str. str.), dėl aukščiau jau aptartų bausmes jiems individualizuojančių aplinkybių. Kaltinamiesiems baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų. Ikiteisminio bylos tyrimo etape jiems abiem paskirtos kardomosios priemonės rašytiniai pasižadėjimai neišvykti paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus jos panaikintinos ir vykdytinos paskiriamos bausmės. Byloje civilinių ieškinių nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d. d.,

nusprendžia:

T. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ir nuteisti jį 1 m. (vieneriems metams) terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir pradėti vykdyti paskiriamą bausmę.

R. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ir jį nuteisti 60 (šešiasdešimties) BBND, kas atitinka 2259,60 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt devynis eurus 60 euro ct.), bauda, kuriai sumokėti nustatyti 1 m. (vienerių metų) terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.