- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- eI2-891-821/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02962-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Iveta Pelienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB „Panevėžio Aurida“
- Atsakovas
- Audito, "Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- D. P.
dalyvaujant pareiškėjos UAB „Panevėžio Aurida“ atstovui advokatui L. B., atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui M. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Panevėžio Aurida“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. P., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Panevėžio Aurida“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), trečiajam suinteresuotam asmeniui D. P., prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2019 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 21R-453 (AG-382/01-2019); 2) panaikinti Tarnybos 2019 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (9.17)D2-1545 (toliau – ir sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą įvertinti nekilnojamojo turto vertintojo asistento D. P. veiksmus, atliekant turto vertės nustatymo ekspertizę (2019-05-10 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Ekspertizės aktas) ir, esant pagrindui, skirti jam nuobaudą, o Ekspertizės aktą pripažinti netinkamu; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja paaiškino, kad kreipėsi į Tarnybą dėl nekilnojamojo turto vertintojo asistento D. P. veiksmų įvertinimo. Tarnyba ginčijamu sprendimu atsisakė įvertinti turto vertintojo D. P. veiksmus ir nurodė, kad nekilnojamojo turto ekspertizės aktas negali būti laikomas turto vertinimo ataskaita Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) prasme, o Tarnybai nesuteikta kompetencija vertinti ekspertizės aktų atitiktį TVVPĮ reikalavimams.
Bendrovė, nesutikdama su ginčijamu sprendimu, 2019 m. birželio 4 d. pateikė skundą LAGK, kuriame prašė įpareigoti Tarnybą įvertinti nekilnojamojo turto vertintojo asistento D. P. veiksmus, atliekant turto vertės nustatymo ekspertizę ir, esant pagrindui, skirti jam nuobaudą, o patį Ekspertizės aktą pripažinti netinkamu. LAGK 2019 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 21R-453(AG-382/01-2019) Bendrovės skundą atmetė. Bendrovė nesutikdama su LAGK sprendimu, kreipėsi į teismą.
Pareiškėja nurodo, jog Tarnybai ir LAGK pripažinus, kad ekspertizės aktas negali būti laikomas turto vertinimo ataskaita TVVPĮ prasme, turto vertintojo asistentas D. P. išvengia drausmės bylos iškėlimo, ir tuo atveju, jeigu Ekspertizės aktas yra parengtas netinkamai. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtinta galimybė tik pareikšti nušalinimą ekspertui arba teikti argumentuotą prašymą dėl pakartotinės ekspertizės. Pasak pareiškėjos, turto vertintojas net netinkamai atlikęs savo pareigas, išvengs drausminės bylos iškėlimo. Pareiškėjos vertinimu, tokia situacija sudaro teisės spragą, kuri turėtų būti užpildoma taikant įstatymo analogiją, t. y. net jeigu ir ekspertizės aktas negali būti laikomas turto vertinimo ataskaita TVVPĮ prasme, tačiau Tarnyba vis tiek turėtų įvertinti turto vertintojo asistento D. P. veiksmus, atliekant turto vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėjos teigimu, Tarnyba turėjo vadovautis įstatymo analogija, ir nustačiusi turto vertintojo D. P. padarytus pažeidimus, iškelti jam drausmės bylą.
Pasak pareiškėjos, turto vertintojo asistentas D. P. neturėjo reikiamos kvalifikacijos ekspertizei atlikti ir tai sąlygojo netinkamą turto vertės nustatymą. Pagal oficialius ir viešai skelbiamus duomenis internete, D. P. yra nekilnojamojo turto vertintojo asistentas. Todėl pareiškėja daro išvadą, jog atlikti ekspertizes, susijusias su turto įvertinimu, gali tik asmuo, kuriam priskirta vertintojo eksperto kvalifikacija. Nagrinėjamu atveju eksperto išvadą atliko turto vertintojo asistentas (žemiausia kvalifikacija), o ne vertintojas ekspertas (aukščiausia kvalifikacija), todėl ekspertizės aktas neatitinka CPK 212 straipsnio nustatytų reikalavimų.