Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv., (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinamas padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. buvo kaltinama tuo, kad ji 2010-02-21 Šiaulių apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2S-193-357/2010 pateikė paaiškinimą, kuriame paskleidė apie nukentėjusįjį V. K. tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekinančią ir pažeminančią bei pakertančią pasitikėjimą juo, kad nukentėjusysis V. K. daro didelę įtaką savo dukros bendravimui su motina.

Kaltinamoji R. L. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad V. K. dukra su jos dukra yra geriausios draugės, o ji yra artima J. K. draugė. Kodėl dabar V. K. su žmona skiriasi, ji nežino, tačiau labai gaila dėl to, kadangi jie buvo darni šeima ir apie nei vieną iš jų negalėtų pasakyti nieko blogo. Ji bus liudytoja jų skyrybų byloje, pagal K. kvietmą. Teismo posėdžio dar nebuvo ir ji neliudijo. Jai J. K. parodė raštą, kuriame buvo parašyta kad J. K. nuo rugpjūčio mėnesio nesirūpina savo dukra. Atsižvelgiant į šį raštą, ji taip pat parašė raštą, kad J. K. rūpinasi savo dukra, tėtis jai daro didelę įtaką dėl bendravimo su mama, kadangi mergaitė nebendrauja su savo mama, ją ignoruoja, o tėtis dukrą dabar auklėja vienas. Sakydama V. K. daro įtaką, ji neturėjo galvoje, kad neleidžia dukrai bendrauti su mama. Ji nenorėjo pasakyti, kad V. K. daro neigiamą įtaką dukrai. Gali prisiekti, kad apie V. K. negalvoja nieko blogo.

Privatus kaltintojas - nukentėjusysis V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad L. formuoja nuomonę, kad dukrai jis draudžia bendrauti su mama. Iš R. L. parašyto rašto galima suprasti, jog dukrai daro neigiamą įtaką. Apskritai R. L. raštą galima suprasti kaip teigiamą arba kaip neigiamą, tačiau kadangi jis pridėtas prie neigiamos medžiagos, tai suprantama jo neigiama reikšmė jo atžvilgiu. Jį tas raštas žemina, kadangi R. L. nežinodama, kas vyksta jų šeimoje, rašo, jog daro dukrai įtaką, o paskaičius visą medžiagą ir dar jos raštą, supranta, kad daro neigiamą įtaką, t. y. draudžia dukrai susitikti su mama, vadina dukros mamą necenzūriniais žodžiais. Nors nėra tiesiogiai L. rašte parašyta, kad daro dukrai neigiamą įtaką, tačiau jis taip supranta. Paaiškinime parašyti R. L. žodžiai: „daro įtaką dukrai, jos bendravimui su mama“, jį žeidžia ir šmeižia. Kai mergaitė sirgo, J. K. net nepaklausė, kas jai yra.

Liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su V. K. kartu gyveno 15 metų, turi vieną dukrą, kuri vykstant skyrybų procesui gyvena su tėčiu, nors ji nori, kad dukra gyventų su ja. Kadangi dukra pati pasirinko gyventi su tėčiu, tam ji neprieštaravo. Vykstant skyrybų procesui, teisme V. K. ją pristatė kaip asocialią moterį, o ji neturi kaip apsiginti, tai todėl kvietėsi R. L., kad paliudytų. V. K. teigė, kad nuo rugpjūčio mėnesio, ji nesirūpina dukra, tačiau tai yra netiesa – ji dukra rūpinosi ir rūpinasi. Jei ji nebūtų pasikvietusi iudytojos, teismas patikėtų V. K. parodymais apie ją. Ji norėdama apsiginti nuo melagingų V. K. parodymų, paprašė R. L. parašyti raštą, dėl kurio dabar jai iškelta privataus kaltinimo byla. Nuo lapkričio mėnesio su ja dukra atsisako bendrauti, ignoruoja ją. Jei ji klausia dukros, ar ji valgiusi, dukra atsako, jog tai ne jos reikalas. Su R. L. ji bendrauja iki šiol. Dėl tokio dukros elgesio ji kreipėsi į psichologą, prašė V. K. mergaitę nuvesti pas psichologą. Psichologas teigė, jog dukros tokį elgesį lemia paauglystė, tėvų skyrybos, taip mergaitė parodo savo pyktį. Nebendrauti su ja yra dukros pasirinkimas, tačiau V. K. kažkiek šį pasirinkimą įtakojo.

Liudytoja P. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. L. yra jos klasiokės mama. Su R. L. dukra jos sėdi viename suole. Ji gyvena su tėčiu, o su mama nebendrauja – tai buvo jos pasirinkimas. Ji nenori su mama bendrauti, nors tėtis sakė, kad nepyktų ant mamos ir su ja bendrautų, tačiau nebendrauti su mama ji apsisprendė pati, tėtis jos neįtakojo. Jai reikėjo rinktis su kuriuo iš tėvų gyventi, todėl ji pasirinko gyventi su tėčiu. Tėtis bendrauti su mama nedraudžia.

Liudytojas R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kultūros centro direktorius J. K. draugas. Teisme tik paliudijo, kad J. K. rūpinasi savo dukra. Jis žino, kad J. K. su dukra keliavo į Austriją, užsakė dukrai fotosesiją. Mergaitė ateidavo į kultūros centrą ir jis pats matydavo, kaip J. K. dukrai duodavo pinigų, šiltai su ja bendraudavo. Tačiau dabar viskas pasikeitė. V. K. ir jį šmeižė, rašė raštus į STT, FNTT – jis yra nelinkęs sakyti tiesos. Kad prie jo V. K. būtų draudęs bendrauti su mama, to nebuvo. Už dukros kelionę mokėjo J. K..

2010-01-21 R. L. paaiškinime, adresuotame Šiaulių apygardos teismui, nurodoma, kad P. K. tėtis daro didelę įtaką savo dukrai bendravimui su mama (b.l. 3).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu, o trečioje dalyje sakoma, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kad kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Būtinas veikos objektyvusis požymis yra tas, kad paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą ir kt. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais.

Kaltinamoji R. L., būdama liudytoja civilinėje byloje Nr. 2S-193-357/2010, pateikė Šiaulių apygardos teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą, kurioje V. K. yra atsakovas, paaiškinimą. Taigi, negalima teigti, kad R. L. paskleidė informaciją, kadangi paaiškinimas buvo pateiktas institucijai, vykdančiai teisingumą – teismui.

Teismo nuomone nukentėjusiojo V. K. kaltinimas, kad R. L. paaiškinime nurodytas teiginys, jog „...tėtis daro didelę įtaką savo dukrai bendravimui su mama“ neįrodo, kad jį paniekina ir pažemina bei pakerta pasitikėjimą juo, nes nei iš šio teiginio, nei iš viso paaiškinimo konteksto negalima suprasti, kad V. K. būtų apibūdinamas neigiamai. Tėvas, gyvendamas šeimoje kartu su dukra, negali neturėti įtakos dukros elgesiui, beje, bylos nagrinėjimo teisme metu ir pats V. K. nurodė, kad prašo, jog dukra bendrautų su savo motina. Nagrinėjimo teisme metu R. L. taip pat nurodė, kad niekada nėra sakiusi ar rašiusi, kad V. K. daro dukrai blogą įtaką, tik nurodė, kad tėvas gyvena su mergaite, atlieka ir mamos, ir tėčio vaidmenis, todėl bet kokiu atveju daro įtaką mergaitei. V. K. nurodo, kad R. L. raštą galima suprasti arba kaip teigiamą, arba kaip neigiamą. Teismo nuomone, vien tai, kad paaiškinimą teismui pateikė J. K. draugė, negalima jį vertinti kaip neigiamai apibūdinanti V. K..

Esant šioms aplinkybėms įrodymų, kad R. L. paskleidė apie V. K. tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekinančią ir pažeminančią bei pakertančią pasitikėjimą juo nėra Teismas daro išvada,kad .R. L. nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -305 str., 307-308 str., teismas,

nusprendž i a:

R. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.