- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-18
- Bylos Nr.
- 2A-557-159/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07969-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- M. Č.
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-557-159/2013
Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-07969-2012-7)
2013 m. balandžio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-10341-512/2012 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui M. Č. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. P. 2012-07-03 kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka su ieškiniu atsakovui M. Č. dėl skolos priteisimo. Prašė teismo priteisti iš atsakovo 39 000 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas yra jo pažįstamas. Atsakovo prašymu iš viso jam paskolino 39 000 Lt. Pinigai jam buvo pervesti į bankinę sąskaitą per du kartus: pirmą kartą 7 000 Lt paskola pervesta 2010-06-23, antrą kartą – 2010-08-13 – papildė atsakovo sąskaitą – 32 000 Lt. Esant sunkiai finansinei padėčiai, 2011-01-31 jis kreipėsi į atsakovą su prašymu grąžinti paskolą. M. Č. prievolę turėjo įvykdyti iki 2011-02-11, tačiau iki šios dienos prievolės neįvykdė ir paskolos negrąžino (t. 1, b. l. 3).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-07-05 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo M. Č. 39 000 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 39 000 Lt skolą nuo bylos iškėlimo teisme – 2012-07-04 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui V. P. (t. 1, b. l. 28, 37).
Atsiliepimas
Atsakovas M. Č. 2012-08-10 pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Su juo nesutiko, prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 40–44).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-28 sprendimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-05 preliminarų sprendimą ir priėmė galutinį sprendimą – ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. P. 2 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad šalys nesudarė rašytinės formos paskolos sutarties. Pinigų pervedimą kvalifikavo kaip tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantį veiksmą ir manė, kad prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Šioje byloje nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę verslo santykiai. Tai, kad ieškovas ir atsakovas kartu dalyvavo versle, patvirtina šalių, liudytojų parodymai, įmonės steigimo dokumentai. Įmonės UAB „AC Engineering“ akcininkais buvo ieškovas V. P. ir A. K., tačiau iš atsakovo bei liudytojų paaiškinimų nustatė, kad A. K., t. y. atsakovo tėvas, realiai įmonės veikloje nedalyvavo, jo vardu, siekiant išvengti interesų konflikto, veikė pats M. Č.. Aplinkybę, kad A. K. realiai nedalyvavo įmonės UAB „AC Engineering“ veikloje, patvirtina ir civilinės bylos Nr. 2-3127-642/2011 teismo posėdžio protokolas, jame užfiksuota, kad pats ieškovas V. P. aiškino, kad A. K., kaip akcininkas, yra irgi kaip niekinis, nes dalyvaudavo A. K. sūnus M. Č., taip pat ir dėl akcijų pirkimo–pardavimo klausimų kalbėdavo su M. Č., su juo ir susirašinėdavo. Iš antstolės B. Tamkevičienės 2012-07-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatė, kad jame atskleisti elektroniniai laiškai patvirtina aplinkybę, kad tarp ieškovo ir atsakovo vyko susirašinėjimas verslo ir tarpusavio partnerystės klausimais. Atsakovas M. Č. iš savo sąskaitos į įmonės UAB „AC Engineering“ kaupiamąją sąskaitą įnešė 10 000 Lt įstatinio kapitalo. Teismas atkreipė dėmesį ir į atsakovo pateiktus atliktų bankinių operacijų išrašus, iš jų matyti, kad V. P. 2010-06-23 M. Č. pervedė 7 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas – „paskola“, 2010-08-13 jis M. Č. pervedė 32 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas – „sąskaitos papildymas“. Teismas įvertinęs, kad šie banko mokėjimo pavedimai patvirtina tik pinigų pervedimo faktą, tačiau ne jų pervedimo pagrindą, padarė išvadą, kad vien tik ieškovo pateikti įrodymai – banko pavedimai – nepatvirtina 39 000 Lt perdavimo atsakovui paskolos sutartinių teisinių santykių pagrindu, todėl ieškovo reikalavimą dėl 39 000 Lt skolos priteisimo atmetė kaip visiškai nepagrįstą ir neįrodytą. Teismas, išanalizavęs 2012-07-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimto preliminaraus sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, padarė išvadą, jog preliminarus sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas galutinis sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 430 str. 6 d. 2 p.) (t. 1, b. l. 160–163).
Šalies argumentai
Ieškovas V. P. 2012-12-27 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-28 galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad teismas tinkamai neįvertino ieškinio reikalavimo esmės ir prie ieškinio pridėtų rašytinių įrodymų, kad atsakovas yra apelianto pažįstamas, kad jo prašymu paskolino 39 000 Lt, kad du kartus pinigai buvo pervesti į jo bankinę sąskaitą, kad 2010-06-23 apelianto bankinio pavedimo M. Č. akivaizdi pervestų 7 000 Lt paskolos paskirtis, kad M. Č. tą pinigų sumą priėmė, suprasdamas, kad apeliantas jam skolina prašomą pinigų sumą. Atsakovas žinodamas, kas jis tuo metu turėjo dideles pajamas ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, paprašė papildomos paskolos. Tikėdamasis, kad atsakovas bus sąžiningas ir įvykdys piniginę prievolę, 2010-08-23 papildė paskolą M. Č. prašomais 32 000 Lt, pavedime nurodė, kad tai sąskaitos papildymas. Šią pinigų sumą atsakovas taip pat priėmė ir tuo pačiu prisiėmė įsipareigojimą grąžinti apeliantui 39 000 Lt.
Ieškinio reikalavimai buvo grindžiami rašytiniais bankiniais įrodymais, jie atitinka CPK 177 str. ir 180 str. prasmę. Teismo posėdyje buvo nagrinėjamas ne paskolos grąžinimo apeliantui klausimas, bet UAB „AC Engineering“ steigimo klausimai, jie niekaip nesusiję du atsakovui suteikta paskola. Teismas neįvertino, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog apeliantas turėjo atsakovui finansinių įsipareigojimų. Liudytojų V. U. ir R. V. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes šių liudytojų ir apelianto santykiai priešiški. Teismas netinkamai įvertino, kad jo ir atsakovo susitarimas dėl paskolos buvo realinis, nes apeliantas atsakovui realiai pinigus perdavė, padaręs mokestinius pavedimus ir nurodęs paskirtį. Rašytinės formos reikalavimus atitinka ne tik paskolos sutartis, bet ir kiti skolos dokumentai, patvirtinantys paskolos sutarties dalyko perdavimą gavėjui. Padaryti pavedimai buvo ne įmonės pelno padalijimas, bet paskola, nes pinigai pervesti ne iš įmonės sąskaitos, o iš asmeninės ieškovo sąskaitos. Teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus, nes jie yra suinteresuoti. Teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant ieškovui ir jo atstovui ir nesprendė jo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą (t. 2, b. l. 2–5).
Atsiliepimas
Atsakovas M. Č. 2013-01-16 pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti, o ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (t. 2, b. l. 10–13).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantas V. P. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su paskolos atsakovui suteikimu, nes faktą, kad atsakovui buvo suteikta paskola, patvirtina bankiniai pavedimai.
CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Kai paskolos dalykas yra pinigai, tai preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. Įrodinėjimo dalykas tokiose bylose yra: 1) pinigų perdavimas nuosavybėn paskolos gavėjui; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą ir mokėti palūkanas; 3) rašytinės sutarties ar kitokio skolos dokumento buvimas. Tokių aplinkybių ieškovas neįrodė. Šios bylos atveju nė viena iš šalių nepateikė rašytinės paskolos sutarties, ieškovas paskolos sutarties egzistavimą įrodinėjo bankiniais pavedimais. Vieninteliai objektyvūs duomenys, leidžiantys teigti, kad tarp šalių galbūt susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, yra ieškovo padaryti banko mokėjimo nurodymai. Tačiau ieškovo padaryti bankiniai pavedimai yra nevienareikšmiai. 2010-06-23 ieškovas pervedė atsakovui 7 000 Lt ir nurodė, kad tai paskola, 2010-03-18 atliko du mokėjimo nurodymus už 16 000 Lt (6 000 Lt ir 10 000 Lt) ir nurodė, kad tai paskolos grąžinimas (t. 1, b. l. 13). 2010-08-13 ieškovas pervedė atsakovui 32 000 Lt ir nurodė, kad tai yra sąskaitos papildymas (t. 1, b. l. 14). Tokie įrodymai neduoda pagrindo daryti vienareikšmiškos ir kategoriškos išvados, kad ieškovas skolino pinigus atsakovui. Abi šalys yra verslininkai, nors atsakovas M. Č. nebuvo oficialus UAB „AC Engineering“ akcininkas (juo buvo atsakovo tėvas), tačiau tiek atsakovas teigė, o ieškovas pripažino, kad realiai bendrovėje veikė M. Č.. Tokį faktą, t. y. verslo santykių tarp šalių buvimą, patvirtina ir šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais (t. 1, b. l. 69–79). Dėl to abi šalys, kaip verslininkai, elgdamiesi kaip apdairūs ir rūpestingi asmenys, siekdami sukurti realius paskolos santykius, turėjo aptarti paskolos sutarties sąlygas, t. y. paskolos dydį, jos grąžinimo terminą, palūkanas ir kt. Be to, ieškovas, teigdamas, kad skolino pinigus, nepagrindė, kodėl ir kokio susitarimo pagrindu pinigai buvo perduodami dalimis, tik nurodė, kad atsakovas buvo jo pažįstamas, todėl jam paskolino 39 000 Lt. Tuo labiau, kad mokėjimo nurodymai yra dviprasmiški, jų mokėjimo paskirtis skirtinga.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu, kuris leidžia teismui pripažinti faktą įrodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo negu jo nebuvimo tikimybę. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustačius, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad tarp šalių susiklostė verslo santykiai, o lėšų atsakovui pervedimas pagrįstai įvertintas kaip iš verslo gautų lėšų pasidalijimas.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus, nes liudytojai yra suinteresuoti. Kaip jau buvo minėta, teismas bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, jų tarpusavio sąsajumą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas rėmėsi tik atsakovo liudytojų parodymais ir dėl to priėmė ieškovui nepalankų sprendimą.
Ieškovas nurodė, kad teismas bylą išnagrinėjo jam ir jo atstovui nedalyvaujant ir nesprendė jo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Nustatyta, kad ieškovui ir jo atstovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai (t. 1, b. l. 145, 147), teismo posėdis vieną kartą jau buvo atidėtas. Į 2012-11-13 teismo posėdį negalėjo atvykti ieškovo atstovas dėl ligos, tačiau priežastys, kodėl ieškovas neatvyko į teismo posėdį, teismui nenurodytos, dėl to teismas pagrįstai nutarė, kad yra galimas bylos nagrinėjimas iš esmės pagal byloje surinktus įrodymus. Nėra pagrindo išvadai, kad tokiu būdu buvo pažeistos ieškovo teisės arba galėjo būti neteisingai išspręstas ginčas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.