Telšių apylinkės teismo sprendimas

2014-08-27 · Civilinė byla Nr. 2-1019-672/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-08-27
Bylos Nr.
2-1019-672/2014
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-00868-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Jokubauskienė
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
N. J.
Kategorijos
  • 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1019-672/2014m.Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00868-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 35.1; 35.5; 42.10; 44.5.1; 99.3; 116.5.1 (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 27 d.Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui N. J. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Gelvora“ pareiškė teismui reikalavimą priteisti iš atsakovo 829,77 Lt skolos, 1533,41 Lt delspinigių, 14,45 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72,00 Lt žyminį mokestį. Ieškovas ieškinyje pateikė prašymą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai ir pasirašytinai, tačiau atsakovo atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsniu teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB Tele2 ir atsakovo N. J. 2002-01-26 buvo sudaryta Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartis Nr. M43A670727992898 (toliau - sutartis), kuria UAB Tele2 įsipareigojo teikti mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti už minėtas paslaugas. Pagal sutarties 6.2 punktą atsakovas įsipareigojo apmokėti TELE2 pateiktą sąskaitą per penkiolika kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo datos. Sutarties 6.5 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojamus nuo laiku neapmokėtos sumos. UAB TELE2 per laikotarpį nuo 2002-01-31 iki 2004-05-31 išrašydavo sąskaitos, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų, pagal minėtą paslaugų teikimo sutartį neįvykdė ir įsiskolino pradiniam kreditoriui, todėl susidarė 829,77 Lt skola. 2009-03-31 tarp UAB Tele2 ir ieškovo buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 09-20-21, kurios pagrindu ieškovas įgijo reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu pagal sutartį. Ieškovas 2009-05-04 pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą bei įpareigojo atsakovę sumokėti susidariusią skolą ir informuoti ieškovę apie skolos sumokėjimą. Atsakovas 2013-09-19 sumokėjo 30,00 Lt, vadovaujanti CK 6.54 straipsniu gauta įmoka buvo padengta dalis ieškovo patirtį ikiteisminio išieškojimo išlaidų. Duomenų, jog atsakovas būtų sumokėjęs likusią skolos dalį byloje nepateikta.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o pagal CK 6.720 straipsnio 3 dalį atsakovas, t. y. paslaugų gavėjas, už suteiktas paslaugas privalėjo sumokėti. Todėl atsakovas privalėjo tinkamai bei nustatytais terminais vykdyti prievolę tiek pagal įstatymus, tiek laikydamasi aukščiau nurodytos sutarties, pagal kurią jam buvo teikiamos ryšio paslaugos. Tinkamai bei sąžiningai vykdyti sutartines prievoles šalis įpareigoja ir CK 6.200 straipsnio 1 dalis. Ieškovo reikalavimas pagrįstas ir įrodytas pateiktais dokumentais, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas 829,77 Lt įsiskolinimas.

Pradinį kreditorių ir atsakovą siejo teisniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo paslaugų sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (žiūrėti, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-502/2009; Nr. 3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K -7-272/2011).

Be reikalaujamos priteisti pagrindinės skolos dydis yra 829,77 Lt, ieškovas prašo priteisti 1533,41 Lt delspinigių. Delspinigiai skaičiuoti už laikotarpį nuo 2009-03-31 iki 2014-04-22, t. y. iš viso už 1848 dienų. Kaip jau minėta, pagal pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos.

Atsakovas nevykdė sutarties tinkamai, todėl vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei sudarytos sutarties sąlygomis, atsakovui kyla pareiga sumokėti ieškovui netesybas. Sprendžiant delspinigių priteisimo klausimą, pabrėžtina, kad pagal CK 6.73 straipsnį, teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeidžiant sutarčių laisvės principo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog delspinigiai paskaičiuoti, net už 1848 dienas. Pradinis kreditorius savo teisių negynė apie septynis metus (skaičiuojat pagal teismui pateiktas sąskaitas atsakovui, kurių anksčiausia yra 2002 m. sausio mėn.), ieškovas, sudaręs su pradiniu kreditoriumi reikalavimo perleidimo sutartį 2009 m., į teismą su ieškiniui kreipėsi tik 2014 m. Būdamas profesionalu, bet tiek ilgai nesikreipdamas į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, ieškovas elgėsi neapdairiai ir neprotingai. Reikalaujama priteisti delspinigių suma, beveik du kartus viršija pagrindinės skolos dydį. atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga yra viešasis interesas, todėl teismas pažymi, kad ginti savo teises ieškovas turėjo atsižvelgdamas į CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų išieškojimo. Kadangi šį terminą ieškovas ignoravo, akivaizdu, kad kaip kreditorius jis tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti, todėl yra CK 6.259 straipsnio 2 dalyje numatytas pagrindas mažinti skolininko civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį teismas gali mažinti neprotingai dideles netesybas, t.y. tiek jų dydį, tiek galutinę sumą, nepriklausomai nuo to, ar ši suma neprotingai didelė dėl taikyto netesybų dydžio ar dėl to, kad netesybos buvo skaičiuojamos pernelyg ilgai. Teismas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertindamas skolos dydį ir piniginės prievolės nevykdymo trukmę, sprendžia, kad tinkami ir protingi yra 30,00 Lt delspinigių, kurie užtikrins prievolės šalių interesų pusiausvyrą.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 14,45 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Iš pateikto šių išlaidų detalizavimo, nustatyta, kad jas sudaro darbo priemonės, užklausos Gyventojų registro tarnybai, Nekilnojamojo turto registrui, pranešimai paštu atsakovui ir kt. Tačiau ieškovas nenurodo minėtų išlaidų paskaičiavimo, nepateikia įrodymų, kuriais būtų grindžiamos minėtos išlaidos (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškovo vykdomai veiklai būtini žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, todėl išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei-komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytomis išlaidomis. Duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas patyrė ir apmokėjo išlaidas siunčiant registruotą/neregistruotą pranešimą atsakovui, apmokėjo duomenų iš anksčiau minėtų registrų gavimo išlaidas, teismui nepateikta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl 14,45 Lt išlaidų priteisimo atmestinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ir atsakovas nesusitarė dėl kitokio dydžio metinių procesinių palūkanų, todėl vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo priteistinos penkių procentų metinės palūkanos už pagrindinę skolą ir delspinigius.

Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 93 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo ieškovui priteistina proporcinga patenkintiems ieškinio reikalavimams: 72 Lt žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 829,77 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt devynis litus 77 ct) skolos pagal 2002-01-26 Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. M43A670727992898, 30,00 Lt (trisdešimt litų 00 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (t. y. 859,77 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme – 2014-07-02 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 72,00 Lt (septyniasdešimt du litus 00 ct) žyminio mokesčio ieškovui UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834.

Atmesti kitą ieškinio dalį dėl likusių reikalavimų.

Išaiškinti atsakovui, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Jokubauskienė