Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su atsakovų L. V. M. ir O. J. M. pareiškimu dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-2054-881/2013 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

n u statė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduota Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-2054-881/2013 pagal ieškovės R. R. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo. Atsakovai L. V. M. ir O. J. M. reiškia nušalinimą visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams. Nušalinimo pareiškime nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi šioje civilinėje byloje panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija ex officio konstatavo CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą, t. y. absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, kai bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažino, kad objektyviai kyla abejonių dėl bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos sudėties nešališkumo, ypač dėl vienos iš kolegijos narių ankstesnių profesinių ryšių su vienos iš proceso šalių, kurios naudai priimtas sprendimas, sutuoktiniu K. R. – buvusiu Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku. Didelė dalis teisėjų, kurie dirbo vadovaujami K. R., Vilniaus apygardos teisme dirba ir šiuo metu, galimai palaiko draugiškus ir/ar profesinius ryšius su buvusiu kolega. Be to, dabartinė Civilinių bylų skyriaus pirmininkė A. U., kuri šias pareigas perėmė iš K. R., labai ilgą laiką dirbo kartu su juo, nuo bendro darbo pabaigos praėjo gana nedaug laiko, o pagal pareigas būtent skyriaus pirmininkas skirsto bylas teisėjams. Todėl gali kilti abejonių, ar sudarant kolegiją šioje konkrečioje byloje nebuvo daroma įtaka, kad byla būtų paskirta teisėjui, kuris net ir asmeniškai nebūdamas pažįstamas su buvusiu šio teismo teisėju K. R., galimai gali būti lengvai įtakojamas, paveikiamas ilgiau dirbančių ir autoritetą turinčių kolegų.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

Šioje byloje atsakovai reiškia nušalinimą visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams dėl to, kad ieškovės R. R. sutuoktinis K. R. yra buvęs šio teismo teisėjas ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Dėl šios aplinkybės (CPK 329 str. 2 d. 1 p.) ir neužtikrinto bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusios teisėjų kolegijos nešališkumo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013 panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, šioje nutartyje pažymėjo, kad nuogąstavimams dėl teisėjo šališkumo objektyviai pagrįsti situacijose, kai bylą nagrinėjantį teisėją ir vienos iš proceso šalių sutuoktinį sieja ankstesni profesiniai ryšiai, gali būti reikšmingos tokios aplinkybės, kaip laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos, bendro darbo trukmė, tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas ir kt.

Dalyvaujančio byloje asmens R. R. sutuoktinis K. R. yra buvęs ne tik Vilniaus apygardos teismo teisėjas, bet ir šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje nurodė, kad bylą nagrinėjusi viena iš teisėjų kolegijos narių ir minėtas vienos iš šalių sutuoktinis ilgą laiką dirbo kartu ir juos siejo ne tik kolegiškas, bet ir specifinis ryšys. Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, nors ir negali daryti įtakos konkrečiam teisėjui dėl jo nagrinėjamos konkrečios bylos baigties, tačiau jis turi tam tikrus įstatyme nustatytus tiek procesinius, tiek administracinius įgaliojimus tame teisme dirbančių Civilinių bylų skyriaus teisėjų atžvilgiu. K. R. iš Vilniaus apygardos teismo teisėjo, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui atleistas Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. vasario 22 d. dekretu Nr. 1K-1265, kuris įsigaliojo nuo 2008 m. kovo 12 d. Taigi, K. R. šiame teisme nedirba jau daugiau kaip penkerius metus. Per šį laikotarpį Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų korpusas pasikeitė ir nėra pagrindo teigti, kad visi šio skyriaus teisėjai dėl ankstesnių profesinių ryšių su K. R. negalėtų nešališkai išnagrinėti šios civilinės bylos. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teisme jau yra sudaryta teisėjų kolegija, kurios sudėtyje nėra nei vieno teisėjo, dirbusio kartu su K. R.. Konkrečių argumentų, dėl kurių šie teisėjai turėtų būti nušalinti nuo šios civilinės bylos, pareiškėjai nepateikė, o jų teiginiai, kad jaunesni teisėjai gali būti lengvai paveikiami seniau dirbančių kolegų, vertinami tik kaip subjektyvia pareiškėjų nuomone pagrįstos prielaidos. Teisėjai ir teismai, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo (109 str.). Objektyvių duomenų, dėl kurių pareiškėjų teiginiai tiek apie teisėjų ketinimus paveikti konkrečią bylą nagrinėjančius teisėjus, tiek apie tai, kad tie bylą nagrinėjantys teisėjai bus paveikiami, byloje nėra. Todėl konstatuojama, jog tokioje situacijoje objektyviam stebėtojui dėl nušalinimo pareiškime nurodytų argumentų nekiltų abejonių, kad ši byla Vilniaus apygardos teisme gali būti nešališkai išnagrinėta.

Pažymėtina, kad pareiškėjų argumentas dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės A. U. galimos įtakos paskiriant šią bylą konkrečiam teisėjui ar teisėjų kolegijai, yra nepagrįstas, kadangi bylos visuose teismuose skirstomos kompiuteriniu būdu naudojant Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO tam sukurtą bylų paskirstymo modulį.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, esant abejonių konkretaus bylą nagrinėjančio teisėjo galimybėmis nešališkai išnagrinėti konkrečią civilinę bylą, toks teisėjas turi nusišalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, kurį išsprendžia teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 66, 69 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 69 straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

atmesti pareiškėjų L. V. M. ir O. J. M. pareiškimą dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-2054-881/2013 nagrinėjimo.