Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotam asmeniui R. T., jos atstovei advokatei Daivai Rusakienei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. K.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. T., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl tėvo valdžios laikino apribojimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. B. paaiškino, kad 2019 m. išėjęs į aplinką, kurioje jau jis buvo be sargybos, turėjo galimybę dirbti. Todėl pradėjo dirbti Kaune ir nuo šio laiko pradėjo teikti vaikui išlaikymą. Į laisvę išėjo 2022 m. vasario mėnesį ir pirmiausia tvarkėsi sveikatą, neįgalumą. Kuomet dokumentus susitvarkė ir gavo pašalpas, tuomet pradėjo teikti vaikui išlaikymą. Pažymėjo, jog turėdamas nemalonią patirtį su vaiko motina, t. y. jai parašius žinutę 2018 m. rugsėjo 1 d., kad norėtų sužinoti apie sūnų, tos pačios vakare atvyko pareigūnai ir buvo sulaikytas, nes kaip jam pranešė, kad neva jai jis grasino. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad jis niekam negrasino. Pabrėžė, kad jis yra teistas ir žino, kad bet kuriuo atveju, jis bus kaltas, todėl nesiėmė aktyvių veiksmų ir iniciatyvos siekiant susitikti su vaiku, sužinoti jo ugdymo įstaigą ir pan.. Teigė, kad vaikui išlaikymą teikia sistemingai. Nurodė, kad šešis metus praleido įkalinimo įstaigoje, kurioje gyveno su „įvairaus plauko“ žmonėmis, todėl jis turėjo išmokti bendrauti su žmonėmis, turėjo pykčio priepuolių, dabar dirba su savimi ir bando gyventi normalų gyvenimą. Taip, kaip jis kalba šiandien, jam pačiam yra didelis pasiekimas. Jis išėjęs į laisvę, net nežinojo, kad gali būti tokie dalykai, kad pašaliniai asmenys gali tiek jam padėti, to būdamas nelaisvėje nėra tokių paslaugų gavęs. Pradėjęs procesą dėl vaiko susigrąžinimo, lankėsi pas psichologę, lankė pykčio valdymo kursus, taip pat lankė tėvystės įgūdžių kursus. K. bendraudavo su socialine darbuotoja, dažniausiai telefonu, nes tiesiogiai jos pagalbos kaip ir nereikėjo. Mano, kad sudarytą pagalbos planą įvykdė. Kai grįžo į laisvę, pasirinko grįžti pas tėvus, su sąlyga, kad pas tėvus nevažiuos pašaliniai asmenys. O kai pradėjo procesą dėl vaiko susigrąžinimo, tėvai paliko nepatenkinti, kad atvažiuoja pašaliniai asmenys, todėl ir turėjo nutraukti jam teikiamą procesą, t. y. jog specialistai vyksta pas jo tėvus į namus. Teigė, kad kai nuvažiuodavo į K., nueidavo pas atvejo vadybininkę pasikalbėti. Teigė, jog nemanė, kad reikia jai pasakyti, kad jam netinka sudarytos sąlygos. Tėvystės kursus lankė, tačiau nesurinko grupės, todėl jam jie buvo vedami individualiai, tos pačios psichologės. Dėl nepilnų išklausytų psichologės valandų, nurodė, jog jis manė, kad tik panaikinus tėvų apribojimą, jis būtų su vaiku kartu ėjęs pas psichologą ir tas pasiliktas valandas būtų išnaudojęs užsiėmimuose kartu su vaiku; arba po susitikimų su vaiku, būtų galima vėl ateiti ir aptarti kaip jam sekėsi bendrauti su vaiku. Teigė, kad jis ne taip suprato, ir galvojo, kad būtų buvę logiškiausiai planą vykdyti kartu su vaiku, o ne lankyti kursus ir gauti sausą teoriją. Dabar, būnant teismo posėdyje, suprato, kad jam dar anksti susitikti su vaiku ir teigia, kad norėtų bendrauti su vaiku. Teigia, kad ne taip suprato, kaip pasiruošę socialinis darbuotojas ir kiti darbuotojai, kurie dalyvavo atvejo vadyboje, gali jam padėti, nes jis nesitikėjo, kad taip jam gali visi padėti ir nori jam padėti. Bendravimą su vaiku planuoja, kas antrą savaitgalį, tačiau dabar supranta, jog specialistai savaitgaliais nedirba, tad konkrečios vizijos kaip bendrautų su vaiku, šiuo metu neturi. Pabrėžė, kad jis nori tik bendrauti su vaiku, supranta, kad jam aštuoni metai ir praktiškai jo visą gyvenimą tėvo šalia nebuvo.

6. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. T. paaiškino, kad pareiškėjas matėsi su vaiku iki tol, kol jis buvo patalpintas į įkalinimo įstaigą. Vaiko tėvui į įkalinimo įstaigą nevežė. Vaikui bandė sakyti, kas yra jo tėvas, veda pas psichologę. Vaikas norėtų pamatyti tėvą. Vaikui tėčio nuotrauką rodė, vaikas klausė ar čia jo biologinis tėtis. Supranta, kad vaiko tėtis turi teisę bendrauti su savo vaiku, tačiau tėtis nerodo iniciatyvos, pabrėžė, jog pareiškėjas yra nebaigęs visų jam paskirtų kursų. Išreiškė nuogąstavimus, kaip pareiškėjas savo vaikui praneš, kur jis buvo aštuonerius metus, už ką jis atliko laisvės atėmimo bausmę. Tėčio ir vaiko susikimai galėtų vykti tik su psichologu. Pripažino, kad pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, jai rašė gal penkis laiškus ir reiškė priekaištus dėl vaiko.

8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė pateiktoje išvadoje ir teismo posėdyje nurodė, kad aplinkybės, dėl kurių laikinas tėvo valdžios apribojimas galėtų būti panaikintas, nėra išnykusios. Nors pareiškėjas teikia sūnui išlaikymą, bei yra minimalūs jo elgesio pokyčiai, t. y. lanko psichologo konsultacijas, tačiau visumoje jie vertintini kaip trumpalaikiai ir epizodiški, ne esminiai. Pareiškėjas vos po 5 mėnesių atsisakė kompleksinių paslaugų teikimo, nėra jokio ryšio tarp vaiko ir tėvo. Kyla abejonių dėl pareiškėjo motyvacijos ir jo rimtų ketinimų susijusių su bendravimu su vaiku. Pareiškėjas neužtikrina jam švarios ir tvarkingos namų aplinkos. Laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neatitiktų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų. Faktas, kad daugiau nei keturis metus terminuotas tėvų valdžios apribojimas nebuvo peržiūrėjimas, įstaigai dabar yra žinomas. Kaip žinia 2018 m. įstaigoje buvo pertvarkymai, trūko specialistų, ko pasėkoje liko šis atvejis neperžiūrėtas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

9. Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: pareiškėjas M. B. yra J. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o vaiko motina R. T. (el. b. medž. 9 l.). Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), M. B. buvo laikinai apribota tėvo valdžia, jo sūnaus J. B., atžvilgiu (el. b. medž. 6-8 l.). Pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, jis nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. registruotas užimtumo tarnyboje (el. b. medž. 10-12 l.). 2022 m. gruodžio 21 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus duomenimis M. B. įsiskolinimas vaiko išlaikymui sudaro 3 464,83 Eur (el. b. medž. 13 l.). Iš banko Swedbank, AB sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki 2022 m. kovo 7 d. iš pareiškėjo sąskaitos nereguliariai buvo daromi įvairaus dydžio (nuo 86,03 Eur iki 132,29 Eur) pavedimai skirti vaiko išlaikymui (el. b. medž. 16-17 l.), posėdžio metu pareiškėjas pateikė papildomas mokėjimų nurodymų kopijas, kuriose užfiksuotas, kad 2023 m. vasario 9 d., 2023m. sausio 10 d., 2022 m. rugsėjo 8 d., 2022 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas vaiko išlaikymui pervedė po 127 Eur (el. b. medž. 91-94). Pareiškėjas papildomai pateikė Lietuvos Samariečių bendrijos pažymą, kurioje užfiksuota, kad M. B. psichologo konsultacijas lanko nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. jam pravesta 13 konsultacijų, iš kurių 6 val. skirtos bendravimo ir savikontrolės įgūdžių ugdymui bei 7 val. skirtos tėvystės įgūdžių ugdymui (el. b. medž. 90). 2022 m. gruodžio 21 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymoje užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. M. B. gavo vienišo asmens išmoką, netekto darbingumo pensiją ir nedarbo draudimo išmoką (el. b. medž. 23-25 l.). Iš 2023 m. sausio 19 d. Kelmės rajono socialinių paslaugų centro raštų matyti, kad M. B. atvejo vadyba buvo taikoma nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. iki 2023 m. sausio 23 d., jis pagalbos plano įsipareigojimus stengėsi vykdyti, pagalbą priėmė geranoriškai, tačiau 2023 m. sausio 23 d. pateikė prašymą, dėl atvejo vadybos proceso užbaigimo (el. b. medž. 59-60, 62 l.). VšĮ Šiaulių centro poliklinikos medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad J. B. auga ir vystosi gerai, skiepijamas pagal profilaktinių skiepų kalendorių, į poliklinika jį atveda mama (el. b. medž. 75-76 l.).

Dėl pagrindo panaikinti laikiną tėvų valdžios apribojimą

10. CK 3.181 straipsnio 2 dalis nurodo, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Taigi tokia formuluotė implikuoja tris vertintinų aplinkybių grupes: pirma - ar tėvai pakeitė savo elgesį; antra - ar tėvai gali auklėti vaiką; trečia - ar tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Esminiai kriterijai ir taisyklės, kuriuos turi įvertinti teismas, yra suformuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje Civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2022, 2022 m. kovo 30 d.. Šią bylą nagrinėjantis teismas, necituodamas minėtos nutarties ir į sprendimą neperkeldamas atskirų minėtos nutarties dalių, bylą nagrinėja pagal minėtoje nutartyje suformuluotas taisykles.

Dėl pasikeitusio tėvo elgesio

11. Iš Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, kuris buvo priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bei kuriuo M. B. buvo laikinai apribota tėvo valdžia, jo sūnaus J. B., atžvilgiu, turinio matyti, jog pagrindas taikyti laikiną tėvo valdžios apribojimą buvo būtent tai, jog M. B. savo amoraliu elgesiu darė žalingą įtaką savo vaikui bei neteikė ir neteikia iki šiol išlaikymo sūnui. Teismas vertindamas šį kriterijų pažymi, kad pareiškėjas, kuomet buvo sprendžiamas tėvo valdžios apribojimas vaiko atžvilgiu buvo įkalinimo įstaigoje, todėl teismas padarė išvadą, jog būdamas nelaisvėje vaiko tėvas realiai negali įgyvendinti savo kaip tėvo pareigų, tačiau rašė laiškus, todėl dėl šios priežasties buvo taikytas terminuotas tėvo valdžios apribojimas.

12. Nagrinėtinu atveju, akivaizdu, jog šios aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios, tačiau bet kuriuo atveju, turi būti įvertintas pareiškėjo elgesys ir jo galimybė įgyvendinti savo kaip tėvo pareigas, kuomet M. B. jau yra laisvėje. Vienas ir pagrindinis aspektas, kurį pareiškėjas įgyvendino, t. y. pakankamai sistemingai teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiam sūnui. Pareiškėjas ne tik teikia išlaikymą savo sūnui, tačiau deda pastangas ir siekdamas sumažinti turimą išlaikymo įsiskolinimą, kas leistų daryti išvadą, jog vienas iš pagrindų, kuris leido taikyti laikiną tėvo valdžios apribojimą, yra eliminuotas. Tačiau šioje byloje iš esmės yra pasikeitusios ir kitos faktinės aplinkybės, t. y. šiuo metu pareiškėjas nebėra įkalinimo įstaigoje. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, jog išėjęs iš įkalinimo įstaigos, jis atsidūrė kitoje socialinėje terpėje, nei jis gyveno pastaruosius šešerius metus; pripažino aplinkybes, jog jis turėjo išmokti bendrauti su žmonėmis, turėjo pykčio priepuolių, dabar dirba su savimi ir bando gyventi normalų gyvenimą; teigė, jog taip, kaip jis kalba šiandien, jam pačiam yra didelis pasiekimas. Teismas, vertindamas šias nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad M. B. elgesys keičiasi, jis siekia toliau gyventi tinkamą gyvenimą bei elgtis pagal visas elgesio taisykles. Tačiau įvertinus byloje esančius kitus duomenis, teismas sprendžia, jog vertinant laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo klausimą, byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, jog pareiškėjo M. B. elgesys pasikeitė visiškai ir jis yra pilnai pasiruošęs vykdyti savo, kaip tėvo, pareigas savo sūnaus atžvilgiu. Lietuvos samariečių bendrijos pažymoje užfiksuota, kad iš M. B. pasakojimų apie santykius su artimaisiais galima teigti, kad bendravimo ir savikontrolės įgūdžių pokyčiai yra teigiami, tačiau pastebėtina, kad pateiktame rašte nėra užfiksuota, jog įgūdžiai yra puikūs; jog būtų pažymėta, jog pareiškėjas būtų visiškai pasiruošęs bendravimui su savo nepilnamečiu vaiku ar pan. (CPK 178, 185 straipsniai).

13. Pažymėtina, kad tėvo elgesio pasikeitimas yra būtina, tačiau savaime nepakankama sąlyga panaikinti tėvų valdžios apribojimą. Kaip minėta, esama dar dviejų sąlygų – vaiko interesų ir tėvo(ų) galimybės auginti vaiką. Ir šias aplinkybes turi įvertinti teismas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog vaiko tėvas sūnaus nematė ir su juo nebendravo, nuo to laiko kai vaikui buvo kiek daugiau nei vieneri metai. Teismas nė kiek neabejoja tikru ir nuoširdžiu pareiškėjo noru pradėti viską nuo pradžių bei pabandyti užmegzti glaudesnį santykį su vaiku, o kiek vėliau ir tęsti bei gilinti tarpusavio ryšį. Tačiau įvertinęs tokį pareiškėjo norą teismas turi vertinti ir konkrečias pareiškėjo galimybes. Teismas laiko, kad pareiškėjas, nors ir minimaliai, tačiau iš esmės turi materialinio pobūdžio galimybes prisidėti prie vaiko auginimo – gauna nuolatines pajamas, artimiausiu metu planuoja įsidarbinti bei siekia gyventi atskirai nuo savo tėvų. Tačiau, teismas sprendžia, jog tėvo santykis su vaiku, nagrinėtinos bylos laikotarpiu, nėra net užmegztas, vaiko ir tėvo ryšys nėra suformuotas, todėl pakankamai greitas ir atitinkamai neparuoštas vaiko ir tėvo susitikimas (ai) gali sukelti vaikui žalos.

14. Pastebėtina, kad pareiškėjas M. B. teismo posėdžio metu pripažino, jog jis supranta, kad pats nelabai šiuo metu mokėtų elgtis su savo vaiku ir teigė, jog turi tik teorinio lygio žinias, kurias įgijo lankydamas kursus, kurie buvo paskirti sudarius jam pagalbos planą. Be to, nagrinėjant bylą teisme, pareiškėjas pripažino aplinkybes, jog jis dabar suprato, kad jam dar anksti susitikti su vaiku ir teigia, kad norėtų bendrauti su vaiku. Teismas nagrinėtinu atveju, pastebi, jog pareiškėjas nuoširdžiai nurodė priežastis, kodėl jis atsisakė jam teikiamų paslaugų, t. y. siekiant išvengti konfliktų su savo senyvo amžiaus tėvais, kuriems nėra itin malonu matyti, jų gyvenamojoje vietoje svetimus asmenis, bei kita priežastis, ta, jog pareiškėjas klaidingai įvertino paskirtus psichologo užsiėmimus skirtus tėvystės įgūdžių ugdymui ir teigė, jog juos tęsti planavo arba būnant jam kartu su savo vaiku, arba susitinkant su psichologe jau po susitikimų su vaiku ir aptariant jam iškilusias bendravimo su vaiku problemas. Teismo vertinimu, tokia situacija galimai yra susidariusi ne vien dėl pareiškėjo galimai netinkamo elgesio, turimo savo supratimo/įsitikinimų, tačiau ir galimai dėl nepakankamo kitų valstybinių valdžios institucijų, jų specialistų veikimo. Nagrinėtinu atveju, akivaizdu, jog daugiau nei keturis metus terminuotas tėvo valdžios apribojimas nebuvo peržiūrėtas, kas per tokį ilgą laiką galimai galėjo turėti įtakos ir spartesniam vaiko ir jo tėvo santykių (ne)atkūrimui, tam tikrų elgesio gairių nubrėžimui ir t.t. Todėl teismas nurodo, kad po šio sprendimo vaiko teisių apsaugos institucija ir (ar) kitos įstaigos, kurios atsakingos už pagalbos suteikimą asmenims, kuriems apribota tėvų valdžia jų vaikų atžvilgiu, turi imtis priemonių ir veiksmų, kad vaiko tėvui būtų pakankamai aiškiai nurodyta ir paaiškinta, ko konkrečiai šioje situacijoje reikia siekti, kam to reikia, koks to tikslas ir pan.. Taip pat pripažintina, kad tikslinga siekti, jog vaiko ir tėvo tarpusavio santykis būtų atkurtas. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimo privalomumo kriterijus (CPK 18 straipsnis) yra taikomas tiek teismo sprendimo rezoliucinei, tiek motyvuojamajai dalims.

15. Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, taip pat turi įvertinti ir individualią pareiškėjo charakteristiką ar ji neužkerta galimybės tėvui bendrauti su vaiku, o ateityje gal ir net vaiką auginti. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas pripažino, kad jam būdavo pykčio priepuoliai, tačiau daug dirba su savimi ir mato pasiekimą, jog geba juos suvaldyti. Šios aplinkybės itin svarbios, tiek pačiam pareiškėjui, kuris savo elgesį jau geba kontroliuoti, tiek ir vertinant santykyje su vaiku. Teismas sprendžia, jog bet kuriuo atveju, susitikimas su vaiku, vaiko reakcijos ir emocijos, yra ir gali būti savarankiškas streso šaltinis, tad nėra šiuo metu duomenų pagrindžiančių aplinkybes, jog pareiškėjas yra pajėgus susitvarkyti su kilusiomis naujomis emocijomis, kurių jis gana ilgą laiko tarpą nebuvo patyręs.

16. Tiek suinteresuotas asmuo R. T., tiek jos atstovė Daiva Rusakienė teismo posėdžio metu akcentavo aplinkybes, jog pareiškėjas išėjęs iš įkalinimo įstaigos neieškojo ryšių su vaiku, nesidomėjo jo ugdymu, sveikata ir pan., o tai sudaro pagrindą teigti, jog pareiškėjas neįgyvendina savo neturtinių pareigų nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog iš tiesų vaiko tėvas nesiekė išsiaiškinti ir sužinoti kur vaikas mokosi, kokia jo sveikata ir pan.. Šių argumentų kontekste pastebėtina, jog pareiškėjas aiškiai įvardijo priežastis, kurios turėjo įtakos tokiam vaiko tėvo elgesiui, t. y. pareiškėjas M. B. teismo posėdyje nurodė, jog jis yra teistas (iš Lietuvos teismo informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog jis teistas tiek už fizinio skausmo sukėlimą nepilnamečiams vaikas, tiek ir už atliktus tvirkinamuosius veiksmus nepilnamečių vaikų atžvilgiu) ir žino, kad bet kuriuo atveju, jis bus kaltas, todėl nesiėmė aktyvių veiksmų ir iniciatyvos siekiant susitikti su vaiku, sužinoti vaiko ugdymo įstaigą ir pan.. Iš šių nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog bet kuriuo atveju, siekiant įgyvendinti pareiškėjui savo neturtines pareigas nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, nagrinėtinu atveju, vien pareiškėjo pastangų gali nepakakti ir reikalinga kitų specialistų pagalba bei reikalingas glaudus, tiek vaiko motinos, tiek vaiko tėvo, tiek ir kitų specialistų bendradarbiavimas.

17. Atkreiptinas dėmesys, jog vertinant pasikeitusias teisiškai reikšmingas aplinkybes nuo teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo iki pateikto prašymo panaikinti tėvų valdžios apribojimą (pakeisti jį laikinu apribojimu) nagrinėjimo teisme, tokios aplinkybės turi būti ne pavienės (epizodiškos), o pakankamai stabilios, pagrindžiančios tėvų valdžios ribojimo panaikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021).

18. Vertinant M. B. pasikeitusį elgesį, kuris iš tiesų yra teigiamas, yra įvykę pozityvių pasikeitimų (teikiamas pastovus išlaikymas vaikui, įgyta kvalifikacija, dalyvauta 13 psichologo konsultacijų), tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog dar yra praėjęs pakankamai nedidelis laiko tarpas, per kurį stebimas pareiškėjo teigiamas elgesys, t. y. jam atvejo vadyba pradėta taikyti tik 2022 m. rugpjūčio 11 d., o jau 2023 m. sausio 11 d. pareiškėjas pasikreipė į teismą su pareiškimu dėl laikino tėvo valdžios ribojimo, t. y. praėjus vos 5 mėnesiams. Teismas sprendžia, jog įvertinus laiko tarpą, per kurį pareiškėjas su vaiku neturėjo jokio kontakto, pats pareiškėjas buvo izoliuotas nuo visuomenės (apie 6 metus) bei įvertinus laiką, kurio metu pareiškėjui teikiama pagalba, taikoma atvejo vadyba, yra praėjęs per trumpas laiko tarpas bei dabar byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, kad pareiškėjo M. B. teigiami pokyčiai yra pakankamai stabilūs, tvarūs ir ilgalaikiai. Šias išvadas teismas taip pat daro atsižvelgdamas ir į tai, jog M. B. atvejo vadybos procesas užbaigtas, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo socialinės paslaugos yra nutrauktos nuo 2023 m. sausio 23 d., paties pareiškėjo iniciatyva.

Dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo atitikimo vaiko interesams

19. Vaiko interesas – augti saugioje, jį suprantančioje, adekvačiai priimančioje, vaiką ugdančioje aplinkoje. Vaiko saugumo interesas pasireiškia santykių ir veiksmų stabilumu bei nuoseklumu. Šiuo atveju nepilnamečiam vaikui J. B., kaip nurodė trečiasis asmuo R. T. rodė tik tėčio nuotrauką, o vaikas klausė ar čia jo biologinis tėtis, tačiau vaikas po daugelio metų net nėra gyvai matęs savo biologinio tėvo, todėl nagrinėtinu atveju, ir vaikas turėtų būti atitinkamai ruošiamas susitikimui, pasimatymui su savo biologiniu tėvu. Be to, pastebėtina, kad dėl nepakankamo bendravimo/nesamo tarpusavio vaiko ir tėvo ryšio (tiek emocinio, tiek dvasinio, tiek fizinio), teismas negali įvertinti, ar tėvas (pareiškėjas) turi visas galimybes ir yra pajėgus pilnai įgyvendinti savo neturtines ir turtines pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Tam būtina atlikti atitinkamus pasirengimo darbus ir praėjus pakankamam laiko tarpui tuos darbus įvertinti.

20. CK 3.183 straipsnio 5 dalis nurodo, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

21. Teismo vertinimu, tokia formuluotė reiškia, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas yra tik tam tikrą laiką galinti trukti priemonė, kuri turi būti arba panaikinta, arba tėvų valdžia turi būti apribota neterminuotai.

22. Šiuo sprendimu teismas konstatuoja, kad visų sąlygų panaikinti laikinąjį tėvo valdžios apribojimą dar nėra, todėl vertinant teigiamas tėvo nuostatas, tėvo norą pradžioje tik matytis su vaiku, vėliau keliant galimai ir aukštesnius siekius, tėvo vaikui teikiamą išlaikymą, vertinant pareiškėjo M. B. besikeičiantį elgesį, teismas pažymi, kad tėvo ir vaiko bendravimas turi atsirasti, o kiek vėliau, įvertinus esamas naujas aplinkybes, įvertinus tiek pareiškėjo, tiek vaiko emocinę būklę ir t.t., galimai turėtų būti ir didinama jo apimtis.

23. Teismas atsižvelgdamas į visas šiame sprendime nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėjo M. B. elgesio pasikeitimai ir šių aplinkybių atitikimas vaiko interesams vis dėl to pakartotinai galėtų būti vertinamas tik ateityje (atsižvelgiant ir į tai, jog laikinas tėvo valdžios apribojimas ilgą laiko nebuvo peržiūrėtas ir esama susidariusi situacija ilgą laiką nebuvo peržiūrėta), t. y. tęsiant jam laikiną tėvo valdžios apribojimą, kuris, manytina, yra suderinamas su nepilnamečio vaiko geriausių interesų užtikrinimu ir yra proporcingas pareiškėjo teisės į privataus (šeimos) gyvenimo apsaugą ribojimas. Tokiu būdu teismas siekia užtikrinti, kad pareiškėjo vaikas J. B. toliau augtų dabartinėje jam priimtinoje aplinkoje ir galėtų tinkamai vystytis bei tuo pačiu būtų siekiama sudaryti galimybę vaikui, užmegzti santykį ir jį palaikyti su savo biologiniu tėvu.

24. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, teismas šiame etape sprendžia, jog nepakanka duomenų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, jog tėvas pakeitė savo elgesį tokia apimtimi, jog šiuo metu jau gali pilnai įgyvendinti savo neturtines ir turtines pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarautų vaiko interesams, pripažintina, kad pareiškėjas dar nėra pasirengęs visiškai ir tinkamai užtikrinti sūnaus J. poreikių, todėl pareiškėjo pareiškimas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Už reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo pareiškėjas bei suinteresuotas asmuo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Pareiškėjas bei suinteresuotas asmuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu (atitinkamai 2023 m. sausio 30 d.) 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Jeigu šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 268-271 straipsniais, 279 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.181 straipsniu, 3.183 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo M. B. pareiškimo dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.