Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3950-486/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-12-11
Bylos Nr.
1-3950-486/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25433-2025-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kaltinamasis
E. T.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-3950-486/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25433-2025-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.23.1.1(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski,sekretoriaujant Milanai Matkevičienei,dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,

kaltinamajam E. T. (E. T.), kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjui Janui Zavadskiui (Jan Zavadski),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. T. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent, jis, 2025 m. liepos 19 d., apie 0.00 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens už 50 Eur neteisėtai įgijo 1,556 g, psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatino (3-CMC), kurią neteisėtai laikė su savimi iki 2025 m. liepos 19 d., apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), kol apžiūros metu liemenės dešinėje kišenėje policijos pareigūnai rado ir paėmė jam priklausantį minėtą kiekį psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (3-CMC). Šiais savo veiksmais E. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamasis E. T. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad narkotikų įsigijo per programėlę, persiuntė jam pinigus, nuvyko nurodytu adresu pasiimti narkotikų. To asmens jis nepažįsta. Narkotikus jis vartojo 3 kartus, 2 kartus jį vaišino, tada suprato, kad jam patiko ir 3 kartą pats nusipirko. Sėdėjo mašinoje, klausė muzikos, atvyko pareigūnai ir kišenėje rado narkotines medžiagas. Palaiko prašymą, kad mama būtų jo laiduotoja. Jis labai pasitiki savo mama, ji jam autoritetas, labai gaila, kad prarado jos pasitikėjimą, dabar viską daro, kad vėl juo galėtų pasitikėti. Dabar jis (duomenys neskelbtini). Jam gerai sekasi (duomenys neskelbtini), pastoviai (duomenys neskelbtini). Sulaikymo metu jis buvo apsvaigęs nuo narkotikų ir nuo alkoholio. Labai gailisi, kad taip įvyko. Dėl šio įvykio padarė išvadas, labai gaila savo tėvų, jie labai pergyveno. Jis nebendrauja su draugais, kurie gali jį įtakoti, dabar dirba, užsiima šeimyniniais reikalais, peržiūrėjo savo gyvenimą, kas gyvenime yra svarbiau. Nuo sulaikymo momento narkotikų nevartojo. Suprato, kad narkotikų daugiau vartoti nenori. Jis dirba (duomenys neskelbtini), dar nebuvo (duomenys neskelbtini), kai pradėjo dirbti. Jam gerai sekasi dirbti, patinka šis darbas. Mama jį palaiko, ji visada jį kontroliuoja, žino su kuo ir kada jis bendrauja. Savo mamą labai gerbia ir pasitiki, tai svarbiausias žmogus jo gyvenime. Gyvena kartu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Matosi kiekvieną dieną iš ryto ir vakare. Gailisi, daugiau tokių nusikaltimų nedarys, labai dėkingas mamai už palaikymą. Jis įrodė, kad yra normalus žmogus, gali gyventi normalų gyvenimą, nenori daugiau kartoti savo klaidų.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Laiduotoja S. T. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad E. T. yra jos sūnus. Jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu ir dvejais vaikais, (duomenys neskelbtini) kambarių bute. Jų santykiai yra labai geri, jie kaip tikri draugai, sūnus visada prašo jos patarimo. Jeigu reikia kokios pagalbos, jis visada su ja tariasi. Jis gerbia ją ir jos žodį. Dėl narkotikų jiems buvo šokas, jie nieko nežinojo, po to įvykio įvyko pokalbis ir jis prisipažino, kad tai buvo jo 3 kartas, kai jis vartojo narkotikus. Iš karto ieškojo pagalbos. Sūnus pats geranoriškai sutiko (duomenys neskelbtini) ir jie kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini). Anksčiau nebuvo pastebėję kažko įtartino, kad sūnus būtų vartojęs. (duomenys neskelbtini) sekasi gerai. Daugiau būna namuose, ramesnis dabar, namie daug ką padeda. Ji sutinka būti sūnaus laiduotoja. Mano, kad reikia duoti laiko pasitaisyti, jis viską suprato, nuoširdžiai gailisi. Jam labai gėda, buvo daug emocijų ir ašarų. Ji yra nebausta. Mano, kad sūnus jos klausys. Nežino kodėl taip atsitiko, gal kažką jo gyvenime praleido. Po šio įvykio jis labai bijo prarasti jos pasitikėjimą, jam labai gėda. Pas juos visada būdavo labai geri santykiai, jam iki šiol gėda dėl to įvykio. Jis iš karto pats sutiko (duomenys neskelbtini), pakeitė draugų ratą su kuriais anksčiau bendravo. Su sūnum matosi dažnai, jis būna dažnai namuose, jeigu jam reikia išvažiuoti, jis visada jai praneša. Jie visada matosi rytais ir vakarais. Visada pakelia jai telefono ragelį, jeigu negali pakelti dėl kažkokios priežasties – visada perskambina. Ji mano, kad jis suprato visas pasekmes, gailisi, labai pergyvena dėl to, daugiau tai nepasikartos.

5. Liudytoja S. T. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. T. yra jos sūnus, kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra (duomenys neskelbtini) kambarių, bute ji gyvena su sutuoktiniu ir dvejais vaikais t. y., E. ir A. (duomenys neskelbtini) m., Žino, kad jos sūnus prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, jam pačiam labai gėda dėl to, kas įvyko, ji labai pergyvena dėl tokio savo neatsakingo elgesio. Įvykis buvo aptartas ir patys ieškojo pagalbos, E. geranoriškai sutiko (duomenys neskelbtini). Anksčiau nepastebėdavo ir bute niekada nerasdavo neaiškių kažkokių medžiagų. E. vertina jos sukauptą gyvenimišką patirtį, visuomet išklauso jos patarimų, gerbia jos žodį, konsultuojasi ir prašo jos patarimo jam rūpimais klausimais. Ji – tas žmogus, į kurį E. pirmiausia kreipiasi patarimo ar pagalbos. Yra neteista, ne bausta, dirbanti (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Sutinka laiduoti už E., suteikiant jam galimybę pasitaisyti ir laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų. Prašo E. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (1 t., b. l. 149–151).

6. Liudytojas A. J. (A. J.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. 2025 m. liepos 19 d. dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) M. R., kai apie 2.00 val. (duomenys neskelbtini) prie sankryžos su (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio viduje sėdėjo vaikinas, nutarė patikrinti. Bendraujant su jaunuoliu, akivaizdžiai matėsi kad jaunuolis yra išsigandęs, vengė su jais bendrauti. Vaikino pasiteiravus, ar turi su savimi draudžiamų daiktų, vaikinas neigė. Atlikus jo paviršutinę apžiūrą, liemenės dešinėje kišenėje buvo rasta kristalinė medžiaga. Pasiteiravus vaikino, iš kur pas jį kristalinės kilmės medžiaga, pastarasis atsakė, kad tai narkotinė medžiaga „Kristalai“, kurią įsigijo per programėlę „Telegram“. Vaikinas sėdėjo automobilyje iš vairuotojo pusės, tai buvo E. T. Tolimesniam įvykio aplinkybių aiškinimuisi, E. T. buvo perduotas kitam ekipažui. Neprisimena, kodėl, tačiau įvykis nebuvo filmuojamas „Body“ kamera (1 t., b. l. 51–53).

7. Iš 2025 m. liepos 19 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tyrėjas pateikė liemenę kartu su jos dešinėje kišenėje esančia galbūt narkotine medžiaga, telefoną (1 t., b. l. 29–36).

8. Iš 2025 m. rugsėjo 4 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Cheminių tyrimų skyriaus specialisto išvados IBPS-V-2391012-25 matyti, kad šviesios kristalinės medžiagos iš liemenės kišenės (Paketas Nr. 1), 2025 m. liepos 19 d. rastos ir paimtos pas E. T., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatino (3-CMC), kurio grynoji masė yra 1,556 g (82,6 proc.). Nuoplovose, paimtose nuo E. T. rankų (vokas Nr. 3), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 84–87).

9. Iš 2025 m. rugsėjo 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N-2264/2025(01) matyti, kad E. T. šlapime rasta 3-chlorometkatinono (3-CMC), nustatyta mažiausia koncentracija 0,72 prom. (promilės) etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų nerasta (1 t., b. l. 144).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

10. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

11. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-594/2022). BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą, viršijantį rekomenduojamą nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamai nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšminga įrodyti tai, kad bendras narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis, kuriuo buvo disponuojama, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius, viršijo nedidelį kiekį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-230-719/2018). BK 259 straipsnyje nustatytų objektyviųjų veikos požymių turinys yra atskleistas teismų praktikoje. Įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas. Tai gali būti pardavėjo ir pirkėjo susitikimas iš anksto susitartoje vietoje, turint prie savęs narkotines medžiagas, tokios medžiagos ar materialaus atlygio perdavimas už ją, jei narkotinės medžiagos perdavimas vyktų po atlygio gavimo, arba narkotinės medžiagos perdavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362/2014). Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228-511/2017).

12. BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

13. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, byloje nustatytos psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC) – nedidelis kiekis (ne daugiau kaip) yra 0,2 g, didelis kiekis (daugiau kaip) yra 20 g. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pas E. T. rastos ir paimtos psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC) – kiekis sudaro 1,556 g, todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo E. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

14. Teismas nenustatė kaltinamojo E. T. tikslo platinti pas jį rastos psichotropinės medžiagos. Visų pirma, tokia išvada darytina atsižvelgus į rastos psichotropinės medžiagos kiekį. Antra, tokią išvadą patvirtina paties kaltinamojo parodymai, iš kurių matyti, kad psichotropinę medžiagą jis laikė asmeniniam vartojimui, be tikslo ją platinti.

15. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis.

16. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo E. T. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

17. Kaltinamasis E. T. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad narkotikų įsigijo per programėlę, persiuntė asmeniui, kurio jis nepažinojo, pinigus, nuvyko nurodytu adresu pasiimti narkotikų. Kaltinamojo teigimu, narkotikus jis vartojo 3 kartus, 2 kartus jį vaišino, tada suprato, kad jam patiko ir 3 kartą pats nusipirko. Jis sėdėjo mašinoje, klausė muzikos, atvyko pareigūnai ir kišenėje rado narkotines medžiagas. Kaltinamasis, be kita ko, paaiškino, kad sulaikymo metu jis buvo apsvaigęs nuo narkotikų ir nuo alkoholio. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Antai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad 2025 m. liepos 19 d. dirbdamas kartu su (duomenys neskelbtini) M. R., apie 2.00 val. (duomenys neskelbtini) prie sankryžos su (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio viduje sėdėjo vaikinas, nutarė jį patikrinti. Atlikus minėto vaikino paviršutinę apžiūrą, liemenės dešinėje kišenėje buvo rasta kristalinė medžiaga. Pasiteiravus vaikino, iš kur pas jį kristalinės kilmės medžiaga, pastarasis atsakė, kad tai narkotinė medžiaga „Kristalai“, kurią jis įsigijo per programėlę „Telegram“ (1 t., b. l. 51–53). E. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu neneigė pas jį rastos psichotropinės medžiagos laikymo ir jos įgijimo fakto bei savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino visiškai (1 t., b. l. 107–110, 111–113, 121–122). Kad minėta medžiaga yra psichotropinė, patvirtina baudžiamojoje byloje esanti 2025 m. rugsėjo 4 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Cheminių tyrimų skyriaus specialisto išvada IBPS-V-2391012-25 (1 t., b. l. 84–87). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

18. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad neabejotinai įrodyta, jog E. T., neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent, jis, 2025 m. liepos 19 d., apie 0.00 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens už 50 Eur neteisėtai įgijo 1,556 g, psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatino (3-CMC), kurią neteisėtai laikė su savimi iki 2025 m. liepos 19 d., apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini) prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), kol apžiūros metu liemenės dešinėje kišenėje policijos pareigūnai rado ir paėmė jam priklausantį minėtą kiekį psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (3-CMC).

19. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltininko E. T. veika kvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

20. Kaltinamojo motina S. T. ir kaltinamasis E. T. pateikė teismui prašymus atleisti E. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį motinos S. T. atsakomybėn (2 t., b. l. 19–20, 21). Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

21. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Tačiau, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-28-628/2023).

22. Teismas, spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011).

23. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – E. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

24. Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad kaltinamasis E. T. praeityje teistas nebuvo (1 t., b. l. 140–141), nagrinėjamu atveju padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Per pastarųjų vienerių metų laikotarpį administracine tvarka E. T. baustas tris kartus, tačiau visas paskirtas pinigines baudas yra sumokėjęs (1 t., b. l. 136–139). Teismo manymu, išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad E. T. nėra linkęs nusikalsti, o jo padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Taip pat būtina įvertinti ir E. T. apibūdinančių duomenų visumą – nevedęs, dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, darbdavio yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai (2 t., b. l. 23). Be to, iš bylos medžiagoje esančių duomenų apie E. T. psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymąsi, matyti, kad E. T. viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) registruotas nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 133). Taip pat E. T. yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 132). Minėti medicininiai duomenys ir pačios kaltinamojo pastangos bei (duomenys neskelbtini), jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir galimo laidavimo instituto jo atžvilgiu taikymo kontekste neabejotinai vertintinos teigiamai. Teismas taip pat atsižvelgia į E. T. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

25. Be BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas taip pat turi įvertinti ir laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis).

26. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018, 2K-224-1073/2023).

27. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti S. T. yra kaltinamojo motina. Tiek E. T., tiek S. T. teisiamajame posėdyje nurodė, kad juos sieja glaudūs šeimyniniai ryšiai, jie gyvena kartu, dažnai matosi, artimai bendrauja. Kaltinamajam jo mama yra autoritetas, jis ją labai gerbia ir ja pasitiki, tai svarbiausias žmogus jo gyvenime, yra labai dėkingas jai už palaikymą. S. T. nurodė, kad jos sūnus prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, jam pačiam labai gėda dėl to, kas įvyko, E. vertina jos sukauptą gyvenimišką patirtį, visuomet išklauso jos patarimų, gerbia jos žodį, konsultuojasi ir prašo jos patarimo jam rūpimais klausimais. Ji – tas žmogus, į kurį E. pirmiausia kreipiasi patarimo ar pagalbos. Ji sutinka laiduoti už E., suteikiant jam galimybę pasitaisyti. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad S. T. praeityje teista nebuvo (1 t., b. l. 155; 2 t., b. l. 37), taip pat nebuvo bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 156; 2 t., b. l. 38), yra dirbanti (1 t., b. l. 152–154), darbovietėje charakterizuojama išimtinai teigiamai (2 t., b. l. 33). Teisme apklausta S. T. teigė, kad jų santykiai yra labai geri, jie kaip tikri draugai, sūnus visada prašo jos patarimo. Jeigu reikia kokios pagalbos, jis visada su ja tariasi. Jis gerbia ją ir jos žodį, namie daug ką padeda. Po šio įvykio jis labai bijo prarasti jos pasitikėjimą, jam iki šiol gėda dėl to įvykio, buvo daug emocijų ir ašarų. Jis iš karto pats sutiko (duomenys neskelbtini), pakeitė draugų ratą su kuriais anksčiau bendravo. Su sūnum matosi dažnai, jis būna dažnai namuose, jeigu jam reikia išvažiuoti, jis visada jai praneša. Jie visada matosi rytais ir vakarais. Visada pakelia jai telefono ragelį, jeigu negali pakelti dėl kažkokios priežasties – visada perskambina. Ji mano, kad jis suprato visas pasekmes, nuoširdžiai gailisi, labai pergyvena dėl to, daugiau tai nepasikartos ir sūnus jos klausys. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad šiuo atveju S. T. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, ją su kaltinamuoju E. T. sieja itin glaudūs tarpasmeniniai ryšiai, ji yra kritiška kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, jos vertybinė orientacija pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu su savo sūnumi, ji gali daryti teigiamą įtaką E. T. pačioje artimiausioje aplinkoje, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

28. Esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį E. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą E. T. nutraukti. Atsižvelgus į pirmiau aptartus kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, E. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, skiriant minimalios trukmės laidavimo terminą. Nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas.

V. Dėl kitų klausimų

29. Valstybinis kaltintojas prašo E. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose. Minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymui, E. T. atžvilgiu, neprieštaravo ir jo gynėjas.

30. BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo E. T. nusikalstama veika susijusi su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, įvertinus tai, kad kaltinamasis nurodė, jog sulaikymo metu jis buvo apsvaigęs nuo narkotikų ir nuo alkoholio, taip pat įvertinus 2025 m. rugsėjo 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N-2264/2025(01) duomenis, iš kurių matyti, kad E. T. šlapime rasta 3-chlorometkatinono (3-CMC), nustatyta mažiausia koncentracija 0,72 prom. (promilės) etilo alkoholio (1 t., b. l. 144), teismas vertina, kad šiuo atveju E. T. tikslinga paskirti šią baudžiamojo poveikio priemonę, jos įvykdymui nustatant 1 metų terminą nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

31. Kaltinamajam E. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

32. BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likę objektai – medžiagos likučiai, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, įsiteisėjus nuosprendžiui – sunaikintini, o liemenė, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžintina E. T.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi ir 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. T. (E. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato.

Kaltinamojo laiduotoja paskirti jo motiną S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Baudžiamąją bylą Nr. 1-3950-486/2025 E. T. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, E. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 1 (vienerių) metų terminą, skaičiuojant jį nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

E. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus – medžiagos likučius, sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus – liemenę, grąžinti E. T., o jam neatsiėmus, sunaikinti.

Išaiškinti E. T., kad:

1. Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai S. T., kad:

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski