- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- 1-23-1093/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04053-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Kaltinamasis
- D. S.
- Nukentėjusysis
- V. R.
- Advokatai
- Stasys Kavaliūnas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 182 straipsnio 1 dalį 4 mėnesiams viešųjų darbų, dirbant po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui;
2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio bauda, pritaikius BK 64¹ straipsnį, galutinė bausmė – 40 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, įskaičius laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, laikytas atlikęs bausmę;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, galutinė bausmė – 8 mėnesiais laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 1 metams ir paskiriant įpareigojimą per bausmės atidėjimo laiką nesilankyti kazino ir kitose lošimo įstaigose bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – iki 2015 m. gegužės 1 d. atlyginti 9 300 Lt turtinę žalą;
4) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies bausmes sudedant, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką nesilankyti kazino ir kitose lošimo įstaigose bei iki 2015 m. gegužės 1 d. atlyginti 9 300 Lt turtinę žalą;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. S. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent jis 2018 m. lapkričio 8 d. apie 16 val. Molėtų mieste, šalia (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, turėdamas tikslą apgaulės būdu užvaldyti nukentėjusiajam V. R. priklausantį automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4 950 Eur vertės, jį apgaulės būdu iš nukentėjusiojo pasiskolino ir jam negrąžino, tokiu būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam V. R. 4 950 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
D. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Teismo posėdyje parodė, kad su nukentėjusiuoju prieš kelis metus susipažino užsienyje. 2018 m. rudenį kaltinamasis paprašė nukentėjusiojo jo autobusiuku „Opel Vivaro“ nuvažiuoti iki Lenkijos, abu kartu ir nuvažiavo. Bevažiuojant atgal, kaltinamasis paklausė nukentėjusiojo, ar jis jam gali paskolinti autobusiuką „Opel Vivaro“, kad kaltinamasis galėtų atsivežti prekių iš Norvegijos. Nukentėjusysis sutiko ir išnuomojo kaltinamajam mašiną. Tada kaltinamasis nukentėjusįjį parvežė į Molėtus, o pats su autobusiuku išvažiavo. Ir daugiau autobusiuko nukentėjusiajam negrąžino. Kaltinamasis kitiems žmonėm perdavė šią mašiną. Nukentėjusysis gal po mėnesio ar po kelių savaičių pradėjo prašyti grąžinti mašiną. Tačiau kaltinamasis jos negrąžino, nes mašina buvo sulaikyta Norvegijoje, kai ja buvo vežamos nelegalios prekės. Kaltinamasis pripažino, kad iš pradžių nukentėjusiajam teigė, kad automobilis Lietuvoje, Šiauliuose, kur gyvena kaltinamojo draugė, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl taip sakė. Sakė nukentėjusiajam važiuoti į Norvegiją ieškoti mašinos, bet jis nevažiavo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis dėl esminių nusikaltimo padarymo aplinkybių davė iš esmės tokius pačius parodymus (b. l. 109-110).
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, jis po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras bei gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
Nukentėjusysis V. R. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju parodė, kad, vežiodamas siuntas po Europą, susipažino su D. S., su kuriuo nuolat palaikė ryšį, juo pasitikėjo, galima sakyti susidraugavo. 2018 m. lapkričio 8 d. jis D. S. savaitei paskolino automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) D. S. minėjo, kad automobilis jam reikalingas nuvažiuoti į Šiaulius pas anytą. Tačiau automobilio D. S. taip ir negrąžino. D. S. vis įtikinėjo nukentėjusįjį, kad grąžins automobilį, tačiau savo pažado neįvykdė, nurodė kelis kartus klaidingus adresus, kad automobilis paliktas Šiaulių mieste, tačiau nuvykus į nurodytą vietą niekada automobilio nebūdavo, vėliau teigė, kad automobilis Norvegijoje. Be to, D. S. nukentėjusiajam taip pat negrąžino paskolintų 300 Eur, dėl kurių grąžinimo taip pat klaidino nukentėjusįjį. D. S. žadėjo atsilyginti už automobilį, tačiau to taip ir nepadarė net iš dalies. Automobilis įsigytas išperkamąja nuoma ir nukentėjusysis jo iki galo nėra išsimokėjęs. Automobilio vertė 4 950 Eur (b. l. 16-23).
Išraše iš VĮ „Regitra“ nurodyta, kad transporto priemonės „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „mogo LT“, valdytojas – V. R. (b. l. 29).
2018 m. birželio 8 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartyje Nr. RNT08062018/0038 nurodyta, kad V. R. laikinai valdyti ir naudotis perduota transporto priemonė „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35-49).
Ieškomos kelių transporto priemonės išraše nurodyta, kad 2019 m. sausio 30 d. paskelbta UAB „mogo LT“ priklausančio automobilio „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paieška (b. l. 27).
2019 m. liepos 15 d. išraše iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie D. S. nurodyta, kad jis 4 kartus teistas Lietuvoje, taip pat teistas 2004 m. balandžio 6 d., 2005 m. spalio 11 d. ir 2006 m. gruodžio 18 d. Vokietijoje, 2013 m. rugpjūčio 5 d. Norvegijoje, 2014 m. kovo 28 d. Švedijoje (b. l. 63-72).
2019 m. rugpjūčio 26 d. išraše iš Administracinių nusižengimų registro nurodyta, kad D. S. baustas administracine tvarka (b. l. 91-93).
VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2019 m. liepos 15 d. pažymoje Nr. K6-6909 nurodyta, kad D. S. šioje ligoninėje negydytas (b. l. 95).
2019 m. rugpjūčio 26 d. SODRA išraše nurodyta, kad D. S. nedirba (b. l. 96).
Išraše iš Darbo biržos sistemos nurodyta, kad D. S. Darbo biržoje neregistruotas (b. l. 97).
2019 m. liepos 15 d. VĮ „Regitra“ išraše nurodyta, kad D. S. vardu nėra registruota kelių transporto priemonių (b. l. 98).
Išraše iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro nurodyta, kad D. S. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 99).
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. D. S. inkriminuojamas svetimo turto įgijimas savo naudai apgaule. Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad D. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinime nurodytas faktines aplinkybes patvirtina kaltinamojo prisipažinimas ir jo parodymai, nukentėjusiojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir kiti byloje esantys teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.
Kaltinamasis pripažino, kad skolinosi iš nukentėjusiojo automobilį „Opel Vivaro“, teigdamas, kad jis reikalingas nuvažiuoti į Šiaulius, vėliau, kad atsigabenti prekių iš Norvegijos. Nukentėjusysis pasitikėjo kaltinamuoju ir automobilį šiam tikslui paskolino savaitei. Tačiau automobilio nebeatgavo. Nors kaltinamasis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis automobilį iš nukentėjusiojo tai skolinosi, tai nuomojosi, teismo vertinimu, esminio prieštaravimo tarp šių dviejų automobilio įgijimo būdų nėra, nes santykiuose tarp fizinių asmenų skolinant automobilį yra tikėtina, kad skolintojas gali prašyti atlygio už šią paslaugą, kas savo esme tokius santykius daro labai panašius į nuomos santykius.
Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-322/2014). Baudžiamosios bylos duomenys tvirtina, kad kaltinamasis panaudojo apgaulę, pasiskolindamas automobilį iš nukentėjusiojo, nes neatskleidė jam, kad automobilį ketina perduoti tretiesiems asmenims, o nurodė, kad automobilis jam reikalingas nuvažiuoti į Šiaulius. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad iš nukentėjusiojo pasiskolintą autobusiuką perdavė tretiesiems asmenims, kurie nelegaliai vežė prekes Norvegijoje, dėl ko autobusiukas buvo sulaikytas. Tai, kad kaltinamasis veikė, naudodamas apgaulę prieš nukentėjusįjį ir turėdamas tikslą negrąžinti automobilio, patvirtina ir jo veiksmai po to, kai nukentėjusysis pradėjo prašyti grąžinti automobilį - kaltinamasis patvirtino nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad D. S. nukentėjusįjį klaidino, iš pradžių sakė jam, kad automobilis yra Lietuvoje, kad Šiauliuose, nurodydavo konkrečias vietas, kur pasiimti autobusiuką, tačiau iš tikro autobusiuko tose vietose nebuvo ir automobilis negrąžintas iki šiol. Logiškai paaiškinti tokių savo veiksmų kaltinamasis negalėjo. Kaltinamasis nesistengė grąžinti automobilio nukentėjusiajam, nors žadėjo atlyginti žalą, to nepadarė net iš dalies. Taigi nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa ir patvirtina kaltinamojo parodymuose nurodytas faktines aplinkybes. Teismo vertinimu, pirmiau nurodyti kaltinamojo veiksmai patvirtina jo tikslą negrąžinti autobusiuko nukentėjusiajam, o tuo pačiu ir tai, kad kaltinamasis veikė, naudodamas apgaulę prieš nukentėjusįjį, įgyjant jo turtą.
Taigi byloje įrodyta, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis apgaule - nuslėpdamas savo tikruosius tikslus, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiojo transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties pagrindu valdomą 4 950 Eur vertės autobusiuką „Opel Vivaro“. Jo veiksmai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai.
Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių
D. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta.
Gynėjas baigiamojoje kalboje prašė pripažinti esant kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte – kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Tačiau teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusysis, skolindamas kaltinamajam automobilį, elgėsi pernelyg rizikingai. Pagal teismų praktiką rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nustatoma, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Tačiau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Nukentėjusysis teigė, kad kurį laiką pažinojo kaltinamąjį, palaikė ryšį, net susidraugavo, todėl pasitikėjo juo ir, kai kaltinamasis paprašė paskolinti automobilį, nukentėjusysis jį ir paskolino. Taigi toks nukentėjusiojo elgesys yra pakankamai įprastas, grįstas pasitikėjimo santykiais ir nesudaro pagrindo spręsti, kad nukentėjusysis elgėsi pernelyg rizikingai. Atsižvelgiant į tai, BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nepripažįstama.
Bausmės skyrimas
Skirdamas D. S. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, baigta ir padaryta tiesiogine tyčia, taip pat į tai, kad nustatyta viena lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė, sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis per paskutinius 5 metus administracine tvarka 3 kartus baustas už nusižengimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu, paskirtų baudų nesumokėjo. 4 kartus teistas Lietuvoje, 2004 – 2014 m. laikotarpyje 5 kartus teistas užsienyje, nedirbantis. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad 2014 m. kaltinamasis nuteistas už analogiško nusikaltimo padarymą labai panašiomis aplinkybėmis, už kurį jam skirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas. Taigi kaltinamasis reikiamų išvadų po paskirtos laisvės atėmimo bausmės nepadarė ir vėl ėmėsi panašios veikos, kas rodo, kad paskirta bausme kaltinamasis nebuvo paveiktas tiek, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu rodo ir nepakankamą kaltinamojo pasiryžimą keisti gyvenimo būdą ir taisytis.
Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltinamojo asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. S. paskyrus trumpalaikio laisvės atėmimo - arešto bausmę, kurios terminas nustatytinas artimas vidurkiui. Švelnesne nei areštas bausme šie tikslai nebus pasiekti. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t. y. viena para (b. l. 100, 111).
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. R. savo prašyme pripažinti jį civiliniu ieškovu pareiškė reikalavimą iš D. S. priteisti jam 4 950 Eur (b. l. 24). Nors šis procesinis dokumentas ne visiškai atitinka civiliniam ieškiniui keliamus reikalavimus, visgi jo turinys yra pakankamai informatyvus, suprantamas, jame aiškiai nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas - nukentėjusysis šiame prašyme nurodė, kad civilinį ieškinį reiškia sumai, kuriai vertas automobilis „Opel Vivaro“. Bylos nagrinėjimo teisme metu iki įrodymų tyrimo pradžios nukentėjusysis civilinio ieškinio nepatikslino.
Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad automobilio „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „mogo LT“, o V. R. buvo šios transporto priemonės valdytojas (b. l. 29), su kuriuo UAB „mogo LT“ 2018 m. birželio 6 d. buvo sudariusi Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį (b. l. 36-49). Ši sutartis, nukentėjusiajam nevykdant sutartinių įsipareigojimų mokėti nuomos įmokas, buvo nutraukta (b. l. 35). V. R. skola UAB „mogo LT“ 2019 m. rugpjūčio 9 d. buvo 7 232,27 Eur. Be to, automobilis „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas, kaip to reikalauja sutarties sąlygos (b. l. 30, 41).
Visos šios nustatytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo nurodomą žalą, kurią sudaro prarasto automobilio vertė, dėl padaryto nusikaltimo patyrė automobilio savininkas UAB „mogo LT“, tačiau jis civilinio ieškinio byloje nepareiškė. Nukentėjusysis nebuvo automobilio savininkas, todėl neturi pagrindo prašyti atlyginti jam prarasto automobilio vertę. Be to, automobilis buvo apdraustas, todėl yra tikimybė, kad automobilio vertę jo savininkui atlygins draudimo įmonė. Kaip jau minėta, nukentėjusysis yra skolingas UAB „mogo LT“ pagal „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdymo ir naudojimosi sutartį, tačiau šiai dienai nėra žinoma, ar šią skolą nukentėjusysis sumokėjo. Tuo atveju, jei nukentėjusysis sumokės UAB „mogo LT“ skolą pagal šią sutartį, jis įgis teisę šiuos savo nuostolius išsireikalauti iš kaltinamojo teismine tvarka. Tokiu atveju ieškinys teismui turėtų būti reiškiamas kitu pagrindu. Visgi pagrindo teigti, kad nukentėjusysis nepatyrė jokios žalos dėl D. S. padaryto nusikaltimo ir ieškinį atmesti, taip pat nėra, nes jis turėjo prievolę iki sutarties nutraukimo mokėti nuomos mokestį automobilio savininkui. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis dėl nusikaltimo padarymo patyrė turtinės žalos, kurios dydis šiuo metu nėra žinomas, o jo ieškinys reiškiamu pagrindu baudžiamojoje byloje negali būti tenkinamas, teismas pripažįsta nukentėjusiajam teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
Dėl kardomųjų priemonių
D. S. 2019 m. liepos 11 d. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Ši kardomoji priemonė, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307 straipsniais
nusprendžia:
D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. S. 40 parų arešto bausmę.
Į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 11 d. 11 val. 10 min. iki 2019 m. liepos 11 d. 15 val. 39 min., t. y. vieną parą.
Paskirtą bausmę paskirti atlikti Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje.
Išaiškinti nuteistajam, kad jis į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (adresas Pravieniškių g. 5, Pravieniškių k., Kaišiadorių r.; tel. +370 346 56 222) privalo atvykti atlikti arešto bausmės ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo (darbo dieną, įstaigos darbo metu). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas: pravienpn-ak@pravienpn-ak.lt) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 darbo dienas kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinės jos atlikimo pradžios.
D. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Pripažinti nukentėjusiajam V. R. teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.