- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-30
- Bylos Nr.
- 2S-534-267/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Kreditorius
- Kredito unijos „Žemdirbio gerovė“
- Pareiškėjas
- Kredito unijos „Žemdirbio gerovė“
- Suinteresuotas asmuo
- V. N., I. N.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojo Kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-2931-841/2016 pagal pareiškėjo Kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys V. N., I. N. ir antstolė V. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė teismo nustatyti skolininko V. N. turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,6900 ir pastato – gyvenamojo namo su prekybos patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) dalį, esančią bendra su sutuoktine I. N. nuosavybe, nustatant, jog žemės sklypo ½ dalis, pažymėta indeksais A-B-B1-E-F-A, paskirtina naudotis skolininkui V. N., o ½ žemės sklypo dalis, pažymėta indeksais B1-C-D-E-B1, paskirtina naudotis skolininko sutuoktinei I. N..
2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė V. Š. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo skolos išieškojimą iš skolininko V. N. pagal Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdant išieškojimą buvo areštuotas skolininkui su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys V. N. ir I. N. nurodė, kad pareiškėjas nėra aiškiai suformulavęs savo reikalavimų, prie pareiškimo pridėtas žemės sklypo planas neatitinka realaus jų teismui pateikto plano. Žemės sklypas nuo 2015-04-15 panaudos pagrindais iki 2025-04-15 perleistas ūkininkui M. N., todėl turto dalies nustatymas žemės sklype pažeis trečiojo asmens interesus. Be to, norima priverstinai realizuoti turtą, kurio vertė daugiau nei 10 kartų viršija skolą. Pareiškėjas gali nukreipti skolos išieškojimą į skolininko pajus, esančius kredito įstaigoje, be to, skolininkas skolą dengia gera valia, mokėdamas periodines įmokas, todėl priverstinis skolos išieškojimas iš skolininkui priklausančio turto yra perteklinis dalykas.
4. Antstolė V. Š. teismui atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi prašymo netenkino.
6. Žemės sklypas panaudos teise yra suteiktas trečiajam asmeniui M. N., panauda yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo Kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ prašymas pažeis šio trečiojo asmens interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas Kredito unija „Žemdirbio gerovė“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį ir priimti naują nutartį – patenkinti pareiškėjo prašymą dėl žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos nustatymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apelianto teigimu, pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnį teismas vertina tik bendraturčių santykius, o ne skolininko ir kitų asmenų santykius.
7.2. Apeliantas įsitikinęs, kad panaudos suteikimas net ir tada, kai panauda yra išviešinta, nedraudžia vykdyti išieškojimą iš tokio daikto.
7.3. Panaudos gavėjas nėra žemės sklypo bendraturtis, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo suabsoliutinti panaudos gavėjo interesų prieš kredito unijos teisėtą interesą išieškoti iš skolininko teismo sprendimu priteistą skolą. Todėl šiuo aspektu svarbu vertinti sprendimo privalomumą, panaudą, kaip neatlygintiną sandorį bei galimą skolininko nesąžiningumą.
Atsiliepimas
8. Skolininkas ir suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas išieškotojo prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad V. Š. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 3081,57 Eur skolos išieškojimą iš skolininko V. N. išieškotojo Kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ naudai pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-15 išduotą vykdomąjį dokumentą (duomenys neskelbtini). Vykdant išieškojimą 2016-01-27 buvo areštuotas skolininkui su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas- gyvenamasis namas su prekybos patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-04-15 tarp V. ir I. N. ir M. N. sudaryta panaudos sutartis, kuri 2015-04-16 įregistruota viešame registre.
11. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667str. 1 d.). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (CPK 667 str. 2 d.). Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 str. numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).
12. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo išieškotojo Kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ pareiškimą, skundžiama 2016 m. kovo 23 d. nutartimi jo netenkino, nes skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas pažeis panaudos gavėjo interesus. Apeliacinės instancijos teismas su tokia bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
13. CK 6.643 straipsnio 1 dalis expressis verbis (tiesiogiai) reglamentuoja panaudos davėjo teisę panauda suteiktą daiktą parduoti. Taigi, žemės sklypas, net ir esant registrų centre įregistruotai panaudai, gali būti parduotas, todėl į jį gali būti nukreiptas ir išieškojimas. Šiuo atveju teisus apeliantas teigdamas, kad nagrinėdamas pareiškimą CPK 667 straipsnio nuostatomis teismas vertina tik bendraturčių santykius. Pažymėtina, kad nustačius turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalį, išieškojimas į jį ne visais atvejais vykdymo procese bus nukreiptas visa apimtimi. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais. Todėl teismas visiškai nepagrįstai skundžiamą nutartį grindė panaudos gavėjo interesų pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo suabsoliutinti panaudos gavėjo interesų prieš išieškotojo teisėtą interesą pasinaudoti CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta skolininko turto dalies nustatymo tvarka. Šiuo atveju svarbus yra ir sprendimo privalomumo aspektas, kuris užtikrina kreditoriaus teisę į galutinio, jo naudai priimto teismo sprendimo, įvykdymą.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str., 667 str.).
15. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo turėtų įvertinti suinteresuotų asmenų nurodytus argumentus dėl reikalavimo formuluotės, naudojimosi žemės sklypu projekto tinkamumo ir juos spręsti taikant civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad visiškai nepasisakyta dėl reikalavimo, kuriuo buvo prašoma nustatyti V. N. turto – pastato, gyvenamojo namo su prekybos patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalį. Atsižvelgiant į tai, kad su M. N. sudaryta panaudos sutartis, privalu spręsti jo įtraukimo į procesą dalyvaujančiu asmeniu klausimą. Bylą nagrinėjęs teismas išsireikalavo iš antstolės vykdomąją bylą, tačiau nagrinėdamas išieškotojo prašymą nesiaiškino ir nutartyje nepasisakė, ar buvo skundžiami antstolio patvarkymai dėl nekilnojamojo turto arešto, ar išieškojimas nėra nukreiptas į skolininko pajamas, kilnojamąjį turtą, pajus, kokią skolos dalį skolininkas yra padengęs. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad 3081,57 Eur skola Kredito unijai „Žemdirbio gerovė“ solidariai yra priteista iš V. N. ir R. B.. Atsižvelgiant į šių aplinkybių svarbą, iš naujo sprendžiant pareiškėjo Kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, taikant CPK 667 straipsnio nuostatas, spręstinas klausimas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
16. Šioje nutartyje nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti bylos iš esmės, o šioje nutartyje nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją. Apibendrinant pripažintina, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
17. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.