Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Švaistūnas“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-634-470/2018 pagal pareiškėjų I. M., J. S. – M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Švaistūnas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjos I. M. ir J. S. – M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamos atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jų tėvo V. M. mirties. Nurodė, kad jų tėvas V. M. mirė (duomenys neskelbtini) po ilgalaikio gydymo dėl darbe (duomenys neskelbtini) patirtų sunkių sužalojimų. Pareiškėjos po tėvo mirties per trijų mėnesių laikotarpį nepateikė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, nes vertino, jog tėvas neturėjo jokio registruotino ar kito vertingo turto. Be to, abi gyvena Danijoje ir ši aplinkybė, įvertinant tam tikrus rūpesčius dėl reikalingų atlikti formalumų priimant palikimą, taip pat sąlygojo jų nesikreipimą į palikimo atsiradimo vietos notarą. Mirus tėvui, jausdamos didelius išgyvenimus, pareiškėjos kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos dėl tėvo mirties atlyginimo, siekdamos jį prisiteisti iš tėvo buvusio darbdavio UAB „Švaistūnas“. Bylą nagrinėjant teisme ir renkant reikalingus įrodymus 2017 m. kovo mėn. paaiškėjo, kad UAB „Švaistūnas“ savo darbuotoją V. M. buvo apdraudusi nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ dėl V. M. ištikusio nelaimingo atsitikimo išmokėjo UAB „Švaistūnas“ 13 032,90 Eur (45 000 Lt) draudimo išmoką. Pareiškėjos teigė, kad naudos gavėju draudimo liudijime nepagrįstai ir neteisėtai buvo nurodyta UAB „Švaistūnas“, dėl ko nepagrįstai draudimo išmoka dėl nelaimingo atsitikimo buvo išmokėta ne pačiam darbuotojui, bet darbdaviui. Kadangi pareiškėjos per tris mėnesius nuo tėvo mirties nepateikė notarui pareiškimo dėl tėvo palikimo priėmimo, o apie išmokėtą draudimo išmoką sužinojo vėliau, siekdamos apginti savo turtinius interesus jos privalo priimti tėvo palikimą, tačiau tam yra praleidusios terminą, kurį būtina atstatyti. Pareiškėjos laikė, kad jų nurodytos priežastys dėl termino praleidimo yra svarbios.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutartimi atnaujintas pareiškėjoms praleistas trijų mėnesių terminas paduoti palikimo vietos atsiradimo notarų biurui pareiškimą dėl tėvo V. M. palikimo priėmimo, atnaujinimo terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos ir nustatant, kad terminas atnaujinamas trims mėnesiams.Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nežinojimas apie palikimo atsiradimą (egzistavimą) teismų praktikoje nepripažįstamas svarbia termino palikimui priimti atnaujinimo priežastimi, tačiau šios bylos atveju, atsižvelgęs į turto, galimai sudarančio palikimo objektą, specifiką, vertino tai svarbia termino praleidimo priežastimi. Teismas nurodė, kad terminas palikimui priimti praleistas nežymiai, tuo tarpu pareiškėjų veiksmus, sužinojus informaciją apie galimai palikimo turinį sudarantį turtą, laikė aktyviais ir sąžiningais. Be to, pažymėjo, kad šioje byloje itin svarbi ta aplinkybė, kad kitų paveldėtojų, kurie būtų įstatymo nustatytu laiku priėmę palikimą, nėra, taigi, termino palikimui priimti atstatymas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.Teismas taip pat pažymėjo, kad šioje byloje nesprendžiama, kokia yra paveldėtino turto sudėtis ir apimtis, nes teismas neturi pareigos detalizuoti palikimą sudarančio turto sudėties, bet privalo garantuoti pareiškėjų kaip įpėdinių statusą atstatant joms terminą palikimui priimti. Šioje byloje, neįvertinus mirusiojo asmens darbdavio ir draudiko sudarytos draudimo sutarties sąlygų, teismas nenustatinėjo, ar pareiškėjų nurodyta teisė sudaro paveldėjimo teisės objektą, spręsdamas, kad toks vertinimas gali būti atliktas tik kitoje civilinėje byloje atskiru pareiškėjų reikalavimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Švaistūnas“ prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimą neįtraukė visų suinteresuotų asmenų, kuriems nutartis gali sukelti teises ir pareigas, todėl nutartis yra neteisėta dėl absoliučių negaliojimo pagrindų ir buvo pažeistos CPK normos. Pagal formuojamą teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo suinteresuoti asmenys yra kiti įpėdiniai.Pareiškėjos nesutinka su draudimo sutartyje (draudimo liudijime) įtraukta sąlyga ir ketina ginčyti draudimo sutartį. Draudimo sutartis yra dvišalė, o draudimo sutarties sąlygas ruošė AB „Lietuvos draudimas“, todėl akivaizdu, kad tenkinus jų prašymą, tai turės įtakos AB „Lietuvos draudimas“ materialiosioms teisėms ir pareigoms. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir AB „Lietuvos draudimas“ pozicija, išdėstyta 2012 m. spalio 3 d. ir 2013 m. liepos 11 d. pranešimuose, kuriuose nurodoma kasacinio praktika dėl sutarčių sudarymo, kuriuose naudos gavėjas yra nurodytas ir darbdavys. Pareiškėjos I. M. ir J. S. – M. pateikė teismui atsiliepimą į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Pareiškėjos yra pirmos eilės įpėdinės, ir jokių kitų pirmos eilės įpėdinių nėra (tą patvirtina ir suinteresuotas asmuo). Nesant kitų pirmos eilės įpėdinių bei atsižvelgiant į tai, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas, teismui nebuvo jokio teisėto pagrindo įtraukti į bylą kitų eilių įpėdinius. Visų galimų įpėdinių įtraukimas į bylą tam nesant jokio teisėto pagrindo prieštarautų CPK įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams.Teismo sprendimu, kuriuo išsprendžiamas klausimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, objektyviai negali būti nuspręsta dėl suinteresuoto asmens UAB „Švaistūnas“ teisių ir pareigų, todėl, pareiškėjų nuomone, ir UAB „Švaistūnas“ įtraukimas į bylą suinteresuotu asmeniu buvo perteklinis, o tuo labiau, nebuvo jokio pagrindo į bylą įtraukti suinteresuotu asmeniu UAB „Lietuvos draudimas“. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atnaujinti terminą palikimui priimti nepagrįstumo, t. y. suinteresuotas asmuo ginčija nutartį išimtinai tik dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą suinteresuotų asmenų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas terminas palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad: V. M. mirė (duomenys neskelbtini) po kurio mirties atsirado palikimas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). V. M. testamentų nebuvo sudaręs, dėl jo palikimo į palikimo atsiradimo vietos notarą niekas nesikreipė. Pareiškėjos I. M. ir J. S. – M. yra mirusiojo V. M. dukterys, kurios yra pirmos eilės paveldėtojos (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjos sužinojusios apie tai, kad palikimą sudaro palikėjo turtinės reikalavimo teisės, atsiradusios po tėvo mirties, kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymo numatyto trijų mėnesių termino atnaujinimo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjų prašymą ir atnaujino terminą palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo UAB „Švaistūnas“ nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia argumentais, jog į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti visi palikėjo įpėdiniai, taip pat AB „Lietuvos draudimas“, kurios teisėms ir pareigoms priimtas teismo procesinis sprendimas turės įtakos. Įvertinusi ginčijamos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo išsprendė tinkamai. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam pareiškėjų priežasčių, dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti, vertinimui, pareiškėjų nurodytas priežastis (pareiškėjų apsisprendimas nesikreipti per įstatymo nustatytą terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą sąlygotas įsitikinimo dėl paveldimo turto neegzistavimo, paties turto objektas ir specifika) pripažįstant svarbiomis, ir sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjos buvo atidžios ir rūpestingos, sprendžiant palikimo priėmimo klausimą, terminą palikimui priimti praleido nežymiai, kitų paveldėtojų, kurie įstatymo numatytu terminu būtų priėmė palikimą, nėra, taip pat, kad termino palikimo priėmimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.Pažymėtina ir tai, jog suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu taip pat nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, tačiau nurodo, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti kiti palikėjo įpėdiniai ir AB „Lietuvos draudimas“, kas sudaro absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą. Pažymėtina, kad bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 13 punktas). CPK 443 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį.Byloje esantys duomenys patvirtina, jog suinteresuotas asmuo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, taigi, nereiškė ir jokių reikalavimų dėl įtrauktinų į bylą asmenų, kurių teisėms ir pareigoms priimtas teismo sprendimas galėtų turėti įtakos. Suinteresuotas asmuo, teigdamas, jog į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukti ir kiti palikėjo įpėdiniai, nepateikė įrodymų apie tokių asmenų egzistavimą, kurių teisėms ir pareigoms turėtų įtakos priimta pirmosios instancijos teismo nutartis. Pažymėtina, kad pareiškėjos yra palikėjo vaikai, t. y. pirmos eilės įpėdinės, V. M. testamento sudaręs nebuvo, todėl kitos eilės įpėdiniai galėtų paveldėti tik pirmos eilės įpėdiniams nepriėmus ar atsisakius palikimo, ar kai jiems tokia teisė yra atimta (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Be to, byloje esantis VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad po V. M. mirties niekas kitas nėra priėmęs V. M. palikimo. Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų apie kitus įpėdinius, kurių teisėms ir pareigoms priimta pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų įtakos. Nesutiktina ir su suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentais, jog į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukta AB „Lietuvos draudimas“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šioje byloje nėra sprendžiama, kokia yra paveldėtino turto sudėtis ir apimtis, t. y. šioje byloje nėra vertinamos mirusiojo asmens darbdavio ir draudiko sudarytos draudimo sutarties sąlygos, nenustatinėjama, ar pareiškėjų nurodyta teisė sudaro paveldėjimo teisės objektą, kadangi toks vertinimas gali būti atliktas tik kitoje civilinėje byloje atskirtu pareiškėjų reikalavimu. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl to, ar egzistuoja pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (svarbios priežastys), tačiau kaip ir šios nutarties motyvų 15 punkte nurodyta, suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų dėl priimto sprendimo atnaujinti terminą palikimui priimti pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog priimta teismo nutartis gali turėti įtakos AB „Lietuvos draudimas“ teisėms ir pareigoms, kadangi, kaip ir minėta, šiuo atveju iš esmės nėra sprendžiamas klausimas dėl šio asmens teisių ir pareigų, t. y. nepasisakoma dėl pareiškėjų nurodytos teisės į palikėjo turtines reikalavimo teises egzistavimo. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.