- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-28
- Bylos Nr.
- e2YT-634-470/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03621-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Pareiškėjas
- I. M., J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Š.“
- Kategorijos
- 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. M., J. S. – M. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu UAB „Š.“ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos I. M. ir J. S. – M. kreipėsi į teismą pareiškimu prašydamos atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jų tėvo V. M. mirties. Pareiškėjų atstovė advokatė K. J. paaiškino, kad V. M. mirė (duomenys neskelbtini) po ilgalaikio gydymo dėl darbe 2012-06-18 patirtų sunkių sužalojimų. Pareiškėjos po tėvo mirties per trijų mėnesių laikotarpį nepateikė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, nes jų vertinimu tėvas neturėjo jokio registruotino ar kito vertingo turto, be to, abi nuolatinai gyvena D. ir ši aplinkybė, įvertinant tam tikrus rūpesčius dėl reikalingų atlikti formalumų priimant palikimą, taip pat sąlygojo jų nesikreipimą į palikimo atsiradimo vietos notarą. Mirus tėvui, jausdamos didelius išgyvenimus, pareiškėjos kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos dėl tėvo mirties atlyginimo, siekdamos jį prisiteisti iš tėvo buvusio darbdavio UAB „Š.“. Nagrinėjant bylą teisme ir renkant reikalingus įrodymus 2017 m. kovo mėnesį paaiškėjo, kad UAB „Š.“ savo darbuotoją V. M. buvo apdraudusi nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ dėl V. M. ištikusio nelaimingo atsitikimo išmokėjo UAB „Š.“ 45 000 litų draudimo išmoką. Pareiškėjos mano, kad nepagrįstai ir neteisėtai naudos gavėju draudimo liudijime buvo nurodyta UAB „Š.“, dėl ko nepagrįstai draudimo išmoka dėl nelaimingo atsitikimo buvo išmokėta ne pačiam darbuotojui, bet darbdaviui. Kadangi pareiškėjos per tris mėnesius nuo tėvo mirties nepateikė notarui pareiškimo dėl tėvo palikimo priėmimo, o apie išmokėtą draudimo išmoką sužinojo vėliau, siekdamos apginti savo turtinius interesus jos privalo priimti tėvo palikimą, tačiau tam yra praleidusios terminą, kurį būtina atstatyti. Pareiškėjos laiko, kad jų nurodytos priežastys dėl termino praleidimo yra svarbios.
Suinteresuotas asmuo UAB „Š.“ nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, todėl šio asmens pozicija dėl pareiškėjų prašymo nežinoma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo vietos atsiradimo notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir įstatymo nustatyta tvarka jo nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali atstatyti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Spręsdamas klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismas atsižvelgia į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. M. mirė (duomenys neskelbtini), mirties faktas patvirtinamas medicininiu mirties liudijimu. Po V. M. mirties atsirado palikimas (CK 5.3 straipsnio 1dalis). V. M. testamentų nebuvo sudaręs, dėl jo palikimo į palikimo atsiradimo vietos notarą niekas nesikreipė. Anot pareiškėjų palikimą sudaro palikėjo turtinės reikalavimo teisės. Pareiškėjos I. M. ir J. S. – M. yra mirusiojo V. M. dukterys, kas patvirtinama gimimo liudijimų duomenimis. Pareiškėjos yra pirmos eilės paveldėtojos (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), jos pretenduoja į palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, tačiau dėl praleisto įstatymo numatyto trijų mėnesių termino turtui paveldėti to padaryti negali (CK 5.50str. 3d.).
Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį palikimo objektu gali būti materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų numatytos turtinės teisės bei pareigos.
Šios civilinės bylos atveju matyti, kad palikimo turinį pareiškėjų teigimu sudaro turtinės teisės. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią priimti palikimą, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Pareiškėjos nuolatinai gyvena D., mirus tėvui buvo įsitikinusios, kad jokio materialaus turto tėvas neturėjo, apie turines teises jos nežinojo ir šios aplinkybės sąlygojo tai, kad dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą jos nesikreipė. 2017 m. sausio mėnesį, tuoj po tėvo mirties, pareiškėjos užvedė civilinę bylą Kauno apylinkės teisme dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo mirus tėvui, renkant įrodymus toje byloje 2017 m. kovo mėnesį joms tapo žinoma, kad jų tėvo darbdavys UAB „Š.“ buvo sudaręs draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe sutartį ir iš draudiko gavo 45 000 litų išmoką. Pareiškėjos siekia užginčyti draudimo sutarties sąlygą dėl naudos gavėjo draudiminio įvykio atveju, tačiau nėra priėmusios palikimo po savo tėvo mirties ir tai trukdo joms realizuoti savo turtinių teisių gynybą. Į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškėjos kreipėsi jau 2017 m. liepos mėnesį, t. y. praėjus šešiems mėnesiams po tėvo mirties ir vos po trijų mėnesių nuo sužinojimo apie draudimo išmokėtą draudimo išmoką, kas laikytina nedideliu terminu. Pareiškėjų kreipimąsi į teismą sąlygojo jų įsitikinimas, kad tokiu būdu gali pasiekti savo teisių dėl draudimo sutarties sąlygos užginčijimo pakeičiant naudos gavėją realizavimo.
Pareiškėjo nežinojimas apie palikimo atsiradimą (egzistavimą) teismų praktikoje nepripažįstamas svarbia termino palikimui priimti atnaujinimo priežastimi. Tačiau šios bylos atveju, atsižvelgiant į turto, galimai sudarančio palikimo objektą, specifiką, vertintina svarbia termino praleidimo priežastimi. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, terminas palikimui priimti praleistas nežymiai, pareiškėjų apsisprendimą nesikreipti per įstatymo nustatytą terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą sąlygojo įsitikinimas dėl paveldimo turto neegzistavimo, tačiau palikėjų veiksmai, gavus informaciją apie galimai palikimo turinį sudarantį turtą, siekiant jį priimti vertintini kaip aktyvūs, atlikti sąžiningai, kryptingai nukreipti į savo teisų įgyvendinimą. Konstatuotina, kad pareiškėjos nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, šioje byloje itin svarbi ta aplinkybė, kad kitų paveldėtojų, kurie būtų įstatymo nustatytu laiku priėmę palikimą, nėra, taigi, termino palikimui priimti atstatymas nepažeis niekieno teisių ir teisėtų interesų.
Taip pat pastebėtina, kad šioje byloje nesprendžiama, kokia yra paveldėtino turto sudėtis ir apimtis, nes teismas neturi pareigos detalizuoti palikimą sudarančio turto sudėties, bet privalo garantuoti pareiškėjų kaip įpėdinių statusą atstatant joms terminą palikimui priimti. Šios bylos atveju pažymėtina, kad bet kuri teisė yra gana specifinis turto objektas, o sprendžiant, ar asmuo paveldėjo palikėjo turtines reikalavimo teises, ar ne, ir ar gali paveldėti asmeninę teisę, ar ji yra neatskiriamai susijusi su palikėjo asmeniu ir dėl to nepaveldima, gali būti nustatoma tik atskirai įvertinus pareiškėjų keliamą konkretų reikalavimą dėl palikėjo reikalavimo teisių perėjimo paveldėtojui. Šioje byloje, neįvertinus mirusiojo asmens darbdavio ir draudiko sudarytos draudimo sutarties sąlygų, negalima nustatyti, ar pareiškėjų nurodyta teisė sudaro paveldėjimo teisės objektą, nes toks vertinimas gali būti atliktas tik kitoje civilinėje byloje atskiru pareiškėjų reikalavimu.
Įvertinus priežastis, dėl kurių pareiškėjos I. M. ir J. S. – M. praleido terminą palikimui priimti, o taip pat įvertinus kitas aukščiau nurodytas svarbias aplinkybes, taip pat atsižvelgus į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), darytina išvada, kad priežastys pripažintinos svarbiomis, o tai sudaro pagrindą terminui palikimui priimti atnaujinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atnaujinti I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S. – M., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą paduoti palikimo vietos atsiradimo notarų biurui pareiškimą dėl tėvo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo. Atnaujinimo terminą skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad terminas atnaujinamas trims mėnesiams.
Nutartis per 7 d. gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.