Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant atsakovės atstovei Aušrai Gecevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. J. skundą dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, 2010-09-07 nutartyje nurodė, kad pirmasis L. J. reikalavimas nėra savarankiškas, o skirtas nustatyti faktines aplinkybes dėl 3-ojo, 4-ojo ir 5-ojo reikalavimų ir jo nagrinėjimas sietinas su 3-uoju, 4-uoju ir 5-uoju skundo reikalavimais. Skundo 2-ąjį reikalavimą išskyrė į atskirą bylą. Priėmė nagrinėti skundo reikalavimus priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priverstinio transporto priemonės nuvežimo išlaidas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ – 207 Lt, priverstinio transporto priemonės nuvežimo taksi, trumpasis numeris 1403, išlaidas – 20 Lt, dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo patirtą moralinę žalą – 1500 Lt (b. l. 22).

Tą dieną Vilniaus rajone buvo paskelbta epidemija dėl masinio gripo susirgimo. Dėl to buvo eilės prie registratūros. Aplink ligoninę buvo pristatyta automobilių visur: autobusų stovėjimo aikštelėse, skersgatviuose ant žolynų ir ant šaligatvių, paliktų ant gatvės, dalis leistinose stovėjimo vietose. Todėl atvykęs jis susidūrė su automobilio pastatymo problema. Kitoje kelio pusėje priešais klinikas leidžiamoje vietoje rado laisvus kelis metrus priešais pėsčiųjų perėją, ten ir pastatė savo automobilį. Po apsilankymo pas gydytojus 2009-11-19 apie 11 val. 30 min. sugrįžęs savo automobilio nerado. Paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, susižinojo, kad automobilis yra vežamas į Verkių g. 39A, Vilniuje. Dėl tokių veiksmų nesutinka.

Remiasi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsniu ir paaiškina, kad patrulis M. K. apie priimtą sprendimą nuvežti pareiškėjo automobilį jo neinformavo. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su transporto priemonės nuvežimo aktu. Jis pasirašė tik ant priverstinai nuvežtos transporto priemonės perdavimo-priėmimo akto Nr. 4488, jog atsiima automobilį ir pažeidimų ant kėbulo nemato. Dėl netinkamų pareigūnų veiksmų buvo pažeistos pareiškėjo teisės žinoti apie atliekamą priverstinį automobilio nuvežimą, taip pat buvo pažeistos transporto priemonės nuvežimo procedūros. Mano, kad sprendimas dėl priverstinio nuvežimo turi būti panaikintas, o patirta materialinė žala 207 Lt kompensuota.

Pareigūnai ignoravo Konstitucinio Teismo sprendimą, priimtą 2009 metų balandžio mėnesį, kuriame Konstitucinis Teismas nustatė, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės susigrąžinimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, ir pareikalavo sumokėti 200 Lt už priverstinį automobilio nuvežimą, o tik po to jam grąžino automobilį. Pareiškėjas buvo priverstas apmokėti iš anksto 207 Lt (7 Lt komisinis mokestis) savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“. Dėl to, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės, mano, kad turi būti panaikintas sprendimas dėl priverstinio automobilio nuvežimo ir pareiškėjui turi būti kompensuota padaryta žala bei patirtos išlaidos (tame tarpe už taksi).

Pareiškėjui už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo surašytas protokolas ir nutarimu Nr. F502251 skirta bauda. Taip pat buvo priimtas sprendimas nuvežti priverstinai jo transporto priemonę. Pareiškėjas aiškina, kad bauda jam turėtų būti panaikinta, nes automobilį arčiau kaip 5 metrai prieš pėsčiųjų perėją pastatė būtinojo reikalingumo sąlygomis ir esant nenugalimai jėgai – buvo paskelbta gripo epidemija. Aiškina, kad pareigūnas, pažeisdamas ATPK 269 straipsnio 8 dalies nuostatas, neteisėtais būdais pritaikė jo situacijai netinkančią ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatą, nes automobilis stovėjo toje vietoje, kurioje buvo stovėjimo automatas, taip viršydamas savo įgaliojimus, aiškiai išdėstytus ATPK 269 straipsnio 8 dalyje. Tokie neteisėti pareigūno veiksmai suvaržė jo teises į automobilio disponavimą, bei padarė jam materialinę ir neturtinę žalą. Dėl to sprendimas dėl priverstinio automobilio nuvežimo turi būti panaikintas, o patirta žala kompensuota.

Dėl padarytos žalos remiasi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsniu, Vyriausybės 2001-11-27 nutarimu Nr. 1426 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos patvirtinimo“, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-01-11 įsakymu Nr. 15 „Dėl transporto priemonių nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos patvirtinimo“, Civilinio kodekso 6.271 straipsniu ir kitomis nuostatomis, reglamentuojančiomis civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas. Paaiškina, kad pareigūnai pažeidė priverstinio automobilio nuvežimo tvarką, viršijo savo įgaliojimus. ATPK 269 straipsnio 7 dalyje nustatytas būtinumas įvertinti, ar transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia asmenų teises. Mano, kad būtinumo nuvežti transporto priemonę nebuvo. Paaiškina, kad tuo metu sirgo gripu, privalėjo saugotis, o dėl pareigūnų veiksmų liko stovėti ant gatvės. Laukiant taksi pradėjo smarkiai lyti, buvo stiprus vėjas, dargana. Pareiškėjui teko būti gatvėje apie 40 minučių. Dėl to pablogėjo sveikata, pareiškėjas buvo priverstas pirkti vaistų. Taip pat buvo susitaręs 2009-11-19 12 val. pas gydytoją Kairiūkščio g. esančioje ligoninėje, tačiau dėl pareigūnų veiksmų pavėlavo. Dėl pareigūnų veiksmų patyrė daug diskomforto, sušalo, buvo nukelti susitikimai, buvo priverstas papildomai iš darbo išeiti pas gydytojus. Teigia, kad buvo padaryta neturtinė žala, kurią pareiškėjas vertina 1500 Lt suma.

Teismo posėdyje 2010-11-30 pareiškėjas palaikė skundą. Paaiškino, kad 1-2 metrus prieš perėją pastatė automobilį, nes daugiau nebuvo kur statyti. Pareigūnai galėjo užblokuoti jo važiuoklę, o ne priverstinai nutempti. Jo automobilis nedidelis, niekam netrukdė, todėl priimtas sprendimas priverstinai nutempti jo automobilį yra neadekvatus tam tikslui, kurį siekė apsaugoti. Automobilį jis pastatė leistinoje vietoje, už stovėjimą sumokėjo. Į teismo posėdį 2011-01-13 pareiškėjas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Nutarta bylą nagrinėti nedalyvaujant pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Automobilis iš stovėjimo vietos 2009-11-19 buvo nuvežtas vadovaujantis ATPK 269 straipsnio 7 dalimi ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi. Priverstinį transporto priemonių nuvežimą reglamentuoja ir Vyriausybės 2009-02-11 nutarimu Nr. 118 patvirtintas Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašas.

Paaiškina, kad žalos atlyginimo sąlyga yra neteisėti veiksmai, tačiau būtina nustatyti, kad vykdant tarnybines pareigas pareigūnas nesilaikė specialiųjų teisės aktų, numatančių valdžios institucijų veikimo turinį ir formą, reikalavimų. Pareigūnas, priimdamas sprendimą nuvežti transporto priemonę, teisės normų reikalavimų nepažeidė. Palikus automobilį stovėti arčiau kaip 5 metrai iki pėsčiųjų perėjos, automobilis negali netrukdyti saugiam eismui, ypač pėsčiųjų. Transporto priemonė užstoja matomumą, todėl keliu važiuojančio automobilio vairuotojas gali per vėlai pastebėti į važiuojamąjį dalį išėjusį pėsčiąjį ir padaryti žalos įstatymų saugomoms vertybėms.

Paaiškina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo nustatyta, kad pareigūnai veikė neteisėtai. Todėl pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Vadovaujantis teismo 2010-09-07 nutartimi (b. l. 22) šioje byloje sprendžiamas administracinis ginčas tik dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Žalą pareiškėjas grindžia tuo, kad 2009-11-19 neteisėtai priverstinai buvo nutempta jo transporto priemonė, t. y. žalą kildina iš neteisėtų valdžios institucijos pareigūnų veiksmų.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos nustatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), kurio 6.245-6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti yra būtinos trys sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pagrįstumo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar aptariamu atveju priimdamas sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo policijos pareigūnas veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal galiojančias teisės aktų normas. Nors pareiškėjo skundą dėl 2009-11-19 transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto panaikinimo teismas atsisakė priimti nagrinėti ir ši teismo nutartis įsiteisėjusi (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-1617-160/2010), tai netrukdo teismui, sprendžiančiam dėl pareiškėjo reikalavimų atlyginti žalą pagrįstumo, vertinti pareigūnų veiksmus dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo.

Priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių. Šios priemonės taikymą reglamentuoja ATPK 269 straipsnis, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnis, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-03-19 įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtintas Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-27 nutarimu Nr. 1426 patvirtintas Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-02-11 nutarimo Nr. 118 redakcija).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašo 3 punkte nurodyta, kad transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama esant pagrindams, nustatytiems ATPK 269 straipsnio 7 dalyje ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo priima policijos pareigūnai.

Aptariamu metu galiojusios ATPK redakcijos 269 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 124¹ straipsnyje (transporto priemonės stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimas stovėjimo vietoje, kurioje gali stovėti tik transporto priemonės, pažymėtos skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, stovėjimas geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui), <...> jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“. Šioje normoje taip pat buvo nustatyta, kad nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas, tačiau po to, kai Konstitucinis Teismas 2009-04-10 nutarimu pripažino, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalies (2008 m. liepos 3 d. redakcija) (Žin., 2008, Nr. 81-3181) nuostata „Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas“ ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui, ši nuostata nebegalioja ir nebetaikoma nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus.

Aprašo 3.1.1 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnas turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę, padarius šiuos administracinius teisės pažeidimus: transporto priemonės stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimas vietoje, kurioje gali stovėti tik transporto priemonės, pažymėtos skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, stovėjimas geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui (ATPK 124¹ straipsnis).

Nustatyta, kad Vilniaus apskr. VPK KPV KPR įgaliotas pareigūnas 2009-11-19 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. J. už Kelių eismo taisyklių 155.4 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad L. J. 2009-11-19 apie 11.30 val. (tai pažeidimo nustatymo laikas) Santariškių g. 2, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 320, sustojo ir paliko automobilį stovėti arčiau kaip 5 metrai iki pėsčiųjų perėjos. Dėl to 2009-11-19 buvo priimtas nutarimas Nr. F 502251 L. J. už ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti administracinę nuobaudą. Nutarimas neįsiteisėjęs, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-01-21 nutartis, kuria nutarimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu, apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (b. l. 56-70). Tačiau L. J. neneigia 2009-11-19 palikęs savo automobilį stovėti arčiau kaip 5 metrai prieš pėsčiųjų perėją. Teismo posėdyje jis nurodė, kad jo automobilis iki pėsčiųjų perėjos stovėjo 1-2 metrų atstumu (b. l. 104 antra pusė). Tokiu atstumu stovintis automobilis užfiksuotas ir nuotraukose (b. l. 42-50). Pažeidimą nustatęs pareigūnas priėmė sprendimą priverstinai nuvežti L. J. automobilį į saugojimo aikštelę, dėl to 2009-11-19 buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 60). L. J. automobilis saugoti į aikštelę atiduotas 2009-11-19 12.10 val. (b. l. 41). Automobilis pareiškėjui grąžintas 2009-11-19 12.49 val. (b. l. 16), po to kai pareiškėjas sumokėjo už priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą (b. l. 11-12). Dėl visų šių faktinių aplinkybių ginčo nėra. Policijos pareigūno M. K. 2009-11-11 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2009-11-11 iš Vilniaus m., Santariškių g. 2 buvo priverstinai išvežtas į Verkių g. 39A automobilių saugojimo aikštelę automobilis BMV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo Santariškių g. arčiau kaip 5 metrai iki pėsčiųjų perėjos ir trukdė eismui (b. l. 58). Teismo posėdyje 2010-11-30 liudytojas policijos patrulis M. K. parodė, kad automobilis BMW trukdė pėsčiųjų saugumui, todėl buvo priimtas sprendimas automobilį priverstinai nutempti (b. l. 107). Liudytojas R. A., SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojas, parodė, kad policijos pareigūnas priima sprendimą priverstinai nutemti automobilį, jeigu automobilis netvarkingai paliekamas stovėti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad policijos pareigūnas, vadovaudamasis minėtomis teisės aktų nuostatomis, aptariamu atveju turėjo teisinį pagrindą sprendimui dėl L. J. automobilio priverstinio nuvežimo priimti, nes pareiškėjo automobilis buvo paliktas stovėti prieš pėsčiųjų perėją arčiau kaip 5 metrai. Taip statyti automobilį griežtai draudžia KET 155.4 punktas, kadangi taip stovėti paliktas automobilis kelia grėsmę eismo saugumui, pėsčiųjų, vairuotojų gyvybei, sveikatai, turtui. Akivaizdu, kad toks sprendimas buvo adekvatus siekiamam tikslui – eismo saugumui – užtikrinti. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, pažeidžiančio nustatytus eismo saugumo reikalavimus, privačius interesus. Šiuo atveju L. J. KET 155.4 punkto reikalavimų pažeidimas negali būti pateisinamas tuo, kad daugiau nebuvo vietų kur statyti automobilį, tuo, kad jis sirgo ir skubėjo pas gydytoją, tuo, kad jis sumokėjo už stovėjimą. Tuo pačiu aptariamoje situacijoje nėra nei nenugalimos jėgos (tuo metu buvo paskelbta gripo epidemija), nei būtinojo reikalingumo aplinkybių.

Pareiškėjas nepagrįstai aiškina, kad policijos pareigūnas turėjo vadovautis ATPK 269 straipsnio 8 dalimi ir tik užblokuoti jo automobilio ratus, nes ATPK 269 straipsnio 8 dalies dispozicija taikoma kitais atvejais ir neapima tų atvejų, kai transporto priemonė paliekama stovėti prieš pėsčiųjų perėją arčiau kaip 5 metrai. ATPK 269 straipsnio 8 dalyje aiškiai nustatyta, kad policijos pareigūnai turi teisę užblokuoti transporto priemonės važiuoklę specialiu įtaisu, kai nustato ATPK 124¹ straipsnyje numatytus pažeidimus, o būtent transporto priemonės stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ar ženklinimo, Kelių eismo taisyklėse nustatytos transporto priemonių stovėjimo tvarkos tose vietose, kur yra stovėjimo automatai arba atitinkami mokamo stovėjimo ženklai, nesilaikymą.

L. J. jo teisių pažeidimą grindžia ir tuo, kad pažeidžiant teisės aktų reikalavimus jis nebuvo informuotas apie priimtą sprendimą priverstinai nuvežti jo transporto priemonę.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui) teisės aktų nustatyta tvarka apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašo 11 punkte nustatyta, kad policijos įstaiga, gavusi informacijos apie priverstinai nuvežtą transporto priemonę, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka apie tai praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui). Policijos generalinio komisaro 2009-03-19 įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtino Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai policijos pareigūnui priimant sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę ar ją nuvežant transporto priemonės savininko (valdytojo) vietoje nebuvo, policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas, gavęs informaciją apie priverstinai nuvežtą transporto priemonę, apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, praneša (telefonu arba raštu) transporto priemonės savininkui (valdytojui), taip pat informuoja, kaip galima atsiimti transporto priemonę, ir tai pažymi žurnale.

Byloje neginčijamos tos faktinės aplinkybės, kad pareigūnui priėmus sprendimą priverstinai nuvežti pareiškėjo automobilį, pareiškėjo vietoje nebuvo. Automobilis nuvežtas apie 11.30 val., pats L. J. automobilio pasigedo panašiu metu, iš karto skambino pagalbos telefonu ir jam buvo pranešta, kad buvo priimtas sprendimas jo automobilį priverstinai nuvežti. L. J. automobilis saugoti į aikštelę atiduotas 2009-11-19 12.10 val. (b. l. 41). Automobilis pareiškėjui grąžintas 2009-11-19 12.49 val. (b. l. 16). Taigi nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui nebuvo pranešta apie sprendimą priverstinai nuvežti jo automobilį.

Pareiškėjas aiškina, kad nebuvo supažindintas su transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu. Šį jo teiginį paneigiančių įrodymų nėra (b. l. 60). Nesupažindinimas su aktu nors yra procesinis pažeidimas, tačiau jis nedaro sprendimo dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo neteisėtu. Apie transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą pareiškėjui buvo žinoma jau nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą dėl 2009-11-19 nutarimo Nr. F502251, tačiau skundą dėl šio akto panaikinimo teismui jis pateikė tik 2010-08-31, žymiai praleidęs apskundimo terminą.

Pareiškėjas nagrinėjamoje situacijoje neteisingai taiko Konstitucinio Teismo 2009-04-10 išaiškinimą, nes prieš atsiimdamas automobilį iš saugojimo aikštelės jis privalėjo sumokėti priverstinio nuvežimo ir automobilio saugojimo išlaidas, o ne dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo paskirtą baudą.

Išnagrinėjus bylą, nenustatyta policijos pareigūno neteisėtų veiksmų priimant sprendimą priverstinai nuvežti pareiškėjo automobilį. Kaip minėta, neteisėtų veiksmų konstatavimas yra viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti. Jos nenustačius, nėra pagrindo žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsniu

nusprendžia:

pareiškėjo L. J. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.