Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo padaryti plėšimą prieš A. V.) – 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo padaryti plėšimą prieš J. Z.) – 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 180 straipsnio 1 dalį – 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį švelnesnių – po 8 mėnesius laisvės atėmimo bausmių, ir R. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į R. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo metu (nuo 2023 m. spalio 2 d.) išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Iš R. G. priteista nukentėjusiajam A. V. 100 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 461,26 Eur susiję su A. V. gydymo išlaidomis ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis R. G. apeliaciniu skundu prašo išteisinti jį dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, t. y. priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tikrina visa apimtimi.

Dėl įrodymų vertinimo

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų pakanka R. G. kaltei padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) bei 180 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus pagrįsti. Teismo išvados vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas įvykio aplinkybes yra tinkamai motyvuotos ir pagrįstos, nustatytų veikų teisinis kvalifikavimas yra teisingas.

11. Pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas kaip ir tikrinimas iš esmės yra subjektyvus ir logikos dėsniais grindžiamas procesas, kuris vyksta pagal baudžiamojo proceso įstatymo normas. Esminis reikalavimas įrodymų vertinimo procesui yra išsamus, nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ir tai, kad turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Pažymėtina, jog pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

12. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, apibrėžtų BPK 20 straipsnyje, t. y., kad būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertinęs šališkai, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė (nuteistasis pirmosios instancijos teisme duoti parodymus teisme atsisakė) nukentėjusiuosius, liudytojus, paskelbė išvardydamas dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, ir nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Apkaltinamajame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalis, teismas išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia R. G. kaltę. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino tendencingai ir selektyviai, apkaltinančias išvadas grindė prielaidomis ar padarė kitus BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, taip pat neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis nuteistojo pasikėsinto pagrobti ir pagrobto turto vertėmis, nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo mastais, šios aplinkybės veikų kvalifikavimui reikšmės taip pat neturi.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo

14. R. G. 2023 m. rugsėjo 6 d. pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą panaudojant fizinį smurtą iš nukentėjusiojo A. V. yra užfiksuotas vaizdo kameromis, kurių įrašai peržiūrėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir yra objektyvūs įrodymai byloje. Nukentėjusysis A. V. ikiteisminio tyrimo metu apibūdino jį užpuolusį asmenį kaip apsirengusį šviesiai mėlynais marškinėliais trumpomis rankovėmis, šviesiais šortais, apie 180 cm ūgio, apie 25-27 metų amžiaus. Atpažinimo metu nurodė požymius, iš kurių atpažino nuteistąjį: šviesūs plaukai ir forma, akių forma, žvilgsnis. Iš byloje esančio „Can can“ kavinės vaizdo įrašo matyti, kad prieš pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką R. G. lankėsi kavinėje „Can can“, esančioje prekybos centre „Rimi“, Vilniuje, Ukmergės g. 233 su trimis kitais asmenimis, iš kurios išėjo 15:33 val. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nuteistasis vilki šviesiai pilkos spalvos džemperį su gobtuvu, mėlynos spalvos šortus, kurie yra aukščiau kelių, šviesiai pilkos, baltos spalvos sportinius batelius, tokia pati nuteistojo išvaizda užfiksuota paštomato „Omniva“ vaizdo kamera 15:59 val. Iš parduotuvės „Topo centras“ vaizdo įrašo matyti, kad lygiai taip pat apsirengęs asmuo – šviesios spalvos džemperiu ir batais, mėlynais šortais, kurie yra aukščiau kelių, apie 16.58 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės „Topo centras“, Vilniuje, Ukmergės g. 240, priėjo prie A. V. ir vieną kartą sudavė kumščiu jam į veidą, po to atsisėdo ant A. V. priklausančio motorolerio, po ko nukentėjusysis nuo motorolerio užpuoliką nustūmė. Kaip nustatyta minėtu vaizdo įrašu, nusikalstamą veiką padaręs asmuo atėjo iš tos pusės, kurioje yra prekybos centras „Rimi“, kuriame yra kavinė „Can can“ ir prie kurio yra paštomatas „Omniva“. Taigi, nors nukentėjusysis šiek tiek netiksliai nurodė jį užpuolusio asmens aprangą, t. y. kad jis buvo su šviesiais mėlynais marškinėliais trumpomis rankovėmis, – šia aplinkybe grindžiamas ir apeliacinis skundas – vaizdo įrašu vis dėlto objektyviai nustatyta, kad R. G. „Can can“ ir „Omniva“ vaizdo kameromis užfiksuotas aprangos pobūdis ir užpuoliko apranga, kūno sudėjimas iš esmės sutampa. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai pažymėta, kad dėl stresinės situacijos užpuolimo metu nukentėjusysis galėjo klaidingai įsiminti užpuoliko aprangą, šiuo atveju nurodė, kad užpuolikas mūvėjo šviesiai mėlynos spalvos marškinėlius, nors mėlynos spalvos buvo šortai, ši aplinkybė niekaip nepaneigia nukentėjusiojo parodymų patikimumo. Taip pat pažymėtina, kad nukentėjusysis R. G. atpažino ne pagal jo aprangą, tačiau pagal veido požymius, t. y. šviesius plaukus ir jų formą, akių formą, žvilgsnį, taigi pagal požymius, nesusijusius su nuteistojo apranga. Taip pat nors „Topo centras“ vaizdo įraše užfiksuoto įvykio laikas nurodytas apie 15.59 val., kas akcentuojama ir apeliaciniame skunde, tačiau iš pranešimo ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką laikas yra apie 16.58 val., t. y. „Topo centras“ vaizdo įraše nurodytas laikas atsilieka viena valanda, ši aplinkybė nesudaro pagrindo kitaip vertinti vaizdo įrašais nustatytų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje esančių įrodymų visuma pagrįstai nustatyta, kad R. G. 2023 m. rugsėjo 6 d. apie 16.58 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės „Topo centras“, Vilniuje, Ukmergės g. 240, turėdamas tikslą panaudojant fizinį smurtą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie A. V. ir vieną kartą sudavė kumščiu jam į veidą, taip padarė A. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies kaulų lūžiais su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, po to atsisėdo ant A. V. priklausančio motorolerio „Honda PCX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 000 Eur, ir bandė juo nuvažiuoti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jam nepavyko užvesti motorolerio, o A. V. nustūmus jį nuo motorolerio, pasišalino iš įvykio vietos. Taigi, nagrinėjamu atveju R. G. kaltę padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje (2023 m. rugsėjo 6 d. veika) numatytą nusikalstamą veiką patvirtina tiesioginių bei objektyvių įrodymų, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, visuma, teismas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nustatė ir veiką kvalifikavo teisingai.

15. R. G. 2023 m. rugsėjo 26 d. pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą panaudojant fizinį smurtą iš nukentėjusiosios J. Z. taip pat yra užfiksuotas vaizdo kameromis, kurių įrašai yra objektyvūs įrodymai byloje. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, iš vaizdo įrašo pavadinimu „Camera 5 2023-09-26 19-06-33_332 (2)“ matyti, kad parduotuvėje „Maxima“ R. G. apsirengęs pilku sportiniu džemperiu su gobtuvu ir apvalia emblema džemperio kairiame šone, pilkais sportiniais šortais su ženklu šone, užsidėjęs juodą kepuraitę su snapeliu, ant pečių juoda kuprinė su raudona dalimi. Be to, jis nusipirko „Maxima“ maišelį. Vaizdo įraše „Camera 10 2023-09-26 19-10-40_852“, kuris užfiksuotas iš parduotuvės „Maxima“, esančios Vilniuje, Vydūno g. 27, lauke esančios vaizdo kameros, aiškiai užfiksuota, kad moterį užpuolęs asmuo vilki šviesų džemperį, šviesius šortus, ant galvos užsidėjęs juodą kepuraitę su snapeliu, o ant pečių – juodos spalvos kuprinę su raudona dalimi. Jis kairėje rankoje laiko baltą maišelį. Asmens, smurtavusio prieš nukentėjusiąją, apranga ir daiktai (kuprinė, maišelis) vaizdo įraše „Camera 22 2023-09-26 19-10-40_328“ – tokie patys, kaip nurodyta anksčiau. Taigi vaizdo įrašuose užfiksuotas R. G. ir asmens, smurtavusio prieš nukentėjusiąją, aprangos ir daiktų (kuprinės, maišelio) pobūdis, atspalviai iš esmės sutampa. Be to, atlikus kratą R. G. gyvenamojoje vietoje, rastas pilkos spalvos džemperis su gobtuvu ir pilkos spalvos sportiniai šortai, kurie užfiksuoti vaizdo įraše pavadinime „Camera 5 2023-09-26 19-06-33_332 (2)“ (tokį pat pilką sportinį džemperį su gobtuvu ir apvalia emblema džemperio kairiame šone R. G. mūvėjo ir 2023 m. rugsėjo 6 d. veikos padarymo metu). Taigi, R. G. 2023 m. rugsėjo 26 d. veika yra akivaizdžiai užfiksuota vaizdo kameromis – objektyviais įrodymais byloje. Nukentėjusioji J. Z. apklausta nurodė, kad ją bandęs apiplėši asmuo buvo jaunas, aukštas, su džinsiniais šortais, su sportine kuprine ir maišeliu produktams. Nors nukentėjusioji netiksliai nurodė, kad ją užpuolęs asmuo buvo su džinsiniais šortais (iš tikrųjų nuteistasis mūvėjo pilkos spalvos sportinius šortus su ženkliuku „Nike“), iš esmės ji teisingai nurodė kitus nuteistąjį charakterizuojančius požymius, užfiksuotus vaizdo įrašais. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad jai pradėjus šaukti, atbėgo parduotuvės apsaugos darbuotojas, kuris apklaustas nurodė, kad įvykio metu rūkė lauke netoli incidento vietos ir nusikalstamos veikos darymo metu atpažino R. G., kadangi liudytojui nuteistasis yra seniai žinomas dėl nuolatos parduotuvėje daromų vagysčių. Taigi, be nurodytų nuteistojo nusikalstamos veikos padarymą patvirtinančių vaizdo įrašų, veikos padarymą patvirtina ir R. G. nusikalstamą veiką mačiusio parduotuvės „Maxima“ apsaugos darbuotojo liudytojo S. B. parodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip patikimus, kadangi nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti liudytojo, nukentėjusiosios parodymais, ar manyti, kad jie būtų suinteresuoti apkalbėti nuteistąjį. Kaip pagrįstai pažymėta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, vien dėl darbo funkcijų atlikimo nuteistojo pažinojimas savaime nesudaro pagrindo laikyti liudytojo S. B. parodymų neobjektyviais, ypač atsižvelgiant į tai, kad šio liudytojo parodymus patvirtina objektyvūs įrodymai byloje, t. y. vaizdo įrašais užfiksuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje esančių įrodymų visuma pagrįstai nustatyta, kad R. G. 2023 m. rugsėjo 26 d. apie 19 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Maxima“, esančios Vilniuje, Vydūno g. 27, turėdamas tikslą panaudojant fizinį smurtą pagrobti svetimą turtą, iš nugaros priėjo prie J. Z., griebė už J. Z. kuprinės su joje esančiais daiktais, kurių bendra vertė 286 Eur, parvertė J. Z. ant asfaltbetonio ir pradėjo tempti ją, kad atimtų kuprinę su joje esančiais daiktais, taip padarė J. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis galvoje, kairiame žaste ir abejose šlaunyse, odos nubrozdinimais kairiame dilbyje, dešinėje alkūnėje ir kairėje blauzdoje, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes J. Z. nepaleido kuprinės ir pradėjo šauktis pagalbos. Taigi, nagrinėjamu atveju R. G. kaltę padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje (2023 m. rugsėjo 26 d. veika) numatytą nusikalstamą veiką patvirtina tiesioginių bei objektyvių įrodymų, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, visuma, teismas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nustatė ir veiką kvalifikavo teisingai.

16. R. G. kaltę padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2023 m. rugsėjo 27 d. veika) patvirtina nukentėjusiosios E. G., liudytojo T. G. parodymai, dalis R. G. nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių užfiksuota byloje esančiu vaizdo įrašu. Nors vaizdo įrašu nėra užfiksuotas pats plėšimo momentas, byloje esančiais vaizdo įrašais nustatyta, kaip R. G. praeina pro „Omniva“ terminalą apsirengęs šviesiu sportiniu džemperiu, šviesiais šortais, ant galvos juoda kepuraitė su snapeliu, už pečių juoda kuprinė su raudona dalimi (kameroje užfiksuotas laikas – 20:21:52 val.-20:22:09 val.). To paties vaizdo įrašo (kameroje užfiksuotas laikas 20:37:22 val.-20:37:23 val.) užfiksuota, kad E. G. pasiėmė siuntą iš paštomato „Omniva“, o iš karto už jos eina R. G. (pagal minėtos aprangos ir kuprinės detales, kameroje užfiksuotas laikas – 20:37:25 val.-20:37:26 val.). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos vaizdo įrašu pavadinimu „10.10.33.75_02_202310051436269“ (kameroje užfiksuotas laikas – 20:37:22 val.-20:37:28 val.). Vaizdo įraše pavadinimu „10.10.33.75_ 03_20231005143643207“ taip pat užfiksuota, kad prie paštomato „Omniva“ priėjo E. G. (kameroje užfiksuotas laikas – 20:36:59 val.-20:37:09 val.), o netrukus šalia paštomato praeina nuteistasis (kameroje užfiksuotas laikas – 20:37:20 val.-20:37:21 val.). Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiame vaizdo įraše matyti, kad automobilis, kuriuo atvažiavo nukentėjusioji ir liudytojas, stovi visai arti paštomato, ši vieta apšviesta žibintais, t. y. paros metas netrukdė pamatyti E. G. apiplėšusį asmenį. Iš vaizdo įrašo pavadinimu „10.10.33.75_03_20231005143643207“matyti, kad nuteistasis pradėjo bėgti nuo E. G. ir T. G. automobilio, o jį pradėjo vytis T. G. (kameroje užfiksuotas laikas – 20:37:32 val.-20:37:36 val.). Taip pat matyti, kad nuteistasis bėgdamas kairėje rankoje laiko tamsios spalvos paketą, kas atitinka teismo nustatytas faktines aplinkybes, jog R. G. pagrobė iš nukentėjusiosios siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su kava ir pasišalino. Nukentėjusioji apklausta nurodė, kad nuteistasis buvo su sportine kepure, apsirengęs sportine apranga, apie 180 cm, liudytojas T. G. nurodė, kad kaltinamasis buvo 25-26 metų, apsirengęs pilku sportiniu kostiumu, kas atitinka vaizdo kameromis užfiksuotą nuteistojo aprangą. Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji ir liudytojas užtikrintai atpažino R. G. pagal gilesnes akis, ilgesnę nosį, plačius antakius, platų kaulėtą veidą. Nukentėjusioji apklausta nurodė, kad užpulta žiūrėjo asmeniui (nuteistajam – past.) į akis, vyras (T. G. – past.) pakėlė akis, taigi nukentėjusioji ir liudytojas buvo atsisukę į nuteistąjį ir jį matė, įsiminė jį charakterizuojančius požymius. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas T. G. nurodė tuos pačius užpuoliko požymius kaip ir nukentėjusioji, ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti liudytojo parodymais, kadangi tiek nukentėjusioji E. G., tiek liudytojas T. G. iš arti matė nuteistąjį, todėl nurodė iš esmės analogiškus jį charakterizuojančius požymius. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti nukentėjusiosios ar liudytojo parodymais, kadangi nėra duomenų, kad jie būtų suinteresuoti apkalbėti nuteistąjį, vien aplinkybė, kad nukentėjusioji ir liudytojas yra sutuoktiniai, nėra pagrindas abejoti jų parodymų objektyvumu, ypač atsižvelgiant į tai, kad dalį jų parodymų dėl nuteistojo aprangos ir pasišalinimo padarius nusikalstamą veiką patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai, iš kurių taip pat matyti, kad R. G. 2023 m. rugsėjo 27 d. veikos padarymo metu buvo apsirengęs taip pat kaip ir 2023 m. rugsėjo 26 d. veikos padarymo metu, o rugsėjo 6 d. veikos padarymo metu tik mūvėjo kitus šortus, be to, atlikus kratą R. G. gyvenamojoje vietoje, rastas pilkos spalvos džemperis su gobtuvu ir pilkos spalvos sportiniai šortai, kurie yra identiški užfiksuotiems minėtuose vaizdo įrašuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje esančių įrodymų visuma pagrįstai nustatyta, kad R. G. 2023 m. rugsėjo 27 d. apie 20.30 val. prie paštomato „Omniva“, esančio Vilniuje, Vydūno g. 4, turėdamas tikslą panaudojant fizinį smurtą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie E. G., visu kūnu užgriuvo E. G., stumdamas ją į dešinės pusės šoną, griebė už E. G. rankoje laikomo mobiliojo ryšio telefono „Iphone 13 Pro Max“, kurio vertė 1 300 Eur, o kai nepavyko mobiliojo ryšio telefono atimti, griebė už E. G. kitoje rankoje laikomos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) su kava, paimtos iš paštomato „Omniva“, esančio Vilniuje, Vydūno g. 4, kurios vertė 25 Eur, po to su atimta siunta pasišalino, taip panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą 25 Eur vertės turtą. Taigi, nagrinėjamu atveju R. G. kaltę padarius 180 straipsnio 1 dalyje (2023 m. rugsėjo 27 d. veika) numatytą nusikalstamą veiką patvirtina tiesioginių bei objektyvių įrodymų, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, visuma, teismas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nustatė ir veiką kvalifikavo teisingai.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje įrodyta, kad R. G. padarė visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl kurių jis pagrįstai nuteistas, apeliacinio skundo argumentai, kad nusikaltimus padarė kitas asmuo, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl paskirtos bausmės ir kitų su baudžiamąją atsakomybe susijusių klausimų

18. Atsižvelgdamas į apeliacinio skundo dalyką, apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisako dėl R. G. paskirtos bausmės.

19. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms minėtoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-334-699/2017). Be šių esminių bausmės skyrimo pagrindų tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

20. Konstitucinėje bei kasacinėje jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad paskirta bausmė turi būti proporcinga ir teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

21. Pažymėtina, kad dėl kiekvieno asmens kaltės ir bausmės skyrimo už nusikalstamos veikos padarymą teismai sprendžia atskirai ir skiriamas bausmes individualizuoja. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į R. G. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, jo kaltės formą – padaryta viena baigta tyčinė (tiesiogine tyčia) nusikalstama veika nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), taip pat pasikėsinta padaryti dvi tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Teismas atsižvelgė į nuteistojo panaudoto fizinio smurto pobūdį ir pagrobto ar pasikėsinto pagrobti svetimo turto vertę darant nusikalstamas veikas, aplinkybę, kad padarytos nusikalstamos veikos yra įžūlios ir ciniškos. Teismas taip pat įvertino tai, kad nenustatyta R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikaltimą būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). R. G. anksčiau teistas devynis kartus, taip pat už turtinio pobūdžio ar smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jis padarė (pasikėsino padaryti) nusikalstamas veikas per trumpą laiką – per mažiau kaip vieną mėnesį. Pagal paskutinį nuosprendį R. G. atliko laisvės atėmimo bausmę 2023 m. kovo 27 d., taigi nuteistasis laisvėje nepažeidė baudžiamojo įstatymo vos mažiau kaip pusę metų. R. G. taip pat ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn. Iki suėmimo nuteistasis vykdė individualią veiklą, turi sugyventinę, jam nustatyti mišrūs psichikos sutrikimai ir kiti asmenybės sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad R. G. nusikalto ne atsitiktinai, jo nusikalstamos veikos buvo nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys, R. G. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Tokiam nuteistojo asmenybės ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo vertinimui apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria.

22. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcija numato arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes. Atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę nei terminuoto laisvės atėmimo bausmę, t. y. arešto bausmę pagal BK 180 straipsnio 1 dalies sankciją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. G. skyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšį. Nagrinėjamu atveju R. G. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos) paskirta po 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, o pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. visais atvejais bausmės dydis nustatytas mažesnis, nei sankcijoje nustatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės subendrintos nuteistajam palankiu – dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį švelnesnių – po 8 mėnesius laisvės atėmimo bausmių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. G. paskirtos bausmės yra proporcingos padarytiems nusikaltimams, jo asmenybei, be kita ko, atsižvelgiant į nuteistojo ankstesnius teistumus, paskirta bausmė nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinės padėties, šiuo atveju būtent laisvės atėmimo bausmė užtikrins įstatyme numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, neprieštarauja teisingumo principui, taip pat apribos galimybę nuteistajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis, dėl kurių būtų pagrindas nuteistajam paskirtą bausmę švelninti. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą, kadangi atsižvelgiant į aptartus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis nėra pagrindo pagrįstam manymui, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, nuteistąjį charakterizuojančias bei bylai reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas R. G. skyrė teisingą ir proporcingą bausmę bei pagrįstai neatidėjo bausmės vykdymo.

23. Taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam A. V. priteista iš R. G. 100 Eur turtinės žalos bei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Vilniaus teritorinei liginių kasai už A. V. gydymą priteista 461,26 eurų bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš nuteistojo nukentėjusiajam ir Vilniaus teritorinei liginių kasai priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžiai nelaikytini per dideliais, yra pagrįsti byloje esančiais dokumentais, neturtinės žalos dydis atitinka neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, protingumo, teisingumo, proporcingumo principų reikalavimus, todėl jie paliktini nepakeisti.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

24. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 200 Eur už R. G. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

25. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

26. Nagrinėjamu atveju R. G. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas jo pateiktas apeliacinis skundas. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Atsižvelgtina ir į tai, kad R. G. šiuo metu nedirbantis, jo turtinė padėtis nėra gera, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, dėl ko valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. G. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų – 200 Eur iš nuteistojo R. G. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.