- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- 1S-344-485/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00595-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- R. Š.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. Š. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. 81/04-179 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. Š. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme.
1.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendis buvo pakeistas, sumažinant R. Š. paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. vasario 7 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 26 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2019 m. kovo 7 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-179 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. Š., tačiau Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą buvo atsisakyta.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. kovo 7 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-179.
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Nuteistojo teigimu, netvirtindamas Komisijos nutarimo ir tokiu būdu netaikydamas jo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pirmosios instancijos teismas iš naujo vertino jo padarytą nusikalstamą veiką, neatsižvelgdamas į pataisos namuose jo padarytą elgesio pažangą. Pasak R. Š., laisvės atėmimo bausmę jis atlieka Pusiaukelės namuose, jokių drausminių nuobaudų neturi, o remiantis specialistų išvadomis jis atitinka visus kriterijus, kurių visumoje jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Atsiliepimas
5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė E. P. pateikė atsiliepimą į nuteistojo R. Š. skundą, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir nuteistojo skundą atmesti, savo atsiliepimą iš esmės motyvuodama tuo, kad akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį praeityje ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Š. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų, kaip teisingai konstatuota ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
9. Atlikus nuteistojo R. Š. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 36 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau, įvertinus aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, neabejotina, kad net ir esant žemai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, kontekste, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog Komisijos nutarime konstatuotos išvados teismo neriboja. Todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, aptarė ir kitas, Komisijos nutarime nepaminėtas, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jų pagrindu atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, BVK nuostatų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nepažeidžia.
10. Nepaisant tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio korekcijos požymių – palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, būdamas pataisos namuose mokėsi, įgijo keletą naujų specialybių, atvykęs į Pusiaukelės namus, kurį laiką dirbo, dirba ir šiuo metu, įdarbintas bus ir lygtinio paleidimo atveju, jokių finansinių įsipareigojimų neturi, drausmine tvarka pataisos namuose baustas nebuvo, ne kartą skatintas ir pan., teigti, jog R. Š. elgesio korekcija jau yra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kad paleistas lygtinai savo tikslų jis sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kaip teisingai konstatuota ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi, šioje R. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankamo pagrindo.
11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas R. Š. nėra pirmasis, iš viso jis teistas tris kartus, o laisvės atėmimo bausmę atlieka antrąjį kartą, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Nors praeityje jo atžvilgiu buvo taikyta tiek švelnesnio pobūdžio bausmė (nesusijusi su terminuotu laisvės atėmimu), tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistasis ir vėl nusikalto padarydamas labai sunkų ir sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, nusikaltimą, suponuoja pagrįstą išvadą, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino. Šių aplinkybių visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines R. Š. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir jo elgesio pokyčius šiam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose reikalauja vertinti itin atidžiai.
12. Vertinant nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, jos įvykdymo aplinkybes, analizuojant jas R. Š. elgesio korekcijos kontekste, svarbu paminėti, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra susijusi su smurtinio pobūdžio veiksmais kito asmens atžvilgiu, o kaip nustatyta Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis, nuteistojo elgesys pasižymi silpna savitvarda, tačiau, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, jokių užsiėmimų, susijusių su smurtinio elgesio mažinimu, savitvardos įgūdžių tobulinimu, pataisos namuose nuteistasis nelankė, kas, įvertinus tai, jog net ir šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jo rizika pakartotinai nusikalsti įvykdant smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką išlieka vidutinė, leidžia pagrįstai abejoti pakankamomis nuteistojo pažangomis mažinant savo pakartotinį nusikalstamumą galinčius paskatinti veiksnius, kas itin aktualu sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Nors nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant R. Š. laisvės atėmimo bausmę apkaltinamuoju nuosprendžiu, dėl ko jos negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Toks vertinimas nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia.
13. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste atmetant nuteistojo skundą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad statinių svertinių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos taškų suma tesiekia vos 20 balų, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija tinkama linkme vis dar galima ir turi būti vykdoma R. Š. keičiant savo mąstymą bei elgesį, tokiu būdu eliminuojant vienintelį Socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriamą pakartotinį nuteistojo nusikalstamą elgesį galintį paskatinti kriminogeninį rizikos veiksnį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir pripažįsta, tačiau, sprendžiant iš jo dėstomų priežasčių, paskatinusių jį nusikalsti – nukentėjusysis jį išprovokavo savo fiziniais veiksmais, leidžia pagrįstai teigti, jog R. Š. net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio, o tai jį charakterizuoja labiau neigiamai ir visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog jo elgesio korekcija šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama.
14. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus R. Š. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip akcentuojamų nuteistojo skundu, dėl išdėstytų aplinkybių, nepakanka daryti išvadai, kad R. Š. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistajam tiek pataisos namuose, tiek ir Pusiaukelės namuose skiriami paskatinimai, kadangi vien tai, kad nuteistais tinkamai elgiasi struktūruotoje aplinkoje, kurioje asmens elgesiui yra taikomi ypatingi ribojimai, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog analogišku elgesiu nuteistasis pasižymės ir būdamas probuojamas. Tai patvirtinančių duomenų, sprendžiant iš aukščiau aptartų faktinių aplinkybių visumos, vis dar nepakanka.
15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nuteistojo R. Š. skundas atmetamas, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.