Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. Š. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą ir parodė, kad 2011-08-24, kaip ir kiekvieną vasaros rytą, jis ėjo grybauti. Grįždamas iš miško, pamatė, jog tėvas J. Š. su dar keliais asmenimis pas kaimynus valo šulinį. Jo nekvietė valyti šulinio, jam stuburo problemos, be to, buvo susirinkę pakankamai žmonių. Po pietų kaltinamasis vėl išėjo į mišką, o vakare nuėjo į kiemą pjauti žolės. Girdėjo šurmulį pas kaimynus, suprato, kad išgėrinėjama po darbų. Bepjaunant žolę, apie pusę devintos vakaro, jis pamatė grįžtantį tėvą pro sodelio medžius, tada R. Š. nunešė dalgį į sandėliuką, užrakino jį ir nusprendė nunešti į lauko virtuvę raktą, nes jis ten visada būdavo. Pamatė, kad durys užrakintos, nusprendė, jog tėvas grįžo išgėręs ir užsirakino, todėl nunešė tą raktą į namą ir įdėjo į stalčių. Kai būdavo karšta, J. Š. naktį miegodavo palikęs atrakintas lauko virtuvės duris, o apsvaigęs dažniausiai užsirakindavo. Kaltinamasis nebandė atrakinti lauko virtuvės durų, tik matė, kad durys užrakintos. Užsirakinęs namo duris, R. Š. nuėjo miegoti. Kitą rytą kėlėsi gal ketvirtą valandą ir išėjo į mišką. Grįžo namo apie 10 val., namuose išvirė grybus ir apie 12 val. nuėjo į lauko virtuvę pasiimti kiaurasamčio nupilti grybams. Durys buvo užrakintos, todėl jis atrakino duris su atsuktuvu ir pamatė gulintį tėvą, kuris kvėpavo, buvo prakirstas jo antakis. Jis gulėjo lauko virtuvėje ant grindų galva į duris. Pamanė, kad J. Š. guli girtas ir atsikels, o antakį prakirto griūdamas. Buvo keletas kartų, kad tėvas girtas miegotų ant grindų. Yra matęs, kad J. Š. pusnuogis be kelnių miegotų, bet tik išgėręs. Nekreipė dėmesio, ar buvo kraujo, ar ne, nes tėvas nukrapšto žaizdas. Kai tetos atvažiavo, jis nuėjęs pamatė sužalojimus, o prieš tai matė tik prakirstą antakį. Nežino, iš kur tėvui atsirado sužalojimų. Bandė kelti tėvą, bet kaltinamajam problemos su stuburu, todėl jis tik patraukė J. Š. prie lovos ir po galva pakišo pagalvę. Tėvas nereagavo, bet kvėpavo. Jis, pasiėmęs samtį, vėl užrakino tėvą, kad niekas nevaikščiotų. Durys buvo užrakintos irgi atsuktuvu. Po to nuėjo tvarkyti grybus, pavalgė ir išėjo priduoti grybų. Vėl išėjo į mišką, iš kurio grįžęs apie 16 val. R. Š. užėjo į lauko virtuvę ir pamatė, jog tėvas guli toje pačioje padėtyje. Tada kilo mintis, jog kažkas negerai, dėl ko kaltinamasis nuėjo pas kaimynus. Ten buvo J. Č. su broliu. Pasikvietė J. Č., kad kartu nueitų pasižiūrėti tėvą. J. Č. paėmė tėvo ranką, bet jokių gyvybės ženklų nebuvo. Šis pasakė, kad ranka sušalusi, ir liepė eiti pas felčerę. R. Š. grįžo į lauko virtuvę su felčere, kuri, apžiūrėjusi tėvą, pasakė, jog jis miręs. Tada jis (R. Š.) iškvietė policiją. Atvažiavus tetoms ir jų vyrams, jis buvo apkaltintas dėl tėvo nužudymo. Lauko durys atrakinamos su raktais arba atsuktuvu. Iš pradžių buvo du raktai, tačiau po įvykio liko tik vienas raktas. Mano, kad lauko virtuvėje kažkas buvo ir paskui užrakino tėvą. Kai kurie žmonės žinojo, kad ten galima atsirakinti net su atsuktuvu. Jis 1991 m. po avarijos labai blogai miega. Vasaros metu miegodavo kietai, nes visą dieną praleisdavo miške. Tą dieną miegojo gerai, nebuvo prabudęs. Jis anksti gulasi miegoti - apie 9 val., o apie 5 ar 3-4 val. ryto jau keliasi. Nematė, kad V. M. būtų atėjęs pas tėvą. Kaimynai pas tėvą daugiausiai rinkdavosi, būdavo ir kiekvieną dieną bei naktimis. Taip pat būdavo, kas jis (J. Š.) ir vienas gerdavo, bet kai ateidavo žmogus, tai neišvydavo. Daugiau su M. yra buvę nesutarimų. R. Š. yra sakęs kaimynams, kad prieš savaitę jo tėvui buvo epilepsijos priepuolis ir kad tada jis gulėjo prie malkinės, t. y. jis kalbėjo apie ankstesnius įvykius, o kaimynai galėjo bet kaip išgirsti. Dėl rasto kruvino skuduro parodė, kad liepos mėnesį buvo lietinga diena, tėvas gulėjo girtas lauko virtuvėje. R. Š. ėjo ir įsipjovė koją su stiklais, nebuvo susižalojęs galvos. Prasiplovė koją, skuduru apsirišo koją ir vėliau pakabino kambaryje. Norėjo, kad kažkas pamatytų, jog jis buvo susižalojęs. Rasta skuduro skiautė yra jo, buvo padėta ant spintelės. Jo galvoje rasta trikampio formos žaizda buvo padaryta su grėbimo prietaiso dangčiu. Randas buvo raudonas, kadangi apžiūros metu buvo žiema. Gal ekspertas netiksliai pasižiūrėjo, nes ta žaizda turėjo būti siūta. Jis parodė randą ekspertui, nes norėjo, kad kuo greičiau išleistų. Pareigūnai vežiojosi jį, uždarė, buvo daromas psichologinis spaudimas prisipažinti nužudžius tėvą, nors jis to nepadarė. Tai buvo daroma visą sulaikymo ir suėmimo laikotarpį. Fizinis smurtas nebuvo naudojamas. Paskui buvo sakoma, kad jeigu jis neprisipažins, tai nuveš į Vilniaus teismą, nesvarbu, ar jis kaltas, ar ne, bet vis tiek bus nuteistas. R. Š. prisipažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą, kad paleistų jį ir jis galėtų kažką daryti. Nurodydamas aplinkybes, jis įsivaizdavo, kaip turėjo būti pagal gulinčio žmogaus poziciją, iš kurios rankos galėjo būti suduota. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, po prisipažinimo jis iš karto buvo paleistas į laisvę pakeitus kardomąją priemonę. Advokatas nepalaikė jokių ryšių su juo, negalėjo pasitarti. Pusę metų niekur nesikreipė, nes prieš išleidžiant į laisvę prokuroras, darydamas psichologinį spaudimą, pasakė, jog jis nebandytų žaisti, dėl ko jis bijojo kažkur kreiptis. Tyrėja birželio 8 d. pasakė jam, kad byla bus perduota į prokuratūrą, o iš ten - į teismą. Tada jis jau buvo surašęs daug laiškų į institucijas. Tikėjo, kad bus išaiškintos ir ištirtos bylos aplinkybės. Parodymai, duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, yra neteisingi. Nežino, kas nužudė tėvą. Buvo vieną kartą konfliktas su J. Š.. Jis (R. Š.) buvo atvažiavęs su motina, ten kartu su tėvu išgėrinėjo. J. Š. pradėjo mušti motiną, todėl kaltinamasis sudavė tėvui vieną kartą į veidą. Neprisimena, ar J. Š. nukrito. R. Š. anksčiau dažnai išgerdavo, tačiau tą vasarą nuo gegužės mėn. jis nustojo gerti. Apklausose jo parodymai nesutampa, nes jam buvo stresas ir ne viską pasakė.

R. Š., apklaustas kaip įtariamasis pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2011-08-24, apie 16 val., jis grįžo iš miško namo. Matė, kad jo tėvas yra pas kaimynę O. Č.. Jis ten kartu su broliais J. ir vienu iš M. valė O. Č. šulinį. Po to girdėjo šurmulį, suprato, kad ten išgeriama. Apie 20 val. tėvas vienas grįžo į namus, užėjo į lauko virtuvę. R. Š. tuo metu dalgiu pjovė žolę kieme. Tėvas užsidarė duris. Baigęs pjauti žolę, padėjo dalgį į sandėliuką ir nuėjo į namą miegoti. Užmigo, kiek laiko miegojo, nežino. Prabudo kai jau buvo tamsu ir išėjo į lauką, kad už namo atlikti gamtinius reikalus. Pamatė, jog lauko virtuvėje dega šviesa. R. Š. užėjo į vidų ir pamatė tėvą, vaikštinėjantį po virtuvę, kuris buvo tik su raudonos spalvos sportiniais marškinėliais, be kelnių. R. Š. nusijuokė. Jis nematė, kad tėvas ruošiasi suduoti jam, todėl nespėjo sureaguoti. Tėvas žengė pečiaus link. Už pečiaus buvo sukrautos malkos. Jis paėmė vieną malkos pagalį ir, nieko nesakęs, trenkė juo R. Š. per viršugalvį. R. Š. iš karto kumščiu trenkė tėvui į veidą, tačiau neprisimena kuria ranka sudavė. Nuo jo smūgio tėvas nukrito ant lovos, kuri yra prie spintelės. Pagalį tėvas dar laikė rankoje. R. Š. susiėmė rankomis galvą, tuo metu tėvas pakilo nuo lovos ir antrą kartą užsimojo, trenkė pagaliu per dešinįjį petį. Tuo metu R. Š. stovėjo į jį atsisukęs dešiniu pečiu. Tada R. Š. stipriai kumščiu smogė tėvui vėl į veidą. Kur konkrečiai, neprisimena, sudavė lyg kaire ranka. Nuo antro smūgio tėvas nukrito spintelės link. Kai jis krito, R. Š. greitai išėjo iš lauko virtuvės, todėl nematė kur jis nukrito. Išeidamas iš lauko virtuvės, tėvą užrakino iš lauko pusės. Kieme nusiplovė kraują nuo viršugalvio ir nuėjo į namą miegoti. Išaušus išėjo į mišką grybauti. Grįžo apie 10-11 val., tvarkė grybus. Reikėjo kiaurasamčio, todėl atsirakino lauko virtuvės duris ir užėjo į vidų. Tėvas gulėjo ant grindų, buvo gyvas, nes kvėpavo, todėl pagalvojo, kad jis girtas miega. Patraukė jį išilgai lovų, padėjo po galva pagalvę ir išėjo iš lauko virtuvės. Viena pagalvė buvo jau iš anksčiau kruvina. Duris užrakino, vėl išėjo grybauti. Grįžo namo apie 16 val. Užėjo į lauko virtuvę pasižiūrėti, ar atsikėlė tėvas. Pamatė, kad tėvas guli toje pačioje padėtyje, kaip jį paliko. Suprato, kad jam kažkas tai negerai. Iš virtuvės paėmė malkos pagalį, kuriuo tėvas buvo sudavęs R. Š., sudegino jį. Tada nuėjo pas O. Č., kur buvo J. Č., ir paprašė jo eiti kartu pasižiūrėti tėvo. Kai su J. Č. atėjo, pastarasis paėmė už tėvo rankos ir pamatė, kad tėvas nebegyvas. R. Š. nuėjo pas (duomenys neskelbtini) kaimo felčerę, parsivedė ją prie tėvo, ji apžiūrėjo tėvą ir pasakė, kad jis miręs. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Nesitikėjo, kad tėvas mirs. Tyčia tėvo nužudyti neturėjo tikslo. Pirmų apklausų metu neprisipažino, nes bijojo būti ilgam nuteistas, sunku tai nešioti savyje (t. 2, b.l. 56-58).

Parodymų patikrinimo vietoje metu R. Š. parodė tokias pačias nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurias nurodė apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (t. 2, b.l. 61-69).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiąja apklausta O. S. parodė, kad jos santykiai su R. Š. normalūs, nebendrauja. Brolio mirties dieną, gal apie 17 val., paskambino sesuo, kuri pasakė, jog šiai paskambino buvusi brolio žmona ir nurodė, kad mirė J. Š., tačiau jo niekas neužmušė. O. S. iš karto taip pasakė. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą gal po geros valandos. Ten jau buvo atvykusi policija. J. Š. gulėjo lauko virtuvėje ant grindų, buvo nuogas, užklotas. Ten mėtėsi pagalvės, buvo kruvina. Matėsi, kad jis buvo užmuštas. R. Š. buvo sunerimęs, vaikščiojo, blaškėsi po kiemą, skambino kažkam, sakė, kad dabar jam visa bėda. Nematė, kad buvo padaryta sužalojimų kaltinamajam ar ant jo drabužių būtų kraujo. R. Š. nebuvo tas, kuris ypatingai rūpintųsi savo tėvu. Tą vasarą kaltinamasis buvo su J. Š., kuris negaudavo jokių išmokų, todėl nukentėjusioji veždavo maistą savo broliui. R. Š. rinko uogas ir grybus kažkiek, jis visada išgerdavo ir ne vieną kartą kaime buvo muštynės, tačiau nežino su kuo. J. Š. taip sakydavo. Brolio mirties dieną kaltinamasis buvo blaivus. J. Š. kažkada turėjo epilepsijos priepuolį, bet vėliau ilgą laiką neturėjo to. Jis nesiskųsdavo, kad priepuoliai dažnai kartotųsi. Brolis sutardavo su kaimynais, padėdavo jiems žemės ūkio darbuose, nepasakodavo, jog kas nors skriaustų jį. Kaimynai taip pat nesakė, kad J. Š. būtų konfliktavęs su kažkuo. R. Š. 2010 m. vasario mėn. buvo primušęs savo tėvą. Tada kaltinamasis gėrė su motina. J. Š. sakė, kad negėrė su jais, todėl R. Š. labai supyko ir abu sumušė jį. Kaltinamasis nieko nepasakojo apie nagrinėjamą įvykį, tik sakė, kad kažkas užmušė tėvą tuo metu, kai jo (R. Š.) nebuvo namie, nes buvo grybauti ar uogauti, todėl jis nieko nežino.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiąja apklausta D. D. parodė, kad ji šiuo metu nebendrauja su R. Š.. Įvykio dieną jai paskambino kaltinamojo motina, kuri pasakė, jog mirė J. Š., jo niekas neužmušė, nėra jokių žymių. Po to D. D. paskambino R. Š. ir paklausė, ar tikrai J. Š. negyvas. Kaltinamasis atsakė, kad taip. Nukentėjusioji pasakė, kad jis užtiestų antklodę ant tėvo ir paguldytų jį, jog tėvas nesustingtų, be to, paklausė, ar iškviesta policija. Tada paskambino seseriai ir jos kartu su savo vyrais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Važiuodama ji pasakė, kad rašys pareiškimą siekiant išsiaiškinti mirties aplinkybes. Atvažiavus policijos pareigūnė nusivedė ją į automobilį, kur užpildė visus dokumentus. Po to nuėjusi į lauko virtuvę, pamatė, jog J. Š. gulėjo išsižiojęs, sudaužytas, pamėlynavęs. Ekspertas apžiūrinėjo viską, o jie laukė lauke. R. Š. vaikštinėjo, buvo toliau nuo jų. Girdėjo, kad kaimynai šnabždėjosi, jog tai padarė kaltinamasis. R. Š. nieko nepasakojo. Brolis niekada nesiskundė, kad jam kažkas negerai. Prieš metus kaltinamasis buvo sumušęs savo tėvą. J. Š. nepaskambino ir nepasakė to. Tik nuvažiavę jie pamatė ir sužinojo, kad R. Š. sumušė savo tėvą. Broliui nedažnai būdavo epilepsijos priepuoliai. J. Š. tai išgerdavo, tai ne. Kiekvieną dieną ji nebūdavo kaime, bet apskritai R. Š. gėrė, konfliktuodavo su kitais asmenimis. Brolis nesakydavo, kad su juo pyktųsi. Įvykio dieną nebuvo matyti ant R. Š. jokių sužalojimų ir jis nieko nesakė apie tai.

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas J. Č. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), pažįsta kaltinamąjį. Viskas vyko praėjusių metų rugpjūčio mėn. J. Š. valė šulinį, o jis parėjo iš miško, nuvedė arklį ir pririšo. Atėjo R. Š. ir sako, kad jo tėvui blogai, guli apdaužytas be kelnių. Liudytojas atėjo pas J. Š. į namus, šis gulėjo lauko virtuvėje, ir pasakė, kad keltųsi. J. Š. gulėjo ant grindų ant dešinio šono, be kelnių, su marškinėliais, buvo pagalvė po galva. Jie pasižiūrėjo, kad J. Š. negyvas. Ranka buvo šalta, veidas sudaužytas, kraujo nebuvo, tik mėlynės. J. Č. pasakė, kad R. Š. pakviestų daktarą. Daktarė konstatavo, kad J. Š. negyvas. Liudytojo nebuvo, kai atvyko daktarė. Kaltinamasis kartu su tėvu gyveno visą vasarą. R. Š. gyveno troboje, o tėvas - lauko virtuvėje. Kai kaltinamasis grįžo iš įkalinimo įstaigos, ten ir gyveno. J. Š. mėgo išgerti, nebuvo agresyvus, nekonfliktuodavo, anksčiau nebuvo sumuštas, jo niekas neskriausdavo. Kaltinamasis sutarė su tėvu, nesipykdavo, J. Č. nėra girdėjęs, kad būtų muštynės. R. Š. tuo metu iš viso negėrė, anksčiau jis (R. Š.) su tėvu kartu gerdavo. Kaime žmonės įvairiai kalba. Vieni sako, kad kaltinamasis žino, kas užmušė tėvą, žmonės netiki, kad jis padarė tai. Neatsimena, ar R. Š. sakė, kad pastarasis parnešė tėvą iš lauko, kur rado jį.

Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta J. L. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. 2011 m. rugpjūčio pabaigoje, apie pusę penkių vakaro, atėjo R. Š. ir pasakė, kad išėjo grybauti, paliko tėvą gulintį ir grįžęs žiūri, jog tėvas vis taip pat guli. Jie nuėjo pasižiūrėti. Liudytoja atėjusi rado J. Š., gulintį ant dešinio šono lauko virtuvėje, ant dešinio žando kraujas sukrešėjęs, ranka šalta, pulso nėra. J. Š. ranka buvo sudėta ant rankos, ir koja ant kojos, kažkaip nenatūraliai. Neatsimena, ar pagalvė buvo iš ankščiau padėta. Ant plytos kampo buvo kraujo. J. L. pamatavo spaudimą, bet J. Š. buvo miręs, pasakė, kad R. Š. užklotų su antklode tėvą ir tada buvo iškviesta policija bei greitoji medicinos pagalba. Kaltinamasis netikėjo, kad tėvas negyvas. Kai ji ėjo su kaltinamuoju, šis sakė, kad ar tėvas nugriuvo pats, ar epilepsijos priepuolis buvo gal. J. Š. sirgo epilepsija, tris kartus liudytoja buvo mačiusi, kai priepuolis ištiko. Paskui einant jau prie jų kiemo, šuo lojo, tai ji gerai neišgirdo, bet R. Š. pasakė, kad tėvas pirma gulėjo prie malkinės, bet kai J. L. atėjo, jis gulėjo virtuvėje. Virtuvė buvo tvarkinga, nebuvo nieko išversta. Iš kaimynų girdėjo, kad J. Š. kasė šulinį ir išgėrinėjo, bet kas ten buvo, nežino. J. Š. gyveno vienas lauko virtuvėje, o R. Š. - name. Kaltinamasis yra geras vaikas, negėrė, tą vasarą grybavo ir uogavo, padėdavo tėvui, jis name užsirakindavo. Pas tėvą ateidavo draugų išgerti. J. Š. nebuvo agresyvus, kai išgerdavo. Nesigirdėjo, kad tarp jų būtų buvę konfliktai. Anksčiau kaltinamasis gėrė, tai mėgdavo pasimušti, bet tą vasarą jis negėrė.

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas V. M. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. Jis užsuko pas J. Č. ir J. Š. valė šulinį. Dar buvo Vy. ir Vi.. J. Š., jis, jo brolis J. M. ir dar du broliai gėrė vyną. Visi davė pinigų, O. Č. sumokėjo tik už darbą. J. pirko alkoholį iš parduotuvės ir atvežė pas O. Č.. Išgėrė vyną, J. Š. dar turėjo alaus ir pasakė, kad V. M. ateitų pas jį. Jis (V. M.) nuėjo pas J. Š. gal po septynių vakaro, išgėrė pusę butelio ir išsinešė likutį alaus. Išėjo prieš aštuonias. J. Š. liko lauko virtuvėje, jis buvo girtas, bet negriuvinėjo. Po to daugiau nematė J. Š.. V. M. kitos dienos vakare pasakė jo brolis, kad J. Š. negyvas. Pastarasis gerai sutardavo su kaltinamuoju. R. Š. negėrė. Nematė, kad jie būtų susimušę. J. Š. buvo sveikas, kai V. M. išėjo. Liudytojas gyvena apie pusę kilometro atstumu nuo J. Š., jis nedažnai ateidavo išgerti.

Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta A. A. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį nuo mažens. Ji su anūke ėjo vakare pasivaikščioti ir užsuko pas Š.. Šuo buvo pririštas prie būdos ir liudytoja pradėjo barti, kad nešeriamas šuo. Paklausė R. Š., kur tėvas, šis sakė, kad kasa šulinį pas kaimynus. A. A. parbėgo namo ir pasiėmė šuniui ėsti. Ji šėrė šunį kitą rytą. Ryte išėjo R. Š.. Paklausus, kur J. Š., kaltinamasis atsakė, kad tėvas guli girtas. Vakare ji sužinojo, kad J. Š. nebegyvas. Nebuvo užėjusi ten ir nieko nežino. Gal R. Š. ir sakė, kad tėvas apsidaužęs. Liudytojai pasakius, kad gal J. Š. epilepsija, nes matė, kaip per laidotuves jis daužėsi, kaltinamasis pasakė, kad tėvas išgėręs.

Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. buvo pagarsinti liudytojos A. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog ji gerai pažinojo J. Š.. Jis buvo ramaus būdo, nekonfliktuojantis žmogus. 2011-08-24, po pietų, ji užėjo pas Š.. Namuose buvo tik R. Š.. Jis pasakė, kad tėvas geria. Ji atkreipė dėmesį, kad Š. šuo nešeriamas ir, jo pagailus, A. A. nuvažiavo namo paruošti šuniui ėsti. Grįžus pas Š., namuose vėl buvo tik R. Š.. Jis pasakė, kad tėvas tvarko O. Č. šulinį. 2011-08-25, apie 11 val., ji vėl atvažiavo prie Š. namų, kad pašertų jų šunį. Vėl į kiemą atėjo R. Š.. Jis pasakė, kad tėvas girtas guli visas apsidaužęs. Į tai ji paklausė, gal tėvui epilepsijos priepuolis, bet R. Š. pasakė, kad tai ne pirmas kartas, išsiblaivys ir viskas bus gerai. Paties J. Š. ji nematė. Vakare sužinojo, kad jis mirė (t. 1, b.l. 91-92).

Pagarsinus parodymus, liudytoja A. A. patvirtino, kad parodymai yra teisingi. Be to, ji nurodė, kad visi kalba, jog J. Š. sirgo epilepsija. Niekas nešneka, kad R. Š. galėjo nužudyti tėvą.

Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta R. U. parodė, kad kaltinamasis yra jos pacientas. R. Š. kreipėsi pas ją 2012-07-17, anksčiau jis buvo kreipęsis pas kitą gydytoją-psichiatrą. Kaltinamasis kreipėsi dėl to, kad jis skundėsi nerimu, įtampa, bloga nuotaika, kildavo mintys apie gyvenimo beprasmiškumą. R. Š. buvo ištirtas ir psichiatriniu metodu, ir psichologiškai, jam nustatyta vidutinio laipsnio depresija. Liudytoja paskutinį kartą matė kaltinamąjį sausio 21 d., jo būklė buvo geresnė, vartojo vaistus, nerimo požymiai švelnesni. Pirmą kartą atvykęs, R. Š. nurodė, kad jis yra kaltinamas žmogžudyste. Stengiamasi nesigilinti į šiuos dalykus, nes tai nėra susiję su tolimesniu sprendimu parenkant gydymą. Matė kaltinamąjį prieš du mėnesius ir mano, kad jis buvo atsakingas už savo veiksmus. R. Š. neminėjo, kad jam buvo atlikta ekspertizė, tokių duomenų neturi. Medicininiuose dokumentuose užrašyta, kaip pacientas jaučiasi apie pusę metų.

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas M. J. parodė, kad pažįstą kaltinamąjį iš matymo. Atliko kažkokius procesinius veiksmus šioje baudžiamojoje byloje, tačiau neatliko jokių procesinių veiksmų asmeniškai su R. Š., neapklausinėjo jo apie nagrinėjamą įvykį. Jei teisingai atsimena, tai darė tyrėja. R. Š. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu M. J.. turėjo kaltinamojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną protokolą ir orientavosi pagal šią apklausą. Apklausos metu R. Š. geranoriškai davė parodymus, pats pasakojo laisva forma, o paskui buvo užduoti tikslinamieji klausimai siekiant patikslinti aplinkybes. Kaltinamasis išgyveno dėl savo veiksmų, bent jau taip matėsi. Apklausos metu dalyvavo gynėjas. M. J. nedavė jokių nurodymų R. Š., jokio poveikio nebuvo, nes jis neapklausinėjo kaltinamojo. Neatsimena, kad R. Š. būtų sakęs, jog jam buvo daromas poveikis. Liudytojui užėjus į kabinetą siekiant kažką parduoti tyrėjai, R. Š. apklausos metu pas tyrėją kalbėjo, kad jo niekas nevertė prisipažinti. Tyrėja sakė, kad jei nedarei, tai ir nerašyk. Tai buvo jo laisva valia. Nutarime panaikinti kardomąją priemonę-suėmimą turėtų būti išdėstyti motyvai, kodėl buvo nuspręsta paleisti kaltinamąjį iš suėmimo.

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas D. S. parodė, kad teko matyti kaltinamąjį. Jis ir dabar dirba Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimo tyrimo valdybos pirmojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju. Tiriant nužudymą, jam teko padėti konvojuoti asmenį atliekant parodymų patikrinimą vietoje, kas įeina į darbo funkcijas. Kiek atsimena, jie važiavo į Trakų rajone esantį kažkokį namą, kur kaltinamasis rodė kažkokias aplinkybes, kaip viskas buvo. Važiuojant automobiliu, nevyko pokalbių. Kaltinamasis rodė, kur važiuoti, pastarasis parodymų patikrinimo vietoje nuvedė į tą pusę, kur buvo patalpa. R. Š. ėjo pirmas ir pats pasakojo aplinkybes. Neatsimena, ar buvo kažkokie klausimai, bet galėjo būti užduodami patikslinamieji klausimai. Nieko neklausė R. Š. ir nenurodinėjo jam, pagrindinis bendravimas buvo tarp kaltinamojo ir procesinį veiksmą atlikusio tyrėjo. Procesinio veiksmo atlikimo metu liudytojas nežinojo nei bylos esmės, nei aplinkybių, matė R. Š. pirmą kartą. Tuo metu žinojo, kuo jis yra įtariamas, tačiau nežinojo kuo konkrečiai. Neatsimena, kad kaltinamojo elgesys tuo metu būtų keistas, tiesiog jis pasakojo ir rodė kažkokias aplinkybes.

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas G. V. parodė, kad jam teko dalyvauti ikiteisminiame tyrime, buvo ikiteisminio tyrimo grupės narys, atliko įvairius procesinius veiksmus. Jam teko bendrauti su R. Š., važiuoti į parodymų patikrinimo vietą. Bendravo su kaltinamuoju areštinėje, Trakų komisariate, kalbėjo apie bylą. R. Š. prisipažino, kad nužudė J. Š., dėstė, kaip tai padarė, kada, kokios priežastys buvo, t. y. kad tai nebuvo tyčia, viskas įvyko konflikto metu, kai tėvas sudavė jam. S. J. dalyvavo tame pokalbyje, kai R. Š. prisipažino. Kaltinamasis rašė raštą dalyvaujant liudytojui. Poveikis nebuvo daromas, nesakė kad kaltinamasis prisipažintų. R. Š. gal kažkada domėjosi, kas gresia už tokius veiksmus. G. V. nedalyvavo apklausoje, tačiau dalyvavo kaip konvojuotojas atliekant R. Š. parodymų patikrinimą vietoje. Nuvykus į įvykio vietą, kaltinamasis pats nuosekliai pasakojo viską. Tai ir buvo užfiksuota. Ikiteisminio tyrimo metu turbūt buvo paneigtos visos kitos versijos, dėl to R. Š. ir buvo sulaikytas.

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas S. J. parodė, kad jam teko bendrauti su kaltinamuoju tiriant bylą. R. Š. buvo įtartas dėl savo tėvo nužudymo. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir dėl to parašė nuoširdų prisipažinimą. R. Š. buvo supažindintas su baudžiamuoju kodeksu, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, po ko jis parašė nuoširdų prisipažinimą. Atrodo, kad jis prisipažino areštinėje. S. J. dalyvavo tuo metu, kai kaltinamasis rašė nuoširdų prisipažinimą. Nebuvo daroma jokio poveikio, R. Š. surašė nuoširdų prisipažinimą laisva valia. Toliau taip pat buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, t. y. parodymų patikrinimas vietoje, kur jis patvirtino savo parodymus. Liudytojas nedalyvavo atliekant šį procesinį veiksmą. R. Š. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Kiek atsimena, dar prokuroras klausė kaltinamojo, ar tikrai jis duos tokius parodymus, ką jis patvirtino. Liudytojui atrodo, kad jis dalyvavo apklausoje. Duodamas parodymus, kaltinamasis patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, bendravo kaip normalus asmuo, kalbėjo laisva forma, pats papasakojo apie konflikto su tėvu aplinkybes, po to buvo pateikiami papildomi klausimai, į kuriuos jis atsakinėjo. Prieš apklausą jie laukė prie teismo salės, kartu buvo advokatas ir prokuroras. Prieš atvežant nebuvo bendraujama su R. Š..

Teisiamajame posėdyje ekspertu apklaustas Januš Rybalko paaiškino, kad jam buvo pateikta užduotis apžiūrėti R. Š.. Įvykio aplinkybės buvo išdėstytos pačioje užduotyje. Kaltinamasis pats neaiškino, kaip ten viskas buvo. Nebuvo pateikta kita bylos medžiaga. Nebuvo žinoma, kad R. Š. buvo susižalojęs kito įvykio metu. Teisėjų kolegijos pirmininkui pacitavus R. Š. medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis ir pateikus juos ekspertui J. Rybalko susipažinti, šis taip pat paaiškino, kad paprašė R. Š., jog kaltinamasis parodytų tą vietą, kur jam buvo suduota, ir jis parodė tai. Ten buvo trikampio formos randas, jo dydis 1,4 iš 1,5 cm. Medicininiuose dokumentuose kalbama apie keturias žaizdas nuo 2-4 cm ilgio ir tos žaizdos, kaip suprato, yra linijinės. Įrašai padaryti 2010-09-09, kai R. Š. buvo apžiūrėtas Trakų ligoninėje dėl patirtos traumos. Aprašant sužalojimus, nurodyta, kad tai yra odos nubrozdinimas kairėje pusėje ir abiejuose viršugalvio srityse, keturios žaizdos nuo 2-4 cm ilgio. Kitas įrašas yra dėl suteikto gydymo, jog žaizdos susiūtos ir skirti vaistai. Galima daryti išvadą, kad žaizdos galvoje, kurias reikėjo siūti, buvo keturios, jos muštinės ir jų forma buvo linijinė. Tos žaizdos randas, kurią J. Rybalko matė, buvo trikampio formos ir negalima manyti, kad ta žaizda padaryta 2010 m. Jos siuvimo požymių nebuvo. Kitų sužalojimo pėdsakų nebuvo ieškota. Pagal aprašymą randas iškilęs, rausvo paviršiaus, todėl galima manyti, kad sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytu laiku, t. y. prieš keturis mėnesius iki apžiūros. Jei būtų aprašyta, kad randas įdubęs, balkšvas, galima būtų teigti, jog jis atsirado prieš metus ar daugiau laiko. Šiuo atveju, galima sakyti, buvo šviežias randas. Išvada nėra kategoriška.

Teisiamajame posėdyje ekspertu apklaustas Tadas Bimba paaiškino, kad jis specialisto išvadoje yra aiškiai išdėstęs aplinkybes dėl J. Š. mirties priežasties. Dėl galvos sužalojimo vienareikšmiškai pasakyta, jog tai nėra būdinga griuvinėjimui. Šią aplinkybę patvirtina ir pačių galvos smegenų sužalojimai, nes esant griuvimui būna kitokie sužalojimai. Alkūnėse sužalojimai galėjo būti nuo griuvimo, nes žmogus buvo girtas. Nieko negali pasakyti apie epilepsiją, tai daugiau klinikiniais metodais nustatoma, o kažkokių morfologinių išraiškų niekada negalima pamatyti, nebent žmogus būtų numiręs priepuolio metu. Priežastys gali būti trauma, alkoholizmas, bet kažkokių išraiškų nėra. Šiuo atveju jokių epilepsijos priepuolio požymių nebuvo.

2011-08-25 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra lauko virtuvė, esanti apie 20 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų r. Per duris užėjus į vidų, patenkama į koridorių, iš kurio tiesiai yra durys į kambarį. Dešinėje stovi spintelė, virš jos langas. Priešais įėjimą, prie sienos, stovi lova, kairiau šalia jos stovi dar viena lova. Prie šios lovos, ant grindų guli J. Š. lavonas. Lavonas guli ant nugaros, po galva yra pagalvė, ant kurios matyti raudonos spalvos skysčio dėmės, panašios į kraują. Ant lavono kojų kelio sąnarių matyti nubrozdinimai, ant veido virš dešiniojo antakio matyti nubrozdinimai, ant dešinio šono matyti hematomos, ant nugaros ir sėdmenų yra matyti hematomos, nubrozdinimai (t. 1, b.l. 10-25).

2011-08-29 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini), Trakų r. Apžiūros metu ant virtuvinio stalo buvo rasta medžiaginė skiautė su rudos spalvos dėme, panašia į kraują (t. 1, b.l. 66-74).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1179/11 (01) užfiksuota, kad J. Š. mirties priežastimi buvo galvos sumušimas, pasireiškęs kaktos dešinės pusės, dešinio momens ir dešiniojo smilkinio srities poodine kraujosruva su odos nubrozdinimais, dešinio antakio išorinio galo muštine žaizda, dešinės akies abiejų vokų poodine kraujosruva, dešinio skruosto poodine kraujosruva, kairio antakio muštine žaizda, kairės akies viršutinio voko poodine kraujosruva, viršutinės lūpos odos nubrozdinimu su aplinkine poodine ir lūpos gleivinės kraujosruvomis, apatinės lūpos raudonio kraujosruva, kraujosruvomis galvos gilesniuose minkštuose audiniuose išorinių sužalojimų projekcijoje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu (50 g skysto kraujo ir 180 g kraujo krešulių) kairio pusrutulio sferiniame ir pamatiniame paviršiuose, po galvos smegenų minkštaisiais dangalais kairio smegenų pusrutulio sferiniame paviršiuje ir į smegenų skilvelius, tai komplikavosi ryškiu galvos smegenų pabrinkimu. J. Š. mirtis galėjo įvykti prieš 20-24 val. iki jo lavono teismo medicininio tyrimo 2011-08-26 11.00 val.

Kaktos dešinės pusės, dešinio momens ir dešiniojo smilkinio srities poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais, dešinio antakio išorinio galo muštinė žaizda, dešinės akies abiejų vokų poodinė kraujosruva, dešinio skruosto poodinė kraujosruva, kairio antakio muštinė žaizda, kairės akies viršutinio voko poodinė kraujosruva, viršutinės lūpos odos nubrozdinimas su aplinkine poodine ir lūpos gleivinės kraujosruvomis, apatinės lūpos raudonio kraujosruva, kraujosruvos galvos gilesniuose minkštuose audiniuose išorinių sužalojimų projekcijoje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu (50 g skysto kraujo ir 180 g kraujo krešulių) kairio pusrutulio sferiniame ir pamatiniame paviršiuose, po galvos smegenų minkštaisiais dangalais kairio smegenų pusrutulio sferiniame paviršiuje ir į smegenų skilvelius, padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje ir galėjo atsirasti suduodant smūgius (rankomis, kojomis ir pan.) į veido sritį, ko pasekoje dėl galvos sukamųjų (rotacinių) judesių plyšo galvos smegenų dangalinės kraujagyslės ir po kietuoju, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius išsiliejo kraujas, ko pasekoje pabrinko galvos smegenys ir įvyko mirtis. Sužalojimai padaryti 5-iais trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Dešinio peties odos nubrozdinimai su aplinkine poodine kraujosruva, krūtinės ląstos dešinės pusės ir dešinio klubo srities poodinės kraujosruvos, abiejų alkūnių sąnarių užpakalinių paviršių odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, dešinio dilbio užpakalinio paviršiaus odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva, dešinio sėdmens odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva, abiejų kelių ir dešinės blauzdos priekinių paviršių odos nubrozdinimai, kairio kelio vidinio paviršiaus poodinė kraujosruva, padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje ir galėjo atsirasti tiek suduodant smūgius (dešinio peties odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, dešinio klubo ir dešinio dilbio srityje), tiek ir griuvinėjant bei atsitrenkiant į kietus, bukus paviršius (dešinio sėdmens odos nubrozdinimais su aplinkine poodine kraujosruva, abiejų alkūnių ir kelių sąnarių odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, dešinės blauzdos odos nubrozdinimas). Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visi išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti 12 valandų laikotarpyje iki mirties.

J. Š. lavono kraujyje rasta 0,90 prom. etilo alkoholio, o šlapime - 2,88 prom. etilo alkoholio. Tai atitiktų lengvą girtumo laipsnį (t. 1, b.l. 29-37).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 462/11(01) konstatuota, jog ant medžiaginės skiautės yra R. Š. kraujas su didesne nei 99,99 % tikimybe (t. 1, b.l. 78-79).