Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

ieškovo UAB „Kagneta“, trečiųjų asmenų BUAB „Skrynius“ ir UAB „Derustos prekyba“ atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-11403-545/2009 pagal ieškovo UAB „Kagneta“ ieškinį atsakovui AAS “Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys BUAB „Skrynius“, UAB „Derustos prekyba“, „Swedbank lizingas“, UAB.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rezoliucinė dalis

1) Išieškoti iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 6919 Lt draudimo išmokos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2009-01-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 208 Lt žyminio mokesčio ir 2000 Lt advokato atstovavimo išlaidų UAB „Kagneta“ naudai.

2) Išieškoti iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 10,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas nustatė, kad pagal 2008-10-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas UAB „Kagneta" (nuomininkas) įsipareigojo išnuomotose patalpose laikytis darbo saugos ir kitų reikalavimų, o pastato teritorijoje ir kelių eismo taisyklių reikalavimų, organizuoti jų vykdymą ir atsakyti tiesiogiai už pažeidimus, už atsiradusią materialinę žalą nuomotojui, t.y. UAB „Derustos prekyba", ar tretiesiems asmenims betarpiškai ir pilnai atlyginti. Tai ieškovas UAB „Kagneta“ ir padarė, apmokėdamas 8164,42 Lt už vartų plokštumą, vertikalius bėgius bei montavimo darbus. UAB „Kagneta“ taip padarė dėl būsimos žalos sumažinimo ir siekdama apsaugoti išnuomotose patalpose esantį bendrovės turtą. Teismas pažymėjo, kad nurodytas sutarties 3.2 p. prieštarauja LR CK 6.500 str., kuriame nurodyta, kad nuomininko pareiga atlyginti pabloginto išsinuomoto daikto atsiradusius nuostolius kyla tik dėl pastarojo kaltės. Nagrinėjamu atveju nuostoliai atsirado dėl trečiojo asmens UAB „Skrynius“ darbuotojo kaltės, todėl ieškovas UAB „Kagneta“ neprivalėjo atlyginti nuomotojui UAB „Derustos prekyba“ atsiradusius nuostolius, kaip ir nurodo atsakovas atsiliepime į ieškinį.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, būdamas sąžininga negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties šalis, vykdė šios sutarties 3.2. p. prisiimtus įsipareigojimus ir apmokėjo pakeliamų vartų remonto išlaidas dėl patalpų, esančių Juozapavičiaus pr. 3C, Kaune. Nuomotojas UAB „Derustos prekyba“ 2008-12-15 rašte atsakovui nurodė, kad sutinka, kad draudimo išmoka butų išmokėta nuomininkui, t.y. UAB „Kagneta" (b.l. 35), nes nuomininkas (UAB „Kagneta“), pasibaigus nuomos sutarčiai, privalo nuomotojui grąžinti nesugadintą turtą (LR CK 6.499 str.). Nei „Swedbank lizingas“, UAB, nei UAB „Derustos prekyba“ nereiškė draudikui jokių pretenzijų dėl draudimo išmokos išmokėjimo, nes žala atlyginta UAB „Kagneta" sutarties 3.2 p. pagrindu. Aplinkybė, kad tretysis asmuo nuomotojas UAB „Derustos prekyba“ subnuomavo ginčo patalpas UAB „Kagneta“, neturint lizingo davėjo „Swedbank lizingas“, UAB raštiško sutikimo (lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.1.5. p. b.l. 75), nedaro 2008-10-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1-2008-1, sudarytą su UAB „Derustos prekyba“, negaliojančia, nes šiuo atveju UAB „Kagneta“ yra sąžininga šalis ir jos teisėti interesai yra ginami pagal protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (LR CK 1.5 str.). Teismas pažymėjo, kad nuo 2009-09-17 pagal nekilnojamojo turto registro išrašą (b.l. 156, 169) ginčo patalpų savininkas yra ne „Swedbank lizingas“, UAB.

Teismas konstatavo, kad UAB „Ryterna“ 2009-01-30 raštu atsakovui pranešė, kad 2003 metais vidutinė tokių vartų pardavimo kaina buvo 6900 Lt be PVM ir be montavimo darbų (b.l. 104), t.y. didesnė nei prašo priteisti ieškovas - 5628 Lt (b.l. 19). Ieškovo prašoma priteisti suma sudaro 6919 Lt be PVM, t.y. tiek, kiek kainuoja vien vartai be bėgių ir montavimo darbų, todėl nurodyta ieškovo suma nėra nepagrįsta ar per didelė. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 str. 2 d. numatyti atvejai, kai LR apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti į biudžetą, todėl nurodytu pagrindu, kai remonto paslaugas teiks apmokestinamasis asmuo, neprivalantis apskaičiuoti PVM ir mokėti i į biudžetą, tai minimalios išlaidos vartams suremontuoti bus prekių ir paslaugų vertė be PVM, o jei jį bus sumokėta, PVM galima susigrąžinti iš biudžeto. Priešingu atveju PVM susigrąžinimas iš biudžeto ir jo gavimas iš draudiko reikštų nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-07 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-381/2006). Teismas padarė išvadą, kad yra teisinis pagrindas ieškovui UAB „Kagneta" priteisti 6919 Lt draudimo išmoką be PVM ir šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2009-01-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 1.5 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., 6.987 str.).

Spręsdamas ieškovo advokato pagalbai apmokėti išlaidų dydį, teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Teismas nustatė, kad UAB „Kagneta“ pateikė 2009-11-25 pinigų priėmimo kvitą, serija Nr. 420599, dėl 2541 Lt advokato atstovavimo išlaidų (b.l. 152). Teismas, iš dalies patenkinęs ieškinį, atsižvelgdamas į advokato išlaidų dydį, bylos eigą, surašytus procesinius dokumentus bei advokato dalyvavimą byloje, padarė išvadą, kad advokato išlaidos turi būti atlyginamos iš dalies, priteisiant 2000 Lt (LR CPK 88 str. l d. 6 p., 94 str. l d. 98 str, 2 d., Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85). Teismas iš atsakovo priteisė 10,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (LR CPK 88 str. l d. 3 p., 96 str. l d.).

Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-12-09 sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-12-09 sprendimu draudimo išmoką, procesines palūkanas bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo. Reorganizavus ADB „RESO Europa“, visas jos teises ir pareigas perėmė AAS “Gjensidige Baltic“, o ne šios įmonės Lietuvos filialas. Atsakovas 2009-04-09 teismo posėdžio metu pateikė tai patvirtinančius dokumentus, ieškovas sutiko pakeisti atsakovą į AAS „Gjensidige Baltic“. LR CK 2.53 str. 2 d. imperatyviai nurodo, jog juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo. Pirmosios instancijos teismas, priteisęs draudimo išmoką, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas ne iš atsakovo, bet iš jo atstovo civilinėje byloje, nesančio bylos šalimi, pažeidė LR CPK 41 str. 1 d., LR CK 2.53 str. 2 d. Tai pagal LR CPK 329 str. 2 d. yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

2) Kadangi tarp ieškovo ir UAB „Derustos prekyba“ sudaryta sutartis 60 mėnesių laikotarpiui (nuomos sutarties 1.3 p.) viešame registre nebuvo įregistruota, ieškovas neturėjo teisės ja remtis prieš atsakovą (LR CK 6.478 str. 2 d.). Negyvenamųjų namų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.1 p. UAB „Derustos prekyba“ ieškovui išnuomojo patalpas, plane pažymėtais numeriais 1-53, 1-43, 1-46, 1-48 bei bendro naudojimo patalpas. Eismo įvykio metu buvo sugadintos patalpos, pažymėtos numeriu 1-52, t.y. neperduotos ieškovui naudotis nuomos sutartimi ar kitokiu pagrindu. Nei ieškovas, nei UAB „Derustos prekyba“ nepateikė jokių įrodymų, kad šios patalpos būtų bendro naudojimo, ir kad nuomos sutartimi jos perduotos naudotis UAB „Kagneta“.

3) Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vartų remontas techniškai yra neįmanomas, ir jį reikia pakeisti nauju. Tai reiškia turto sunaikinimą. LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 14 p. numato, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Taigi, mokėtina draudimo išmoka galėtų būti apskaičiuota tik žinant sugadintų vartų vertę iki eismo įvykio ir jų likutinę vertę po eismo įvykio. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė sugadinto turto rinkos vertės iki eismo įvykio ir jo likutinės vertės po eismo įvykio, 6919 Lt priteistoji draudimo išmoka apskaičiuota, pažeidžiant LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 14 p. Pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, būtinos nustatyti teisingam bylos išsprendimui, sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

4) Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo visas pagrįstomis pripažintas ieškovo patirtas advokato atstovavimo išlaidas, bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, pažeidė LR CPK 93 str. 2 d.

Ieškovas UAB „Kagneta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad:

1) Byloje atsakovu yra AAS „Gjensidige Baltic“, kurį byloje atstovavo Lietuvos filialas. Filialo nurodymas atsakovu nėra neteisingas sprendimas, o akivaizdus rašymo apsirikimas, kuris gali būti ištaisytas LR CPK 276 str. nustatyta tvarka;

2) Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad prieš jį naudojama neįregistruota registre sutartis. Šis motyvas nebuvo nurodytas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir prieštarauja LR CPK 312 str. reikalavimams ir apeliaciniu skundu keliamas naujas reikalavimas taikyti LR CK 6.478 str. 2 d., kaip pagrindą ieškiniui atmesti. Ieškovas pateikė visus įrodymus, kad savo lėšomis pašalino autoįvykio metu padarytos žalos pasekmes, o kaltininko civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas. Tai reiškia, kad įgyta teisė reikalauti draudimo išmokos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 42.2.1 p. nustato, kad jeigu eismo įvykio metu turtas sunaikintas, draudimo išmoka pervedama į nukentėjusiojo trečiojo asmens nurodytą ir kito asmens sąskaitą banke. Nuomos sutartyje bendro naudojimo patalpos neidentifikuojamos, tame tarpe ir tambūras, kurio vartai iš kiemo pusės ir buvo sugadinti. Tai, kad patalpomis, kurių vartai buvo sugadinti eismo įvykio metu, naudojosi ieškovas, patvirtino ir UAB „Derustos prekyba“.

3) Atsakovas pripažįsta, kad yra atsakingas už UAB „Skrynius“ transporto priemonės padarytą žalą, kad eismo įvykis buvo, tačiau nepripažįsta fakto, kad žala padaryta ieškovui, kad žalos padaryta tiek, kiek nurodyta pateiktuose rašytiniuose išlaidų dokumentuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 48 p. nustato, kad atsakingas draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką per 30 d. nuo pretenzijos atlyginti žalą pateikimo dienos. Jeigu per šį terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, draudimo išmoka išmokama per 14 d., skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti ištirti, dedant reikiamas pastangas, tačiau ne vėliau, kaip per tris mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos.

4) Apeliacinio skundo motyvas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio advokato pagalbai taip pat nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį advokato pagalbai apmokėti nuo 2541 Lt iki 2000 Lt.

Tretieji asmenys nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.

Apeliacinis skundas atmestinas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo iškelta juridiniam asmeniui. Pažymėtina, kad ir pats apeliantas, teikdamas byloje procesinius dokumentus (b.l. 115-116, 191-193, 244), įvardino, kad atsakovu yra AAS “Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, tuo pripažindamas, kad šio proceso šalimi yra AAS “Gjensidige Baltic“, bet ne AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai (b.l. 137 - 140, 176 - 180) patvirtina, kad atsakovu procese buvo įvardinamas juridinis asmuo AAS “Gjensidige Baltic“, bet ne AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir remiasi pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolais, nes dėl jų nebuvo teikiamos pastabos įstatymų nustatyta tvarka. Ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-12-09 sprendimu priteisdamas draudimo išmoką, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai, įvardino atsakovu AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, yra akivaizdus rašymo apsirikimas, kurį gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 7 str., 276 str., 302 str., 328 str.). Nurodytas rašymo apsirikimas nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus pagal LR CPK 329 str. 2 d. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinį iš dalies, padarė išvadą, kad yra teisinis pagrindas ieškovui priteisti 6919 Lt draudimo išmoką be PVM. Tai, kad teismas netenkino ieškinio dalyje dėl PVM mokesčio priteisimo, reiškė, kad likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė. Tai, kad skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta apie ieškinio kitoje dalyje atmetimą, pripažintina rašymo apsirikimu, kurį gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, patikslindamas sprendimo rezoliucinę dalį, nekeičiant skundžiamo sprendimo esmės (CPK 7 str., 276 str., 302 str.).

Aplinkybė, kad tarp ieškovo ir UAB „Derustos prekyba“ sudaryta nuomos sutartis 60 mėnesių laikotarpiui (nuomos sutarties 1.3 p.) viešame registre nebuvo įregistruota, nepanaikino atsakovo pareigos išmokėti draudimo išmoką, įvykus draudiminiam įvykiui, nes šiuo atveju ieškovo ir atsakovo nesieja jokie deliktiniai santykiai, o visos atsakovo, kaip draudimo įmonės, teisės ir pareigos kyla iš draudimo sutarties, sudarytos trečiojo asmens naudai. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas neginčijo paties draudiminio įvykio fakto, kad 2008-11-05 draudėjo darbuotojas, išvažiuodamas automobiliu iš gamyklinių patalpų, kliudė pakeliamus vartus ir juos apgadino.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus, kad eismo įvykio metu buvo sugadintos patalpos, pažymėtos numeriu 1-52, kurios neperduotos ieškovui naudotis nuomos sutarties pagrindu ir nei ieškovas, nei UAB „Derustos prekyba“ nepateikė įrodymų, kad šios patalpos yra bendro naudojimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra patalpų planas (b.l. 84), iš kurio matyti, kad į ieškovui išnuomotą patalpą, plane pažymėtą numeriu 1-53, patenkama per patalpą, pažymėtą numeriu 1-52, todėl, sugadinus pakeliamus vartus, ieškovas, būdamas apdairus ir rūpestingas juridinis asmuo, buvo suinteresuotas kuo greičiau organizuoti vartų taisymo darbus, siekdamas apsaugoti išnuomotose patalpose esantį turtą.

Ta aplinkybė, kad ieškovas, kaip nuomininkas, savo lėšomis pašalino autoįvykio metu padarytos žalos pasekmes, o kaltininko civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas, reiškia, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti iš draudiko draudimo išmokos.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti 2008-10-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi NR. (duomenys neskelbtini) pagal kurią UAB “Derustos prekyba“ (nuomotojas) perdavė ieškovui UAB „Kagneta“ patalpas, esančias A. Juozapavičiaus pr. 3C, Kaune, laikinai valdyti ar naudotis sutartyje numatytomis sąlygomis, nes ši nuomos sutartis nėra panaikinta ar nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovas, būdamas sąžininga negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties šalis, vykdė šios sutarties 3.2. p. prisiimtus įsipareigojimus ir apmokėjo pakeliamų vartų plokštumos, bėgių ir montavimo darbų išlaidas dėl patalpų, esančių Juozapavičiaus pr. 3 C, Kaune, kadangi 2003 metais pagamintų ir sumontuotų vartų modelio gamyba buvo nutraukta ir reikėjo gaminti vartų plokštumą ir pakeisti bėgius (b.l. 17).

Aplinkybės, kad vartų remontas techniškai buvo neįmanomas, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad vartai, kaip turtas, buvo sunaikinti. Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra duomenys, kad vartų, kaip turto, vidutinė rinkos vertė iki sunaikinimo buvo 6900 Lt be PVM ir be montavimo darbų (b.l. 104). Ta aplinkybė, kad vartų remontas techniškai buvo neįmanomas, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad likutinė vertė po eismo įvykio buvo lygi nuliui, nes apeliantas nepateikė įrodymų, kad sugadinti po eismo įvykio vartai turėjo likutinę vertę, išreikštą pinigais. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nuo 2003 m. dėl vartų eksploatavimo laikotarpio sumažėjusią vartų vertę (nusidėvėjimą), todėl tai sukūrė teisines pasekmes ir teisinį pagrindą konstatuoti, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą taikyti vartų vertei nusidėvėjimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju 2003 metų vartų vidutinė rinkos vertė buvo 6900 Lt, o naujų vartų - 5628 Lt, t.y. 19 % mažesnė, todėl priteistas draudimo išmokos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas iki šiol neužbaigė draudiminio tyrimo dėl 2008-11-06 eismo įvykio ir neįvardino draudiminės išmokos dydžio, kurį draudikas gali išmokėti ne ginčo tvarka. Tai, kad atsakovas, neginčydamas draudiminio įvykio iki šiol nėra užbaigęs draudiminio tyrimo, reikalaudamas duomenų dėl nuosavybės teisę į sugadintus vartus patvirtinančių dokumentų nuorašo, parodo, kad draudikas nėra suinteresuotas operatyviu draudiminio tyrimo užbaigimu ir nustatymu draudimo išmokos, kurią draudikas gali išmokėti ne ginčo tvarka, išmokėjimu. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo dalykinė praktika nėra sąžininga, tuo patvirtinant, kad padėtis, kai, įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo veiklą vykdantis juridinis asmuo dėl formalių priežasčių neužbaigia draudiminio tyrimo, patvirtina, kad jo tikslas yra vilkinti draudimo išmokos išmokėjimą.

Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, tinkamai pritaikė proporcingumo principą. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2541 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 152). Ieškinį patenkinęs iš dalies, pirmosios instancijos teismas tinkamai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį advokato pagalbai apmokėti nuo 2541 Lt iki 2000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo 10,24 Lt (b.l. 2) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai, nepažeidė LR CPK 93 str. 2 d., nes bylą iš esmės laimėjo ieškovas ir 10,24 Lt sumos dalies priteisimas iš šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams (CPK 3 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 2.33 str., 6.154 str. – 6.156 str., 6.158 str., 6.200 str., CPK 41 str., 177 str.- 179 str., 185 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos ir jis įgijo pareigą atlyginti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme 1210 Lt sumai (b.l. 227, 247). Teisėjų kolegija nemažina šių išlaidų dydžio, nes jis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (LR CPK 93 str., 98 str.).

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantas turi atlyginti valstybei 25 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 214) apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.

„Patenkinti ieškinį iš dalies.

Išieškoti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 6919 Lt draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. sausio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, susidedančias iš 208 Lt žyminio mokesčio ir 2000 Lt advokato atstovavimo išlaidų, ieškovo UAB „Kagneta“ naudai.

Atmesti ieškinį kitoje dalyje.

Išieškoti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 10,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai“.

Išieškoti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 1210 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovo UAB „Kagneta“ naudai.

Išieškoti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai.