- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-03
- Bylos Nr.
- e2A-804-640/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01319-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- UAB „Gunva“
- Atsakovas
- UAB „Dangų centras“
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Gunva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gunva“ ieškinį atsakovei UAB „Dangų centras“ dėl 1319,64 Eur skolos ir 375,73 Eur netesybų (baudos) priteisimo ir atsakovės UAB „Dangų centras“ priešieškinį ieškovei UAB „Gunva“ dėl 517,31 Eur nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė UAB „Gunva“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Dangų centras“ 1319,64 Eur skolos, 375,73 Eur netesybų (baudos), 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 38 Eur žyminio mokesčio, 800 Eur advokatės išlaidų. Nurodė, kad 2016-08-23 šalys sudarė sutartį Nr. 160823, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal šalių suderintą projektą pagaminti gaminius bei atlikti sutartyje numatytas paslaugas, o užsakovas (atsakovė) įsipareigojo už pagamintus gaminius bei suteiktas paslaugas sumokėti UAB „Gunva“ sutartyje numatyta tvarka. Atsakovė, remiantis sutarties 7.1 p., 2016-08-25 atliko avansinį mokėjimą 560 Eur sumai ir liko skolinga 1319,64 Eur. Ieškovė nurodė, kad ji sutartinius įsipareigojimus įvykdė ir pagal 2016-08-23 sutartį Nr. 160823 pagamino atsakovės užsakytas prekes bei suteikė sutartyje numatytas paslaugas, ką patvirtina 2016-09-16 priėmimo-perdavimo aktas. Atsakovė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nereiškė. 2016-09-23 ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą seriją GUM Nr. 16196 per 7 dienas nuo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas tarp šalių buvo pasirašytas 2016-09-16 d., todėl PVM sąskaita-faktūra GUM Nr. 16196 turėjo būti apmokėta ne vėliau kaip 2016-09-24 d., tačiau atsakovė likusios skolos sumos (1319,64 Eur) neapmokėjo. Pagal 2016-09-26 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 16214 ieškovė priskaičiavo 375,73 Eur netesybų (baudos) pagal sutarties 7.5 p. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog su ieškiniu dėl skolos priteisimo sutinka, tačiau prašė ieškinio reikalavimą dėl netesybų priteisimo atmesti. Atsakovės teigimu, ieškovė savo įsipareigojimus pagal šalių sudarytą sutartį įvykdė netinkamai, todėl atsakovei nekyla pareigos atlyginti netesybas, kadangi ji pagrįstai sustabdė savo prievolės atsiskaityti su ieškove pagal sutartį vykdymą dėl ieškovės netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų. Atsakovė pareiškė byloje priešieškinį ieškovei dėl 517,31 Eur nuostolių priteisimo. Nurodė, jog ieškovei nesilaikius teisės aktuose nurodytų reikalavimų ir netinkami įvykdžius savo prievoles pagal sutartį, atsakovė buvo priversta nedelsiant kreiptis į trečiuosius asmenis, dėl ko patyrė papildomų išlaidų, susijusių su privalomais netinkamų stiklų pakeitimo, tinkamo rūšies stiklų pagaminimo darbais, iš viso 517,31 Eur. Ieškovei netinkamai atlikus darbus, atsakovė turi teisę savo pasirinkimu pasinaudoti vienu CK 6.665 str. 1 d. nurodytų teisių gynimo būdų, tarp jų ir teisės reikalauti ieškovo atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas.Ieškovė nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka bei prašė jį atmesti. Nesutikimą su priešieškiniu ieškovė grindė tuo, kad atsakovės teigimu, dalis langų, kuriuos įsipareigojo sumontuoti ieškovė, priklauso kritinėse padėtyse esantiems stiklams, kuriems yra keliami specialūs reikalavimai, o ieškovei pažeidus savo sutartinius įsipareigojimus, atsakovė nedelsdama kreipėsi į trečiuosius asmenis dėl tinkamos rūšies stiklų pagaminimo ir patyrė papildomas išlaidas - 517,31 Eur, kurias pateiktu ieškiniu siekia įskaityti kaip priešpriešinį reikalavimą ieškovei. Ieškovė nurodė, kad 2016-08-23 d. šalių sutartimi Nr. 160823 nebuvo numatyta pastato, kuriame buvo montuojami langai, paskirtis, t. y. jog langai bus montuojami mokslo paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės UAB „Dangų centras“ 827,53 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt septynis Eur 53 ct) skolos, 187,87 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis Eur 87 ct) netesybų (baudos), 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1015,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-01-12) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 23 Eur (dvidešimt tris Eur) žyminio mokesčio, 479,12 Eur (keturis šimtus septyyniasdešimt devynis Eur 12 ct) advokatės išlaidų UAB „Gunva“ naudai; iš ieškovės UAB „Gunva“ priteisė 492,11 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt du Eur 11 ct) nuostolių, 15 Eur (penkiolika Eur) žyminio mokesčio atsakovės UAB „Dangų centras“ naudai.Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, jog byloje nustatyta, kad ieškovė sutartus darbus pagal 2016-08-23 d. sutartį Nr. 160823 atliko. Šią aplinkybę patvirtina 2016-09-16 priėmimo-perdavimo aktas, esantis byloje, kuriame pasirašė šalys, pretenzijų dėl darbų atlikimo nereiškė. 2016-09-16 d. atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. GUN 16196 dėl 1878,64 Eur apmokėjimo, kurioje nurodyta apmokėti už atliktus darbus iki 2016-09-23 d. (per 7 dienas). Kaip nustatyta byloje, atsakovė remiantis sutarties 7.1 p., 2016-08-25 d. sumokėjo ieškovui 560 Eur avanso, tokiu būdu, liko skolinga 1318,64 Eur už atliktus darbus. Ginčo dėl šios sumos nėra. Iki šiol atsakovė šios sumos nesumokėjo ir, jos teigimu, sulaikė, nes ieškovė pagamino nekokybiškus langus, atliktų darbų trūkumų šalinimas jai kainavo 517,31 Eur (UAB „Eganta“ 145,20 Eur atliktų darbų vertė bei UAB „GLASS LT“ 372,11 Eur stiklo paketų vertė). Teismas pažymėjo, kad CK 6.58 str. 1 d. numato, kad tuo atveju, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei įvykdyti, prievolės nevykdo (ar vykdo netinkamai), kita šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolė vykdymą, apie priešpriešinio reikalavimo vykdymo sustabdymą arba atsisakymą vykdyti priešpriešinį reikalavimą, sutarties šalis turi pranešti kitai šaliai. Be to, CK 6.58 str. 3 d. numato, jog jeigu viena jos šalis sutartinę prievolę įvykdė nevisiškai, kita šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi prievolę įvykdyti pirma.Byloje nustatyta, kad atsakovė turėjo 517,31 Eur papildomų išlaidų dėl stiklo paketo pakeitimo, tačiau sulaikė 1318,64 eur mokėjimo sumą, t.y. 801,33 Eur sumą sulaikė nepagrįstai. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė praneštų ieškovei apie turimas pretenzijas sutarties 7.3 p. sulygtais terminais, bei apie priešpriešinį reikalavimą CK 6.58 str. 1 d. pagrindu. Teismas, įvertinęs pateiktus atsakovės dokumentus, padarė išvadą, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dalis sumontuotų gaminių pertvaros stiklinė dalis turėjo būti grūdinto stiklo pagal STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimus ir ieškovė šių reikalavimų, kaip verslininkas, turėjo laikytis (CK 6.663 str. 2 d.), nors tai ir nebuvo numatyta sutartyje bei jos prieduose. Šiame straipsnyje nurodyta, kad šalys rangos sutartyje gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal auštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Vadinasi, ieškovės pareiga laikytis STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimų yra privaloma, todėl ieškovės motyvas, kad jei rangos sutartyje nebuvo numatyta pareigos dalis stiklo paketų pagaminti iš grūdinto stiklo, tai ieškovė to ir neprivalėjo daryti, teismo buvo atmestas. Teismas pripažino pagrįsta atsakovės pareikštą 492,11 Eur sumą, kuri susidarė iš 372,11 Eur gaminių vertės bei 120 Eur montavimo darbų sumos. Teismas atmetė priešieškinio reikalavimą priteisti 145,20 Eur montavimo išlaidų, nes UAB „Eganta“ pateikė atsakovei apmokėti 120 Eur sumą, o ne 145,20 Eur, be to, ši suma nurodyta ir skolų sudengimo akte tarp UAB Eganta“ ir UAB „Dangų centras“. Atitinkamai, teismas sumažino ir ieškovei iš atsakovės priteistinos skolos sumą 492,11 Eur, tokiu būdu, ieškovei priteisė skolos sumą - 827,53 Eur (1319,64 Eur – 492,11 Eur). Teismas nurodė, jog šalys 2016-08-23 d. sutarties Nr. 160823 7.5. p. numatė, kad pažeidusi 7.4. p. nurodytus terminus sumokėti rangovui baudą, atsakovė moka 20 proc. nuo sutarties kainos su PVM, ieškovės paskaičiavimu - 375,73 Eur pagal 2016-09-29 PVM sąskaitą-faktūrą GUM Nr. 16214. Teismas šį ieškovo reikalavimą tenkino iš dalies, priteisiant 50 proc. šios sumos - 187,87 Eur, nes atsakovė iš dalies atsiskaitė, be to, pateikė priešpriešinį reikalavimą dėl 517,31 Eur, iš kurios pripažinta pagrįsta 492,11 Eur suma, be to, netesybos yra per didelės, sudaro 20 proc. nuo sutarties sumos (1878,64 Eur), o ne nuo likusios sumokėti sumos - 827,53 Eur. Taip pat, teismas pažymėjo, jog sutarties projektą pateikė ieškovė, todėl visi neaiškumai vertinami atsakovės naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantė (ieškovė UAB „Gunva“) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 492,11 Eur skolos, 187,87 Eur netesybų priteisimo bei atsakovo priešieškinį atmesti. . Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą skundžiamoje dalyje. Šalių sudarytoje sutartyje nebuvo aptarta ir nurodyta, jog pastato, kuriame buvo montuojami langai paskirtis yra mokslo. Nurodo, jog teimas nepagrįstai nurodė, jog nesant šalių susitarimo, ieškovė privalėjo laikytis STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės durys“ reikalavimų. Nurodo, jog minėtas STR taikomas gyvenamų ir negyvenamų namų atitvaroms projektuoti. Ieškovė su atsakovės pateiktu statinio projektu nebuvo supažindinta. Atsakovė pati pripažino ir jos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino faktą, jog įmonės įgaliotas asmuo organizuodamas ieškovės atliktų darbų priėmimą veikė aplaidžiai. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog jai teko pareiga dalį stiklo paketų pagaminti iš grūdinto stiklo. Teismas neanalizavo, kuriuose atsakovės užsakytuose gaminiuose bei kokia apimtimi turėjo būti gaminamas grūdintas stiklas. . Nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė turėjo teisę vadovautis CK 6.665 str. 1 d. numatytu teisių gynimo būdu. Atsakovė nepareiškė jokių pretenzijų dėl pagamintų gaminių bei jų montavimo darbų. Atsakovė gaminių keitimą atliko nesikreipdama į ieškovę, todėl pažeidė pretenzijų teikimo tvarką ir neteko teisės remtis CK 6.665 str. 1 d. įtvirtintu teisių gynimo būdu. . Apeliantė nesutinka su netesybų mažinimu ir nurodo, jog teismas visiškai nepagrįstai sumažino apeliantės prašomą priteisti netesybų sumą. Posėdžio metu buvo nurodyta, jog sutartis buvo rengta pagal atsakovės sąlygas. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovės UAB „Gunva“ apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-7012-545/2017, palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės „Gunva“ atsakovės UAB „Dangų centras“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė nurodo, jog ieškovė būdama verslininku bei savo srities profesionalu nepagrįstai siaurinamai aiškina savo prisiimtų įsipareigojimų apimtį bei turinį. Toks deklaratyvus aiškinimas, sisteminio teisės aiškinimo prasme yra nepriimtinas. Ne kartą atsakovės teiktuose procesiniuose dokumentuose pažymėta, kad CK 6.663 str. 1 bei 2 dalyse nurodoma ieškovės, kaip verslininko, pareiga laikytis ne tik rangos sutarties, bet ir įstatymų jai keliamų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo vieningoje praktikoje taip pat yra pažymėjęs, jog rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl akivaizdu, kad jam įstatymo nustatyta didesnė atsakomybė už statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015). Todėl bet koks aiškinimas, kad ieškovei neprivalu laikytis įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo, vadovautis suformuota teismų praktika, yra ne tik nepriimtinas, bet ir galimai iškreiptų visą teisinę sistemą bei šalių pareigų pusiausvyrą.Ieškovė be jokio teisinio pagrindo teigia, jog jai neprivalu vadovautis statybos techniniu reglamentu STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ (toliau – Reglamentas). Reglamento 2 punkte nurodyta, jog „Reglamentas taikomas gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų [6.2] atitvarams projektuoti: langams, stoglangiams, įstiklintoms ir neįstiklintoms balkonų durims (toliau – langams), išorinėms įėjimo durims (toliau – išorinėms durims), vitrinoms.“ Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pagal ginčo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ redakcijos 8.11 punktą, negyvenamaisiais pastatais laikomi, be kita ko, „mokslo paskirties pastatai – skirti švietimo ir mokslo reikmėms: institutai ir mokslinio tyrimo įstaigos, observatorijos, meteorologijos stotys, laboratorijos (išskyrus gamybines laboratorijas), bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštosios mokyklos, vaikų darželiai, lopšeliai ir kiti pastatai“ (nuo 2017 m. sausio 1 d. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikacija“ 7 punktas). Akivaizdu, kad ieškovė atlikdama darbus pagal Sutartį privalėjo vadovautis Reglamento 23 punktu, kuriame teigiama, kad dalis langų, kuriuos pagal Sutarties sąlygas turėjo sumontuoti ieškovė, priklauso kritinėse padėtyse esantiems stiklams, kuriems keliami specialūs Reglamento 6 dalyje numatyti reikalavimai – langai privalo būti grūdinto stiklo. Tai patvirtina ieškovės prisiimtų įsipareigojimų pažeidimo faktą.Ieškovė skunde nepagrįstai teigia ir klaidina teismą, kad nebuvo susipažinusi su statinio techniniu projektu ir jai nebuvo privalu juo vadovautis. Atsakovė pabrėžia, jog teismui kartu su 2017 m. balandžio 12 d. prašymu dėl įrodymų civilinėje byloje prijungimo (toliau – Prašymas) buvo pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad ieškovė gavo ir turėjo būti susipažinusi su statinio techniniu projektu. Pateiktame statinio projekte, be kita ko, nurodyta, kad langai turi būti grūdinto stiklo. Taigi ieškovė ne tik nevykdė savo pareigų nurodytus darbus atlikti remiantis tarp šalių sudaryta sutartimi ir pateiktomis specifikacijomis, bet ir įstatymo jai keliamiems reikalavimams, tačiau ir visiškai ignoravo jos žinioje buvusį statinio techninį projektą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad langai turi būti grūdinto stiklo.Atsakovė pažymi, jog ieškovė teigdama, kad atsakovė nereiškė jokių pretenzijų dėl darbų trūkumų, dar kartą bando suklaidinti teismą. Atsakovė nurodo, jog teismui kartu su Prašymu buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, jog atsakovė kreipėsi į ieškovę su pretenzija dėl netinkamai atliktų darbų. Pretenzija ieškovei buvo pateikta per protingą terminą, todėl atsakovė yra laikoma tinkamai įvykdžiusia savo pareigą pranešti apie paslėptus trūkumus.Atsakovė nurodo, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.). Ieškovė ir atsakovė sutartyje susitarė dėl dviejų metų atliktiems darbams bei penkerių metų plastikinių gaminių konstrukcijoms ir jų reguliavimo darbams garantinio laikotarpio, todėl ieškovė per visą garantinį terminą privalo atsakyti už netinkamos kokybės darbą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje nustatyta, jog 2016-08-23 d. šalys sudarė sutartį Nr. 160823, pagal kurią rangovas (ieškovė UAB „Gunva“) įsipareigojo pagal šalių suderintą projektą pagaminti gaminius bei atlikti sutartyje numatytas paslaugas, o užsakovas (atsakovė UAB „Dangų centras“) įsipareigojo už pagamintus gaminius bei suteiktas paslaugas sumokėti UAB „Gunva“ sutartyje numatyta tvarka (Sutarties 1 p.). Gaminiai nurodyti produkcijos sertifikacijoje, šios sutarties prieduose Nr. (164) (Sutarties 2 p.), pagamintų langų ir atliktų darbų kaina yra 1878,64 Eur (Sutarties 4 p.), avansas sudarė 560 Eur (Sutarties 7.1 p.). Šalys Sutarties 7.3 p. susitarė, kad atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymas yra pakankamas ir tinkamas įrodymas, patvirtinantis gaminių bei atliktų darbų priėmimą, jeigu užsakovas turi pretenzijų dėl gaminių ar darbų kokybės ir atsisako darbų baigimo momentu pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, jis privalo per 5 darbo dienas atvykti į rangovo buveinę ir raštu pareikšti ptetenzijas arba išsiųsti jas registruota korespondencija. Raštu nepateiktos arba vėliau nustatyto termino pateiktos pretenzijos nepriimamos ir laikoma, jog gaminiai yra kokybiški, darbai atlikti tinkamai. Tokiu atveju PVM sąskaita-faktūra užsakovui išsiunčiama registruota korespondencija ir laikoma pasirašyta. Užsakovas už atliktus darbus įsipareigojo sumokėti per 7 dienas nuo priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo (Sutarties 7.4 p.). Šalys susitarė, kad pažeidęs 7.4 p. nurodytus terminus užsakovas įsipareigojo sumokėti rangovui baudą, t.y. 20% nuo sutarties kainos su PVM (Sutarties 7.5 p.). Byloje buvo nustatyta, kad ieškovė sutartus darbus pagal 2016-08-23 d. sutartį Nr. 160823 atliko. Šią aplinkybę patvirtina 2016-09-16 priėmimo-perdavimo aktas. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu ir nurodo, jog šalių sudarytoje sutartyje nebuvo aptarta ir nurodyta, jog pastato, kuriame buvo montuojami langai, paskirtis yra mokslo. Apeliantė nurodo, jog teimas nepagrįstai nurodė, jog nesant šalių susitarimo, ieškovė privalėjo laikytis STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės durys“ reikalavimų.Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino šalių sudarytą sutartį ir nurodė, jog šalių sudarytoje sutartyje nebuvo konkrečiai įvardijama, jog dalis sumontuotų gaminių turi būti grūdinto stiklo, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė, kaip savo srities profesionalus verslininkas, turėjo pareigą atlikti darbus vadovaujantis norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų, šiuo atveju STR reikalavimų. Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog jai neprivalu vadovautis statybos techniniu reglamentu STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ (toliau – Reglamentas). Reglamento 2 punkte nurodyta, jog „Reglamentas taikomas gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų [6.2] atitvarams projektuoti: langams, stoglangiams, įstiklintoms ir neįstiklintoms balkonų durims (toliau – langams), išorinėms įėjimo durims (toliau – išorinėms durims), vitrinoms.“ Pagal ginčo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ redakcijos 8.11 punktą, negyvenamaisiais pastatais laikomi, be kita ko, „mokslo paskirties pastatai – skirti švietimo ir mokslo reikmėms: institutai ir mokslinio tyrimo įstaigos, observatorijos, meteorologijos stotys, laboratorijos (išskyrus gamybines laboratorijas), bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštosios mokyklos, vaikų darželiai, lopšeliai ir kiti pastatai“ (nuo 2017 m. sausio 1 d. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikacija“ 7 punktas). Todėl ieškovė turėjo pareigą laikytis minėto STR reikalavimų. Nepagrįstas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovė nepareiškė jokių pretenzijų dėl pagamintų gaminių bei jų montavimo darbų, todėl pažeidė pretenzijų teikimo tvarką ir neteko teisės remintis CK 6.665 str. 1 d. įtvirtintu teisių gynimo būdu. Iš byloje esančios 2016-10-18 pretenzijos, adresuotos MB Reinus bei UAB „Gunva“ matyti, jog atsakovė buvo pareiškusi pretenzijas ieškovei dėl netinkamai atliktų darbų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria sprendimo motyvams, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovė pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą ir nereiškė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės pasirašymo metu, nereiškia, kad atsakovė neteko teisės vėliau per garantinį laikotarpį prašyti ieškovės atlyginti atsiradusius ar pastėbėtus darbų trūkumus, tuo labiau, kad tai įvyko tais pačiais 2016 metais ir garantinis terminas pretenzijoms reikšti nebuvo nepraleistas. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju 2016-08-23 d. sutarties Nr. 160823 7.3 p. riboja atsakovės teisę reikšti pretenzijas, nes nustatytas viso labo 5 d. terminas nuo atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, o vėliau pretenzijos nepriimamos ir laikoma, kad gaminiai yra kokybiški ir atlikti tinkamai. Apeliantė nesutinka su netesybų mažinimu ir nurodo, jog teismas visiškai nepagrįstai sumažino apeliantės prašomą priteisti netesybų sumą. Tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas netesybų sumos mažinimą argumentavo tuo, jog atsakovė pagal sutartį yra iš dalies atsiskaičiusi, be to, dalį ieškovės reikalavimų teismas pagrįstai atmetė, taip pat teismas įvertino netesybų santykį su sutarties verte. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK str. 3 d.). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, kiekvienu konkrečiu atveju nustatydamas būtent tai bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 185 str.). Byloje nustatyta, jog dalį prievolės atsakovė įvykdė, taip pat dalis ieškovės reikalavimų atsakovės atžvilgiu pagrįstai atmesti. Be to, vertinant netesybų dydį bei visos sutarties sumos santykį, darytina išvada, jog numatyta bauda yra nepagrįstai per didelė. Taigi, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomų priteisti netesybų dydį.Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamas bylą tinkamai taikė materialinės teisės normas, tinkamai išsprendė šalių ginčą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, jog patyrė išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.