Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18564-375/2015 pagal ieškovo V. J. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir Kauno apskrities vyriausiajam komisariatui dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2015 m. sausio 26 d. raštą Nr. 20-S-14899; įpareigoti atsakovą iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti bei atsakyti į pareiškėjo skundus: 2014 m. gruodžio 1 d. (reg. Nr. 20-AP-1187) ir 2014 m. gruodžio 20 d. (reg. Nr. 20-S-1221) bei priteisti iš atsakovo 26,41 Eur turtinės ir 2 896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. e1-2384-422/2015 nustatė, kad pareiškėjo skunde dalis esančių reikalavimų yra civilinio pobūdžio, todėl yra priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, dėl to šių reikalavimų apimtyje byla 2015 m. birželio 30 d. buvo persiųsta Kauno apylinkės teismui.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi nutarta pareiškėją laikyti ieškovu bei nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos nurodytiems minėtoje nutartyje procesinio dokumento trūkumams pašalinti, t. y. pateikti ieškinį su priedais, atitinkantį visus CPK 111-114 straipsnių, 135 straipsnio reikalavimus bei sumokėti CPK nustatymo dydžio žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi ieškovo skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo paliko nenagrinėtu. Teismas nustatė, kad ieškovui nutartis įteikta tinkamai, t. y. elektroninių ryšių priemonėmis, tuo tarpu ieškovas nustatytu terminu konkrečių skundo trūkumų, nurodytų 2015 m. liepos 10 d. nutartyje, nepašalino, termino trūkumams šalinti pratęsti neprašė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį. Nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties negavo ir apie ją nebuvo jokiomis teisėtomis priemonėmis informuotas. Tuo tarpu Kauno apygardos administracinis teismas nepagrįstai atsisakė jam siųsti procesinius dokumentus paštu, nepagrįstai administracinę bylą užvedė kaip elektroninę. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai atsisakė visus procesinius dokumentus siųsti jam paštu, be to taip pat civilinę bylą užvedė kaip elektroninę, dėl to jam 2015 m. liepos 10 d. nutartis buvo neįteikta ir jis apie ją nieko nežinojo. Dėl to buvo pažeista jo teisė visus procesinius dokumentus gauti paštu. Ieškovas taip pat pažymi, kad nagrinėjama byla nepagrįstai perduota Kauno apylinkės teismui, kadangi ji nėra teisminga nei Kauno apylinkės nei Kauno apygardos teismams, nes teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla yra teisminga, priklauso ieškovui.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Ginčo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo skundas paliktas nenagrinėtu, ieškovui per Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartyje nustatytą terminą nepašalinus nurodytų skundo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjamas ieškovo skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2015 m. sausio 26 d. raštą Nr. 20-S-14899; įpareigoti atsakovą iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti bei atsakyti į pareiškėjo skundus: 2014 m. gruodžio 1 d. (reg. Nr. 20-AP-1187) ir 2014 m. gruodžio 20 d. (reg. Nr. 20-S-1221) bei priteisti iš atsakovo 26,41 Eur turtinės ir 2 896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. e1-2384-422/2015 nustatė, kad pareiškėjo skunde dalis esančių reikalavimų yra civilinio pobūdžio, todėl yra priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, dėl to šių reikalavimų apimtyje byla 2015 m. birželio 30 d. buvo persiųsta Kauno apylinkės teismui, kitoje dalyje byla nutraukta. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 36 straipsnio 8 dalimi, 2015 m. liepos 10 d. nutartimi ieškovui nustatė 10 dienų terminą, per kurį ieškovas turėjo pašalinti nutartyje nustatytus skundo trūkumus ir pateikti teismui ieškinį, atitinkantį CPK nustatytus reikalavimus, taip pat sumokėti žyminį mokestį (b. l. 81-82). Minėta nutartis 2015 m. liepos 14 d. ieškovo skunde nurodytu adresu buvo išsiųsta paštu (b. l. 83), neįteikus pirmą kartą tuo pačiu adresu buvo siųsta pakartotinai (b. l. 84-85). 2015 m. rugpjūčio 18 d. ieškovui išsiųsta į LITEKO VEP posistemėje esančią ieškovo paskyrą (b. l. 86). Pirmosios instancijos teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinę bylą paliko nenagrinėtą, ieškovui minėtoje nutartyje per nustatytą terminą nepašalinus nurodytų skundo trūkumų (b. l. 87). Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė atskirąjį skundą, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria jam nustatytas terminas nurodytiems skundo trūkumas pašalinti, jis negavo, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė procesinius dokumentus siųsti paštu jo nurodytu adresu.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio, reglamentuojančio elektroninės bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą teismuose, 4 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. CPK 175¹ straipsnis reglamentuoja informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumus. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 147-7579) buvo patvirtintas procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas, kurio IV dalyje reglamentuojamas procesinių dokumentų įteikimas asmenims elektroninių ryšių priemonėmis. Šios tvarkos 16 dalyje nustatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu jo LITEKO VEP posistemio paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Šios tvarkos V skyriaus 25 dalyje taip pat nustatyta, kad naudojimosi LITEKO VEP posistemiu sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Nacionalinės teismu administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 6P-138-(1.1) minėtos Taisyklės buvo pakeistos jas išdėstant nauja redakcija, tačiau tiek ankstesnėje Taisyklių redakcijoje, tiek dabar galiojančioje numatyta, kad paslaugų gavėjas (ginčo atveju LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo – ieškovas) aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikuojasi minėtų taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su minėtomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šiuo sutikimu kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentu jo paskyroje).

Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovas yra LITEKO VEP posistemės paslaugų gavėjas, t. y. LITEKO VEP posistemėje yra aktyvavęs paskyrą, tuo tarpu duomenų, kad minėta paskyra būtų neaktyvi byloje nėra. Ginčo metu galiojusios Taisyklės patvirtintos 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) numatė, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jie dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu (Taisyklių 33 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustačius, jog ieškovas aktyvuodamas LITEKO VEP paskyrą, sutiko visus procesinius dokumentus gauti savo paskyroje, ir nesant duomenų, kad ieškovo LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai visus procesinius dokumentus siuntė ieškovui per LITEKO VEP posistemį.

Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo metu galiojusi Taisyklių redakcija (patvirtinta 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1)) numatė paslaugų gavėjams ir/ar paslaugų vartotojams dėl svarbių priežasčių (užimtumas bylose, liga, atostogos ir kt.) nesant galimybės naudotis LITEKO VEP posistemiu ar atlikti procesinio veiksmo, jie nedelsdami privalo apie tai informuoti teismą, užpildę paskyroje esančią specialią informacinio pranešimo formą ir pateikę šį informacinį pranešimą teismui LITEKO VEP posistemyje (Taisyklių 34 d.). Tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovas dėl svarbių priežasčių negalėjo naudotis savo aktyvuota LITEKO VEP paskyra, priešingai, darytina išvada, kad pateikdamas teismui skundą ir žinodamas apie bylos nagrinėjimą bei būdamas rūpestinga proceso šalimi, turėjo domėtis bylos eiga ir pats aktyviai naudotis savo teisėmis. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė ieškovui procesinius dokumentus siųsti jo nurodytu pašto adresu, tačiau pažymėtina, kad teismas tokios pareigos neturėjo, kadangi civilinė byla yra elektroninė, ieškovas yra aktyvavęs LITEKO VEP paskyrą, be to iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartis pirmiausiai ieškovui buvo siunčiama teismui pateiktame skunde (DOK-1652) nurodytu pašto adresu, tačiau ieškovas siunčiamų procesinių dokumentų pašte neatsiėmė (b. l. 84-85). CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad elektroninių ryšių priemonėmis įteiktų teismo procesinių dokumentų įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Byloje nustatyta, kad ieškovui pirmosios instancijos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartis išsiųsta per LITEKO VEP posistemę 2015 m. rugpjūčio 18 d., todėl dešimties dienų terminas nustatytiems trūkumams pašalinti ieškovui pasibaigė 2015 m. rugpjūčio 28 d.

CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, kad pareiškimas paliekamas nenagrinėtu, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, todėl ieškovui per nustatytą teminą nepašalinus pirmosios instancijos 2015 m. liepos 10 d. nutartyje nustatytų trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo skundą paliko nenagrinėtu. Pažymėtina, jog pagal CPK 297 straipsnio 2 dalį pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka, todėl toks pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas neužkerta kelio ieškovui apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus. Nors ieškovui pasinaudojus CPK 297 straipsnio 2 dalyje numatyta teise ir iš naujo kreipiantis su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo bendra tvarka, nebūtų įgyvendinami proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principai, tačiau vien šių principų užtikrinimas nėra pagrindas pateisinti netinkamą ieškovo procesinį elgesį ir panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Kiti atskirojo skundo argumentai nelaikytini teisiškai reikšmingais ginčo atveju, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškovo ieškinį nenagrinėtą, tinkamai nustatė, kad ieškovui elektroninių ryšių priemonėmis siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, t. y. tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą byloje dalyvaujantiems asmenims elektroninių ryšių priemonėmis, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.