- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-07-22
- Bylos Nr.
- A2.6.-9707-1039/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miglė Suchankienė
- Pažeidėjas
- J. G.
- Advokatai
- Romualdas Samaitis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Miglė Suchankienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. 2016-06-07 apie 21.40 val. Vilniaus mieste, ties Galvės – Kirtimų gatvių sankryža vairavo automobilį VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas po paklaidos lengvas 0,43 girtumo laipsnis, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkte įtvirtintas taisykles ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. G. paaiškino, kad supranta, kuo kaltinamas, kaltę pripažįsta. Vairuoja automobilį nuo 2003 metų, pažeidimų, susijusių su neblaivumu, nėra padaręs. Kitokių pažeidimų buvo. Jis kartu su P. M. važiavo kartu žvejoti J. G. automobiliu. P. M. nevartojo jokio alkoholio. Jo vairuojamą automobilį sustabdė, kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku Galvės gatvėje. Jis važiavo nuo Trakų pusės į Vilnių, į Taikos gatvę, kur gyvena. Kolega savo automobilį buvo palikęs prie jo namų. Jis išgėrė dvi skardines lengvo alaus apie 17.00-17.30 val.. Važiavo drąsiai, nes jautėsi blaivus. Policijos pareigūnas sakė, kad jaučiasi kvapas, reikia patikrinti blaivumą. Prieš tai klausė, kada ir kiek jis gėrė. Pakvietė į tarnybinį automobilį, pasodino į keleivio vietą, ištraukė alkotesterį, išpakavo antgalį ir jį įstatė pats policijos pareigūnas. Kai papūtė, parodė, koks neblaivumas nustatytas, liepė pasirašyti. Į alkotesterį pūtė vieną kartą. Policijos pareigūnai paaiškino, kad gali važiuoti į narkologinį skyrių pasitikrinti dar kartą. Kai surašė protokolą, maždaug po valandos nuvažiavo į narkologinį skyrių, kur vėl davė pūsti į alkotesterį, parodė 0,2 promiles, tačiau nieko neregistravo ir tai patvirtinančių įrodymų neturi. Jeigu J. G. būtų kilę kokių nors abejonių dėl jo blaivumo, automobilį būtų vairavęs P. M..
Liudytojas Artūras Aliukas parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje. Jis parodė, kad datos neprisimena, vakare, gegužės ar birželio mėn. dirbo su Donatu Krasausku, kai Kirtimų-Galvės gatvių sankryžoje sustabdė automobilį Volvo. Vairuotojas pateikė dokumentus. Iš automobilio sklido alkoholio kvapas. Kad nustatyti, ar kvapas nuo vairuotojo, paprašė jo išlipti iš automobilio ir pajuto, kad kvapas sklinda nuo vairuotojo. Vairuotojas paaiškino, kad išgėrė du butelius alaus žvejyboje. Blaivumą tikrino po maždaug 15 min. nuo sustabdymo ir alkotesteriu „Drager nustatė lengvą girtumą. Vairuotojui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vairuotojas sakė, kad kreipsis į ligoninę pakartotinai pasitikrinti blaivumą. Toliau automobilį vairavo keleivis, kuris buvo blaivus. Blaivumo tikrinimas vyksta taip: atidaromas lagaminas, išimamas supakuotas alkotesterio kandiklis, prie vairuotojo išpakuojamas, įstatomas, įjungiamas alkotesteris, palaukiama, kol atsiranda užrašas „pūsti“ ir duodamas vairuotojui pūsti. Jeigu burnoje būna kitokių skysčių, atsiranda alkotesterio permušimai, kad neįmanoma pamatuoti. Jeigu vairuotojas įpučia per mažai oro, rodo klaidą. Tenka pūsti iš naujo. Vairuotojams paaiškina, kaip reikia teisingai viską atlikti. Šiuo atveju buvo nustatytas alkoholio kiekis. Jeigu alkoholio kiekis nustatomas iš karto, nustatinėti antrą kartą nenumatyta. Nėra tokios praktikos, kad blaivumą reikia tikrinti du kartus, jeigu pavyksta patikrinti pirmą kartą.
Liudytojas Donatas Krasauskas parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje. Jis parodė, kad datos neprisimenu, vakare su Artūru Aliuku kontroliavo eismą. A. Aliukas sustabdė automobilį Volvo, priėjo prie automobilio ir tikrino dokumentus. Po to patikrino vairuotojo blaivumą ir nustatė iki 0,5 promilių. Pažeidėjas minėjo, kad gėrė alaus žvejyboje. Jis tiksliai neprisimena, kuris iš jų kokius dokumentus pildė. Su vairuotoju bendravo ir jautė nuo jo alkoholio kvapą. Bendra blaivumo patikrinimo tvarka yra tokia: alkotesterio antgalis išpakuoja patys arba duoda vairuotojui, įstato ir paprašo vairuotojo pūsti. Jeigu būtų kažkas negerai, prietaisas nieko nefiksuotų ir rodytų klaidą. Jeigu yra burnoje alkoholio, prietaisas rodo, kad tai burnos alkoholio ir reiktų palaukti ir tikrinti iš naujo. Tokių atvejų irgi buvo. Prieš tikrinant visada 15 min. palaukia, ypač, jeigu vairuotojas prisipažįsta vartojęs alkoholio. Nėra tokios praktikos, kad blaivumą reikia tikrinti du kartus, jeigu pavyksta patikrinti pirmą kartą. Pakartotinai blaivumo netikrina niekada. Kadangi buvo nustatytas nedidelis girtumas, paaiškino, kad gali kreiptis į narkologijos skyrių. Kada vairuotojas pasako, kad vartojo alkoholį, fiksuoja laiką. Šiuo atveju vairuotojas prisipažino, kad alkoholį vartojo prieš kelias valandas, buvo nustatytas lengvas neblaivumas ir nebuvo reikalo tikrinti pakartotinai. Jeigu vairuotojas būna neblaivus, būna emocingas, jaučiamas alkoholio kvapas. Šiuo atveju tik jautėsi alkoholio kvapas, kitų požymių nebuvo. Toliau vairuoti automobilį leido keleiviui, kuris buvo blaivus, turėjo dokumentus. Jis sakė, kad palikęs savo automobilį prie draugo namų ir vėliau važiuos namo.
Liudytojas P. M. parodė, kad su J. G. pažįstami maždaug 15 metų, santykiai geri. Tą dieną, buvo penktadienis J. G. automobiliu važiavo žvejoti. Žvejojo maždaug nuo 17.00 iki 21.00 val.. J. G. per tą laiką išgėrė dvi skardines alaus (5 proc, stiprumo). Grįžtant namo, kada tiksliai nežino, jau buvo prietema, J. G. vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Dokumentus patikrino greitai, tačiau tarnybiniame automobilyje ilgai pralaikė. J. G. pūtė į alkotesterį ir buvo nustatytas neblaivumas, vos viršijantis leistiną normą. Administracinio teisės pažeidimo protokolo rašymas užtruko apie valandą. Po to nuvažiavo į narkologinį skyrių, tikslaus adreso nežino, bet pasakė policijos pareigūnai, kur J. G. paprašė pakartotinai patikrinti blaivumą. Jam sakė pūsti į alkotesterį. Parodė virš 0,2 promilės. Jeigu su J. G. būtų įtarę, kad J. G. gali būti neblaivus, būtų važiavęs jis, nes jis visai nevartojo alkoholio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad J. G. savo veiksmais atliko neteisėtą veiką, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d. ir yra kaltas dėl to, kad 2016-06-07 apie 21.40 val. Vilniaus mieste, ties Galvės – Kirtimų gatvių sankryža vairavo automobilį VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas po paklaidos lengvas 0,43 girtumo laipsnis. Tokią teismo išvadą patvirtina ir J. G. kaltę dėl nurodyto pažeidimo padarymo įrodo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-62882731-16 (b. l. 3), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Vyriausiojo patrulio A. Aliuko tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2016-06-07 apie 21.40 val. sustabdžius automobilį VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, jog jį vairavo J. G., bendraujant su vairuotoju iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, patikrinus alkotesteriu buvo nustatytas 0,45 promilių girtumas, (b. l. 6) alkotesterio kvito duomenys, pagal kuriuos matosi, jog J. G. 2016-06-07 d. 22.00 val. buvo nustatytas 0,45 promilių girtumas (b. l. 8), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 9).
J. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs pažeidimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
J. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sankcija numato privalomą specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo J. G. atstovas advokato padėjėjas Romualdas Samaitis prašė skirti minimalią sankcijoje numatytą baudą ir netaikyti specialiosios teisės atėmimo. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, kurių pagrindu administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, taikomos tik nustačius kompleksą faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N146-436/2009, N62-409/2009). Tuo pačiu pabrėžtina, jog administracine nuobauda yra siekiama tiek nubaudimo už padarytą teisės pažeidimą, tiek prevencinių tikslų, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams, todėl viešasis interesas – eismo ir visuomenės saugumas, turi viršenybę už asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesus išvengti nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Be to, tam tikri asmeniniai nepatogumai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė, kuri nelaikytina ypatinga, išimtine aplinkybe. Tokios pozicijos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas, formuodamas teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-801-487/2012). J. G. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, viršydamas įstatymo leidžiamą alkoholio ribą, tokiais veiksmais sudarydamas pavojų eismo ir visuomenės saugumui, asmens pavojingumas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, todėl būtina poveikio priemonė yra teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas taip įgyvendinant administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, o ypač užtikrinant, kad asmuo nedarytų naujų teisės pažeidimų.
Nagrinėjamoje byloje teismas įvertina tai, kad J. G. viršyta alkoholio riba yra artima leistinai minimaliai lengvo neblaivumo ribai, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažįsta ir gailisi dėl tokių savo veiksmų. Nuo 2007-10-01d., kai buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, nesusijusius su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam. Atsižvelgiama į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas taip pat įvertina pateiktus J. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis (dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b.l. 48), darbo pobūdis-eksporto vadybininkas; pateikė 2016-07-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą Nr.MA/N-00595 (b.l.47)). Įvertinęs visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad įstatyme numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir užtikrinta, kad tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos būtų teisinga pusiausvyra skiriant J. G. administracinę nuobaudą- sankcijoje numatytą minimalią baudą su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu sankcijoje numatytam minimaliam laikotarpiui.
Atsižvelgiant į tai, kad J. G., būdamas transporto priemonės vairuotojas, Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, laikoma, kad jis neteko teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 31 str., 224 str., 286 str., 287 str., 330 str. 1d.,
nutaria:
pripažinti J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d., ir skirti jam administracinę nuobaudą – 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A2.6.-9707-1039/2016, įmokos kodą ir ROIK Nr. 16058640430, kuris turi būti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.