- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-30
- Bylos Nr.
- 1S-126-1069/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03684-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Nuteistasis
- M. G.
- Advokatai
- Vitalijus Jaroščenka
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. G. gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019-11-25 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2020-02-27 nuosprendžiu, M. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2020-02-27. Laisvės atėmimo bausmė pradėta vykdyti 2021-03-01. Bausmės pabaiga – 2025-08-04.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos kalėjimų tarnybos laikinai einančio Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko pareigas M. Z. 2024-07-19 sprendimu Nr. NĮ-22-3773 nuteistasis M. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 3 dalimi, 2024-08-02 lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą.
3. 2024-10-17 Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyrius (toliau – Probacijos tarnyba) kreipėsi su teikimu į Plungės apylinkės teismą, siūlydama panaikinti probuojamajam M. G. lygtinį paleidimą, nes jis pažeidinėja intensyvios priežiūros sąlygas (lygtinio paleidimo metu jam 3 kartus nustatytas neblaivumas ir 2 grafiko pažeidimai) ir jo nusikalstamo elgesio rizika didėja.
4. Plungės apylinkės teismas 2024-10-28 nutartimi Probacijos tarnybos teikimo netenkino, konstatavęs, kad nors probacijos metu M. G. elgesys nėra tinkamas ir dėl daromų probacijos sąlygų pažeidimų jo nusikalstamo elgesio rizika padidėjo, tačiau, įvertinus tai, kad pažeidimai susiję tik su alkoholio vartojimu, o M. G. stengiasi spręsti šią problemą ir yra pasiryžęs savanoriškai gydytis, kreipdamasis į specialistus dėl alkoholio vartojimo, bei integruotis į visuomenės gyvenimą, o tai turėtų užtikrinti jo resocializaciją ir sumažinti nusikalstamų veikų recidyvą, todėl, teismo nuomone, probacijos tikslai vis dar gali būti pasiekti be realaus likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
5. 2024-11-12 Probacijos tarnyba pakartotinai kreipėsi su teikimu į Plungės apylinkės teismą, siūlydama panaikinti probuojamajam M. G. lygtinį paleidimą, nes jis ir toliau daro probacijos sąlygų pažeidimus – 2024-11-11 22.36 val. jam nustatytas 0,74 promilės neblaivumas, gydytis dėl priklausomybės alkoholiui nenuvyko, programoje, skirtoje neblaiviems vairuotojams, nebedalyvauja, 2024-10-14 atlikus rizikos pervertinimą, nors rizikos grupė nepasikeitė, tačiau dėl nustatytų alkoholio vartojimo faktų svertinių taškų padaugėjo iki 53, o 2024-11-12 atlikus rizikos pervertinimą, svertinių taškų padaugėjo iki 57, nustatytas 4 taškų padidėjimas skiltyje „Mąstymas ir elgesys“.
6. Plungės apylinkės teismas 2024-11-28 nutartimi Probacijos tarnybos teikimą tenkino – panaikino Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024-08-02 sprendimą dėl nuteistojo M. G. lygtinio paleidimo ir pasiuntė jį atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį. Teismas skundžiamoje nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad nors anksčiau teismas, nagrinėdamas teikimą dėl probuojamojo M. G. padarytų pažeidimų, juos vertino nuteistojo naudai, tačiau teismo pasitikėjimas ir taikytos nuolaidos jokios įtakos jam nepadarė, nes jis ir toliau vartoja alkoholį (be kitų anksčiau nustatytų pažeidimų, 2024-11-11 22.36 val. M. G. nustatytas 0,74 promilės girtumas, 2024-11-19 10 val. – 1,79 promilės, t. y. sunkus girtumas), gydytis nuo alkoholizmo nepradėjo, tai rodo, kad jis tyčia ignoruoja įstatymų reikalavimus, nepaiso visuomenės gyvenimo normų, todėl bausmės tikslai jam negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
II. Skundo argumentai ir prašymai
7. Skundu nuteistojo M. G. gynėjas advokatas Vitalijus Jaroščenka prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024-11-28 nutartį (skunde klaidingai nurodoma 2024-11-18 nutartį) ir priimti naują sprendimą – Probacijos tarnybos teikimą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nors M. G. probacijos laikotarpiu padarė pažeidimų, tačiau tam įtakos turėjo jo turima priklausomybė alkoholiui, kurią ji pripažįsta ir yra gavęs siuntimą nuo 2024-12-16 gydytis RPLC Klaipėdos filiale, adresu Taikos pr. 46, Klaipėda, ligos diagnozė F10.2. – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Taigi M. G. yra ligonis ir jam reikalingas gydymas specializuotoje gydymo įstaigoje. Kalėjimų tarnyba tokios gydymo įstaigos neturi, todėl laisvės atėmimo vietoje nebus užtikrintas tinkamas jo gydymas.
7.2. Pažymėtina, kad teismas priima sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą tik tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatomos aplinkybės, patvirtinančios pagrindą panaikinti lygtinį paleidimą ir vykdyti likusią bausmės dalį. Nagrinėdami analogiškas bylas, teismai vertina pažeidimų pobūdį ir turinį, kartu atsižvelgia į pažeidimo padarymo priežastis, elgesio piktybiškumą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-18 nutartis Nr. T-1790-716/2023).
7.3. M. G. lygtinio paleidimo metu naujos nusikalstamos veikos ar administracinių nusižengimų nepadarė. Vienintelis jo netinkamo elgesio pagrindas – priklausomybė nuo alkoholio. Tačiau M. G. susiėmė ir nuvyko pas gydytoją, gavo siuntimą gydytis, nes, kaip minėta, pats šios priklausomybės jis neįveiks. Pagal OASys metodiką, pervertinus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, buvo nustatyta, kad išliko vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors, pagal balus, ir padidėjo, bet tai alkoholio vartojimo įtaka.
7.4. Taigi, nors M. G. elgesys probacijos vykdymo metu nebuvo pavyzdinis, o padaryti pažeidimai nepateisinami, tačiau, įvertinus padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, M. G. norą gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir siekį savo iniciatyva dalyvauti gydymo nuo priklausomybės alkoholiui programoje, yra pagrindas manyti, jog lygtiniu paleidimu siekiamo tikslo – užtikrinti veiksmingą nuteistojo resocializaciją, t. y. taip jį paveikti, kad būtų laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų ir nebūtų daromos naujos teisei priešingos veikos, galima pasiekti neizoliuojant jo nuo visuomenės. M. G. suvokia, jog privalo tinkamai vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, taip pat suvokia tinkamo lygtinio paleidimo sąlygų vykdymo požiūriu rizikingo elgesio priežastis, todėl nagrinėjamu atveju Probacijos tarnybos teikimo tenkinimas, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, būtų neproporcinga valstybės reakcija į nuteistojo elgesį, kuris, nors ir nėra pateisinamas, tačiau nepiktybinis, nurodyti pažeidimai nėra tokio masto ir šiurkštumo, kad reikalautų nuteistojo pasiuntimo į įkalinimo įstaigą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo išvados ir argumentai
Skundas atmestinas.
8. Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir Probacijos įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą Probacijos įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas (Probacijos įstatymo 30 straipsnis).
9. Pagal Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalį, probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas, užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą, nebus pasiektas. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu, siekiant, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, būtinos paties nuteistojo (probuojamojo) maksimalios pastangos, aktyvus prisidėjimas ir bendradarbiavimas su probacijos tarnyba siekiant tinkamai įvykdyti probacijos sąlygas.
10. Šioje byloje apylinkės teismas, vadovaudamasis Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi, panaikino nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jį pasiuntė atlikti likusią šios bausmės dalį. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė, kad nuteistasis nesilaikė probacijos sąlygų, nes jis sistemingai pažeidė ar netinkamai vykdė jam paskirtus įpareigojimus – ne kartą buvo rastas girtas, nors formaliai ir deklaruoja norą gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau akivaizdu, kad tam pastangų nuteistasis nededa ir nekritiškai vertina savo elgesį dėl alkoholio vartojimo. Atsižvelgęs į tai, kad tokio nuteistojo elgesio nepateisina jokios objektyvios priežastys, taip pat į padidėjusią jo riziką pakartotinai nusikalsti, apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad nuteistasis M. G. probacijos laikotarpiu nesugebėjo elgtis taip, kad būtų pasiekti bausmei keliami tikslai. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas su tokiomis apylinkės teismo išvadomis visiškai sutinka.
11. Iš nuteistojo asmens byloje Nr. 2GN-1005 esančių duomenų matyti, kad 2024-07-03 M. G. pasirašytinai buvo supažindintas su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, taip pat vengimo vykdyti probacijos sąlygas pasekmėmis (asmens b. l. 11). 2024 m. rugpjūčio mėnesį buvo sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas (asmens b. l. 9–24). Probuojamojo M. G. priežiūra pradėta vykdyti 2024-08-02, kai jis buvo paleistas iš pataisos įstaigos ir įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą. Probacijos pabaiga buvo numatyta 2025-08-04 (asmens b. l. 10). Įvertinus M. G. nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, buvo nustatyta vidutinė rizika – 50 balų (asmens b. l. 12). Probacijos metu M. G. pasirašytinai buvo įpareigotas įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir tęsti registraciją joje, kol įsidarbins, dalyvauti elgesio pataisos programoje (motyvuotai keisti nuostatas, dirbti), taip pat pozityvaus užimtumo priemonėse ir renginiuose, apie kuriuos informuos probacijos pareigūnas, laikytis nustatytos dienotvarkės, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir sudaryti sąlygas probuotojui patikrinti blaivumą (asmens b. l. 14–15). Taip pat jam buvo sudarytas buvimo vietos grafikas, kuriame nurodyta, kad jis visą parą (kasdien) privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus numatytą laisvą laiką (iki 2024-08-06 – nuo 11.00 val. iki 14.00 val., nuo 2024-09-04 – nuo 16.00 val. iki 21.00 val.) (asmens b. l. 24).
12. Probacijos vykdymo metu nustatyti šie pažeidimai: 2024-09-23 21.45 val. M. G. nustatytas 1,77 promilės neblaivumas (asmens b. l. 25). Jam pakartotinai išaiškintos bausmės atlikimo sąlygos ir teisinė atsakomybė už jų nevykdymą (asmens b. l. 23, 26). 2024-10-07 M. G. neatvyko į įvadinį elgesio pataisos programos neblaiviems vairuotojams užsiėmimą, į kurį buvo nukreiptas dalyvauti 2024-08-22 (asmens b. l. 21). 2024-10-11 į programos užsiėmimą atvyko, tačiau dalyvauti programos užsiėmime jam nebuvo leista dėl nustatyto 1,72 promilės neblaivumo (asmens b. l. 27). 2024-11-12 programoje nedalyvavo (asmens b. l. 21, 23). Elektroninio stebėjimo priemonėmis nustatyta, kad 2024-10-13 ir 2024-10-14 M. G. pažeidė jam nustatytą buvimo savo gyvenamojoje vietoje grafiką – 2024-10-13 išėjo iš namų 7.53 val., 2024-10-14 – 7.11 val. (asmens b. l. 23, 28, 29). 2024-10-14 atlikus rizikos pervertinimą, rizikos grupė nepasikeitė, tačiau dėl nustatytų alkoholio vartojimo faktų svertinių taškų padaugėjo iki 53. 2024-11-11 22.36 val. M. G. nustatytas 0,74 promilės neblaivumas (asmens b. l. 40). 2024-11-12 atlikus rizikos pervertinimą, svertinių taškų padaugėjo iki 57, nustatytas 4 taškų padidėjimas skiltyje „Mąstymas ir elgesys“.
13. Nors, kaip matyti iš nuteisto asmens bylos Nr. 2GN-1005 duomenų, Plungės apylinkės teismas 2024-10-28 nutartimi netenkino Probacijos tarnybos teikimo dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, šioje nutartyje nurodydamas, kad nors M. G. elgesys probacijos metu nėra tinkamas ir dėl jo daromų probacijos sąlygų pažeidimų jo nusikalstamo elgesio rizika padidėjo, tačiau, įvertinus tai, kad pažeidimai susiję tik su alkoholio vartojimu, o jis yra pasiryžęs savanoriškai gydytis ir integruotis į visuomenės gyvenimą, todėl, teismo nuomone, probacijos tikslai vis dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (asmens b. l. 37–39). Tačiau akivaizdu, kad M. G. šio teismo jam parodyto pasitikėjimo neįvertino, nes ir po to, kai teismas 2024-10-28 nutartimi netenkino Probacijos tarnybos teikimo dėl lygtinio paleidimo panaikinimo dėl probacijos laikotarpiu padarytų probacijos sąlygų, draudimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimų, kurie teismo buvo įvertinti kaip nesudarantys pakankamo pagrindo panaikinti lygtinį paleidimą, taip suteikiant galimybę pasitaisyti ir savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, būdamas ne kartą tiek Probacijos tarnybos pareigūnų, tiek ir teismo įspėtas, kad ir toliau pažeidinėjant probacijos sąlygas, teismas gali priimti sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, nes ir toliau vartojo alkoholį. Apygardos teismas pažymi, kad draudimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimai nustatyti net ir po to, kai Probacijos tarnyba antrą kartą kreipėsi su 2024-11-12 teikimu į teismą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo – 2024-11-19 M. G. nustatytas 1,79 promilės neblaivumas (b. l. 6), 2024-12-16, t. y. po skundžiamos teismo 2024-11-28 nutarties priėmimo M. G. nustatytas net 2,13 promilės neblaivumas (b. l. 31). Nors nuteistojo M. G. gynėjas kartu su skundu apygardos teismui pateikė medicinos dokumentų išrašą / siuntimą (b. l. 24), iš kurio matyti, kad M. G. 2024-11-05 kreipėsi į RPLC Klaipėdos filialą, adresu Taikos pr. 46, ir jam nustatyta diagnozė F10.2. (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas), tačiau duomenų, kad jis iš tikrųjų pradėjo gydytis dėl priklausomybės alkoholiui teismui nepateikta (vien asmens kreipimasis į medikus ir jam nustatyta diagnozė (šiuo atveju – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas) šio fakto nepatvirtina).
14. Kaip matyti iš nuteistojo M. G. gynėjo skundo, jame nėra ginčijami nustatyti ir skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti M. G. probacijos laikotarpiu padaryti probacijos sąlygų pažeidimai, iš jų ir nustatyti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) vartojimo atvejai, tačiau, pasak gynėjo, šie M. G. per visą probacijos laikotarpį padaryti pažeidimai nebuvo piktybiniai ir susiję tik su alkoholio vartojimu (M. G. teisinasi tuo, kad turi priklausomybę alkoholiui) ir jis kreipėsi į medikus, siekdamas išspręsti alkoholio vartojimo problemą, ir siekia pasitaisyti. Tačiau, priešingai šiems skundo teiginiams, tiek iš aptartų M. G. viso probacijos laikotarpio metu nustatytų pasikartojančių pažeidimų, tiek iš Klaipėdos apygardos teismui Probacijos tarnybos papildomai 2024-12-19 pateiktų duomenų (b. l. 30–32) matyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, nenori keisti savo netinkamo elgesio, nes ir po Probacijos tarnybos pakartotinio kreipimosi su teikimu dėl lygtinio paleidimo panaikinimo į teismą, tiek po skundžiamos teismo nutarties priėmimo užfiksuoti M. G. alkoholio vartojimo atvejai, duomenų apie pradėtą gydymą dėl priklausomybės alkoholiui teismui nepateikta (gynėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad M. G. yra gavęs siuntimą nuo 2024-12-16 gydytis RPLC Klaipėdos filiale, adresu Taikos pr. 46, Klaipėda, nepatvirtinta jokiais bylos duomenimis). Kaip nurodė Probacijos tarnyba, dėl nuolatinio M. G. girtavimo nėra galimybės vesti jam motyvacinių pokalbių ir taikyti kitų resocializacijos priemonių, gydytis dėl priklausomybės alkoholiui jis nenuvyko, programoje, skirtoje neblaiviems vairuotojams, nebedalyvauja, apsilankius jo gyvenamojoje vietoje kartu gyvenanti jo sesuo nurodė, kad jos brolis pastaruoju metu nuolat girtauja ir taip trikdo nusistovėjusią namų tvarką ir trukdo jai ir jų solidaus amžiaus mamai (asmens b. l. 31). Pasikartojantys M. G. alkoholio vartojimo atvejai (būtent dėl to, atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimą pagal OASys metodiką, nustatytas vis augantis svertinių taškų didėjimas (laisvės atėmimo vietoje jam buvo nustatyta vidutinė rizika – 50 balų, 2024-11-12 atlikus rizikos pervertinimą, svertinių taškų padaugėjo iki 57), nustatyti dienotvarkės (buvimo vietos grafiko) ir kiti probacijos sąlygų pažeidimai, kuriuos jis teisina turima priklausomybe alkoholiui, nurodydamas, kad yra pasiryžęs savanoriškai gydytis (nors, kaip minėta, duomenų, kad jis iš tikrųjų pradėjo gydytis dėl šios priklausomybės, teismui nepateikta), rodo, kad nuteistasis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo taikant lygtinį paleidimą, jo elgesys ir požiūris į probacijos sąlygų nevykdymą ir daromus pažeidimus rodo jo atsainumą ir visišką neatsakingumą. Toks nuteistojo elgesys vertintinas kaip sąmoningas, piktybiškas probacijos sąlygų nevykdymas, savo elgesį taisyti nuteistasis žada nebent formaliai. Priešingos išvados neleidžia daryti ir gynėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad M. G. dėl turimos priklausomybės alkoholiui yra pasiryžęs savanoriškai gydytis, kreipdamasis į specialistus dėl alkoholio vartojimo, nes, kaip minėta, duomenų, kad jis iš tikrųjų pradėjo gydytis dėl šios priklausomybės, teismui nepateikta. Kartu su skundu apygardos teismui pateiktas medicinos dokumentų išrašas / siuntimas patvirtina tik faktą, kad M. G. 2024-11-05 nustatyta diagnozė F10.2. – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Todėl M. G. formalus kreipimasis į medikus vertintinas kaip jo siekis pateisinti savo padarytus probacijos sąlygų pažeidimus, nes, kaip nurodė Probacijos tarnyba, gydytis dėl priklausomybės alkoholiui jis nenuvyko, programoje, skirtoje neblaiviems vairuotojams, nebedalyvauja, jo sesuo nurodė, kad jis nuolatos girtauja. Tai leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, nenori keisti savo netinkamo elgesio ir jam esant laisvėje nepavyko koreguoti jo elgesio teigiama linkme.
15. Įvertinus aptartus duomenis visų M. G. probacijos laikotarpiu padarytų pažeidimų kontekste, konstatuotina, kad nuteistasis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, kai teismas, pirmą kartą nagrinėdamas Probacijos tarnybos teikimą dėl jo padarytų probacijos sąlygų, draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas pažeidimų, juos vertino nuteistojo naudai, įspėjo jį ir suteikė galimybę pasitaisyti, tačiau nuteistojo pasikartojantys probacijos sąlygų pažeidimai, alkoholio vartojimas, ignoruojant draudimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kurie patikimai patvirtina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą, rodo, kad teismo pasitikėjimas ir taikytos nuolaidos jam įtakos nepadarė. Todėl šiuo atveju skundžiamą nutartį priėmęs Plungės apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tolesnis probacijos taikymas neturi jokios prasmės ir yra pagrindas panaikinti nuteistajam lygtinį paleidimą ir pasiųsti jį atlikti neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal teismo 2019-11-25 nuosprendį.
16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai nutarė panaikinti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo M. G. gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos skundą ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.