Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo liudytojo A. G. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 15 d. nutarties, kuria netenkintas liudytojo A. G. prašymas atlyginti turėtas išlaidas, susijusias su atvykimu liudyti į Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje:

1.1. V. M. (V. M.) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį; 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį; 5 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį; 5 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį; 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį; 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį;

1.2. V. S. (V. S.) kaltinamas pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį; 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį; 5 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį; 5 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį;

1.3. M. M. kaltinamas pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį; 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį; 5 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį; 5 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį;

1.4. G. P. kaltinamas pagal BK 5 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį; 5 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį;

1.5. J. R. kaltinamas pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį; 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį; 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį; 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį; 300 straipsnio 3 dalį;

1.6. L. P. kaltinamas pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį; 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį; 300 straipsnio 3 dalį;

1.7. D. M. (M.) kaltinamas pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį; 5 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį;

1.8. R. S. kaltinamas pagal BK 5 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį; 5 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį.

2. 2019 m. vasario 1 d. teisiamajame posėdyje teismas nutarė į 2019 m. vasario 11 d. 9 val. teisiamąjį posėdį iškviesti ir apklausti liudytoją A. G. (t. 32, b. l. 167).

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 1 d. nutartimi įpareigojo Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnus atvesdinti į minėtą posėdį liudytojus, be kita ko, ir A. G. (t. 32, b. l. 169–170).

4. Liudytojas A. G. atvyko į bylos nagrinėjimą ir buvo apklaustas 2019 m. vasario 11 d. teisiamajame posėdyje (t. 32, b. l. 200–202). Tame pačiame posėdyje liudytojo A. G. atstovas advokatas Paulius Snukiškis pateikė prašymą atlyginti liudytojo turėtas išlaidas, susijusias su atvykimu į teismo posėdį. Prašyme nurodyta, kad A. G. dirba vairuotoju-ekspeditoriumi ir nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. kovo 1 d. buvo komandiruotas į Švediją, todėl patyrė 267,67 Eur kelionės išlaidų, susijusių su atvykimu į Vilniaus apygardos teismą, neteko už dvi darbo dienas 179,64 Eur darbo užmokesčio. Be to A. G. turėjo kreiptis į advokatą dėl šio prašymo surašymo ir jo atstovavimo teisme, todėl patyrė 150 Eur nuostolių. Visos A. G. turėtos išlaidos yra 657,31 Eur , kuriuos ir prašoma atlyginti (t. 32, b. l. 180–183).

5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 15 d. nutartimi netenkino liudytojo A. G. prašymo atlyginti išlaidas, susijusias su dalyvavimu teismo posėdyje (t. 33, b. l. 6–7). Teismas nurodė, kad A. G. davė parodymus apie savo paties padarytą veiką, todėl jis negali būti apklausiamas ir vertinamas kaip liudytojas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 80 straipsnio 1 dalis). A. G. buvo apklausiamas apie jo paties padarytą veiką, dalyvaujant organizuotos grupės veikloje. Už padarytą veiką jis buvo nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 22 straipsnis). BPK 103, 104 straipsniuose nustatyta, kad proceso išlaidomis laikytinos vykimo į teismą išlaidos, kurias patiria liudytojai, nukentėjusieji, ekspertai, specialistai ir vertėjai. Kadangi A. G. yra asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios vyksta procesas, nubaustas už šią veiką ir buvo apklausiamas kaip veikos dalyvis, teismas neturi juridinio pagrindo tenkinti jo prašymo.

6. A. G. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atlyginti jam 657,31 Eur išlaidas, susijusias su jo atvykimu į Vilniaus apygardos teismą liudyti baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

6.1. Nesutikdamas su teismo nutartyje išdėstytais motyvais bei išvada, kad jis negali būti vertinamas kaip liudytojas (BPK 80 straipsnio 1 dalis), A. G. pažymi, kad teismas nebuvo nuoseklus, nes teisiamajame posėdyje priėmė sprendimą iškviesti ir apklausti jį teisme būtent liudytoju, o tos pačios dienos nutartimi įpareigojo VPK pareigūnus jį, kaip liudytoją, ir atvesdinti į teisiamąjį posėdį.

6.2. Nurodo, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi ir nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. kovo 1 d. buvo tarnybinėje komandiruotėje Švedijoje ir Norvegijoje (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės 2019 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 19/26 kopija ir UAB „(duomenys neskelbtini)" 2019 m. vasario 7 d. pažymos Nr. 2019/07 kopija yra byloje). Sužinojęs apie tai, kad yra kviečiamas liudyti į bylą ir įvertinęs galimas neatvyko pasekmes (bus paskirta bauda arba areštas iki vieno mėnesio), nutraukė komandiruotę užsienyje ir 2019 m. vasario 9 d. geranoriškai atvyko į Lietuvą tam, kad 2019 m. vasario 11 d. duotų parodymus Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Kadangi 2019 m. vasario 11 d. atliko savo pilietinę pareigą ir byloje davė parodymus, be kurių, pasak teismo, nebuvo galimybės išnagrinėti bylos, pateikė prašymą dėl jo turėtų išlaidų atlyginimo. Tačiau teismas šio prašymo netenkino.

6.3. Pasak A. G., jis geranoriškai atvyko į teismą duoti parodymų, tam, kad padėtų nustatyti byloje tiesą, ir dėl to patyrė išlaidų. Tačiau tų asmenų, kurie neatvyko į teismą liudyti, atžvilgiu nebuvo imtasi jokių sankcijų, nors prieš tai teismas įpareigojo policiją juos atvesdinti. Nutartyje dėl atvesdinimo teismas nurodė, kad neatvykus į teisiamąjį posėdį, kviečiamiems asmenims gali būti skirta bauda arba areštas. Taigi, asmenys, ignoravę nutartį dėl atvesdinimo, išvengė net menkiausių sankcijų, tuo tarpu jis nutraukė komandiruotę užsienyje, turėjo kelionės bei kitų išlaidų vien tam, kad duoti parodymus teisme. Todėl vien dėl to jis turi teisė iš minėtų išlaidų atlyginimą.

6.4. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė BPK 103 ir 104 straipsnių nuostatas. Nagrinėdamas jo prašymą dėl išlaidų atlyginimo, teismas privalėjo vadovautis Baudžiamojo proceso kodekso normomis, reglamentuojančiomis liudytojo turėtų išlaidų atlyginimą. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pastaroji teisės norma garantuoja turėtų išlaidų atlyginimą ne tik liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams, tačiau ir kitiems baudžiamosios bylos nagrinėjimo procese dalyvavusiems asmenims. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, kokiame statuse (kaip liudytojas ar kaip asmuo davęs parodymus apie savo padarytą nusikalstamą veiką) 2019 m. vasario 11 d. vykusiame teisiamajame posėdyje jis davė parodymus, Baudžiamojo proceso kodeksas aiškiai nustato, jog jo patirtos išlaidos gali ir, nagrinėjamu atveju, turi būti laikomos proceso išlaidomis, kurios turi būti atlygintos. Taigi, jeigu po jo parodymų davimo 2019 m. vasario 11 d. vykusiame teisiamajame posėdyje teismas nusprendė jo liudytoju nebelaikyti, teismas patirtas išlaidas privalėjo jam atlyginti vadovaudamasis BPK 103 straipsnio 6 punktu.

6.5. Nesutikdamas su teismo teiginiu, kad byloje jis davė parodymus apie savo padarytą nusikaltimą, A. G. pažymi, kad apie savo padarytą nusikalstamą veiką jis parodymus davė dar 2014 metais, kai jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas. Todėl teismas privalėjo remtis jo anksčiau duotais parodymais baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o ne priimti nutartį, kad jis kaip liudytojas būtų apklausiamas šioje byloje.

6.6. A. G. skunde taip pat detaliai nurodo jo turėtų išlaidų apskaičiavimo metodiką.

7. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

8. A. G. skundas tenkinamas iš dalies.

9. BPK 78 straipsnyje nurodyta, kad kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. BPK 80 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant šio kodekso 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus. Tokių asmenų apklausa nepažeidžia nei BPK 80 straipsnio 1 punkto, nei kitų BPK nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-257-788/2017 ir kt.). Apie tokių liudytojų parodymų įrodomąją reikšmę teismas sprendžia pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

10. Taigi BPK nėra numatyta draudimų kaip liudytojus apklausti asmenis, kurie dėl tos pačios veikos kaip bendrininkai jau buvo nuteisti. Jie į teismo posėdį kviečiami bei teismo posėdyje apklausiami pagal liudytojo apklausos taisykles, bet tokie asmenys neįspėjami dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus, dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus ir neprisiekia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-856/2006).

11. Bylos duomenimis, A. G. šioje byloje buvo įtariamasis, o vėliau jo procesinis statusas kito – jis yra nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu dėl cigarečių kontrabandos ir pasikėsinimo neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis) (BK 5 straipsnis, 25 straipsnio 3 dalis, 199 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnio, 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnio 3 dalis, 199² straipsnio 1 dalis) (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Veikos, už kurias nuteistas A. G., buvo susijusios su V. M., V. S., M. M., G. P., J. R., L. P., D. M., R. S. Vilniaus apygardos nagrinėjamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis. Bylos medžiaga patvirtina, kad A. G., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, dalyvavo ir buvo apklaustas kaip liudytojas (t. 32, b. l. 200–202).

12. Taigi, priešingai nei konstatavo apygardos teismas, A. G., kaip organizuotos grupės vienas iš dalyvių, dėl kurio jau priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, šioje baudžiamojoje byloje buvo kviečiamas ir apklausiamas kaip liudytojas. Šiam asmeniui duodant parodymus teisme dėl su juo susijusių nusikalstamų veikų, jo baudžiamosios atsakomybės klausimas nagrinėjamoje byloje buvo galutinai išspręstas. Dėl to šio liudytojo parodymų davimas teisme apie savo, taip pat ir kitų šioje byloje teisiamų asmenų galimai padarytas nusikalstamas veikas, nereiškia, kad jis nebuvo ir negalėjo būti apklausiamas kaip liudytojas. Toks įstatymo nuostatų aiškinimas nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeistos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies, BPK 80 straipsnio 1 punkto nuostatos, nes asmuo buvo apklausiamas apie savo paties padarytas nusikalstamas veikas. Tuo pačiu pažymėtina, kad A. G. sutiko duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus, t. y. jo neįspėjus dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus, dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus ir neprisiekus. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377-511/2016).

13. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog A. G. yra asmuo, kuris jau buvo nuteistas už šioje byloje bendrininkams inkriminuojamas veikas, ir šioje byloje apklaustas kaip nusikalstamos veikos dalyvis, todėl teismas neturi juridinio pagrindo tenkinti jo prašymo atlyginti jo turėtas išlaidas, susijusias su dalyvavimu teismo posėdyje (BPK 103, 104 straipsniai). Atsižvelgiant į jau aptartas įstatymo nuostatas ir suformuotą teismų praktiką, aukštesnės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad toks Vilniaus apygardos teismo argumentas yra nepagrįstas.

14. Nėra pagrindo teigti, kad BPK 78, 81, 83, 103, 104 straipsnių nuostatos šiam liudytojui negali būti taikomos. Kaip minėta, A. G. yra nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu. Taigi, priešingai nei konstatavo apygardos teismas, A. G. turi teisę į išlaidų, kurias liudytojas patyrė dėl dalyvavimo teismo posėdyje, atlyginimą.

15. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 81 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad liudytojas turi teisę gauti turėtų išlaidų atlyginimą, šio straipsnio 7 punkte nustatyta liudytojo teisė turėti atstovą. BPK VIII skyriuje pateikiamas proceso išlaidų ir jų atlyginimo reglamentavimas. BPK 103 straipsnio nustatyta, kad proceso išlaidas sudaro: 1) liudytojams, <...> išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir <...> išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 6) kitos išlaidos, kurias <..> teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso išlaidos liudytojui, <...> atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese <...>, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

16. Surašyto prašymo ir skundo turinys bei byloje esantys dokumentai patvirtina, kad dėl dalyvavimo teismo posėdyje A. G. patyrė išlaidų 657,31 Eur sumai, kurias sudaro: 267,67 Eur kelionės išlaidų, už dvi darbo dienas jam priklausantis 179,64 Eur dydžio darbo užmokestis, kurio jis negavo, taip pat 150 Eur atstovavimo išlaidos (t. 32, b. l. 180–183). Aukštesnės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad šios liudytojo A. G. (kelionės ir negauto darbo užmokesčio) išlaidos, susijusios su dalyvavimu teismo posėdyje, pagrįstos objektyviais duomenimis, atitinka protingumo kriterijų, todėl vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1, 2 punktais turi būti atlyginamos, bylą nagrinėjančiam teismui jas kompensuojant iš karto po tokio prašymo gavimo. Tuo pačiu pažymėtina, kad liudytojo prašomos atlyginti 150 Eur dydžio atstovavimo išlaidos, nors ir yra pagrįstos objektyviais duomenimis, tačiau patenka į BPK 104 straipsnio 2 dalies taikymą ir negali būti kompensuojamos teismo lėšomis. Dėl jų atlyginimo liudytojas tik gali kreiptis į teismą su prašymu pripažinti jas proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistųjų, priimant galutinį procesinį sprendimą.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. G. skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartį pakeisti: panaikinti nutarties dalį, kuria netenkintas liudytojo A. G. prašymas atlyginti kelionės į Vilniaus apygardos teismą išlaidas ir už dvi darbo dienas jam priklausantį 179,64 Eur dydžio darbo užmokestį, kurio jis negavo dėl atvykimo liudyti į teismą.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.