- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 2-1453/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Algirdas Gailiūnas, Vytas Milius
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Felicija“
- Kategorijos
- 119.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto L. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarties, kuria ieškovo L. M. ieškinys atsakovei uždarosios akcinės bendrovės „Felicija“ direktorei A. S. dėl grąžinimo į darbą ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Felicija“ direktorei A. S. , prašydamas grąžinti jį į darbą, priteisti iš atsakovės jo naudai 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimu į ieškovo ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 17 d. nutartimi ieškovo L. M. ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 246 straipsnio 1 dalies bei 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, nes ieškovas, kuriam apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių jis teismui nenurodė, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nesirūpina bylos eiga, vilkina procesą, nesąžiningai naudojasi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas L. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį, jo neatvykimo į teismo posėdį priežastį pripažinti svarbia. Nurodė, kad į 2011 m. kovo 17 d. teismo posėdį atvykti negalėjo dėl ligos, ką patvirtina nedarbingumo pažymėjimas. Dėl sunkios ir neprognozuojamos savo sveikatos būklės teismo apie neatvykimą tinkamai informuoti negalėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė A. S. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Apeliantas teismo apie neatvykimo priežastys neinformavo, o neatvykimas dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Iš pridėto nedarbingumo pažymėjimo matyti, kad apeliantas sirgo tik vieną dieną, kas paneigia jo teiginius apie sunkia jo sveikatos būklę. Be to, atsakovas nebe pirmą kartą be svarbių priežasčių neatvyko į teismo posėdį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu CPK 246 straipsnio 1 dalies bei 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ar jo atstovas, kuriems apie teismo posėdį pranešta tinkamai, teismo posėdis gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu teismui pateikiami dokumentai, pateisinantys neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis; liga paprastai nelaikoma svarbia neatvykimo priežastimi; jeigu neatvykimo priežastis yra pripažįstama nesvarbia, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių – ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 5 p.). CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas nustato, kad teismas ieškinį palieka nenagrinėtą taip pat ir kitais CPK ir CK numatytais atvejais. Įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Danske bank A/S Lietuvos filialas v. UAB ,,Baltijos Ąžuolas", bylos Nr. 2-1564/2009). Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti kelią nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Utetra" v. B. M. , V. Č. , R. Č. , bylos Nr. 2-303/2008).
Nagrinėjamu atveju teismas ieškinį paliko nenagrinėtu, nes apeliantas (ieškovas), kuriam apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta asmeniškai jam įteikiant šaukimą, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant nepateikė.
Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad į teismo posėdį neatvyko dėl ligos, pateikė tai patvirtinančią pažymą – pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą laikotarpiu nuo 2011-03-17 iki 2011-03-18. Taip pat nurodė, kad iš anksto pranešti apie neatvykimą negalėjo, nes sunkiai serga jau nuo sausio mėnesio, ligos eiga neprognozuojama, todėl negalėjo iš anksto žinoti, kad liga paūmės ir apie tai pranešti teismui.
Priimant skundžiamą nutartį teismas jokių duomenų apie apelianto neatvykimo į teismo posėdį priežastys neturėjo, todėl negalėjo spręsti, ar jo neatvykimo priežastys yra svarbios.
CPK 246 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad liga paprastai nėra laikoma svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vertinti ligos kaip priežasties svarbą. CPK 3 straipsnio 1 dalis ir 7 dalis įpareigoja teismą, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, tam tikrus klausimus sprendžiant savo nuožiūra, tai daryti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Ar aptariamu atveju liga galėjo būti laikoma svarbia ieškovo atstovo neatvykimo į posėdį priežastimi, reikia vertinti atsižvelgiant į ligos fazę, ligos eigos sunkumą ir kitus kriterijus (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB STORA ENSO LIETUVA v. E. P. , bylos Nr. 2-177/2011).
Iš byloje esančių medicininių duomenų apie apelianto sveikatos būklę matyti, kad NDNT Kauno I-o teritorinio skyriaus sprendimu apeliantui nuo 2010-01-06 iki 2011-01-05 nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, jam yra padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, serga koronarine anamneze, persirgo miokardo infarktu, šiuo metu jam diagnozuojama išeminė širdies liga, krūtinės angina, pirminė hipertenzija, (t. 1, b.l. 18, 19, 92, t. 2, b.l. 16). Šie duomenys patvirtina, kad apelianto sveikatos būklė nėra gera. Jo ligos yra lėtinės, jų eigos ar paūmėjimo jis prognozuoti negali. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad apeliantas negalėjo iš anksto numatyti kliūčių atvykti į 2011 m. kovo 17 d. paskirtą teismo posėdį ir būti tam pasiruošęs, tai yra apeliantas negalėjo gauti išrašo iš medicininių dokumentų, pranešti apie negalavimus, neatvykimo priežastis teismui. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas apelianto susirgimą pripažinti svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Pažymėtina, kad 2011 m. vasario 28 d. nutartimi pats pirmosios instancijos teismas apelianto neatvykimą į teismo posėdį dėl ligos pripažino svarbia neatvykimo priežastimi.
Pirmosios instancijos teismas apelianto ieškinį taip pat paliko nenagrinėtu ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, nurodęs, kad apeliantas nesirūpina bylos eiga, vilkina procesą, nesąžiningai naudojasi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantas į teismo posėdį negalėjo atvykti dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (ligos paūmėjimo), negalima daryti pagrįstos išvados, kad jis, neatvykdamas į teismo posėdį, tyčia vilkina procesą ar piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Be to, pažymėtina, kad už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise apeliantas jau yra teismo nubaustas pinigine bauda.
Be to, pažymėtina, kad byla yra parengta nagrinėjimui iš esmės, o palikus ieškinį nenagrinėtą, apeliantas privalės iš naujo ieškiniu kreiptis į teismą ir proceso dalyviai pakartotinai bus priversti atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos. Tokiu būdu užsitęs ir taip jau ilgas bylos nagrinėjimo laikas, padidindamas laiko sąnaudas, žymiai padidės proceso dalyvių ir teismo išlaidos, bus pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.