Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Š. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Ž. S., S. J., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo S. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

5. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad G. S. ir J. – Č. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. G. S. ir J. – Č. S. susilaukė vaikų – suinteresuoto asmens Ž. S. ir E. S., mirusio (duomenys neskelbtini) G. J. ir J. – Č. S. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) G. J. sudarė santuoką su B. J.. G. J. ir B. J. susilaukė vaikų – pareiškėjo Š. J. ir suinteresuoto asmens S. J.. Iš VĮ Registrų centro duomenų išrašo nustatyta, kad santuokos metu B. J. ir G. J. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį tvarto, adresu (duomenys neskelbtini) J. – Č. S. mirė (duomenys neskelbtini) G. J. mirė (duomenys neskelbtini). B. J. mirė (duomenys neskelbtini) Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Tauragės apylinkės teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-184-1148/2024 atnaujino suinteresuotam asmeniui Ž. S. terminą palikimui, atsiradusiam po motinos G. J. mirties priimti. Byloje duomenų apie tai, kad po B. J. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla, nėra.

6. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinį faktą, jog jis po tėvo B. J. mirties priėmė palikimą pradėjęs faktiškai valdyti turtą. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

7. Pareiškėjas nurodė, kad po tėvo mirties jis prižiūrėjo B. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį tvarto, adresu (duomenys neskelbtini) Suinteresuotas asmuo Ž. S. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti, pareiškime nurodytų aplinkybių neginčija. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vainuto seniūnijos seniūno 2025 m. birželio 23 d. pažymėjime nurodyta, kad po tėvų G. J. ir B. J. mirties, jiems priklausiusiu turtu, adresu (duomenys neskelbtini), rūpinasi sūnūs Š. J. ir Ž. S., jie prižiūri sodybą, tvarko aplinką, moka nustatytus mokesčius.

8. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, jog neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjas po savo tėvo B. J. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

9. Įvertinus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgus į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai ir į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas kaip pagrįstas, tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas po savo tėvo B. J. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Š. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu ir paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.