Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Daivai Siutilaitei, dalyvaujant atsakovo atstovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos vyriausiajam specialistui Aleksandrui Ivanovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos, atsiradusios dėl teismo neteisėtų veikų, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisija, vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo 2008-08-19 nutartį, 2008-10-14 sprendimu UAB „Klaipėdos keliai" pasiūlymą atmetė, nes teismo sprendimu UAB „Klaipėdos keliai" pripažinta neatitinkančia minimalių kvalifikacijos reikalavimų. UAB „Klaipėdos keliai" ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos 2008-10-14 sprendimą. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-451-125/2009 pagal UAB „Klaipėdos keliai" ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui UAB „Lemminkainen Lietuva" dėl Viešųjų pirkimų komisijos 2008-10-14 ir 2008-11-05 sprendimų, 2009-03-03 sprendimu ieškinį tenkino nustatęs, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-02-02 nutartimi konstatavo, kad UAB „Klaipėdos keliai“ Ištisinių asfaltbetonio dangų remonto darbų pirkimo konkursui pateiktos 2003-2005 m. pelno (nuostolio) ataskaitos atitiko tuo metu galiojusių apskaitą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus. Vadinasi, UAB „Klaipėdos keliai" iš konkurso buvo pašalinta neteisėtai ir nepagrįstai. Klaipėdos apygardos teismas 2009-03-03 sprendimu patenkinęs ieškinį iš atsakovės ieškovei UAB „Klaipėdos keliai" priteisė 127 Lt žyminio mokesčio ir 5010,02 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba byloje, iš viso 5137,02 Lt.

Taigi ieškovas teigia, kad 5137,02 Lt bylinėjimosi išlaidų žalą patyrė, nes įvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2008-08-19 nutarties dalį, kuri vėliau kasacine tvarka buvo panaikinta.

Teismas Lietuvos apeliacinio teismo 2008-08-19 priimtos nutarties nevertino kaip neteisėtų teismo veiksmų, nes įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi šis sprendimas yra tik pakeistas, tačiau motyvų, kokiu pagrindu teismo nutarties pakeitimas ir nutarties dalies panaikinimas laikomi teisėtais teismo veiksmais, nenurodė. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstai riboja teisę reikalauti žalos, atsiradusios dėl teismo sprendimuose padarytų akivaizdžių teisės taikymo klaidų, atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2008-08-19 nutartyje pažeidė bendrąją taisyklę, kad įstatymas atgaline tvarka negalioja, ir nustatant 2003 m. UAB „Klaipėdos keliai" veiklos rezultatus pritaikė 3-ąjį verslo apskaitos standartą, taikomą tik nuo 2004 m. sausio 1 d. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo išvada dėl 2003 m. UAB „Klaipėdos keliai" veiklos rezultatų vertinimo pagal 3-ąjį verslo apskaitos standartą yra teisiškai nepagrįsta. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į kvalifikacinius reikalavimus Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams, akivaizdžios teisės taikymo klaidos, padarytos minėtoje 2008-08-19 nutartyje, laikytinos teismo neteisėtais veiksmais.

Apeliantas pažymėjo, kad teismas iš esmės neišsprendė klausimo dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ar nebuvimo, nevertino ieškovo argumentų dėl žalos ir priežastinio ryšio buvimo.

Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovui turtinė žala atsirado ne iš Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, o dėl to, kad ieškovas pralaimėjo bylą, o jos priimtų 2008-10-13 nutarimo Nr. ADM - 459 ir 2008-11-05 nutarimo Nr. ADM - 492 dalys, kuriomis buvo atmestas ieškovės „Klaipėdos keliai” pasiūlymas, buvo teismo pripažintos negaliojančiomis. Todėl tiesioginis priežastinis ryšys yra tarp ieškovo priimtų nutarimų ir žalos, kuri atsirado iš teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 str. 1-3 d. nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika pasireiškia tuo, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija ar jos pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, buvo padaryta žala ir tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu žala buvo padaryta dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų civilinio proceso srityje būtina dar viena civilinės atsakomybės sąlyga – teismo ar kito teismo pareigūno kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu. Kaltė turi būti konstatuota įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, t.y. skundžiant priimtą teismo sprendimą ar nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka. Tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti. Galiojantys teisės aktai nenumato jokios kitos teismo veiksmų teisėtumo kontrolės formos. Teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo vertinimas kitokia, nei instancine, tvarka pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą. Teisėjų kolegijos nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-02-01 sprendime pagrįstai nurodė, kad pačios Lietuvos apeliacinio teismo 2008-08-19 nutarties pakeitimas kasacinės instancijos teismo neįrodo, kad šią nutartį priėmusi teisėjų kolegija atliko neteisėtą veiksmą.

Teisėjų kolegija taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2008-08-19 nutartis buvo pakeista aukštesnės instancijos teismo neįrodo bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos kaltės. Teismo procesinio sprendimo panaikinimas instancine tvarka pats savaime dar nėra teisėjo (teismo) kaltės įrodymas. Teisėjo kaltė gali būti nustatyta tik kai padaryta akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti (LR CK 6.248 str.). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-02-02 nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė klaidą, nes taikė vėliau priimtą teisės aktą, tačiau nepasisakė dėl 2008-08-19 nutartį priėmusių trijų teisėjų kolegijos kaltės.

Sprendžiant teisėjo kaltės klausimą būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet ir kad kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip. Teisėjų kolegijos manymu, tai, kad trijų teisėjų kolegija, priimdama 2008-08-19 nutartį, padarė klaidą, neįrodo teisėjo (teisėjų) kaltės, o priešingai - patvirtina, kad ne tik vienas, tačiau ir kiti teisėjai, nagrinėjant šią bylą galėjo padaryti analogišką klaidą. Be to, atkeiptinas dėmesys, jog nebuvo nustatytos aplinkybės, kad 2008-08-19 nutartį priėmusiems teisėjams būtų taikyta drausminė atsakomybė už konkrečius pažeidimus, aukštesnės instancijos teismas būtų priėmęs atskirąjį nutartį ar pan. Taigi darytina išvada, kad byloje nėra įrodyta viena iš būtinų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – kaltė.

Įvertinus tai, kad byloje nenustatyta dvejų iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės ir neteisėtų veiksmų, nebuvo teisinės prasmės nagrinėti ir spręsti klausimą dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ar nebuvimo. Todėl apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų, atmestini.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.