- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-12
- Bylos Nr.
- 2S-1650-430/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15071-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- J. N.
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. prašymą dėl baudos antstolei skyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. N. kreipėsi į teismą su prašymu dėl baudos antstolei Virginijai Meškauskienei skyrimo už pažeidimus vykdymo procese.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos J. N. prašymą dėl baudos antstolei skyrimo kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, sankcijos už vykdymo proceso pažeidimus gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai tai numatyta CPK. Jokia CPK teisės norma neįtvirtina galimybės skirti antstoliui baudą už vykdymo proceso teisės pažeidimus (jei tokie būtų nustatyti). Paaiškino, kad pareiškėja, nesutikdama su antstolės procesiniais veiksmais, turi teisę juos skųsti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, ką, kaip patvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, pareiškėja ir padarė. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei dėl antstolės neteisėtų veiksmų pareiškėjai, kaip skolininkei, buvo padaryta žala, pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka su ieškiniu, prašydama atlyginti jai padarytą žalą.
4. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad prašymas dėl baudos skyrimo antstolei už galimus vykdymo proceso pažeidimus negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, nes tokios sankcijos CPK nenumato, todėl pareiškėjos pareikštą prašymą dėl baudos antstolei skyrimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėja J. N. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jokia CPK norma nenumato galimybės skirti antstoliui baudą už vykdymo proceso pažeidimus ir tuo pagrindu atsisakė priimti pareiškėjos prašymą.
5.2. CPK 611 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad „nustatęs, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra aiškiai nepagrįstos, teismas gali skirti antstoliui iki trijų šimtų eurų baudą“. Taigi, CPK yra įtvirtinta teisės norma skirti antstoliui baudą už vykdymo proceso teisės pažeidimus, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdomojoje byloje Nr. 0015/24/00178 vykdo skolos išieškojimą iš pareiškėjos. Pareiškėja pateikė teismui prašymą skirti baudą už pažeidimus vykdymo procese, motyvuodama tuo, kad antstolė su vykdomosios bylos medžiaga pareiškėjos nesupažindino ir taip pažeidė CPK 643 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimą; antstolė neinformavo pareiškėjos, kad 2024 m. vasario 15 d. skundą ir 2024 m. kovo 8 d. skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, dėl ko susidarė sudėtinga ir perteklinė situacija dubliuojant civilines bylas.
9. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvuodama tuo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą, kadangi CPK 611 straipsnio 5 dalyje numato galimybę skirti antstoliui baudą.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau nurodyta teisė negali būti ginama abstrakčiai. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, tam, kad būtų apginta jo pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas įgyvendinama, kai asmuo turi materialųjį ir procesinį teisinį subjektiškumą, t. y. prašo apginti pažeistą jo teisę arba įstatymų saugomą interesą. Kita būtina teisės kreiptis į teismą, kad būtų apginta apžeista teisė, sąlyga yra ta, jog šią teisę tampa įmanoma apginti tik tuo atveju, jeigu asmuo į teismą kreipiasi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Atitinkamos tvarkos ir sąlygų kreiptis į teismą teisminės gynybos išvardijimas nėra be tikslo ar siekiant nepagrįstai apriboti ar net paneigti besikreipiančio į teismą asmens teisę. Įstatymu nustatyta teisės kreiptis į teismą tvarka įgalina identifikuoti inicijuojamo nagrinėti ginčo esmę, užtikrina bylos nagrinėjimo proceso optimizavimą bei sudaro prielaidas asmenims, prieš kuriuos inicijuojama byla, tinkamai pasirengti bylos procesui bei laiku pasinaudoti jiems įstatymo suteikiamomis teisėmis bei taip išvengti nepagrįstų neigiamų padarinių. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas iš esmės siejamas su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu.
11. CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
12. Pažymėtina, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentu vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti suinteresuotų asmenų gali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, o pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį asmuo skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikia antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu antstolis skundą tenkina, jis priima patvarkymą, o jeigu atsisako tenkinti skundą, – skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas atitinkamam apylinkės teismui. Kai teismas, išnagrinėjęs skundą dėl antstolio veiksmų konstatuoja atitinkamų veiksmų neteisėtumą, antstolio atliktas procesinis veiksmas panaikinamas arba antstolis įpareigojamas veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
13. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateikto procesinio dokumento turinio matyti, kad pareiškėja (skolininkė) nesutinka su antstolės atliktais veiksmais, t. y. nesupažindinimu su vykdomosios bylos medžiaga ir neinformavimu apie jos pateiktų skundų persiuntimą teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja, nesutikdama su antstolio veiksmais, turi teisę juos skųsti paduodama skundą dėl antstolio veiksmų, nes tokia antstolio veiksmų kontrolė numatyta civiliniame procese (CPK 510 str. 2 d.). Tuo tarpu baudinės sankcijos antstoliui už pareiškėjo įvardintus galimus pareigų vykdymo pažeidimus nėra numatytos. Pareiškėja pateiktame prašyme nepagrįstai remiasi CPK 616 straipsnio normomis, nes jose nurodytos sankcijos taikytinos vykdymo proceso dalyviams, o ne antstoliui. Tuo tarpu atskirajame skunde apeliantės minima CPK 611 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta galimybė skirti antstoliui baudą šiuo atveju taip pat netaikytina, kadangi ji numatyta už netinkamą vykdymo išlaidų paskaičiavimą, o tokiais argumentais pareiškėjos prašymas nebuvo grindžiamas. Kita vertus net ir tuo atveju jei pareiškėja manytų, kad antstolė netinkamai paskaičiavo vykdymo išlaidas, savo teises pareiškėja vėlgi turėtų ginti CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, paduodama skundą dėl antstolio veiksmų.
14. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.