- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-10
- Bylos Nr.
- AS-453-552/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00659-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. V. 2019 m. kovo 25 d. su skundu (b. l. 2–5a) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti ir išaiškino, jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.
2019 m. balandžio 15 d. teisme buvo gautas pareiškėjo R. V. „Papildymas prie administracinės bylos Nr. I-4561-386/2019“.
II.
Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjo R. V. skundą laikė nepaduotu.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą raštą „Papildymas prie administracinės bylos Nr. I-4561-386/2019“, konstatavo, kad minėtas raštas nėra patikslintas skundas ir jis neatitinka skundui keliamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsniuose.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi nurodytų skundo trūkumų: pareiškėjo pirmame skunde nurodomos aplinkybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir pareigūnų netinkamų veiksmų yra abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio, nėra aišku, kokius konkrečius galimai neteisėtus veiksmus pataisos namų administracija (pareigūnai) atliko pareiškėjo atžvilgiu; pareiškėjas nenurodė, kuo konkrečiai prašoma priteisti žala pasireiškė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme, kokias pasekmes jis patyrė (susirgo ir jam skirtas gydymas ir kt.). Pažymėjo, kad teismui nėra teikiami jokie faktiniai duomenys, kuriais grindžiamas skundo reikalavimas, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į Pravieniškių PN-AK dėl jam reikalingų įrodymų gavimo, tačiau tokių įrodymų negavo.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 2 d. nutartyje nustatytų trūkumų nepašalino, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.
III.
Pareiškėjas R. V. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 28–29) ir patikslintą atskirąjį skundą (b. l. 38), kuriuo pašalino atskirojo skundo trūkumus, nustatytus Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį ir pareiškėjo skundą išnagrinėti iš esmės.
Atskirajame skunde ir patikslintame atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės nurodo tai, kad neturtinės žalos atlyginimas yra savarankiškas reikalavimas, kuris neturėtų būti siejamas su administracinių aktų panaikinimu. Pažymi, kad administraciniai teismai piktybiškai nepriima asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, skundų, taip pat nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusia su neturtinės žalos dydžio nustatymu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo R. V. skundą laikė nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus, kurie užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010; 2008 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-348/2008). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).
Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 24, 25 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).
Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjo skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 2 d. pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti, nes pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų (nebuvo nurodytas ginčo laikotarpis ir kt.). Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo patikslinto skundo pirmosios instancijos teismui turinį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde bei jo patikslinime nurodė, jog nuo 2015 m. sausio mėn. yra laikomas Pravieniškių PN-AK, visą įkalinimo laikotarpį jam teko apie 1,2 kv. m grindų ploto, taip pat pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK pastatas yra avarinės būklės, visą laikotarpį buvo netinkamas apšvietimas, kamerose buvo prakaito kvapas, veisėsi parazitai (blakės) dėl ko nebuvo įmanoma miegoti, sanitariniai mazgai ir dušai buvo įrengti netinkamai. Pareiškėjo teigimu, tokios jo kalinimo sąlygos žeidžia jo garbę ir orumą, todėl jis patiria neturtinę žalą, kurią vertina 15 000 Eur, bei prašo priteisti jos atlyginimą. Taigi iš šio pareiškėjo reikalavimo bei skunde ir jo patikslinime išdėstytų aplinkybių, kuriomis pareiškėjas šį reikalavimą grindžia, matyti, kieno veiksmus, kokiu laikotarpiu ir kokia apimtimi pareiškėjas skundžia. Teisėjų kolegija pažymi, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tik tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Šiuo atveju iš skundo ir patikslinto skundo turinio yra pakankamai aiškus skundo dalykas ir pagrindas, t. y. pareiškėjo skundo dalykas ir pagrindas yra suformuluoti taip, kad teismas galėtų išspręsti skundo priėmimo klausimą, o atsakovas – pateikti atsiliepimą į skundą. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui buvo pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Tam neturėtų trukdyti ir kiti procesinių dokumentų formos trūkumai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors patikslintame skunde pareiškėjas nenurodė tinkamo atsakovo atstovo (atsakovu nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Pravieniškių PN-AK direktoriaus, vietoje Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK), tačiau pagal ABTĮ 33 straipsnio 5 dalį tokį trūkumą gali ištaisyti pats teismas nutartimi, priimdamas skundą. Dėl patikslinto skundo kopijų pateikimo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tai nėra esminė kliūtis priimti skundą, ypač atsižvelgiant į tai, kad teismas, nutartimi priėmęs skundą, viešojo administravimo subjektams (šiuo atveju – Pravieniškių PN-AK) išsiunčia skundo skaitmeninę kopiją elektroninių ryšių priemonėmis (per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-322-415/2018).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes – kalinimo įstaigą, galimos žalos padarymo laikotarpį, veiką ar veikas, kuriomis galimai padaryta žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), tačiau, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nors ir minimaliai, tačiau pateikė teismui reikiamą informaciją – nurodė ginčo šalis, reikalavimą, taip pat aprašė, iš ko kildina ir kuo grindžia neturtinės žalos atsiradimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotais.
Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.